Baudžiamoji byla Nr. 1A-582-966/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37316-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14;

 (S)

2.4.2.1; 2.4.5.2.1; 2.4.5.2.4; 2.4.6.1; 2.4.7

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Odetos Gruodienės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,

asmeniui, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuram taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria V. P. P., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, nutarta taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nutarta įsiteisėjus nutarčiai panaikinti. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. P. P. pripažintas nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tokiomis aplinkybėmis: 2022 m. rugsėjo 25 d., apie 10.00 val., viešoje vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nepaisydamas visuotinai priimtų elgesio taisyklių, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties kitų asmenų akivaizdoje, įžeidžiamai kalbėdamas prikibo prie R. V. bei įžūliai elgdamasis, tyčia papurškė dujų balionėliu R. V. į veidą, tuo sukeldamas jai abiejų akių ūminį junginių uždegimą, tokiu būdu nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės tvarką.

2.       Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadą, jog V. P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė. Tokia teismo išvada motyvuota tuo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu V. P. P. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, buvo nepakaltinamas BK 17 straipsnio prasme.

3.       Apeliaciniame skunde asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P. gynėja advokatė Daiva Jurevičienė (toliau – ir gynėja) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį; netenkinus šio prašymo – panaikinti nutartį ir priimti naują nutartį: taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

3.1.                      Skunde nurodo, kad jokios nusikalstamos veikos V. P. P. nepadarė, dėl to nepagrįstai pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir nepagrįstai pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Nutartis nepagrįsta ir neteisėta, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

3.2.                      Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis itin pažeidžia V. P. P. teises ir interesus, jis be pagrindo laikomas gydymo įstaigoje ir yra gydytojo psichiatro priežiūroje. Teismas neatsakė į klausimus, ar galima laikyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, remiantis tik nukentėjusiosios parodymais ir esant neatitikimui tarp nukentėjusiosios sužalojimo laiko (apie 10.00 val.) ir V. P. P. atvykimo prie (duomenys neskelbtini)  turgavietės laiko (apie 13.30 val.). Neatsakyta, ar tinkamai kvalifikuota veika, jeigu nėra tiesioginių duomenų, patvirtinančių, kad ašarines dujas papurškė V. P. P.. Taip pat teismas neatsakė į klausimą, ar priverčiamosios medicinos priemonės taikymas stacionaraus stebėjimo sąlygomis, yra adekvati priemonė tokiu atveju, jeigu buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnyje.

3.3.                      Gynėja skunde atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką dėl laisvės atėmimo taikymo, taip pat laisvės atėmimo psichiškai nesveikiems asmenims, akcentuoja EŽTT praktikoje išskirtus tris minimalius kriterijus, kuriuos turi atitikti sprendimas atimti laisvę psichiškai nesveikiems asmenims, t. y. turi būti patikimai įrodyta, kad asmuo psichiškai nesveikas; psichikos sutrikimas turi būti tokio pobūdžio ar laipsnio, kad pateisintų priverstinį hospitalizavimą; priverstinio hospitalizavimo pratęsimo teisėtumas priklauso nuo to, ar toks psichikos sutrikimas išlieka.

3.4.                      Skunde pažymi, kad nors teismas ir nesprendžia klausimo dėl asmens kaltės, nutartyje turi būti išspręsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 401 straipsnio 2 dalyje nurodyti klausimai. Apeliacinės instancijos teismas turėtų pasisakyti dviem aspektais, t. y. ar galima pripažinti, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, jeigu V. P. P. jos nepadarė, pats kreipėsi pagalbos, skambindamas bendruoju pagalbos telefono numeriu, o veika gali būti apibūdinama kaip ginčas automobilių stovėjimo aikštelėje; ar negali būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė stebint ambulatoriškai pirminės sveikatos priežiūros centre. Baudžiamasis įstatymas nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, kurių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Išvados dėl taikytinų medicinos priemonių pobūdžio yra tik rekomendacinės, jas teismas turi vertinti kitų aplinkybių kontekste. Yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, t. y. asmens psichikos būklė ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Teismas nutartyje socialinio pavojingumo nenurodė, taip pat nevertino ir padarytos veikos pobūdžio.

3.5.                      Gynėja skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nutartyje ir eksperto išvadoje nurodyti klaidingi V. P. P. gydymo duomenys: išvadoje nurodyta, kad V. P. P. vieną kartą gydytas psichiatrijos stacionare nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 7 d., nors šiuo laikotarpiu jis gydytas (duomenys neskelbtini) klinikoje dėl fizinio susirgimo (nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. vasario 8 d.). Siekiant pašalinti šiuos neatitikimus, reikalinga iš (duomenys neskelbtini) klinikos ir (duomenys neskelbtini) klinikų išreikalauti tiek ambulatorinio gydymo, tiek stacionaraus gydymo dokumentus. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. P. P., esant sveikatos sutrikimams, lankosi gydymo įstaigose ir laikosi skiriamo gydymo režimo, praeityje neteistas, kiti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti. Tačiau teismas nesvarstė galimybės taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

4.       Apeliaciniame skunde asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P. (toliau – ir apeliantas) nurodo, kad nutartyje nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusiajai dujų papurškė 10.00 val., neatitinka tikrovės, kadangi jis į (duomenys neskelbtini) turgavietę apsipirkti atvažiavo 13.30 val., nukentėjusiosios nurodytu laiku ten nebuvo ir su dujas papurškusiu asmeniu nėra susijęs. Pažymi, kad dėl psichikos sutrikimų nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 7 d. stacionare nesigydė, prašo išreikalauti ekspertinio tyrimo kopiją iš (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus, nes gydytoja J. D. pažeidė jo teises, sukčiaudama pateikė neteisingą informaciją dėl gydymosi psichikos skyriuje laikotarpio. Apeliantas taip pat teigia, kad R. V. jį puolė, spardė, nuo jos sklido alkoholio kvapas, jis paskambino skubios pagalbos numeriu, atvažiavusi policija protokolo nesurašė.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir jo gynėja palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir argumentus, prašė skundą tenkinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį arba taikyti ambulatorinį stebėjimą. Prokurorė apeliacinius skundus prašė atmesti, kaip nepagrįstus.

Apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje, kurioje 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundu, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant apeliacinius skundus dėl nutarčių, kuriomis nutarta taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (BPK 404 straipsnis). Šioje byloje apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarties padavė asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P. ir jo gynėja, skunduose nesutikdami su teismo išvadomis, kad įrodyta, jog V. P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Nesutinkama ir su teismo paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi.

7.       Vertinant apeliacinių skundų argumentų pagrįstumą visų pirma būtina pažymėti, kad priimdamas nutartį taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, teismas, be kita ko, turi išspręsti klausimą, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. Šį klausimą teismas išsprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, kaip tai nustatyta BPK 20 straipsnio 5 dalyje. V. P. P. ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose tvirtinama, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos jis nepadarė, įvyko metu buvo kitoje vietoje, tačiau ši versija yra paneigta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8.       Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytoms išvadoms dėl byloje suriktų įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad V. P. P. tvirtinimo, kad įvykio, kai nukentėjusiajai į veidą buvo papurkštos dujos, metu jis buvo kitoje vietoje, jokie kiti bylos duomenys, atitinkantys rodymams keliamus reikalavimus, nepatvirtina. Nors gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvada, jog V. P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, yra paremta tik nukentėjusiosios R. V. parodymais, skundžiamos nutarties turinys tokį tvirtinimą paneigia. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar V. P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, rėmėsi ne tik nukentėjusiosios R. V. parodymais, bet ir kitais bylos duomenimis, kuriuos nutartyje aptarė ir motyvuotai įvertino.

9.       Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, ji nuosekliai tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) turgavietėje išskirtinės išvaizdos (apsirengęs karnavaliniais rūbais) asmuo, apie 10.00 val., papurškė jai į veidą ašarinių dujų ir iš įvykio vietos pasišalino automobiliu. Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad šis asmuo iš matymo yra jai pažįstamas, yra jį mačiusi prie parduotuvės „Hyper Maxima“, kur jis taip pat užkabinėdavo žmones. Parodymuose įvardintą dujas papurškusį asmenį R. V. atpažino asmens parodymo atpažinti pagal juo nuotrauką metu, paaiškino, kad iš pateiktų nuotraukų asmenį atpažįsta pagal bendrus veido bruožus, kadangi ne kartą jį yra mačiusi, tik nebuvo bendravusi. Siekiant patikrinti teisiamojo posėdžio metu duotus nukentėjusiosios parodymus, buvo perskaityti liudytojos D. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji parodė, kad į (duomenys neskelbtini) turgavietę apsipirkti atėjo apie 9.30 val., nuėjo į vaistinę, patvirtino išgirdusi vyro ir moters konfliktą, vyras buvo su senais rūbais, spalvota skrybėle su kasomis, įžeidinėjo moterį, papurškė moteriai dujas ir išvažiavo su automobiliu, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, moters veidas buvo raudonas, akys ašarojo. Šios liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, duotais skirtingu proceso metu, esminiai prieštaravimai, neatitikimai juose nenustatyti ir tai leidžia nukentėjusiosios parodymus laikyti objektyviais ir patikimais. Be to, nukentėjusiosios R. V. parodymus dėl įvykio vietos ir laiko aplinkybių, asmens atliktų veiksmų, patvirtina ir kiti bylos duomenys.

10.       Kaip matyti iš 2022 m. lapkričio 15 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos bendrojo pagalbos centro operatorės ir vyro (V. P. P.) pokalbio garso įrašo turinio, paskambinęs vyras tvirtino, kad (duomenys neskelbtini)  turgavietėje stora moteris grasina, sakė duos į snukį, puola, girdisi žodžiai „dar kartą prieisi, šiukšle tu, prieik“, „tuoj, puldinėsi čia šiukšle, paskutinė“. Skambučio pradžios laikas 10:05:09 val. Būtina pažymėti, kad iš nukentėjusiosios R. V. parodymų matyti, jog turgavietėje apsipirkusi prie automobilio ji grįžo apie 10.00 val. ir netrukus prasidėjo žodinis konfliktas su keistais (karnavaliniais) rūbais apsirengusiu vyru, kuris visaip komentavo, ją vadino negražiais, necenzūriniais žodžiais (ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad jos automobilį vyras pavadino „grabu“, o ją stora boba), ji liepė jam pasitraukti nuo automobilio, vyriškis atsitraukė, išsiėmė kažką iš kišenės ir papurškė į veidą ašarines dujas. Taigi, kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota informacija iš esmės patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kuriais remiantis nustatyta, kad V. P. P. Zanavykų turgavietėje buvo apie 10 val.

11.       Nukentėjusiosios parodymus, be kita ko, patvirtina ir pranešimo apie įvykį duomenys (ROIK (duomenys neskelbtini)), iš kurių matyti, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. buvo gautas pranešimas, jog nepažįstamas vyras prieš 5 minutes pripurškė į akis galimai dujų, pasišalino su automobiliu, moteris nemato, graužia akis, pykina. Pranešimo pradžios laikas 10:11 val. Ši informacija atitinka ir (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio E. J. tarnybinio pranešimo duomenis, kuriame nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 10.00 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjai į akis buvo pripurkšta ašarinių dujų, o atvykus, R. V. paaiškino, kad susiginčijo su jai nepažįstamu asmeniu, šis išsitraukė dujų balionėlį iš kišenės ir purškė ašarines dujas, pasišalino automobiliu Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Būtent prie šio automobilio buvo pastebėtas V. P. P.. 2023 m. vasario 15 d. kitų objektų (pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų) apžiūros protokole užfiksuota kaip pareigūnai tarnybiniu automobiliu 10:30:13 val. privažiuoja prie pastato su užrašu „Maxima XXX“, prie šalia stovinčio sidabrinės spalvos visureigio, prie kurio vaikšto spalvotais rūbais apsirengęs žmogus, dėvintis spalvotą karnavalinę kepurę su baltos spalvos kasų imitacijomis. Pokalbio su pareigūnais metu vyras tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jį užpuolė moteris, puolė „su kumščiais“, grasino, kad užmuš, vyras tvirtino, kad turi dujų balionėlį. Į klausimą, kodėl papurškė dujų, atsakė, kad jo gyvybei grėsė pavojus, kad turėjo teisę panaudoti dujų balionėlį. Šios aplinkybės patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir tuo pačiu paneigia V. P. P. versiją, kad 10.00 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje jis nebuvo. Kaip matyti iš kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotos informacijos, praėjus neilgam laikui po incidento su nukentėjusiąja, V. P. P. buvo pastebėtas prie netoli (duomenys neskelbtini) g. esančios parduotuvės „Maxima XXX„, kalbėdamas su pareigūnais pasakojo apie (duomenys neskelbtini) turguje prie jo priėjusi storą bobą, apie priežastis, kodėl nešiojasi dujų balionėlį.

12.       Pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad būtent V. P. P. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 10.00 val., viešoje vietoje, šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžeidžiamai kalbėdamas prikibo prie R. V., papurškė jai į veidą dujų. Dėl dujų poveikio nukentėjusiajai buvo sukeltas abiejų akių ūminis junginių uždegimas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Šioje išvadoje, be kita ko, nustatyta ir tai, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniuose skunduose, teismo išvada, kad V. P. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, pagrįsta ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir kitais juos patvirtinančiais bylos duomenimis, kurie vieni kitus papildo ir kuriuos sujungus į vientisą loginę grandinę, nekyla abejonių dėl to, kad būtent V. P. P. (duomenys neskelbtini) turgavietėje papurškė nukentėjusiajai dujas ir tai įvyko nukentėjusiosios nurodytu laiku – apie 10.00 val. Įvykio laikas ir vieta, kaip jau nurodyta pirmiau, nustatyta ne tik iš nukentėjusiosios parodymų, bet ir remiantis kitais objektyviais bylos duomenimis (skambučių bendrajam pagalbos centrui laiku ir pokalbių turiniu, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais duomenimis). Baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusį asmenį nukentėjusioji atpažino iš nuotraukos, duodama apie jį parodymus, išskyrė jo išvaizdos ypatumus, kuriuos paminėjo ir liudytoja D. P.. Asmens išvaizdos ypatumai buvo užfiksuoti ir pareigūnų vaizdo kamerų apžiūros protokole, iš kurio, be kita ko, matyti, kad karnavalinę skrybėlę su kasomis dėvintis asmuo yra V. P. P., su kuriuo pareigūnai bendravo praėjus neilgam laikui po įvykio.

13.       Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, tačiau jo duoti parodymai priešingo vertinimo nesuponuoja ir nutartyje padarytų išvadų pagrįstumo nepaneigia. V. P. P. parodė, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo, 2022 m. spalio 25 d. 10.00 val. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, atvažiavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę apie 13.30 val. R. V. pasiūlė narkotikų, kontrabandinių cigarečių, nuo jos sklido alkoholio kvapas, ji kėlė grėsmę jam (V. P. P.) ir aplinkai. Dujų balionėlio neturėjo, laikas neatitinka, teisėjas pateikė neteisingai laiką. Prie R. V. nesikabinėjo, tai melas. Atvyko 13.30 val., buvo sumuštas 15.00 val. (duomenys neskelbtini). Policijai skambino, nes kumščiais puolė R. V. ir tai buvo 13.30 val. Dujų R. V. papurškė kažkoks „bomžas“. Skambučio bendrajam pagalbos centrui laiką patvarkė prokurorė Živilė Muliuolytė, norėdama jį (V. P. P.) neteisingai apkaltinti. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokole nurodytas laikas – 10.34 val., yra melas, tuo metu buvo (duomenys neskelbtini). Pareigūnams sakydamas, kad purškė dujas, nes grėsė pavojus gyvybei, tik juokavo. Dujomis nepurškė, dujų balionėlio neturėjo. (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas sukūrė melagingą versiją.

14.       Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas V. P. P. jokių naujų aplinkybių, kurios paneigtų skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, nenurodė. Teismo posėdyje, kaip ir savo apeliaciniame skunde, V. P. P. neigia padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Asmuo, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, teismo posėdyje tvirtino, kad 10.00 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje nebuvo, kadangi tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) turgavietėje, o (duomenys neskelbtini) atvažiavo 13.30 val., tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, šiuos teiginius paneigia pirmosios instancijos teismo ištirti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti įrodymai. V. P. P. nurodomas buvimo (duomenys neskelbtini)  turgavietėje laikas – 13.30 val., prieštarauja ne tik nukentėjusiosios R. V. parodymams, bet ir pareigūnų kūno kamerų apžiūros protokole užfiksuotai informacijai, patvirtinančiai, kad praėjus neilgam laikui po incidento su nukentėjusiąja, apie 10.34 val. V. P. P. buvo netoli (duomenys neskelbtini)  turgavietės (prie „Maxima XXX“ parduotuvės (duomenys neskelbtini)). Su V. P. P. pareigūnai bendravo jau po įvykio, taigi įvykis įvyko anksčiau nei 10.34 val. ir tai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad dujas karnavaliniais rūbais apsirengęs asmuo papurškė apie 10.00 val. ir netrukus po šio laiko buvo skambinta bendruoju pagalbos numeriu pranešant, kad nepažįstamas vyras moteriai į akis pripurškė galimai dujų ir pasišalino automobiliu.

15.       Taigi, V. P. P. versija yra patikimai paneigta, todėl teismas, nustatydamas, kad V. P. P. 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 10.00 val. šalia (duomenys neskelbtini) turgavietės (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė. V. P. P. teiginiai dėl neteisingai užfiksuotų duomenų, siekiant jį melagingai apkaltinti, nėra pagrįsti jokiais faktiniais duomenimis (aplinkybėmis), todėl atmetami, kaip niekuo nepagrįstos prielaidos. Nenustatyta, kad šioje byloje tyrimą atlikę, įrodymus fiksavę pareigūnai būtų asmeniškai suinteresuoti šia byla ar siektų pakenkti V. P. P.. Taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų V. P. P. teiginius dėl nukentėjusiosios vykdomų nusikalstamų veikų (prekybos kontrabandinėmis cigaretėmis, narkotikais) ar nukentėjusiosios prieš V. P. P. panaudoto fizinio smurto, jos neblaivumo. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad V. P. P. nurodomos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo nesutikimą su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, yra tik jo subjektyvus duomenų vertinimas ir interpretavimas sau palankia linkme, o ne teismo padarytas išvadas paneigiantys teisiniai argumentai.

16.       Apibendrinant konstatuojama, kad aptariamu atveju baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje faktas bei tai, kad šią veiką padarė V. P. P., yra nustatyta ir įrodyta teisėtu būdu gautais, įrodymams keliamus reikalavimus atitinkančiais bylos duomenimis, kuri visuma įrodo, kad baudžiamojo statymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama. BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą. Pagal šį BK straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šioje byloje nustatyta, kad V. P. P. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė turgavietėje, kuri nebejotinai yra vieša vieta, į kurią gali patekti (joje būti) ir kiti asmenys. Dėl V. P. P. veiksmų buvo iškviestos specialiosios tarnybos, konflikto metu buvo panaudotos ašarinės dujos, sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. V. P. P. kibimas prie nukentėjusiosios, vadinant ją „stora boba“, o jos automobilį apibūdinant „grabu“, papurškiant nukentėjusiajai ašarinių dujų, nesant jokios aiškios priežasties (dingsties), neabejotinai yra įžeidžiantis ir įžūlus, neatitinkantis visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Visa tai patvirtina, kad visi objektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymiai yra nustatyti ir įrodyti, todėl apeliacinių skundų argumentai dėl neteisingų teismo išvadų, pripažįstant V. P. P. padarius baudžiamojo statymo uždraustą veiką bei prašymas priimti išteisinamąjį nuosprendį, atmetami, kaip nepagrįsti.

17.       Gynėjos apeliaciniame skunde, taip pat apeliacinės instancijos teismo posėdyje reiškiamas nesutikimas ir su teismo parinkta priverčiamosios medicinos priemonės rūšimi tvirtinant, kad yra pagrindas taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nutartį, apeliacinių skundų motyvus ir argumentus, aplinkybių, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje pakeisti į apeliantų prašomą – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nenustatė.

18.       BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Teismas gali taikyti vieną iš įstatyme nustatytų priemonių: 1) ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; 2) stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 3) stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose; 4) stacionarinį stebėjimą griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Pirmosios instancijos teismas nutarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusiam V. P. P. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė yra per griežta, netinkamai individualizuota, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

19.       Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti jų taikymo sąlygas: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichikos būseną yra pavojingas visuomenei. Pažymėtina, kad įstatymas nenustato, už kokias konkrečiai padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš BK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti jų rūšį. Tačiau, kaip teisingai nurodoma ir gynėjos skunde, BK 98 straipsnio 2–5 dalyse vis tik yra nustatyti pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti, parinkdamas konkrečią asmeniui taikytiną priverčiamąją medicinos priemonę, tai yra į psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą bei pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai.

20.       Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja (BK 98 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 98 straipsnio 3 dalį, stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Pažymėtina, kad pirmas kriterijus, parenkant priverčiamąją medicinos priemonę, yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo. Asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos. Pagal teismų praktiką, siekiant nustatyti, ar asmuo, kuriam nustatytas psichikos sutrikimas, yra socialiai pavojingas, ar asmens psichikos būklė kelia realią grėsmę tiek jam pačiam, tiek aplinkiniams asmenims, turi būti įrodinėjama, ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padaręs asmuo praeityje yra sirgęs psichikos ligomis, kokio sunkumo ir pobūdžio psichikos liga asmuo sirgo veikos padarymo momentu, ikiteisminio tyrimo, bylos nagrinėjimo teisme metu ar po bausmės paskyrimo, taip pat tai, koks yra baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens elgesys tiek prieš veikos padarymą, tiek ir po to (BPK 395 straipsnio 3, 4 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-206-495/2021 ir kt.).

21.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Teismo psichiatrijos ekspertizės akte pateiktas išvadas, ekspertės paaiškinimus, baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes, V. P. P. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą, padarė išvadą, kad V. P. P. yra socialiai pavojingas ir jam, pagal nustatytą diagnozę bei ekspertės rekomendacijas, yra būtina skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kadangi šiuo atveju ambulatorinio gydymo nepakanka. Skundų argumentai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti V. P. P. paaiškinimai, šios išvados pagrįstumo nepaneigia.

22.       Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas) matyti, kad V. P. P. konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo sutrikimu V. P. P. sirgo tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu, tiek šiuo metu, jam rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Ekspertizės akte, be kita ko, nustatyta ir tai, kad V. P. P. tyrimo metu yra (duomenys neskelbtini) būsenoje, nėra kritiškas, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas. Išvados duotos įvertinus V. P. P. medicininę dokumentaciją, pokalbio su tiriamuoju duomenis, iš kurių matyti, kad V. P. P. elgesio neadekvatumas buvo stebimas jau 2010 metais, 2013 metais vargino (duomenys neskelbtini) epizodai, diagnozuota (duomenys neskelbtini), 2017 metais dėl neadekvataus elgesio nukreiptas psichiatro konsultacijai. 2018 metais apsilankymų pas gydytojus metu aprašytas (duomenys neskelbtini), pažymėta, kad tiriamasis serga (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario-kovo mėnesiais dėl neadekvataus elgesio V. P. P. gydytas psichiatrijos stacionare, stacionarinio gydymo metu stebimi (duomenys neskelbtini). Po stacionarinio gydymo pas psichiatrą nesilankė, ambulatoriškai nesigydė, vaistų nevartojo.

23.       Pirmiau aptartame Ekspertizės akte pateiktas išvadas patvirtino teismo posėdyje apklausta ekspertė J. D.. Ekspertė papildomai paaiškino, kad atlikus tyrimą paaiškėjo, jog paskutinių 10 metų laikotarpyje V. P. P. atžvilgiu stebėti miego sutikimai, įtampa, nerimas, neadekvatus, įkyrus elgesys, 2018 metais dėl neadekvataus elgesio jis pateko į psichiatrijos stacionarą, po to pas psichiatrus nesilankė, vaistų nevartojo. Po ekspertizės buvo perkeltas į (duomenys neskelbtini), tačiau kritikos savo būklei ir šiuo metu nėra. Ekspertė taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimas yra lėtinis psichikos sutikimas,  kuris aptariamu atveju dominuoja daugelį metų, pasižymi (duomenys neskelbtini), neadekvatus elgesys stebimas nuo 2017 metų. Ekspertė, be kita ko, patvirtini, kad V. P. P. vaistų nevartoja, (duomenys neskelbtini) ligoninėje jis nesileido gydomas, atsisakė kategoriškai. Taikant adekvatų ir kokybišką gydymą, jis gali būti ramesnis. Ambulatorinis stebėjimas būtų galimas, jeigu jis lankytųsi, gautų gydymą, tačiau šiuo metu tai nėra įmanoma, kadangi V. P. P. vaistų nevartoja, savęs nelaiko ligoniu, yra priešiškas.

24.       Taigi, ekspertė ne tik patvirtino Ekspertizės akte pateiktas išvadas dėl V. P. P. nustatytos diagnozės, reikalingumo taikyti jam priverstinį gydymą, bet ir nurodė aplinkybes, kodėl ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra adekvati priverčiamoji medicinos priemonė. Nors V. P. P. apeliaciniame skunde tvirtinama, kad gydytoja J. D. pažeidė jo teises, pateikė neteisingą informaciją dėl gydymosi psichiatrijos skyriuje laikotarpio, abejoti Ekspertizės akte pateiktų išvadų objektyvumu ir pagrįstumu bei ekspertizę atlikusių teismo psichiatrų (psichologų), tarp jų ir J. D., kompetencija ir nešališkumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip matyti iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto, tyrimui buvo pateikta V. P. P. medicininė dokumentacija: ambulatorinė asmens sveikatos istorija iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydymo stacionare ligos istorija. Gydymo Psichiatrijos klinikos stacionare laikas nuo 2018 m. sausio 31 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Ekspertizės akte buvo nurodytas pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gydymo stacionare ligos istorijoje užfiksuotus duomenis, kurių teisingumo jokie kiti objektyvūs duomenys nepaneigia.

25.       V. P. P. tvirtinimas, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 7 d. Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nes nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. vasario 8 d. jis gydytas (duomenys neskelbtini) klinikoje, jokiais objektyviais duomenimis taip pat nėra pagrįstas. Priešingos išvados nesuponuoja ir apeliacinėje instancijoje advokatės Daivos Jurevičienės pateikti atsakymai iš privačios (duomenys neskelbtini) klinikos bei (duomenys neskelbtini). Iš atsakymo į užklausą matyti, kad V. P. P. (duomenys neskelbtini) klinikoje prisirašė nuo 2018 m. sausio 12 d., pirmas apsilankymas 2018 m. sausio 18 d., skundėsi dešinės kojos skausmingomis judesių amplitudėmis, nukreiptas traumatologo, angiohirurgo konsultacijai. Taigi, pagal privačios (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktą informaciją, šioje klinikoje V. P. P. nuo 2018 m. sausio 20 d. iki 2018 m. vasario 8 d. nebuvo gydytas, todėl jo teiginiai dėl Ekspertizės akte neteisingai nurodyto gydymosi psichiatrijos stacionare laikotarpio atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. (duomenys neskelbtini) klinikų pateikta informacija patvirtina V. P. P. lankymąsi ir gydymąsi šioje įstaigoje 2018 metų sausio mėnesį, taip pat gydymąsi traumatologijos skyriuje nuo 2018 m. sausio 19 d. iki 2018 m. sausio 29 d., t. y. iki Ekspertizės akte nurodyto gydymo Psichiatrijos klinikos stacionare laikotarpio (nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. kovo 7 d.). Taigi, advokatės pateikti duomenys nepatvirtina V.P. P. teiginių, kad Ekspertizės akte pateikta informacija yra neteisinga, o jokių kitų aplinkybių (duomenų), teikiančių pagrindą abejoti Ekspertizės akto išvadų objektyvumu ir patikimumu, šioje byloje nėra.    

26.       Aptariamu atveju būtina pažymėti, kad nors V. P. P. praeityje nėra teistas, o jo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika nėra sunki ir ilgalaikių neigiamų pasekmių nesukėlė, šios aplinkybės jo socialinio pavojingumo ir poreikio taikyti stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje nepaneigia. Kaip nurodyta pirmiau, tiek stacionarinės ekspertizės metu, tiek atliekant ambulatorinę ekspertizę, V. P. P. savo psichikos būklei buvo nekritiškas, nemanė, kad yra sergantis ir kad jam reikalingas gydymas. Nors 2018 metais jis buvo gydytas psichiatrijos stacionare, o po to nukreiptas ambulatoriniam gydymuisi, V. P. P. pas psichiatrą nesilankė ir savanoriškai nesigydė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. P. P. patvirtino, kad jeigu jam būtų skirta ambulatorinė priežiūra, jis sutiktų eiti pas gydytoją, pas gydytoją psichiatrą eitų savarankiškai, jeigu būtų rekomenduota. Tačiau iš parodymų turinio matyti, kad faktinę aplinkybę, jog serga ir yra reikalingas gydymas, V. P. P. kategoriškai neigia nurodydamas, kad Ekspertizės akte sutrikimas, kurį reikia gydyti, nustatytas melagingai. Taigi ir šiuo metu V. P. P. savo psichikos būklei nėra kritiškas, reikalingumo gydytis nesuvokia ir šie V. P. P. paaiškinimai, įvertinus informaciją apie anksčia taikytą stacionarinį gydymą bei reikalingumo tęsti gydymą ambulatoriškai ignoravimą, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad taikyti asmeniui ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis aptariamu atveju nėra pagrindo.  

27.       Teisėjų kolegijos vertinimu, Ekspertizės akto išvados, ekspertės paaiškinimai, medicininiuose dokumentuose bei Ekspertizės akte užfiksuota informacija apie V. P. P. ligos eigą, gydymo istoriją, V. P. P. nekritiškas požiūris į savo psichinės sveikatos būklę, reikalingumo gydytis neigimas, įvertinus padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį, sudaro pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šiuo atveju privaloma skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Pirmosios instancijos teismo ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar karatą aptarti, su V. P. P. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdžiu, jo elgesiu anksčiau ir šiuo metu susiję duomenys, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo parinkta priverčiamoji medicinos priemonė atitinka tiek V. P. P. diagnozuotą psichikos sutrikimą, jo sunkumą, tiek jo socialinį pavojingumą.

28.       Sprendžiant priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo klausimą buvo nustatytos ir įvertintos visos BPK 395 straipsnyje nurodytos aplinkybės, parenkant priverčiamosios medicinos priemonės rūšį atsižvelgta į BK 98 straipsnio nuostatas, priverčiamoji medicinos priemonė V. P. P. paskirta nepažeidžiant BPK 401 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Naujos esminės faktinės aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios sudarytų pagrindą keisti V. P. P. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę, apeliacinėje instancijoje nenustatytos. V. P. P. tiek pagal nustatytą diagnozę ir psichikos būsenos ypatumus (duomenys neskelbtini), tiek pagal veikos pobūdį (viešoje vietoje be jokios priežasties, įžūliai ir įžeidžiamai kibo prie pašalinio asmens, panaudojo priemonę, kuria buvo padaryta žala asmens sveikatai), įvertinus ir elgsenos ypatumus iki šioje byloje vertinamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo (neadekvatus elgesys pradėtas stebėti nuo 2010 metų, 2018 metais taikytas gydymas psichiatrijos stacionare, savanoriškai asmuo į psichiatrą nesikreipė ir ambulatoriškai nesigydė, vaistų nevartojo), yra pavojingas aplinkiniams, todėl jo priverstinis izoliavimas nuo aplinkos yra juridiškai pateisinamas.

29.       Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis, kuria V. P. P., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, yra teisėta ir pagrįsta. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista. Papildomai pažymėtina, kad gydymo procese asmeniui taikoma priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista į savo pobūdžiu švelnesnę. Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas įpareigoja teismą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo. Todėl, pagerėjus V. P. P. psichikos sveikatos būklei, jam gali būti pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės sąlygos iš stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, arba šios priemonės taikymas panaikintas (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, V. P. P. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai                                                  Algirdas Giedraitis

         Odeta Gruodienė

         Jurga Vasiliauskienė