Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-12][nuasmeninta nutartis byloje][2A-96-638-2024].docx
Bylos nr.: 2A-96-638/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Ekskomisarų biuras 122755433 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Bylos dėl individualių darbo santykių
Individualius darbo ginčus nagrinėjančios institucijos, jų kompetencija
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Individualūs darbo santykiai
Darbo užmokestis
Darbo užmokesčio mokėjimas darbuotoją atleidžiant iš darbo
dėl darbo sutarties nutraukimo be įspėjimo
Delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ar kitų su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu bei nutraukimu
Individualūs darbo ginčai



 

Civilinė byla Nr. 2A-96-638/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01039-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5; 1.3.5.7; 1.3.9.2.2

 (S)

 

        img1

 

Kauno apygardos teismas

 

NUTARTIS 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 8 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Rūtos Palubinskaitės, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. 

 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

 

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Š.

(toliau  ieškovas) ieškinyje prašė pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau  UAB) „Ekskomisarų biuras“ (toliau – atsakovė) neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką.

2.       Ieškovas 

nurodė ir paaiškino, kad jis nesutinka su darbo sutarties nutraukimu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Ieškovas jokių darbo pareigų nepažeidė. Ieškovui 2022 m. rugpjūčio 8 d. paskambino atsakovės Kauno regiono saugos projekto vadovas R. L. ir prašė ateiti rugpjūčio 9 dieną 10 valandą į ofisą (duomenys neskelbtini).C. I. informavo, kad jis  2022 m. rugpjūčio 9 d. dirbs tik oro uoste, dėl to ir perėjo į šį darbą. Tą pačią dieną 12:02 val. ieškovas gavo el. laišką iš šio darbuotojo, jis atsiuntė darbo laikus, kada dirbti ieškovui nežinomame objekte. Ieškovas nebuvo supažindintas su darbo tvarkos taisyklėmis naujame darbo objekte, grafikais ir pareiginėmis instrukcijomis, kurių pagrindu jam būtų aiškios naujos pareigos. Ieškovas pastoviai dirbo oro uostose, tam ir įsidarbino kur buvo apmokytas, gavo nuolatinį asmens leidimą, jam buvo aiškus darbas ir tikslios pareigos, darbo tvarka. Ieškovui nebuvo paaiškinta, kada prasideda darbo diena, kada baigiasi. Atsakovės Vilniaus fizinio departamento vyresnysis saugos projektų vadovas V. B. el. paštu 2022­ m. rugpjūčio 3 d. informavo, kad ieškovui privaloma išsilaikyti teorinius ir praktinius TKA egzaminus ir privalo tai padaryti iki rugsėjo 1 d. Darbo sutartimi ieškovas ir atsakovė susitarė tik dėl darbo savaitės trukmės (15 valandų), tačiau nedetalizavo su darbo organizavimo tvarka susijusių sąlygų. Tokios sąlygos nebuvo detalizuotos ir kituose lokaliniuose atsakovės teisės aktuose. Be ieškovo žinios buvo pakeistas darbo sutarties tekstas. Ieškovo vertinimu, visus šiuos pakeitimus inspiravo ieškovo skundas į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas dėl neatsiskaitymo už komandiruotėse būtą laiką.

3.       Atsakovė atsiliepimu į ieški prašė jį atmesti. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. kovo 28 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. S-30094 (toliau - darbo sutartis) dėl apsaugos darbuotojo pareigų. Darbo laiko norma - visas darbo laikas (iki 24 val. per parą, taikant suminę darbo laiko apskaitą). Darbovietė –(duomenys neskelbtini). Darbo sutarties pakeitimais keitėsi darbuotojo darbo laikas, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d. sutarta dėl ne viso darbo laiko - 15 val. per savaitę, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. sutarta dėl viso darbo laiko iki 24 val. per parą, taikant suminę darbo laiko apskaitą. Ieškovas pagal sudarytą darbo grafiką ir komandiruotėse vykdė darbo funkcijas Vilniaus oro uoste iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. (imtinai). Su ieškovu vyko geranoriški pokalbiai, kuriuose jam pranešta, kad jis skiriamas darbo funkcijas vykdyti kitame saugomame objekte Kaune, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 9 d. informavo ieškovą el. paštu, kad jis skiriamas dirbti kitame objekte ir pateikė darbo grafiko pakeitimą, informuodama prieš įstatymų nustatytą keitimo terminą. Ieškovas 2022 m. rugpjūčio 12 d. į darbą neatvyko visą darbo dieną (pamainą). Taip pat jis ir kitomis nurodytomis dienomis iki darbo sutarties nutraukimo nebuvo atvykęs grafike nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje į darbą. Atsakingas darbuotojas pateikė atsakovės administracijai tarnybinius pranešimus. Tuo pagrindu ieškovui registruotu paštu 2022 m. rugpjūčio 16 d. buvo išsiųstas reikalavimas pateikti pasiaiškinimą, į kurį nebuvo gautas ieškovo atsakymas. Praėjus daugiau laiko, nei buvo protingai nurodyta reikalavime pasiaiškinti, 2022 m. rugsėjo 1 d. priimtas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir įformintas darbo sutarties nutraukimas, išsiųsti dokumentai el. paštu. Ieškovas, klaidingai traktuodamas savo darbo vietą (net kai ir darbo ginčų komisija jau buvo išaiškinusi), be pateisinamo pagrindo ne tik neatvyko į darbą, bet ir atsisakė atlikti darbo funkcijas, dėl ko buvo sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą ir priimti atitinkami sprendimai. Šiuo atveju ieškovo elgesys atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto šiukštaus darbo pareigų pažeidimo turinį (požymius).

 

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5.       Teismas nurodė, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ fizinės saugos skyriaus apsaugos darbuotojo pareiginės instrukcijos (toliau tekste – FSS ir pareiginė instrukcija) patvirtintos atsakovės prezidento 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-542 (su kuria darbuotojas buvo supažindintas 2022 m. vasario 28 d.) 2 punkte nurodoma, kad FSS apsaugos darbuotojas pavaldus FSS direktoriui, FSS direktoriaus pavaduotojui, objekto saugą kuruojančiam FSS vyr. saugos specialistui, saugos specialistui, Biuro budėtojui, objekto apsaugos vadovui, pamainos vyresniajam apsaugos darbuotojui. Pareiginės instrukcijos 11.1. punkte nurodoma, kad FSS apsaugos darbuotojas vykdo pastatų, patalpų, teritorijos ir (ar) juose esančių materialinių vertybių, krovinių fizinę saugą. Darbuotojo darbo sutartyje nėra nurodyta konkreti darbo funkcijų atlikimo vieta, o jo darbo vieta (nurodant darbo funkciją) įvardijamas fizinės saugos departamento Kauno regionas (Kaunas). Teismas nurodė, kad 2022 m. kovo 28 d. (t. y. darbo sutarties sudarymo dieną) šalys sudarė darbo sutarties priedą Nr. 1, kuriuo sutarė, kad kai darbuotojas savo darbo funkcijas vykdo AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektuose, darbuotojui mokamos priemokos, vadovaujantis patvirtinta „Apsaugos darbuotojų, vykdančių darbo funkcijas AB „Lietuvos geležinkeliai“ objektuose motyvavimo ir skatinimo sistema“. Sutarė, kad kai darbo funkcijos vykdomos kituose objektuose, priemokos mokamos vadovaujantis patvirtinta „Darbuotojų darbo apmokėjimo sistema“ (priedo Nr. 1, 3 punktas). Teismas padarė išvadą, kad neegzistavo joks susitarimas išimtinai dėl darbo Kauno oro uoste, o darbo funkcijas darbuotojas privalėjo vykdyti visame Kauno regione. Darbdavys turėjo teisę siųsti ieškovą į kitą darbo funkcijos atlikimo vietą, jeigu manė tai esant reikalinga, su sąlyga, kad faktiškai darbuotojo darbas bus dirbamas Kauno regione.

6.       Teismas nurodė, kad ieškovas UAB „Ekskomisarų biuro fizinės saugos skyriaus saugos specialisto R. L. buvo informuotas apie tai, kad jis turės vykdyti darbo funkcijas rugpjūčio 11 d., 12 d., 16 d., 17 d., 19 d., 22 d., 24 d., 27 d., 29 d., 30 d., 31 d. Šio asmens nurodymus pagal ieškovo pareiginės instrukcijos 2 punktą jis privalėjo vykdyti. Darbą organizuoja darbdavys, o vadovaujantis DK 21 straipsnio 3 dalimi, darbdavys, tai asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo. Teismas pažymėjo, kad dėl neatvykimo į darbą laikotarpiu nuo rugpjūčio 11 d. iki rugpjūčio 16 d. darbuotojui pagrįstai buvo pateiktas 2022 m. rugpjūčio 16 d. reikalavimas Nr. SD-2753 pateikti darbdaviui rašytinį pasiaiškinimą.

7.       Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog darbuotojas neatvyko į darbą laikotarpyje nuo 2022 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 rugpjūčio 31 d. patvirtina byloje pateikti 2022 m. rugpjūčio mėn. darbo grafikas ir 2022 m. darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Tarp šalių nėra ginčo, kad laikotarpyje nuo 2022 m., rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. darbuotojas neatvyko į darbą darbdavio nurodytu adresu. Teismo vertinimu, nėra duomenų, kurie pateisintų darbuotojo neatvykimą už visą 2022 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį. Teismas padarė išvadą, kad darbuotojas, neatvykdamas aukščiau nurodytu laikotarpiu dirbti objekte (duomenys neskelbtini)., šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, o aplinkybė, kad darbdavys nepareikalavo pasiaiškinti dėl viso neatvykimo į darbą laikotarpio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Teismo vertinimu, darbuotojo padarytas pažeidimas yra tęstinis, kadangi jis buvo padarytas per tam tikrą, konkrečiai apibrėžtą laikotarpį ir pasireiškė neveikimu. Todėl, teismo vertinimu, darbdavys tinkamai kvalifikavo atleidimo pagrindą darbdavio 2022 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. P-103, kaip atitinkantį DK 58 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir už dalį neatvykimo laikotarpio pareikalavo pateikti rašytinį pasiaiškinimą. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat nenustatyta, kad darbuotojo atleidimas iš darbo rėmėsi diskriminaciniais motyvais, jog prieš darbuotoją būtų panaudotas smurtas ar prievarta. Teismas sprendė, kad nenustačius kitų įstatyme įtvirtintų kliūčių taikyti aptariamą darbo sutarties nutraukimo pagrindą, ieškovo atleidimas iš darbo pripažįstamas teisėtu. Teismas konstatavo, kad darbo sutarties nutraukimo procedūros terminų, nurodytų DK 58 straipsnio 4 ir 6 dalyse darbdavys laikėsi tinkamai – nors prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį pareikalavo darbuotojo rašytinio paaiškinimo tik dėl dalies neatvykimo į darbą atvejų, tačiau sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo neveikimo priėmė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, tiek reikalavimas pasiaiškinti tiek atleidimas grindžiamas tuo pačiu padarytu darbo pareigų pažeidimu.

 

        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

 

8.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą ir tenkinti ieškovo ieškinį - pripažinti ieškovo atleidimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, laikyti, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2022 m. kovo 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. S-30094 nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, priteisti ieškovui iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet ne ilgiau kaip už 1 (vienerius) metus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      Tariamai sudarytas 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimas, kuriuo neva sutarta, kad ieškovas dirbs visą darbo laiką iki 24 val. per parą taikant suminę darbo laiko apskaitą. Vis dėlto, ieškovas 2022 m. gegužės 1 d. susitarimo prie darbo sutarties niekada nesudarė ir apie jį sužinojo tik vėliau. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė, kad šio susitarimo ieškovas nepasirašė ir jis galimai yra suklastotas.

8.2.                      Raštu šalys nesusitarė dėl ieškovo darbo funkcijų atlikimo vietos. Taip pat darbo sutartyje nėra aiškiai įvardijama, kad atsakovė ieškovą bet kuriuo metu gali be jo sutikimo perkelti į kitas darbo funkcijų atlikimo vietas, t. y. į kitus objektus Kauno regione. Šalių sudarytoje darbo sutartyje nurodyta formuluotė, jog ieškovo darbovietė yra fizinės saugos departamentas Kauno regionas (Kaunas), lingvistiniu požiūriu nesuponuoja, jog buvo sutarta, kad ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta galėjo būti bet kuris atsakovės objektas Kauno regione. Priešingai, šalys tarėsi, kad ieškovas dirbs tik Kauno ir Vilniaus oro uostuose, ką patvirtina visa eilė byloje esančių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino. Pažymėtina, kad liudytojas R. L. patvirtino, jog prieš sudarant darbo sutartį ieškovas buvo išreiškęs pageidavimą dirbti tik oro uostuose (2023 m. rugpjūčio 1 d. teismo posėdžio II dalies 1 val. 9 min. 5 – 25 sek.).

8.3.                      Byloje pateikti pareiginiai nuostatai nėra pasirašyti ieškovo, ties vardu, pavarde ir parašu esanti grafa nėra užpildyta, o pasirašytas atskiras lapas, kad ieškovas neva supažindintas su pareiginiais nuostatais (e. b. l. 3-9, t.4). Ieškovo pareiginiai nuostatai nebuvo individualizuoti ieškovui, o yra visiems atsakovės saugos darbuotojams skirti pareiginiai nuostatai, dėl ko ieškovas jų turiniui negalėjo daryti absoliučiai jokios įtakos. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai parodo šalių tariamą susitarimą dirbti ir kituose objektuose, padaryta tinkamai neištyrus šio įrodymo. Visiškai nesuprantama, dėl ko ieškovui buvo duota pasirašyti šias pareigines instrukcijas (2022 m. vasario 28 d.) vienu mėnesiu anksčiau nei buvo sudaryta darbo sutartis (2022 m. kovo 28 d.).

8.4.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, taip pat materialiosios teisės normas, susijusias su darbo sutarties sąlygų aiškinimu, ir tokiu būdu netinkamai nustatė ieškovo darbo funkcijų atlikimo vietą. Tai turėjo teisinės reikšmės vertinant aplinkybę, ar atsakovė, perkeldama ieškovą į kitą objektą, pakeitė darbo funkcijų atlikimo vietą, t. y. ar buvo tokiu būdu pakeistos būtinosios darbo sutarties sąlygos.

8.5.                      Darbo funkcijų atlikimo vietos pakeitimas ieškovui sukėlė neigiamus pokyčius. Ieškovas nuo pat darbo santykių egzistavimo pradžios dirbo tik oro uostuose – Kauno ir Vilniaus. Ieškovo perkėlimas dirbti į kitą objektą, panašų, kokiame ieškovas dirbo buvusioje darbovietėje, netenkino ieškovo ir sukėlė jam reikšmingus pokyčius. Ieškovas gaišo savo laiką ir visą mėnesį iki darbo sutarties sudarymo bei jau sudarius darbo sutartį dalyvavo mokymuose, kad galėtų dirbti būtent oro uostuose. Ieškovas iki pat darbo sutarties sudarymo momento dirbo saugos darbuotoju pas kitą darbdavį, tačiau darbo sutartį nutraukė tik tam, kad galėtų įsidarbinti saugos darbuotoju oro uostuose. Jeigu ieškovas būtų žinojęs, kad atsakovė galės jį rotuoti ir siųs dirbti į kitus objektus, ieškovas apskritai nebūtų sudaręs darbo sutarties.

8.6.                      Nustačius, kad ieškovo perkėlimas į kitą objektą buvo būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas, turėjo būti nustatinėjama, ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo teisėtas ir pagrįstas. Ieškovo perkėlimas į kitą objektą, šiuo atveju laikytinas darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimu, tokiam darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimui nebuvo gautas nei žodinis, nei rašytinis ieškovo sutikimas, taip pat būtinybės pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nelėmė ekonominės, organizacinės ar gamybinės priežastys. Atsakovė, perkeldama ieškovą dirbti į kitą objektą, t. y. pakeisdama jo darbo funkcijų atlikimo vietą, neteisėtai pakeitė ieškovo būtinąsias darbo sutarties sąlygas.

8.7.                      Ieškovas

buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, nors pasiaiškinti turėjo tik dėl neatvykimo nuo 2022 m. rugpjūčio 11 d., nekonkretizuojant kitų dienų ir atsakovei žinant, kad 2022 m. rugpjūčio 11 d. ir 2022 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas buvo Vilniaus oro uosto patalpose. Ieškovas nevengė atlikti savo darbo funkcijų, tačiau buvo išprašytas iš savo darbo funkcijų atlikimo vietos Vilniaus oro uosto patalpose, kai tuo tarpu darbo sutartyje šalys nebuvo susitarusios, kad ieškovas savo darbo funkcijas atliks kitur, nei Lietuvos oro uostų patalpose. Todėl nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovas šiurkščiai pažeidė savo darbo pareigas (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas) ir tai sudarytų pagrindą ieškovą atleisti iš darbo. Pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino šių aplinkybių, materialiosios teisės normas taikė formaliai, todėl nepagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu. Toks materialiosios teisės normų pažeidimas buvo esminis ir lėmė skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

9.       Atsakovė UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepimu į ieškovo A. Š. apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas skundžiamu sprendimu teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovė teisėtai perkėlė ieškovą į kitą darbo funkcijų vykdymo vietą ir darbuotojas privalėjo vykdyti savo darbo funkcijas darbdavio naudai Kauno regione. Nei darbo funkcijos, nei darbovietė nesikeitė, keitėsi tik darbo funkcijų atlikimo adresas - darbuotojas perkeltas į kitą objektą toje pačioje vietovėje. Darbo sąlygai - darbuotojo perkėlimui į kitą darbo funkcijų vykdymo vietą toje pačioje vietovėje nereikėjo gauti darbuotojo rašytinio sutikimo. Darbo sutartyje darbovietė buvo nurodyta fizinės saugos departamentas Kauno regionas (Kaunas). Ieškovo darbo funkcijų atlikimo vieta liko Kauno regione, kaip numatyta darbo sutartyje. Darbuotojas buvo siunčiamas dirbti į kitą objektą - „(duomenys neskelbtini), kuris taip pat yra Kauno regione.

9.2.                      Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, jokio susitarimo tarp šalių dėl darbo išimtinai oro uostuose tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta nebuvo. Tai, kad ieškovas dalyvavo mokymuose darbui oro uoste, yra susiję su tuo, kad tuo metu jis atliko funkcijas oro uoste, tačiau nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė turėjo sukūrusi atskiras apsaugos darbuotojų pareigybes darbui oro uoste. Priešingai, byloje patiekti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apsaugos darbuotojo pareigybė buvo bendra, o priimti dirbti apsaugos darbuotojai galėjo saugoti bet kuriuos objektus Kauno regione.

9.3.                      Apeliantas nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitimo, kurio ieškovas nepasirašė ir jis galimai yra suklastotas. Pažymėtina, kad ieškovo minimas susitarimas kalba apie ieškovo darbo laiko normos pakeitimą į visą darbo laiką, taigi, šis susitarimas niekaip nesusijęs su ieškovo darbo sutarties nutraukimo aplinkybėmis. Atsakovė jokių dokumentų sąmoningai neklastojo. Tačiau bet kokiu atveju, netgi jeigu būtų pripažinta, kad minėtas darbo sutarties pakeitimas yra suklastotas ar atitinkamas parašas atsirado kitomis aplinkybėmis, ši aplinkybė nedaro jokios įtakos nei ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumui, nei skundžiamam sprendimui.

9.4.                      Apeliantas taip pat kelia klausimus dėl pareiginės instrukcijos pasirašymo (apeliacinio skundo 37.1 punktas), tačiau DK nenumato konkrečios tvarkos, kuria dedamas parašas susipažįstant su dokumentu. Šiuo atveju, ieškovas savo susipažinimą su UAB „Ekskomisarų biurasapsaugos darbuotojo pareigine instrukcija, patvirtinta 2009 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. I-542, patvirtino savo parašu rašytiniame dokumente. Šios pareiginės instrukcijos patvirtintos dar 2009 metais ir nėra jokio pagrindo teigti, kad darbuotojas susipažino ne su šiuo dokumentu.

9.5.                      Pažymėtina, kad nustačius, jog atsakovė turėjo teisinį pagrindą ieškovą skirti dirbti kitame objekte toje pačioje vietovėje be darbuotojo sutikimo, darbuotojas privalėjo atvykti į jam paskirtą objektą „(duomenys neskelbtini)., kuris taip pat buvo(duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d., jo darbo sutarties nutraukimo, į darbą neatvyko. Todėl bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas be jokių svarbių priežasčių neatvyko į darbą daugiau nei visą darbo dieną, todėl buvo teisėtai ir pagrįstai atleistas iš darbo.

9.6.                      Ieškovas

nagrinėjamoje byloje praleido 1 mėnesio ieškinio senaties terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Ieškovas nenurodė svarbių priežasčių tokio termino praleidimui ir darbo ginčų komisija termino neatnaujino. Pirmosios instancijos teismas dėl senaties termino skundžiamame sprendime nepasisakė. Nagrinėjamu atveju vieno mėnesio terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo yra akivaizdžiai praleistas be jokių svarbių priežasčių, todėl ieškinio senaties taikymas yra atskiras pagrindas ieškovo ieškiniui atmesti.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

10.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietos sąvokos (DK 34 straipsnio 4 dalis), dėl darbo sutarties sąlygų keitimo (DK 45 straipsnis) ir dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą teisėtumo (DK 58 straipsnis).  

12.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad šalys 2022 m. kovo 28 d. sudarė darbo sutartį, kurios būtinosios sąlygos buvo nustatytos tokios: darbo funkcija: apsaugos darbuotojas, darbo apmokėjimas - minimali mėnesio alga padauginta iš koeficiento 1,005, darbovietė - Fizinės saugos departamentas Kauno regionas.  Pažymėtina, kad vėlesni darbo sutarties pakeitimai ( 2022 m. kovo 28 d., balandžio 1 d. ir gegužės 1 d.) būtinųjų darbo sutarties sąlygų nekeitė. Todėl apelianto nurodoma aplinkybė, kad 2022 m. gegužės 1 d. darbo sutarties pakeitime darbuotojo parašas yra suklastotas, šios bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės ir neprivalėjo atskirai aptarinėti, nes teismas sprendžia tik ieškinyje išdėstytus reikalavimus, šiuo atveju- dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, o ne dėl darbdavio padarytų kitų pažeidimų.

13.        Apeliantas pripažįsta, kad raštu su atsakove nebuvo susitaręs dėl darbo funkcijų atlikimo vietos, tačiau vis tiek prašo vertinti, kad šalys susitarė dėl ieškovo darbo tik Kauno ir Vilniaus oro uostuose, nes ieškovas mokėsi darbo oro uostuose, buvo siųstas į komandiruotę ir pan. Pirmosios instancijos teismas darė  išvadą, kad neegzistavo joks susitarimas išimtinai dėl darbo Kauno oro uoste, o darbo funkcijas darbuotojas privalėjo vykdyti visame Kauno regione, todėl darbdavys turėjo teisę siųsti ieškovą į kitą darbo funkcijos atlikimo vietą Kauno regiono ribose, jeigu manė tai esant reikalinga. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, o apelianto argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.

14.       Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. birželio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-313/2021 pažymėjo, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama tais atvejais, kai darbo sutarties sudarymo metu joje buvo apibrėžtos vietovės, kuriose darbuotojas atliks darbo funkcijas, ir sutarties vykdymo metu darbuotojas perkeliamas iš vienos vietovės į kitą; darbuotoją ketinama perkelti dirbti iš vienos vietovės į kitą, nors abi vietovės įeina į darbo sutartyje apibrėžtą darbo funkcijų atlikimo teritoriją (pvz., darbuotoją perkelti iš savivaldybės X į savivaldybę Y, tačiau abi patenka į sutartyje apibrėžtą apskrities teritoriją Z). Tai paaiškinama tuo, kad darbo sutarties šalys laisva valia suderino tokį darbo organizavimo būdą ir tokios sąlygos darbuotojui yra priimtinos. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis); pats darbo funkcijos atlikimo būdas yra tokio pobūdžio, kad funkcijos atlikimas negali būti siejamas su konkrečia vietove (pvz., kilnojamojo pobūdžio darbas, kurio esmė yra pervažiavimai į kitas vietoves). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, vadovaudamasi DK 2 straipsnyje įtvirtintu darbo teisių gynybos principu ir CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktu, išaiškino, kad DK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo perkėlimas dirbti į kitą vietovę reiškia tik tuos atvejus, kad darbuotojui siūloma pakeisti darbo sąlygas tokiu būdu, kad jo darbo funkcijų atlikimo vieta (-os) (darbo vieta (-os)) neterminuotai ar likusį darbo sutarties terminą būtų toje darbo sutartimi nesulygtoje vietovėje, kuri reikšmingai nutolusi nuo pirminės vietovės arba, nors reikšmingai ir nenutolusi, darbo funkcijų atlikimas darbo sutartimi nesulygtoje naujoje vietovėje darbuotojui asmeniškai sukelia neigiamus pokyčius.

15.       Panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-684/2022 kasacinis teismas išaiškino, kad darbuotojo rašytinio sutikimo dėl darbo sąlygos – vietovės – pakeitimo neturi būti reikalaujama, be kita ko, kai pačioje darbo sutartyje yra aiškiai įtvirtinta, kad darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vieta nesiejama su konkrečia (-iomis) vietove (-ėmis). Nurodomoje byloje darbuotojas buvo atleistas iš darbo apsaugos įmonėje už pravaikštas, kai nesutiko dirbti darbdavio nurodytoje kitoje vietoje, nors darbo sutartyje buvo nustatyta darbo funkcijų atlikimo vieta - visi tos apsaugos įmonės objektai, nesiejant jų su konkrečia geografine vietove. Panašumas su šia nagrinėjama byla yra tas, kad šiuo atveju darbo sutartyje buvo sutarta, kad darbo funkcijų atlikimo vieta yra Kauno regionas, todėl darbdavys turėjo teisę skirti darbuotoją į bet kurį saugomą objektą Kauno regione.   

16.       Apeliantas neginčijo darbo sutarties 1.1 punkte įtvirtintos darbo sąlygos aiškumo, neatitikties jo valiai sutarties sudarymo ar vykdymo metu. Laikytina, kad ieškovas turėjo suprasti, jog jo darbo funkcijų atlikimo vieta yra Kauno regionas, nesiejant su konkrečiu objektu (oro uostu ar pan.). Aplinkybė, kad apeliantas dalyvavo apmokymuose oro uoste, laikė egzaminą, buvo siunčiamas į komandiruotę, nekeičia darbo sutarties 1.1 punkte įrašytos sąlygos. Byloje taip pat yra įrodytas organizacinis būtinumas  darbdaviui pakeisti 2022 m. rugpjūčio mėnesio darbo grafiką ir paskirti apeliantą į kitą saugomą objektą, nes atsakovės klientas - oro uostas atsiuntė keletą elektroninių laiškų, kuriuose reiškė pretenzijas dėl kai kurių darbuotų, tame skaičiuje ir dėl apelianto, darbo kokybės, nepageidavo, kad šie darbuotojai būtų skiriami dirbti oro uoste. Pažymėtina, kad kliento laiškai buvo skirti ne apeliantui kaip darbuotojui, o atsakovei, kaip sutarties su Oro uostu šaliai, todėl atsakovė  neturėjo pareigos teikti laiškus darbuotojui, pradėti atskirą tyrimą ir pan. Atsakovė pasirinko racionalų ir efektyvų būdą spręsti kliento keliamą klausimą - t. y. perkelti darbuotoją į kitą objektą, nes, kaip jau minėta, darbo sutarties sąlygos leido tai padaryti.

17.       Apeliantas iš esmės neginčija, kad jis atsisakė vykdyti darbdavio nurodymus ir atvykti dirbti į jam paskirtą kitą objektą nuo 2022 m. rugpjūčio 16 d., pripažino, kad minėtą dieną telefonu kalbėjo su tiesioginiu vadovu, gavo laišką su prašymu pasiaiškinti, tačiau telefonu kalbėdamas atsisakė atvykti dirbti į naujai paskirtą objektą ir pasiaiškinimo neteikė. Taip pat apeliantas neginčijo, kad į nurodytą objektą dirbti jis neatvyko iki pat atleidimo iš darbo dienos, 2022m. rugsėjo 1 d. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad darbo drausmės pažeidimas buvo padarytas (darbuotojas nepakluso darbdavio nurodymui atvykti ir atlikti darbo sutartimi sulygtas funkcijas), pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, nuobauda parinkta tinkamai, nuobaudos paskyrimo tvarka nepažeista.    

18.       Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju bylos šalių sudaryta darbo sutartis iš esmės nebuvo keičiama, o buvo keičiamos tik tos DK 45 straipsnio 4 dalyje nurodytos darbo sąlygos, kurioms pakeisti ieškovo rašytinis sutikimas nereikalingas. Todėl ieškovo prašymas kvalifikuoti darbo sutarties su juo nutraukimą pagal DK 57 straipsnį (darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės) negalėjo būti tenkinamas ir pagrįstai buvo atmestas.

19.       Apelianto argumentai, kad apsaugos darbuotojo pareiginiai nuostatai nebuvo individualizuoti būtent jam, todėl jis negalėjo daryti įtakos šių nuostatų turiniui, be to, pasirašė apie susipažinimą atskirame lape, mėnesiu anksčiau, negu kad buvo priimtas į darbą,  teisėjų kolegijos nuomone, yra nesuprantami, todėl atmestini, Neaišku, kokius turinio pakeitimus apeliantas norėjo padaryti pareiginiuose nuostatuose, kokią įtaką tai būtų turėję apelianto darbo funkcijų atlikimo vietai, darbo sutarties 1.1 punktui, taip pat, kokią įtaką konkrečiam ginčui turi aplinkybė, kad ieškovas susipažinimo su pareiginiais nuostatais datą nurodė mėnesiu ankstesnę, negu kad buvo priimtas į darbą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-960/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

20.       Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas  išsamiai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl pagrįstai pripažino ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu. Priimtas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

21.       Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos  apeliacinės instancijos teisme (1815 Eur) ( CPK 93 straipsnio 1 dalis).

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

 

Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei UAB „Ekskomisarų biuras, įm.k. 122755433, 1815 Eur ( tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                          Žibutė Budžienė

 

                                                                                                                      

                                                                                                                                              Diana Labokaitė

 

 

                                                Rūta Palubinskaitė