Civilinė byla Nr. 2A-900-232/2014
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02773-2012-6
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 2 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,
teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. Š. patikslintą ieškinį atsakovams M. J., H. Š., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendrasavininkų sutikimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
NUSTATĖ:
I.GINČO ESMĖ.
I. M. Š. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydamas leisti atlikti rekonstrukcijos darbus žemės sklype, unikalus Nr.4162-0300-0148, esančiame Uosių g. 15, Papieliukų kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone (toliau tekste ginčo sklypas), rekonstruojant ieškovui nuosavybės teise priklausantį pastatą (kiemo rūsį), unikalus Nr. (toliau tekste ginčo pastatas), be sklypo bendrasavininkų - atsakovų sutikimo; iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ginčo sklypas nuosavybės teise ieškovui priklauso kartu su kitais bendraturčiais - S. Š., G. Č., H. Š., M. J., Č. Š., B. P., J. S., V. R.. Ieškovui nuosavybės teise taip pat priklauso ūkio pastatas, unikalus Nr.. Ieškovas planuoja atlikti jam priklausančio ginčo pastato rekonstrukcijos darbus, atsižvelgiant į tai, jog šis pastatas stovi sklype priklausančiame ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise, reikalingas visų bendraturčių sutikimas šiems darbams atlikti. 2011-02-10 S. Š., G. Č., Č. Š., B. P., J. S., V. R. pasirašė sutikimą. Su statinio rekonstrukcijos darbų atlikimu nesutiko du bendraturčiai – atsakovai M. J. ir H. Š.. M. J. atsisakė pasirašyti visų bendraturčių pasirašytą sutikimą nenurodžiusi jokių nesutikimo priežasčių. Jai pakartotinai buvo išsiųstas ir pranešimas dėl sutikimo rekonstrukcijos darbams, tačiau iki ieškinio pareiškimo padavimo datos nebuvo gautas joks atsakymas. H. Š. atsiuntė raštą, kuriame nurodė negalįs duoti reikalaujamo sutikimo, nes neva jam nepateikta informacija kokie darbai bus atliekami ginčo sklype. Išsiuntus pakartotinį pranešimą dėl sutikimo rekonstrukcijos darbams atlikti su projektavimo dokumentais, kuriuose buvo išdėstyti planuojami atlikti statybos darbai, ieškinio surašymo dienai iš H. Š. nebuvo gautas joks atsakymas. Pažymėjo, jog atsakovai, kaip bendraturčiai turi teisę atsisakyti duoti sutikimą rekonstrukcijos darbams atlikti, tačiau šis atsisakymas turi būti pagrįstas jų teisių, ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, atsižvelgiant į tai, jog atsakovai nepateikė jokio argumentuoto atsisakymo, toks jų elgesys vertintinas kaip neveikimas, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl leidimo atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių, šiuo atveju atsakovų, sutikimo.
A. M. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi žemės sklypas nėra padalintas tarp bendrasavininkų. Pasidalinus sklypą atsakovė planuoja parduoti savo dalį, o po sklypo padalijimo gali atsitikti taip, kad jos žemės sklypo dalis bus užstatyta ieškovo statiniais ir taip bus pažeista atsakovės teisė laisvai disponuoti savo nuosavybe. Prašo ieškinį atmesti, kol sklypas nebus padalintas tarp bendrasavininkų.
A. H. Š. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ginčo sklypas, yra žemės ūkio paskirties, priklauso bendros nuosavybės teise devyniems bendrasavininkiams, sklype yra du gyvenamieji namai: gyvenamas namas pažymėtas indeksu 13Al/m ir gyvenamasis namas pažymėtas indeksu 141 mp. Ieškovas pageidauja rekonstruoti ginčo pastatą perplanuodamas jį į gyvenamąjį namą, su rūsio patalpa turintį 163,96 kv.m., be rūsio turintį du aukštus. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai ieškovo tėvui, S. Š., 2007-01-04 surašė savavališkos statybos aktą ir įpareigojo iki 2007-04-06 statinį-rūsį unikalus Nr. likviduoti. Deja jis to nepadarė ir statinį įregistravo kaip naują, užpildydamas deklaraciją apie statybos užbaigimą ir nurodydamas, kad statiniai tame tarpe ir rūsys pastatyti neegzistuojančio statybos leidimo Nr.34-A, išduoto Vilniaus rajono Vykdomojo komiteto 1988-03-15 pagrindu. Nors deklaracijos nepatvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Valstybės įmonė registrų centras įregistravo nuosavybės teises S. Š. vardu. Vėliau S. Š. savo statinius, tame ginčo pastatą, perleido ieškovui. Įteisinant statinius nebuvo gauti žemės sklypo bendratučių sutikimai. Dėl šios priežasties atsakovas negali sutikti su ieškovo ketinama vykdyti savavališkai pastatyto ir klastojant deklaraciją įteisinto statinio rekonstrukcija. Mano, kad žemės sklype turinčiame tikslinę žemės ūkio paskirtį, negali stovėti keli gyvenamieji namai. Vykdant naujas statybas žemės sklype būtina keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, atsidalinti žemės sklypus tarp bendrasavininkių parengiant detalųjį planą. Atsakovo teigimu, kol žemės sklypas, priklausantis devyniems bendraturčiams, detaliuoju planu nesuplanuotas, ieškovas iš Vilniaus rajono savivaldybės negaus specialiųjų sąlygų ginčo pastato projektavimo darbams atlikti, jam nebus išduotas statybos leidimas.
Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad ieškovas reiškia reikalavimus, kurie kyla iš kelių asmenų privataus ginčo, jie nėra susiję su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veikla ar jos valdomu turtu, todėl prašo juos nagrinėti teismo nuožiūra. Teismui pripažinus, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo pasirinktas būdas ar teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkinamas.
Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms, prašo Nacionalinė žemės tarnybą pašalinti iš trečiųjų asmenų.
II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. Š. valstybės naudai išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – 13 Lt.
Teismas konstatavo, kad ginčo žemės sklypo, turinčio 5,1400 ha plotą, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis - žemės ūkio, tikslinė naudojimo paskirtis nėra keičiama, žemės sklypas priklauso bendros nuosavybė teise aštuoniems bendraturčiams, atsakovams priklausanti konkreti žemės dalis nėra nustatyta, minimame žemės sklype yra pastatyti du gyvenamieji namai - pastatas - gyvenamas namas pažymėtas indeksu 13Al/m ir pastatas - gyvenamasis namas pažymėtas indeksu 141 mp, todėl pageidavimas rekonstruoti ginčo pastatą, perplanuojant jį į gyvenamąjį namą, su rūsio patalpa turintį 163,96 kv.m., be rūsio turintį du aukštus, pažeistų atsakovų interesus bei interesų derinimo principą. Teismas atsiželgė ir į aplinkybę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai buvo surašę savavališkos statybos aktą ir įpareigoję statinį-rūsį likviduoti, tačiau ieškovas užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą kurios nepatvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismo nuomone, vykdant naujas statybas žemės sklype būtina keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, atsidalinti žemės sklypus tarp bendrasavininkių, parengiant detalųjį planą. Teismas konstatavo, jog atsakovų nesutikimo leisti ieškovui atlikti rekonstrukcijos darbus motyvai yra pagrįsti, ieškovas pažeidžia interesų derinimo principą, todėl ieškinys yra atmestinas.
III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.
A. M. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus r. apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą, kaip apribojantį jo, kaip savininko teises ir ieškinį tenkinti – leisti rekonstruoti ginčo pastatą pagal pateiktą jo projektą be atsakovų H. Š. ir M. J. sutikimų. Nurodė, kad teismas nevertino aplinkybės, jog kiti septyni bendraturčiai davė plačios apimties sutikimus dėl rūsio rekonstrukcijos, taigi ieškovo rekonstrukcijos darbai nepažeidžia bendraturčių teisių ir jų interesų. Pažymėjo, jog ieškovas rekonstruodamas ir užstatydamas pastatą tai daro ant jau pastatyto rūsio, kuris jam priklauso asmeninės nuosavybės teise tik jam vienam. Šis statinys įstatymo nustatyta tvarka yra teisėtai įregistruotas nekilnojamojo turto registre. H. Š. kiemo rūsio registraciją skundė įstatymo nustatyta tvarka VĮ Registrų centrui, Centriniam registratoriui ir teismui. Jo skundai buvo atmesti, ši registracija liko nepanaikinta, taigi ji yra teisėta. Todėl teismo motyvai apie registracijos istoriją šioje byloje yra pertekliniai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas negali prašyti leidimo rekonstruoti kiemo rūsį į gyvenamąjį namą. Prašymas bendraturčių sutikimo yra tik pradinis etapas reikalingas statybos leidimui gauti, kurio išdavimo klausimą spręs savivaldybės administracija. A. H. Š. savo atsiliepime melagingai teigia, kad jam nebuvo pateikta kokie konkrečiai darbai bus atliekami, priešingai, jam buvo pateikta projekto kopija, ta pati kuri pateikta ir teismui. A. M. J. atsiliepimai apie tai, kad po atsidalinimo gali būti užstatyta rekonstruojamu statiniu jos žemė neturi jokio teisinio pagrindo, kadangi apeliantas stato išimtinai tik ant jam nuosavybės teise priklausančio statinio, o ne ant laisvo žemės sklypo.
A. M. J. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog bendraturčiams priklausantis žemės ūkio paskirties žemės sklypas suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, todėl pirmiausia būtina atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus tam, kad būtų tiksliai nustatytos šio žemės sklypo ribos bei jo tikslus plotas. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus jo plotas pasikeis neviršijant maksimalios leistinos paklaidos. Akivaizdu, jog po atliktų kadastrinių matavimų ieškovui priskirtas, turintis užstatytos žemės statusą žemės plotas ieškovui rekonstravus kiemo rūsį į gyvenamąjį namą liks nepakitęs arba net padidės, kadangi namo tinkamai eksploatacijai bus būtina palikti tam tikrus atstumus nuo namo iki kitų objektų. Tokiu būdu visų kitų bendraturčių valdomos žemės dalys neabejotinai sumažės, kas pažeis jų teises ir teisėtus interesus ir akivaizdžiai prieštaraus visų bendraturčių interesų derinimo principams. Atsakovės nuomone, teismas teisingai konstatavo, jog norint vykdyti naujas statybas žemės ūkio paskirties žemės sklype pirmiausia būtina keisti šio žemės sklypo tikslinę paskirtį, atsidalinti žemės sklypą tarp bendrasavininkų parengiant detalųjį planą. Pažymėjo, jog teismo sprendime taip pat teisingai atsižvelgta į tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento specialistai buvo surašę savavališkos statybos aktą ir įpareigoję statinį – kiemo rūsį likviduoti. Tačiau ieškovas, ignoruodamas nurodytą aktą nepagrįstai užpildytos deklaracijos apie statybos užbaigimą, kurios nepatvirtino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, pagrindu sugebėjo užregistruoti nurodytą statinį – kiemo rūsį ir savo nuosavybės teises į jį VĮ Registrų centre.
A. H. Š. atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-04 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog devyniems bendraturčiams priklausantis ginčo sklypas yra žemės ūkio paskirties. Jame jau yra du gyvenamieji namai, tuo tarpu ieškovas planuoja jam priklausantį 68 kv. užstatyto ploto kiemo rūsį rekonstruoti į dar vieną, turintį 163,96 kv.m. dviejų aukštų gyvenamąjį namą. Atsakovo manymu pirmiausiai būtina atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus tam, kad būtų tiksliai nustatytos žemės sklypo ribos bei jo tikslus plotas. Neabejotinai po atliktų kadastrinių matavimų ieškovui priskirtas, turintis užstatytos žemės statusą žemės plotas ieškovui rekonstravus kiemo rūsį į gyvenamąjį namą liks nepakitęs arba net padidės, kadangi namo tinkamai eksploatacijai bus būtina palikti tam tikrus atstumus nuo namo iki kitų objektų, todėl visų kitų bendraturčių valdomos žemės sklypo dalys sumažės, kas pažeis jų teises bei teisėtus intersus, taip pat prieštaraus sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir interesų derinimo principams. P. Ž. ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu patvirtintą pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo būdų turinį, žemės sklypų naudojimo pobūdžio sąrašą ir jų turinį, jei žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis “žemės ūkio paskirties žemė” ir naudojimo būdas “kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai”, nebus pakeistas žemės sklypo naudojimo būdas ir reikiamas naudojimo pobūdis, esamo pastato pagrindinė naudojimo paskirtis negali būti keičiama į gyvenamąją paskirtį. Todėl norint vykdyti statybas žemės ūkio paskirties sklype pirmiausia reikia keisti žemės sklypo tikslinę paskirtį, atsidalinti žemės sklypą tarp bendrasavininkų parengiant detalųjį planą arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą. Visa tai gali būti atliekama tik žemės savininkų aktyviais veiksmais, o ne valstybinių institucijų iniciatyva, kaip neteisingai ketina įrodyti ieškovas.
Tretysis asmuo Vilniaus r. savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog ieškovas reiškia reikalavimus, kurie kyla iš kelių asmenų privataus ginčo, jie nėra susiję su Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veikla ar jos valdomu turtu, todėl prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Teismui pripažinus, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo pasirinktas būdas ar teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus, neprieštarauja, kad ieškinys būtų tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas.
IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas tarp bendrosios nuosavybės subjektų vienam iš jų siekiant rekonstruoti nuosavybės teise jam priklausantį pastatą, dviem iš kitų aštuonių bendrasavininkių (atsakovams) nedavus sutikimo rekonstrukcijai, kuris reikalingas pateikti siekiant gauti leidimą pastato rekonstrukcijai pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5 punkto reikalavimus. Kaip matyti iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l. 4-9) ieškovui kartu su kitais aštuoniais bendrasavininkiais priklauso ginčo sklypas, kurio bendras plotas sudaro 5 1400 ha, iš kurių: žemės ūkio naudmenų plotas 4 4500, iš jų 3 2800 ariamos žemės, sodų 0,1500 ha, pievų ir ganyklų 1 0200, kelių 0,0500 ha, užstatyta teritorija sudaro 0,2400 ha, kita žemė 0,4000 ha. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas leisti atlikti rekonstrukcijos darbus be atsakovų, kurie atsisakė duoti sutikimą jam rekonstruoti ginčo pastatą, sutikimo. Teismas ieškinį atmetė. Apeliantas sprendimą ginčija remdamasis netinkamu pateiktų įrodymu vertinimu, bei materialinės teisės normų taikymu, netinkamu įrodinėjimo naštos paskirstymu, nulėmusiu neteisingas teismo išvadas, išėjimu už bylos nagrinėjimo bei teismo kompetencijos ribų.
Nuosavybės teisės įgyvendinimas priklauso nuo jos formos, ar turtas priklauso vienam asmeniui, ar keliems asmenims vienu metu, ar nuosavybės teisė yra asmeninė, ar bendroji. Esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei, į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinių teisių. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas (toliau tekste LAT arba Kasacinis teismas) formuoja praktiką, kad ši įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnio nuostatų (LAT 2013 12 17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusioje Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje suformuluoti reikalavimai statytojui, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir vėliau naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra tokios: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.). Taigi statybas reglamentuojantis reguliavimas užtikrina, kad statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad ne tik atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje, bet taip pat užtikrinantų trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, kurias jie turėjo iki statybų proceso pradžios, ir kurias pakeisti galima tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas (Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Siekdamas gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti jau esamą statinį, jo statytojas turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei yra bendroji nuosavybė, o statino rekonstrukcijos atveju - ir statinio bendratučių sutikimą (Statybos įstatymo 23 straipsnio 7 d. 4 punktas, 8 dalies 5 ir 6 punktai).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad bendraturčio nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis projektinio pasiūlymo neigiamą poveikį jo kaip bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (LAT 2009 06 08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009 12 21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009). Bendrame žemės sklype vykdant statybas neišvengiamai atsiranda tam tikras neigiamas poveikis kitiems žemės sklypo bendraturčiams (padidėja užstatymo tankis, sumažėja insoliacija, užstojamas vaizdas ir pan.), tačiau ne bet koks teisių suvaržymas yra pagrindas atsisakyti duoti sutikimą statybai. Nesutikimas paprastai pripažįstamas pagrįstu tokiais atvejais, jei nustatoma, kad yra reali bendrasavininkių teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsmė, kylanti iš numatomų statybos ar rekonstrukcijos darbų. Dėl to bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad rekonstrukcija lems esminį kito bendraturčio naudojimosi savo nuosavybe pablogėjimą arba pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Pavyzdžiui, turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, turi būti išlaikyti atitinkamų higienos standartų reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kitos sąlygos, nustatytos Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (2008 01 30 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti savo siekius, būsimų darbų mastą ir planuojamą pasiekti rezultatą. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) jiems pateikimas. Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas, siekęs gauti sklypo bendraturčių, sutikimą jam priklausančio ūkinio pastato (kiemo rūsio) rekonstrukcijai, yra pateikęs tiek prieš kreipdamasi į teismą, tiek įbylą kartu su ieškiniu projektuotojo Jurevičiaus ĮĮ parengtą projektinę dokumentaciją su aiškinamuoju raštu, kuriame įvardijami būsimi rekonstrukcijos darbai (b.l. 10-26).Todėl atmestini atsakovo Neriko Špakovskio teiginiai, jog jis nebuvo tinkamai informuotas apie ieškovo ketinamus atlikti rekonstrukcijos darbus. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą bendraturčiui. Taigi, atsisakydamas duoti sutikimą bendraturtis turi motyvuoti savo atsakymą nurodydamas kuo numatomos statybos ar rekonstrukcija pažeidžia jo kaip bendrasavininkio interesus, o teismui pripažinus jo atsisakymo motyvus nepagrįstais, statytojui gali būti pripažįstama teisė vykdyti statybas ar rekonstrukciją be bendrtaturčio (ių) sutikimo teismo sprendimu. Kaip jau minėta bendraturčių valios pareikšimas turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Kolegijos nuomone atsakovai kuriems šioje byloje atitenka įrodinėjimo našta neįrodė jog jų padėtis ieškovui vykdant rekonstrukciją kaip nors realiai pablogės.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsakovų sutikimo gavimo galimybę susiejo su bendrasavininkių atsidalinimu iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendrasavininkiams atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojami atskiri nekilnojamojo turto objektai, pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, o atidalintų dalių savininkai nebelaikomi bendraturčiais, Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 5,6 punktų prasme, kurių sutikimas reikalingas rekonstrukcijai atlikti. Abiejų atsakovų atsisakymų duoti sutikimą motyvai neapibrėžti neįvardijama kuo konkrečiai atsakovų teisės ar interesai bus pažeisti vykdant rekonstrukciją, pagrįsti prielaidomis, jog galėtų būti vienaip ar kitaip. Todėl laikytina jog sutikimo nedavę atsakovai kaip bendraturčiai neįvykdė jiems tenkančios pareigos įrodyti statybų proceso, realių neigiamų jiems galinčių kilti padarinių, iš esmės pažeidžiančių jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovų atsisakymo duoti sutikimus motyvai, kuriuos teismas pripažino pagrįstais neva, kad visų pirma, prieš projektuojant rekonstruojamą pastatą turėjo būti pakeista žemės paskirtis, kad 2007 01 04, dar kai ginčo pastatas priklausė ieškovo tėvui, pastarajam buvo surašytas savavališkos statybos aktas (b.l. 56-60), kad atsakovų ir teismo nuomone pirmiausia turėtų būti parengtas detalusis sklypo planas taip pat nesudaro pagrindo laikyti atsisakymus duoti sutikimus pakankamai motyvuotais ir pagrįstais, nes kaip jau minėta statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos įstatymas. Dėl to ieškovas privalės vykdyti šiame įstatyme nustatytas statytojo pareigas (12 straipsnis), šių pareigų vykdymą kontroliuos leidimą išduodančios ir statybos priežiūrą vykdančios institucijos ir nustačius galiojančio teisinio reguliavimo pažeidimus ieškovui nebus išduotas statybos leidimas arba jis bus įpareigotas minėtus pažeidimus pašalinti. A. H. Š. visiškai teisingai nurodo jog bendrasavininko sklypo dalių atsidalinimu, sklypo paskirties pakeitimu, detalaus plano sudarymu turi rūpintis visi bendrasavininkiai, o ne valstybės institucijos, tačiau tai, kad šie veiksmai nėra atlikti nesudaro pagrindo teigti jog rekonstrukcija kaip nors pažeidžia bendrasavininkių interesus. Ieškovui priklausantis pastatas (kiemo rūsys), kurį jis ketina rekonstruoti įregistruotas jo nuosavybės teise, registracija nėra nuginčyta. Iš esmės ieškovas pastato rekonstrukciją siekia atlikti jau egzistuojančio pastato vietoje, užstatytoje sklypo dalyje sudarančioje 0,2400 ha sklypo ploto todėl neaišku kaip tokia rekonstrukcija galėtų įtakoti atsakovės teises taip, jog po sklypo padalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovui priklausantis pastatas atsidurtų jai priskirtame sklype, sklypo dalyje, kaip teigia atsakovė, nes atsakovė nuosavybės teisių į sklype esančius pastatus neturi, todėl akivaizdu, kad ji neturi ir intereso naudotis užstatyta sklypo dalimi išviso. Jai priklauso 1/14 žemės sklypo (b.l.13-14, 46-49), kurio bendras plotas 5,1400 ha todėl atsakovės abejonės dėl galimo jos interesų pažeidimo ateityje nusistatant naudojimosi sklypu tvarką ar atsidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės, niekuo nepagrįsti, nei ji nei atsakovas neįvardija kuo konkrečiai tokiu atveju pasireikštų jų teisių pažeidimas, taip pat neįvardija ir jokių galimų jau nusistovėjusios faktinės naudojimosi tvarkos pažeidimų, galinčių įtakoti jų teises ryšium su rekonstrukcija.
Remiantis išdėstytu, bei CPK 93 straipsniu apeliacinis skundas tenkinamas priteisiant iš atsakovų apelianto (ieškovo) naudai jo turėtas apeliaciniame procese išlaidas 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, lygiomis dalinis po 72 Lt iš kiekvieno atsakovo (b.l. 158).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismo kolegija
NUSPRENDŽIA:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą. Ieškinį tenkinti.
Leisti ieškovui M. Š. atlikti kiemo rūsio unikalus Nr., esančio žemės sklype unikalus Nr., U. g., P. kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone be minėto žemės sklypo bendrasavininkių atsakovų M. J. ir H. Š. sutikimo.
Priteisti iš M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. M. kaime, M. seniūnijoje, Vilniaus rajone ir H. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. J. g., Vilniuje po 72 Lt (septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) ieškovo M. Š. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. P. kaime Vilniaus rajone, naudai.
Teisėjai AldonaTilindienė
Henrichas Jaglinskis
Liuda Uckienė