Administracinė byla Nr. AS-169-552/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03430-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2018 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – ir VAAT) 2017 m. spalio 11 d. gautas V. D. skundas, kuriuo pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Viešosios tvarkos skyrius) vedėjo 2017 m. rugpjūčio 8 d. pavedimo Nr. A121-17228/17(2.1.19-SM4) dalį, kuria pareiškėjas paskiriamas nuolat dirbti su kolega, su kuriuo yra susiklostę priešiški santykiai ir kuris neturi pakankamų vairavimo įgūdžių; 2) įpareigoti Viešosios tvarkos skyriaus vedėją neskirti V. D. ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 3) įpareigoti Viešosios tvarkos skyriaus vedėją grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 4) įpareigoti Viešosios tvarkos skyriaus vedėją grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
VAAT 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino VAAT 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti Viešosios tvarkos skyriaus vadovą atlikti veiksmus ir šios skundo dalies priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
VAAT 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. sausio 3 d. nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y.: pateikti išsamius paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus apie tai, kokiu būdu Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas reagavo į pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 3 d. ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. pateiktus tarnybinius pranešimus; pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo įgaliojimus atstovauti Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojus teisme.
VAAT 2017 m. gruodžio 28 d. gauti V. D. paaiškinimai, kuriuose pareiškėjas teigia, kad jis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos vardu veikia pagal 2014 m. birželio 18 d. išduotą įgaliojimą, jį teismui pateikė ir paaiškino, kad Viešosios tvarkos skyriaus vadovas nėra pateikęs atsakymų į jo 2017 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinį raštą ir 2017 m. rugpjūčio 31 d. tarnybinį pranešimą. Pareiškėjas nurodė, kad palaiko visus pateiktame skunde reiškiamus prašymus ir papildomai prašo teismo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui už saugių darbo sąlygų nesudarymą bei kitus pažeidimus skirti iki 3 000 Eur baudą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui. Teismas priėmė pareiškėjo V. D. skundo dalį dėl reikalavimų įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėją: 1) neskirti pareiškėjo ir kitų darbuotojų dirbti su kolegomis, su kuriais egzistuoja priešiški santykiai, ir nuolat keisti ekipažų sudėtis bei sudaryti darbuotojų sąrašus, kas su kuo gali ir neprieštarauja dirbti; 2) grąžinti pareiškėją į jo pamainą ir be darbuotojų sutikimo neperkelti jų į kitas pamainas bei atsižvelgti į darbuotojų prašymus, jiems pageidaujant pereiti į kitą pamainą ar kitą poskyrį; 3) grąžinti pirmosios pamainos darbo laiką, leidžiant daliai darbuotojų dirbti nuo 7.00 val.
Teismas nurodė, kad ABTĮ 17 straipsnyje yra nustatyta administracinių teismų kompetencija ir nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl: valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus (1 dalies 1 punktas). Paaiškino, kad minėta ABTĮ nuostata nesuteikia teismui teisės spręsti dėl baudų valstybės ar savivaldybės tarnautojui skyrimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl baudos skyrimo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui, teismas atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl baudos skyrimo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui, panaikinti ir įpareigoti 2017 m. gruodžio 28 d. V. D. skundo dalį dėl baudos skyrimo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui priimti.
Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai, todėl jo manymu, administracinis teismas nagrinėdamas ginčą dėl teisės, kylantį iš darbo teisinių santykių, privalo vadovautis tą teisinį santykį reglamentuojančiais įstatymais, t. y. Darbo kodeksu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas pareiškėjo skundo dalį dėl baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui, atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, administraciniai teismai nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundus (prašymus) dėl: valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų (pvz., ministerijų, departamentų, inspekcijų, tarnybų, komisijų ir kitų centrinių ar teritorinių valstybės bei savivaldybių institucijų) priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat dėl minėtų subjektų atsisakymo ar vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo; turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo, kada ji buvo padaryta neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje; mokesčių, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, dėl mokestinių ginčų (ginčai su mokesčių inspekcija); tarnybinių ginčų (kai viena iš ginčo šalių yra valstybės tarnautojas); rinkimų ir Referendumo įstatymų pažeidimo; užsieniečių skundus dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje ar pabėgėlio statuso nesuteikimo ar panaikinimo; kitus ginčus, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Šiame straipsnyje nėra nurodyta, kad administraciniai teismai nagrinėja darbo santykių dalyvių prašymus skirti baudas Darbo kodekse numatytais atvejais.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.
Sutiktina su pareiškėjo pozicija, kad vadovaujantis ABTĮ 1 straipsnio 3 dalimi atskirų administracinių bylų kategorijų teiseną gali reglamentuoti ir kiti įstatymai, tačiau ši straipsnio nuostata nepraplečia administracinių teismų kompetencijos ir nesuteikia teisės administraciniams teismams bausti proceso dalyvį pareiškėjo prašymu. Pabrėžtina, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., administracines bylas Nr. A14-261/2007; Nr. AS146-669/2009; Nr. AS146-20/2012).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad tokio pobūdžio reikalavimas (skirti baudą) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektas, dėl jo neturi būti sprendžiama sprendime iš esmės. Pažymėtina, jog pareiškėjas, formuluodamas skundo reikalavimus, turi atsižvelgti į ABTĮ 88 straipsnyje numatytas teismo sprendimo rūšis. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas negali spręsti dėl baudos skyrimo kaip dėl savarankiško skundo reikalavimo, jį pagrįstai atsisakyta priimti.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl baudos skyrimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus vedėjui. Todėl, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. D. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė