Administracinė byla Nr. eAS-305-822/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01086-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 

 (S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Y. O. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Y. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėja Y. O. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939 (toliau kartu – ir Sprendimai); 2) įpareigoti Migracijos departamentą atlikti pareigas, nustatytas Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau – Aprašas), 48.2 punkte – įvertinti (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams ir vieną iš Aprašo 51 punkte nurodytų sprendimų pateikti pareiškėjai (jos atstovui); 3) įpareigoti atsakovą pripažinti, kad pareiškėja prisiekti Lietuvos Respublikai terminą praleido ne dėl savo kaltės, o dėl ypač svarbių priežasčių.

II.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. 

Pirmosios instancijos teismas iš byloje pateiktų duomenų nustatė, kad ginčijamas Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas buvo apskųstas Migracijos departamentui, t. y. pačiam viešojo administravimo subjektui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, priėmė 2024 m. vasario 15 d. sprendimą netenkinti jos skundo. Tiek dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo, tiek dėl 2024 m. vasario 15 d. sprendimo teisėtumo pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), kuri atsisakė priimti jos skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai.

Teismas nurodė, kad, pareiškėjos teigimu, Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas jai buvo įteiktas 2023 m. gruodžio 19 d., o 2024 m. vasario 15 d. sprendimas – 2024 m. vasario 15 d. Nors pareiškėja nurodė, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas (ABTĮ 28 str. 2 d.), tačiau teismas su tokiu pareiškėjos vertinimu nesutiko.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigė, jog skundas teikiamas dėl neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus), todėl jis gali būti paduotas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas, tačiau iš pareiškėjos skundo matyti, kad ji skundžia konkrečius Migracijos departamento administracinius sprendimus (2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939), kurie nėra susiję su vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi šiems sprendimams apskųsti yra taikomas vieno mėnesio (nuo jų gavimo) apskundimo terminas (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pareiškėja į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 21 d., t. y. praleidusi vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuris nenurodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Jų nenustatė ir teismas, nes vien tai, kad buvo pasirinktas netinkamas teisių gynimo būdas, kreipiantis į Komisiją, teismo nuomone, nereiškia, jog tai laikytina objektyvia, nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe, sutrukdžiusia jai laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą dėl Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo, o kiti pareiškėjos skundo reikalavimai yra išvestiniai, pareiškėja Komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimo neskundžia, neprašo atnaujinti skundo padavimo termino, svarbių termino praleidimo priežasčių nenurodė, todėl teismas darė išvadą, jog pareiškėja praleido skundo padavimo terminą Migracijos departamento Sprendimų apskundimui, jo atnaujinti nėra pagrindo, dėl to skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

III.

Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti šio skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 23TR321 nurodė jo apskundimo tvarką, t. y. teisę šį sprendimą skųsti Migracijos departamentui per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įteikimo dienos arba iš karto Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja, 2023 m. gruodžio 19 d. el. paštu gavusi minėtą Migracijos departamento sprendimą, 2024 m. sausio 18 d. jį apskundė Migracijos departamentui, kuris 2024 m. vasario 15 d. sprendimu Nr. 10K-1939 netenkino pareiškėjos skundo, rezoliucinėje dalyje nurodydamas apskundimo tvarką ‒ skundą paduoti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administracinio teismui per vieną mėnesį nuo šio atsakymo įteikimo dienos. Pareiškėja, 2024 m. vasario 15 d. el. paštu gavusi minėta sprendimą, 2024 m. kovo 12 d. jį apskundė Komisijai, kuri 2024 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21RE-204(AG-217/06-2024) atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir išaiškino jai, kad ji Migracijos departamento Sprendimus turi ginčyti teisme. Pareiškėja 2024 m. kovo 21 d. pateikė teismui skundą, kurį teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti.

Pareiškėja nesutinka, kad ji praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Teigia, kad ji Migracijos departamento Sprendimus ginčijo, vadovaudamasis juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl procesinius veiksmus atliko laiku. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad net jei ir būti pripažinta, jog ji kreipėsi į teismą, praleisdama įstatyme nustatytą terminą, jai turėjo būti sudaryta galimybė pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pagrindžiant tokio termino praleidimo priežastis (ABTĮ 33 str. 3 d.).

Pareiškėja mano, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką, vertindamas, jog skundo reikalavimas dėl neveikimo (vilkinimo atlikti veiksmus) yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti skundžiamus Migracijos departamento Sprendimus. Pareiškėja teigia, kad ji reiškė reikalavimus įpareigoti atsakovą įvertinti (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams, t. y. atlikti pareigas, numatytas Aprašo 48.2 punkte, ir priimti vieną iš Aprašo 51 punkte numatytų sprendimų. Kiti du reikalavimai: pripažinti, kad pareiškėja praleido terminą prisiekti Lietuvos Respublikai dėl ypač svarbių priežasčių ir, atitinkamai, panaikinti skundžiamus Sprendimus, yra išvestiniai iš reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nes šios procedūros nebuvo vykdomos Aprašo 48 punkte nurodytu terminu, kas atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 29 straipsnio 2 dalies sąvoką „vilkinimas atlikti veiksmus“. Taigi, kol nėra nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įstatymuose numatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų – neįmanoma tenkinti kitų dviejų skundo reikalavimų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas. 

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja, 2024 m. kovo 21 d. kreipdamasi į teismą dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 10K-1939 panaikinimo, praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti minėtus Sprendimus. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Sprendimų panaikinimo paduoti, tačiau teismas, įvertinęs skunde nurodytas faktines aplinkybes, darė išvadą, jog nėra pagrindo jį atnaujini, nes pareiškėja šį terminą praleido dėl nuo jos valios priklausančių aplinkybių, t. y. dėl Migracijos departamento Sprendimų ginčijimo ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai praleidus terminą ginčyti Migracijos departamento Sprendimus teisme, atsisakytina priimti ir išvestinius skundo reikalavimus įpareigoti Migracijos departamentą atlikti veiksmus, t. y. įvertinti (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams bei pripažinti, kad pareiškėja prisiekti Lietuvos Respublikai terminą praleido ne dėl savo kaltės, o dėl ypač svarbių priežasčių.

Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad ji praleido vieno mėnesio skundo padavimo terminą. Pareiškėja teigia, kad ji Migracijos departamento Sprendimus ginčijo, vadovaudamasi juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl procesinius veiksmus atliko laiku. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismas nepagrįstai vertino, jog pagrindinis jos skundo reikalavimas yra Migracijos departamento Sprendimų panaikinimas. Pareiškėja tvirtina, kad pagrindinis jos skundo reikalavimas yra susijęs su Migracijos departamento įpareigojimu atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. įvertinti (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams, ką atsakovas vilkina atlikti.

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties <...>.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus dėl termino skundui paduoti nepraleidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, jog teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisės aktuose nėra įtvirtintas privalomumas Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939 ginčyti ne teismo tvarka. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 15 d. sprendime Nr. 23TR321 išaiškino pareiškėjai, kad šį sprendimą ji gali skųsti Migracijos departamentui per šešis mėnesius nuo šio sprendimo įteikimo dienos VAĮ nustatyta tvarka arba iš karto Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Taip pat Migracijos departamentas 2024 m. vasario 15 d. sprendime Nr. 10K-1939, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23TR321 panaikinimo, aiškiai nurodė pareiškėjai teisę šį atsakymą skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Regionų administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo šio atsakymo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju pareiškėja, Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 23TR321 skųsdama Migracijos departamentui VAĮ nustatyta tvarka, o Migracijos departamento 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939 ginčydama Komisijai, pati pasirinko tokį savo teisių gynimo būdą, t. y. kreipimąsi ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, nesant nustatytai privalomai bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkai, todėl praleido įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka dėl minėtų Sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos argumentai, jog ji Migracijos departamento Sprendimus ginčijo, vadovaudamasi juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl procesinius veiksmus atliko laiku, nepaneigia nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja, pasirinkdama savo teises ginti ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarka, praleido nustatytą terminą Sprendimus ginčyti teismine tvarka. Tačiau šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Pažymėtina, kad byloje nėra pateiktas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo paduoti, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje įvertino skundo padavimo termino praleidimo priežastis, darydamas išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį terminą atnaujinti dėl pareiškėjos pasirinkto netinkamo teisių gynimo būdo, Migracijos departamento 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 10K-1939 skundžiant Komisijai, kuri 2024 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 21RE-204(AG-217/06-2024) atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, mano esant tikslinga įvertinti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti, nors byloje nėra pateiktas jos prašymas dėl minėto termino atnaujinimo.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėja netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Nagrinėjamoje byloje iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėja aktyviai siekė ginčyti Migracijos departamento veiksmus (priimtus Sprendimus), skundus paduodama pagal ginčijamuose Sprendimuose nurodytą tvarką ir terminus. Pareiškėja, sužinojusi apie Komisijos 2024 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. 21RE-204(AG-217/06-2024), kuriuo atsisakyta priimti jos skundą dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 10K-1939 panaikinimo kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai, į teismą su skundu kreipėsi operatyviai (2024 m. kovo 21 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, taip pat į būtinumą užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nesant duomenų, jog pareiškėja tokiu būdu siektų piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, darytina išvada, kad yra pagrindas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimų panaikinimo paduoti, o skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai identifikavo ginčo dalyką, nes reikalavimą dėl Sprendimų panaikinimo vertino kaip pagrindinį reikalavimą, nors, pareiškėjos teigimu, jos skundo pagrindinis reikalavimas yra susijęs su Migracijos departamento neveikimu, neįvykdžius Aprašo 48.2 punkte nustatytos pareigos pateikti vertinimą apie (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja ginčija Migracijos departamento administracinius Sprendimus, kurie nėra susiję su vilkinimu atlikti veiksmus. Minėtais Sprendimais buvo spręstas pareiškėjos prašymas pripažinti, kad terminą prisiekti Lietuvos Respublikai ji praleido dėl ypač svarbių priežasčių, taip pat pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) nustatytos pilietybės atsisakymo procedūros neatitinka protingumo kriterijų. Taigi tenkinti pareiškėjos reikalavimus įpareigoti Migracijos departamentą įvertinti (duomenys neskelbtini) nustatytų pilietybės atsisakymo procedūrų atitiktį protingumo kriterijams ir pripažinti, kad pareiškėja prisiekti Lietuvos Respublikai terminą praleido ne dėl savo kaltės, o dėl ypač svarbių priežasčių, būtų galima tik tuo atveju, jeigu būtų panaikinti ginčijami Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimas Nr. 10K-1939. Tai reiškia, kad skundo reikalavimas dėl Sprendimų panaikinimo yra pagrindinis reikalavimas, nuo kurio tenkinimo rezultato priklauso išvestinių reikalavimų dėl Migracijos departamento įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimas / netenkinimas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, todėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos Y. O. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. balandžio 3 d. nutartį pakeisti.

Atnaujinti pareiškėjai Y. O. terminą skundui dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 23TR321 ir 2024 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. 10K-1939 panaikinimo paduoti.

Pareiškėjos Y. O. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė