Civilinė byla Nr. 2A-2104-436/2014

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

121.14.; 121.18.; 121.21.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-297-151/2014 pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei D. N., IĮ A. Č. „Geolita“, UAB „Žemėtvarkos darbai“ dėl įsakymo panaikinimo, ir

n u s t a t ė:

I.              Ginčo esmė

ieškovė ieškiniu prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2008-05-10 įsakymą Nr. 02-01-5870. Nurodė, kad 2008-05-10 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5870 dėl valstybinės žemės sklypo kadastrinių duomenų nustatymo, kuriuo Kauno apskrities viršininkas nustatė valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis: sklypo plotas 0,0522 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis - kita, gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, nominali žemės sklypo vertė - 11384,82 Lt, yra neteisėtas, nes pažeidžia ieškovės teises. Nurodo, kad faktinis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra 0,0531 ha, todėl tokio ploto privalo būti įtvirtintas ir Kauno apskrities viršininko įsakyme. Mažesnis žemės sklypas, įvardytas įsakyme, pažeidžia ne tik jos, bet ir valstybės interesus, nes faktinis parduodamas valstybinės žemės sklypas yra 0,0531 ha, o ne 0,0522 ha.

Urbanistikos skyrius pateikė užsakymą UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengti žemės sklypo ribų planą. Atestuoti minėtos įmonės matininkai 2007-11-12 kvalifikuotai parengė žemės sklypo planą ir nustatė, kad jo plotas yra 531 m2. Ieškovė pasirašė šį planą. Bendraturtis P. V. (miręs) ir D. N., nenurodydami priežasčių, atsisakė pasirašyti minėtą žemės sklypo planą. Dėl šios priežasties Kauno m. Žemėtvarkos skyrius, atsisakė vadovautis šio žemės sklypo planu, ruošiant minėtą Kauno apskrities viršininko įsakymą. 2008-05-10 Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5870 buvo paruoštas, vadovaujantis klaidingai 2005-10-28 IĮ „Geolita“ parengtu to paties žemės sklypo, kurio plotas 0,0522 ha, planu.

Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone, ieškovė praleido senaties terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 02-01-5870. CK 1.127 str. l d. nustatyta, jog ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovė nurodė, jog ginčijamą administracinį aktą gavo 2008 m. gegužės 15 d. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. numatytas vieno mėnesio, kurį ieškovė praleido, terminas administraciniams aktams ginčyti. Atsižvelgiant į tai, prašė taikyti ieškinio senatį Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymui Nr. 02-01-5870 ginčyti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino, panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymą (teisių ir pareigų perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) 2008-05-10 įsakymą Nr. 02-01-5870 bei priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei J. G. 2527,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tai pat priteisė iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 84,60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Teismas nurodė, kad priimant įsakymą įstatymai formaliai nebuvo pažeisti. Tačiau ieškovė ginčija sklypo plotą, nurodydama, kad yra netikslūs jo kadastriniai duomenys. Ginčyti sklypo plotą pagrindas yra, nes visų planų sklypo plotai skiriasi - 522 kv. m. 525 kv. m. 531 kv. m., 532 kv. m. sklypo plotai (1 t., b.l. 21, 22, 23, 2 t. 76, Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje b.l. 19).

Atsakovės atstovės teiginius, kad ieškovė statydama tvorą panaudojo dalį valstybės žemės, teismas laikė neįrodytais, nes juos patvirtinančių įrodymų atsakovė nepateikė. Byloje yra pateiktas ieškovės tvoros projektas bei gautas statybos leidimas, todėl teismas pripažino labiau tikėtinu, kad tvoros statyba atitiko visus reikalavimus. Atsakovės argumentus, kad tvora padidino žemės sklypo plotą pripažino nepagrįstais ir neturinčiais įtakos šioje byloje, nes tvora buvo pastatyta 2001 metais, o žemės sklypo planai buvo ruošti ir 2005 m. Tuo metu trečiasis asmuo A. Č. IĮ „Geolita“ nustatė sklypo plotą 522 kv. m. Iš ieškovės paaiškinimų teismas sprendė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimynais. Šių aplinkybių neginčijo atsakovas.

Visa tai apibendrindamas teismas padarė išvadą, kad iš pateiktų žemės sklypo planų neįmanoma nustatyti, koks yra tikslus žemės sklypo plotas, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl teismo nuomone turi būti sudaryta komisija pakartotiniams žemės sklypo matavimams ir tik nustačius tikslius valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, gali būti sprendžiamas žemės sklypo pardavimas sklypo savininkams.

Šias aplinkybes patvirtino ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kurioje ieškovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo. 2010-08-26 nutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėja, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005 dėl naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 522 kv. m., o 531 kv. m. Šios aplinkybės paaiškėjo 2007 11 12 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengus šio sklypo planą, kuris pareiškėjai buvo pateiktas, kaip ji pati teigia, 2008-02-25. Kauno apygardos teismas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo planas, kuriuo rėmėsi Kauno miesto apylinkės teismas 2005-11-24 sprendime, paruoštas IĮ „Geolita“ 2005-10-28  remiantis  klaidingais  duomenimis, ką po 2007-11-12 plano parengimo iš esmės pripažino ir Kauno miesto savivaldybė,  ir  prokuroras, todėl pareiškėjos nurodyta aplinkybė apie galimai kitokį, nei teismo sprendime nurodytas, žemės sklypo dydį yra pakankamas pagrindas, kad byla būtų išnagrinėta pakartotinai. Minėtas UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas nėra nuginčytas.

Teismas nustatė, kad ieškovė nepraleisdama vieno mėnesio ieškinio senaties termino 2008-06-10 kreipėsi į Kauno administracinį teismą prašydama panaikinti 2008-05-10 įsakymą Nr. 02-01-5870. Kauno apygardos administracinis teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją išspręsti bylos teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2008 12 08 nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė ją nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-12-17 nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti ieškinį, atitinkantį civilinio proceso reikalavimus. Ieškovė nepateikė ieškinio ir teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą. Nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą ieškovei įteikta 2009-01-26, jos apskundimo terminas baigėsi 2009-02-02. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2009-02-04, t.y. praleidusi 2 dienas ieškinio senaties terminą. Ieškovės praleistas ieškinio senaties terminas yra labai nežymus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė savo manomai pažeistą teisę pastoviai ir sistemingai gynė tiek įvairiais raštais kreipdamasi į atsakovą ir trečiąjį asmenį Kauno miesto savivaldybės administraciją. Ieškovė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek iki ir po jo, teikė įrodymus, siekdama įrodyti žemės sklypo plotą esant didesnį, nei prašomu panaikinti įsakymu nustatyta, todėl kelių dienų ieškinio senaties termino neatnaujinimas būtų neadekvati priemonė užkertanti teisę ieškovei ginti savo manomai pažeistą teisę.

Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą. Teismas pripažinęs, kad ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio procesinį terminą administraciniam aktui ginčyti, tačiau remdamasis nurodytais motyvais, terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 02-01-5870 atnaujino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo teisės išeiti už ieškinio ribų ir tenkinti ieškinio kitais pagrindais nei jame nurodyta. Formuluojant ieškinio pagrindą, ieškovė nenurodė jokios aplinkybės, susijusios su tvora, ieškovės pastatyta iš Kapsų g. pusės, negrindė ieškinio tuo pagrindu, kad žemės sklypo riba su Kapsų gatve yra netinkamai pamatuota ar netinkamai paženklinta. Teismas savo sprendime, išeidamas už ieškinio ribų, savo sprendimą motyvavo tuo, kad anot teismo vienuose planuose namo kampas ir sklypo riba kertasi, o kituose nesikerta, kas, anot teismo sąlygojo atsiradusį ginčą dėl žemės sklypo ploto (apie 9 kv.m), taip pat teismas visiškai nepagrįstai nurodė esant 20 cm ploto skirtumą, nors nei ieškinyje, nei atsiliepime į ieškinį apie jokius 20 cm nebuvo kalbama, tokia aplinkybe ieškinys nebuvo grindžiamas. Taip pat teismas išeidamas už ieškinio ribų, nurodė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimyniniu žemės sklypu, tokia aplinkybe ieškinys taip pat nebuvo grindžiamas. Visos šios aplinkybės teismo sprendime buvo nurodytos kaip pagrindai, kodėl ieškovės ieškinys yra tenkintinas. Nesant minėtų aplinkybių nurodytų ieškinyje ir jomis negrindžiant ieškinio, akivaizdu, kad atsakovas neturėjo galimybės tinkamai atsikirsti, o teismas peržengė ieškinio ribas, padarydamas procesinės teisės pažeidimą, kas sąlygojo neteisėto sprendimo priėmimą.
2. Kauno apylinkės teismas konstatavo, kad ginčijamas įsakymas buvo paruoštas, vadovaujantis 2005-10-28 A. Č. IĮ „Geolita“ parengtu žemės sklypo, kurio plotas 0,0522 ha, planu. Tokia teismo konstatuota faktinė aplinkybė nepagrįsta jokiais įrodymais. Ginčijamu įsakymu buvo nustatyti kadastro duomenys pagal A. Č. IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtą kadastro duomenų bylą, kurios sudedamoji dalis yra A. Č. IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio mėn. parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas. Šis planas kaip ir likusi kadastro duomenų bylos dalis yra sukomplektuota prie ginčijamo įsakymo archyvinėje žemės sklypo Kapsų g. 105 tvarkymo byloje Nr. 3804, kurios originalas yra pateiktas į civilinę bylą. A. Č. IĮ „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. parengtas žemės sklypo planas buvo rengtas kaip projektas teismui dėl žemės naudojimo nustatymo pagal 1998 10 mėn. geodezinius matavimus, t.y. planas rengtas esant ginčui tarp statinių bendrasavininkių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasibaigusioje civilinėje byloje Nr. A2-1322-584/2012, tačiau tai nebuvo planas, kuris buvo kadastro duomenų bylos, pagal kurią ginčijamu įsakymu patvirtinti nustatyti kadastro duomenys, dalis.
3. Apeliantė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad žemės sklypo plotas buvo pamatuotas netiksliai ir, kad aplinkybes dėl plotų netikslumo pagrindžia citata iš Kauno apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kuria teismas pasisakė, dėl ko ieškovė prašo atnaujinti procesą, t.y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kad žemės sklypo plotas yra ne 522 kv.m., o 531 kv.m. Manytina, kad šiuo teismas tik nurodė, dėl ko ieškovė prašė atnaujinti procesą, laikydamas prašymą pagrįstu. Teismas vertino ir turėjo teisę vertinti tik klausimą dėl proceso atnaujinimo, neturėjo teisės pasisakyti ir nepasisakė dėl bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, esmės, neturėjo teisės bylos nagrinėti iš esmės ir nenagrinėjo.
4. Teismas klaidingai nustatė aplinkybę apie žemės sklypų persidengimą. Pažymėtina, kad šiai dienai, toks žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), koks yra įregistruotas, atsižvelgiant į tai, kad 1998 m. spalio mėn. žemės sklypo planas yra parengtas vietinėje koordinačių sistemoje, nepersidengia su jokiu gretimu žemės sklypu, koordinatės yra susietos su gretimų žemės sklypų, kurių planai taip pat yra rengti vietinėje koordinačių sistemoje, koordinatėmis. Šią aplinkybę Nacionalinė žemės tarnyba patvirtino ir teismo posėdžių metu. Teismas teiginio, kad žemės sklypai persidengia nepagrindė jokiais įrodymais. UAB „Geoma LT“ parengė kadastro duomenų bylą, kartu su žemės sklypo planu, kuri buvo pateikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriui patikrinti ir suderinti, tačiau galimai dėl matavimų tikslumo ir koordinačių transformavimo iš vietinės į LKS-94 koordinačių sistemą susidarė neleistini koordinačių skirtumai, todėl susidarė persidengimas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir gretimo žemės sklypo ribos, patikrinus bylą, buvo nurodytos pastabos, surašant 2013-11-07 žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 08KAM-103388 (į bylą pateiktas 2013-11-20 teismo posėdžio metu). Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas, atlikęs žemės sklypo plano išankstinę patikrą, nustatė (2013-07-15 raštas Nr. IŽ-645), kad ribos neatitinka įregistruotų, taip pat kadastro žemėlapyje pažymėjo, kad neatitinka riba įregistruotos iš Kapsų g. pusės. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Geoma LT“ planu ir jame nustatytais kadastro duomenimis, ieškovė savo ieškinio negrindė.
5. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinyje nebuvo keliamas tvoros pastatymo teisėtumo klausimas (nebuvo įtraukta ir valstybinę statinių priežiūrą atliekanti institucija), atsakovui nesudaryta galimybė į tai atsikirsti, o teismas nevertino byloje esančių įrodymų, Sprendime buvo nepagrįstai ir neteisingai konstatuota, kad tvora pastatyta teisėtai. Pažymėtina, kad statant ar perstatant tvorą, ji turėjo būti statoma žemės sklypo ribose. Teismas nevertino to, kad žemės sklypo ribos iš (duomenys neskelbtini) pusės konfigūracija keičiasi, lyginant su inventorinėje byloje esančiu planu (tuo metu žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatinėjami pagal inventorinės bylos duomenis), jei riba laikyti šiuo metu esančią pastatytą tvorą, teismas nevertino, kad nebuvo jokio teisinio pagrįsto neregistruotos tvoros, pastatytos už inventorizuoto žemės sklypo ribos laikyti riboženkliu.
6. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtas 531 kv .m žemės sklypo planas, kuriuo ieškovė grindė neteisingai nustatytą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotą, teigdama, kad plotas yra 531 kv.m., yra nepatikrintas kompetentingos institucijos ir jo ribos nėra suderintos kompetentingos institucijos. Nacionalinei žemės tarnybai su kadastro duomenų byla šis UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas nebuvo pateiktas tikrinti ir derinti. Nėra duomenų, kad jis būtų parengtas teisingai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas taip pat rengtas vietinėje koordinačių sistemoje. Teismo teiginys, kad šis planas nenuginčytas, neturi jokios teisinės reikšmės, nes jis nėra dokumentas, sukėlęs ar galintis sukelti teisines pasekmes, skirtingai nei IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio mėn. parengtas žemės sklypo planas, kuris yra patikrintas ir suderintas kompetentingos institucijos. Teismas savo konstatuotos aplinkybės, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ matininkai 2007-11-12 kvalifikuotai parengė žemės sklypo planą nepagrindę jokiais į bylą surinktais įrodymais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė taip pat nepagrindė, kad UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas, kuriuo grindžiamas ieškinys, yra parengtas teisingai, nes tiek šioje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. A2-1322-584/2012, teigė, kad sklypo plotas yra tai 525 kv.m, tai 532 kv.m, tuo būdu pripažindama UAB „Žemėtvarkos darbai“ nustatytas žemės sklypo plotas yra neteisingas.
7. Pirmosios instancijos teismas, motyvuojamojoje sprendimo dalyje, netinkamai ginčo santykį kvalifikavo kaip valstybinės žemės pardavimo ir sprendimą nepagrįstai grindė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos" (Žin., 1999, Nr. 25-706; 2004, Nr. 167-6128; 2011, Nr. 53-2551) patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, reglamentuojančiomis kaip priimamas sprendimas parduoti žemės sklypą. Valstybinės žemės pardavimo klausimas, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nebuvo sprendžiamas. Ginčijamu įsakymu buvo formuojamas žemės sklypas, tačiau nesprendžiama, ar tenkinti prašymą žemės sklypą (jo dalį) parduoti. Atsižvelgiant į tai, kad netinkamai kvalifikuotas teisinis santykis, teismas netaikė teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimų, jų kadastro duomenų nustatymą, o netaikydamas teisės aktų nuostatų, priėmė nepagrįstą sprendimą.
8. Administracinis aktas gali būti naikinamas tik nustačius jo panaikinimo pagrindą. Administracinio akto panaikinimo pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Panaikindamas įsakymą, teismas sprendime nenurodė nei vieno įsakymo panaikinimo pagrindo, jo buvo nenurodžiusi ir ieškovė. Įsakymas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas subjektas ir jokios procedūros nei taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl nebuvo jokio pagrindo jo panaikinimui.
9. Teismas nepagrįstai atnaujino terminą įsakymui ginčyti, motyvuodamas tuo, kad ieškovė pastoviai ir sistemingai gynė savo teises įvairiais raštais kreipdamasi į ieškovą. Nei karto institucija nesudarė pagrindo ieškovei tikėtis, kad įsakymas bus panaikintas administracine tvarka, institucija niekada neteigė, kad jis priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, anaiptol jokių teisinių pagrindų įsakymo panaikinimui nei administracine, nei teismine tvarka nebuvo ir šiuo metu nėra. Ieškovė nenurodė jokių objektyvių nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, dėl kurių terminas galėtų būti atnaujinamas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. G. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais:

1. Ilgą laikotarpį pati NŽT prie ŽŪM pripažino, kad žemės sklypo planas, kurio pagrindu buvo priimtas šios institucijos 2008-05-10 įsakymas, yra netikslus, su neleistinu matavimo skirtumu, tačiau dėl visiškai neaiškių kriterijų minimą įsakymą yra siekiama apginti. Pažymėtina, kad ši byla, kurioje priimtas skundžiamas teismo sprendimas, buvo sustabdyta būtent su tikslu ištaisyti matavimo klaidas ne ginčo tvarka, NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyriui buvo teikiami pakartotini ieškovės užsakymu atlikti ir suderinti su kita sklypo naudotoja D. N. sklypo matavimai (kadastrinė byla), kurią tikrinant buvo fiksuoti trūkumai dėl esamos padėties - ribos ėjimas per statinį, sklypų persidengimas, neleistini sklypo dydžio nukrypimai. Matavimo trūkumus trukdė ištaisyti tai, kad dėl sklypo kadastrinių duomenų jau yra priimtas apskrities viršininko įsakymas, kurio pagrindu buvo įregistruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Labai svarbu ir tai, kad pačiai institucijai (atsakovui) šio įsakymo panaikinimas apskirtai nesukelia jokių pasekmių, apart iš naujo atliktinos sklypo naudotojų užsakymu naujai parengtos kadastro duomenų bylos patikros bei naujo įsakymo priėmimo dėl sklypo kadastro duomenų nustatymo. Gi sklypo naudotojai yra tiesiogiai suinteresuoti tiksliu jų naudojamo sklypo ploto įtvirtinimu, kadangi ateityje šalys spręs dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, spręs ir kitus klausimus, kuriems tikslus sklypo dydžio nustatymas gali turėti daug reikšmės.
2. Pažymėtina, kad ginčo žemės sklypo statinių bendraturtė - D. N. yra pasirašiusi naujai parengtoje UAB „Geoma“ žemės sklypo Kapsų g. 105, Kaune, kadastro byloje, teikiant šią bylą patikrai NŽT prie ŽŪM. Šioje kadastrinių matavimų byloje žemės sklypo plotas buvo nurodytas 532 kv.m. Taigi, ieškovės ir apskritai sklypo naudotojų interesas yra atlikti kadastrinius matavimus taip, kad būtų aiškiai ir tiksliai nustatytas sklypo plotas, nes teisme ginčytu įsakymu sklypo plotas buvo nustatytas toks, kuris neatitinka faktinės padėties - realių sklypo ribų, statinių išdėstymo ir sklypo naudojimo. Todėl NŽT prie ŽŪM pozicija tokio ginčo atveju apskritai sunkiai suprantama.
3. Kauno miesto apylinkės teismui 2005-11-24 sprendimu išsprendus tarp sklypo Kapsų g. 105 bendraturčių ginčą ir nustačius naudojimosi tvarką žemės sklypu, atsirado šio teismo sprendimo realizavimo problemos, teismo sprendimą tapo sudėtinga įvykdyti, kadangi paaiškėjo, jog (duomenys neskelbtini), plotas yra ne 522 kv.k., bet apie 10 kv.m. daugiau, o sklype esantys statiniai, priklausantys ieškovei, atsiduria už išmatuoto sklypo ribų. Būtent dėl problemų, kilusių vykdant šį teismo sprendimą, ieškovė J. G. kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. 2007-09-04 Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus raštu buvo pasiūlyta sklypą permatuoti (parengti žemės sklypo planą). 2008-02-19 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius Kauno miesto savivaldybės miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriui persiuntė IĮ „Geolita“ planą, iš kurio matyti, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas yra 522 kv.m., o turėtų būti 531 kv.m. Kauno miesto savivaldybė savo užsakymu ir lėšomis pavedė UAB Žemėtvarkos darbai“ permatuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir parengti sklypo planą. 2008-02-25 UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, kuris skyrėsi nuo IĮ Geolita žemės sklypo plano ženkliai didesniu sklypo plotu. 2008-02-28 J. G. kreipėsi į Kauno apskrities viršininką, prašydama sustabdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo procedūrą, kadangi sklypą rengiamasi buvo parduoti remiantis netiksliu, nepagrįstu žemės sklypo planu. Nepaisant šios aplinkybės, 2008-05-10 Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5870 buvo nustatyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys 0,0522 ha žemės sklypui. Minimas įsakymas buvo pagrįstas neteisingais sklypo duomenimis, kadastro duomenys pagal atliktus teisingus matavimus nebuvo pakoreguoti.
4. Kauno miesto savivaldybės Teismų sprendimų ir nutarčių kontrolės komisija 2009-05-25 išnagrinėjusi ieškovės prašymą dėl IĮ „Geolita“ atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), matavimų ir parengto žemės sklypo plano, nustatė, kad minėtas žemė sklypo planas parengtas remiantis klaidingais (suklastotais) matavimais. Ši komisija rekomendavo kreiptis į prokuratūrą dėl IĮ „Geolita“ klaidingai atliktų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), apmatavimų. Analogišką atsakymą atsiuntė ir Kauno miesto savivaldybės administracija (2009-05-19 raštas Nr. R 23-30). Šias aplinkybes patvirtino ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. A2-1441-260/2010, kai ieškovė kreipėsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje.
5. Teismas neišėjo už reikalavimų ribų. Priešingai, teismas visapusiškai atskleidė bylos esmę ir ištyrė visas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes. Pažymėtina, kad ieškovė teismui pateikė ne tik ieškinį dėl įsakymo panaikinimo, ji teismui teikė ir įvairius įrodymus bei paaiškinimus, iš kurių buvo nustatyta, kad ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas, nes jis nustatė nesamo žemės sklypo plotą.
6. Pažymėtina, kad teismas iš tiesų klaidingai konstatavo, kad ginčijamas įsakymas paremtas 2005 metais rengtu IĮ „Geolita“ planu. 2005 metais ši įmonė nerengė naujo plano, ji tik ant 1998 metais rengto plano pažymėjo sklypo pasidalijimą, datuodama šį planą 2005 m. Taigi, ši įmonė iš tiesų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, matuojant žemės sklypą, rengė tik kartą - 1998 metais. Tačiau ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su teismo sprendimo neteisėtumu, priešingai - tai, kad Kauno apskrities viršininkas ginčijamą įsakymą 2008 metais priėmė pagal 1998 metais (t.y. pagal prieš 10 metų iki įsakymo priėmimo) rengtą žemės sklypo planą, būtent ir patvirtina, kad įsakymo, kuriuo buvo nustatyti kadastro duomenys, priėmimo metu, nebuvo vertinama padėtis, kuri buvo įsakymo priėmimo metu ar prieš jį priimant. Taigi, ginčijamas įsakymas neatspindėjo sklypo faktinės padėties.
7. Tai, kad IĮ „Geolita“ 1998 metais parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planas ir vėlesnis 2005 metų šios įmonės planas yra netikslūs, klaidingi, patvirtina šie byloje surinkti įrodymai: atraminės sienelės projektas (su jame pažymėta sienelės vieta) buvo rengtas 2001 metais ir 2001-05-21 buvo suderintas su Kauno miesto vyriausiuoju architektu (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 102-104). Akivaizdu, kad įsakymo priėmimo metu šis statinys jau stovėjo, tačiau IĮ „Geolita“ rengtame plane jis nėra pažymėtas, į jo buvimą neatsižvelgta. Maža to, pagal šį planą, atraminė sienelė yra už sklypo ribos. Šios atraminės sienos fotonuotraukos yra civ. bylos Nr. 2-297-151-2014 T.l, b.l. 96; T.2, b.l. 98-100. Tai, kad ši atraminė siena jau stovėjo iki ginčijamo įsakymo priėmimo, patvirtinta sklypo toponuotrauka (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 b.l. 101), atraminė sienelė joje pažymėta paryškinta linija.
8. IĮ „Geolita“ planuose tarp gyvenamojo namo kampo ir sklypo ribos nėra atstumo (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.l, b.1.21, T.2, b.l. 72), kitaip tariant, sklypo riba remiasi į namo kampą, kas negali būti laikoma teisingu sklypo duomenų nustatymu, nes aplink gyvenamąjį namą nenumatytas net mažiausias praėjimas (apėjimas). Tuo tarpu kituose duomenyse matyti, kad sklypo riba nėjo sulig namo siena (kampu), o buvo nuo jo atitraukta (civ. bylos Nr. 2-297-151-2014 T.l b.l. 18 , T.2, b.l. 72, 78, 81- inventoriniai duomenys, b.l. 22 UAB „Žemėtvarkos darbai“ planas). IĮ „Geolita“ parengtu planu sklypo riba buvo suformuota per pastatą ir atraminę sienutę, nustatytas gretimo sklypo ribų persidengimas ( civ. Byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 29, 30).
9. Pati NŽT prie ŽŪM yra konstatavusi, kad galimai dėl matavimų tikslumo, koordinačių transformavimo iš vietinės į LKS-94 susidarė neleistini koordinačių skirtumai. Ieškovė buvo informuota, kad turi pateikti atnaujintą bylą, riba turi būti tokia, kad nekirstų statinių. Ribos persidengia (civ. byla Nr. 2-297-151-2014 T.2, b.l. 57). Pažymėtina, kad pati NŽT prie ŽŪM atstovė, šio apeliacinio skundo autorė, civ. bylos Nr. A2-1322-584-2012 nagrinėjimo metu atsakant į teismo klausimą, dėl ko gi planuose sklypo plotas žymiai skiriasi ir kur dingsta 10 kv.m., nurodė, kad 10 kv.m. nieku nedingsta, 10 kv.m. tai skaičiavimo klaida (T. 4, b.l. 100). Pats šio plano rengėjas IĮ „Geolita“ savininkas A. Č., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, sutiko, kad jo paruoštas žemės sklypo planas neatitinka faktinės padėties (civ.byla Nr. A2-586-568-2010, b.l. 95).
10. Byloje nustatyta, kad teismui yra pateikta keliolika ieškovės ir atsakovės naudojamos žemės sklypo planų. Visuose planuose skiriasi nurodytų koordinačių dydžiai bei sklypo plotai, netgi trečiojo asmens A. Č. IĮ „Geolita“ ruoštuose planuose skiriasi atstumų išmatavimai, skaičiai, koordinatės. Pateiktuose planuose nustatyti skirtingi - 522 kv. m. 525 kv. m. 531 kv. m., 532 kv. m. sklypo plotai (b.l. 21, 22, 23, II t. 76, Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje b.l. 19).
11. Bendraturčiai, turėdami teisę naudotis atitinkama 531 - 532 kv.m. žemės sklypo dalimi, tačiau ginčijamo įsakymo pagrindu įteisintas naudojimasis tik 522 kv.m. žemės sklypo dalimi. 9-10 kv.m. žemės dalies klausimas yra likęs neišspręstas. Todėl ginčijamas administracinis aktas sukelia visišką painiavą teisiniuose santykiuose. Šiai dienai visos institucijos (Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, Kauno miesto Savivaldybė) pripažįsta, kad kadastrinių matavimų duomenys yra netikslūs. Taigi, akivaizdu, kad būtini nauji šio žemės sklypo matavimai, jų derinimas su NŽT prie ŽŪM ir sklypo ribų ir ploto įregistravimas nekilnojamojo turto registre. Tokį veiksmą įmanoma atlikti tik panaikinus ginčijamą įsakymą, kuriuo sklypo plotas ir ribos jau kartą buvo neteisingai nustatyti.
12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad bendrosios kompetencijos teismas nagrinėjamose civilinėse bylose ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą taiko pagal CPK nustatytas procesinių terminų taisykles. Kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, CPK 78 straipsnio 1 dalies nuostatos (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, CPK 3 straipsnio 8 dalis) suteikia teismui teisę savo iniciatyva atnaujinti praleistą terminą. Teismas paminėtais motyvais pagrįstai atnaujino terminą ginčyti Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 02-01-5870. Ieškovė tiek iki įsakymo priėmimo, tiek iki ir po jo, teikė įrodymus, siekdama įrodyti žemės sklypo plotą esant didesnį, nei prašomu panaikinti įsakymu nustatyta, todėl kelių dienų ieškinio senaties termino neatnaujinimas būtų neadekvati priemonė užkertanti teisę ieškovei ginti savo pažeistą teisę.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. N. prašo atsakovo apeliacinį skundą patenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad visiškai sutinka su apelianto argumentais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apelianto pareikšto prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Spręsdamas šį prašymą teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė forma). Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantas konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Apeliantas nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali išsiaiškinti būtent žodinio nagrinėjimo būdu, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso būdu. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą rašytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai išaiškinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingą procesinį sprendimą dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo. Apeliantas neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo šioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiškesnį ir operatyvesnį bylai reikšmingų aplinkybių išaiškinimą. Priešingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Patikrinusi apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl senaties termino.

Nustatyta, kad ginčijamas Kauno apskrities viršininko įsakymas Nr. 02-01-5870 yra priimtas 2008 m. gegužės 10 d. (1 t., b. l. 10–11). Šis įsakymas ieškovei įteiktas 2008 m. gegužės 15 d. Šiame įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas LR Administracinių bylų teisenos įstatymo ar LR Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nepraleisdama LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio skundui (prašymui) paduoti termino 2008 m. birželio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti 2008 m. gegužės 10 d. įsakymą Nr. 02-01-5870. Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 28 d. nutartimi kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją klausimui dėl bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui išspręsti. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 8 d. nutarė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui ir perdavė nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 17 d. nutartimi įpareigojo ieškovę pateikti teismui ieškinį su reikalingais dokumentais iki 2009 m. sausio 15 d. ir paskyrė parengiamojo posėdžio datą 2009 m. vasario 5 d. 9.30 val. Iš prijungtoje byloje Nr. 2-2186-199/2009 esančių duomenų matyti, jog prieš tai minėta teismo nutartis ieškovei nebuvo įteikta, netgi nėra duomenų, jog ši nutartis jai buvo išsiųsta. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. sausio 19 d. nutartimi ieškovės J. G. skundą paliko nenagrinėtą. Pastaroji nutartis ieškovei įteikta 2009 m. sausio 26 d. Taigi, šios nutarties apskundimo terminas baigėsi 2009 m. vasario 2 d., tačiau ieškovė šios nutarties neskundė, o Kauno miesto apylinkės teismui 2009 m. vasario 4 d. pateikė ieškinį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino ieškovei terminą ieškiniui pareikšti, kadangi ieškovė praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą administraciniam aktui apskųsti.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, kai asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Teisės į ieškinį atsiradimas sietinas su momentu, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie pažeistas teises (subjektyvusis veiksnys). Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės, todėl skirtingose bylose šis momentas nustatomas skirtingai. Ieškinio senaties terminas skatina teisinių santykių subjektus veikti aktyviai, įgyvendinant jų tarpusavio teises ir pareigas, sutartinę drausmę bei abipusę prievolių vykdymo kontrolę. Tai civilinės teisės institutas, kurio tikslas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, jų teisių ir pareigų turinio teisinį apibrėžtumą bei teisingą faktinių aplinkybių nustatymą nagrinėjant civilines bylas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1089/2014).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminą skundui dėl individualaus akto paduoti. Ši nuostata taikytina, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl individualaus akto teisėtumo. Bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administravimo akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas tokiu atveju netaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002).

Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 10 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-5870, kuriame nurodė, jog jis gali būti skundžiamas LR administracinių bylų teisenos įstatymo ar LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 10). Ieškovė su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti prieš tai minėtą įsakymą. Specialioji teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje konstatavo, kad skundžiamu įsakymu yra nustatytas žemės sklypo, kuris bus vėliau parduodamas pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui P. V., plotas. Taigi ginčas šiuo atveju iš esmės kyla dėl nekilnojamojo daikto ir yra susijęs su civiliniais turtiniais valstybės, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens turtiniais interesais. Ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, o administracinio pobūdžio klausimų, kuriuos būtų galima pripažinti pagrindiniais, nekeliama. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas administracinis aktas yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas, t.y. vyksta ginčas dėl nekilnojamojo daikto ir jis yra susijęs su turtiniais interesais, todėl šiam ieškinio reikalavimui Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas nėra taikomas, o taikytinas bendrasis ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje – dešimt metų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Specialiosios teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje padarytomis išvadomis, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje ieškovė senaties termino, nustatyto CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, nepraleido.

Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, toliau sprendžia ginčą dėl Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gegužės 10 d. priimto įsakymo Nr. 02-01-5870 teisėtumo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio Kapsų g. 105, Kaune bendrasavininkai yra ieškovė J. G. ir trečiasis asmuo D. N., kuri yra P. V. teisų perėmėja. Po gyvenamuoju namu esančio žemės sklypo savininkė yra Lietuvos valstybė. 1992 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė kreipėsi į tuometinę Kauno miesto valdybą su prašymu įsigyti nuosavybėn jos naudojamą ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas 550 kv.m., kuriuo ji naudojosi nuo 1973 metų. 1992 m. rugsėjo 8 d. gyvenamojo namo bendrasavininkai J. G. ir P. V. sudarė susitarimą pirkti po ½ dalį sklypo, bendras plotas 550 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). 2000 m. sausio 26 d. tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija išdavė pažymą, kad ieškovė J. G. 1993 m. vasario 1 d. už 275 kv. m. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 39,80 Lt. Taigi, visuose pirminiuose dokumentuose ieškovės norimo pirkti žemės sklypo plotas buvo nurodytas 550 kv.m. Šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės pateiktoje byloje Nr. 3804 esantys dokumentai.

1998 m. spalio mėnesį P. V. prašymu buvo atlikti geodeziniai matavimai, kurių metu individuali įmonė „Geolita“ atliko žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ribų matavimus ir nustatė, jog šio žemės sklypo plotas yra 522 kv.m. (bylos Nr. 3804, b. l. 12–14). Kauno apskrities viršininko administracija 2000 m. gruodžio 14 d.  raštu, adresuotu Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriui pranešė, kad pagal techninės apskrities bylos planą perkamo sklypo plotas 550 kv.m., o pagal piliečių užsakymu atliktus matavimus to paties sklypo plotas 525 kv.m. (bylos Nr. 3804, b. l. 18–19). Kauno apskrities viršininkas, atsižvelgęs į P. V. prašymą ir sklypo ribų planą, 2001 m. kovo 19 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-1657, kuriuo nustatė 522 kv.m. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) dalis bendrasavininkams: J. G. – 261 kv.m., P. V. – 261 kv.m. Dėl šio įsakymo panaikinimo ieškovė J. G. kreipėsi į teismą, tačiau patikslino ieškinio reikalavimus ir prašė ne tik panaikinti prieš tai minėtą įsakymą, bet ir nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB Korporacija „Matininkai“ 2002 m. balandžio 15 d. parengtą planą. Šioje byloje Nr. 2-132-658/2005 P. V. buvo pateikęs priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi tarp bendrasavininkų tvarką ginčo žemės sklypu pagal individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoštą žemės sklypo planą (c.b. Nr. A2-1322-584/2012, b. l. 83–85). Taigi, atlikus kitus matavimus ir nustačius mažesnį žemės sklypo plotą, tarp bendrasavininkų kilo nesutarimai. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005 ieškovės ieškinys atmestas, atsakovo P. V. priešieškinis patenkintas ir tarp šalių nustatyta ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoštą projektą. Po teismo sprendimo priėmimo ieškovė kreipėsi į UAB „Žemėtvarkos darbai“, kuri 2007 m. lapkričio mėnesį atliko to paties sklypo matavimus, ir to paties sklypo plotą nustatė 531 kv.m.(1 t., b. l. 22). Remiantis šios įmonės matavimais, IĮ „Geolita“ 2008 m. balandžio mėnesį parengė abiejų planų sulyginimą, iš kurio matosi, jog ginčo sklypo ribų nustatytų taškų koordinatės skiriasi. Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi, spręsdamas P. V. prašymą dėl prieš tai minėto teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, konstatavo, kad ieškovei gavus naujų duomenų apie žemės sklypo plotą, ji turėjo teisę prašyti atnaujinti procesą byloje. 2009 m. liepos 10 d. ieškovė J. G. kreipėsi į apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-132-568/2005, kuriame nurodė, kad paaiškėjo, jog IĮ Geolita“ planas yra neteisingas, ir prašė naudojimosi tvarką nustatyti pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengtą planą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą, 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005. Teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai prašo atnaujinti procesą prieš tai minėtoje byloje, nes ji  bylos nagrinėjimo metu neturėjo įrodymų, jog ginčo sklypo plotas yra ne 522 kv.m., o 531 kv.m., ši aplinkybė pareiškėjai paaiškėjo tik 2007 m. lapkričio 12 d. UAB „Žemėtvarkos darbai“ parengus žemės sklypo planą. 2011 m. spalio 20 d. UAB „Geoma LT“ dar kartą atliko ginčo sklypo matavimus, kurių metu nustatė, jog sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plotas yra 532 kv. m. (civ. byla Nr. A2-1322-584/2012, b. l. 39–40). Nors atnaujinus procesą bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė pateikė teismui ieškinio atsisakymą, kadangi ieškovės ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2001-03-19 įsakymas Nr. 02-01-1657 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2)-357 buvo pripažintas netekusiu galios, tačiau, kaip teisingai nurodė pareiškėja savo atsiliepime į apeliacinį skundą, byloje dėl proceso atnaujinimo nebuvo nustatinėjami bendrasavininkams priklausančių žemės sklypo dalių tikslūs dydžiai.

Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, jog byloje nėra duomenų apie ginčo sklypo tikslų plotą, kadangi bylų nagrinėjimo metu buvo atliekama eilė to paties žemės sklypo matavimų, kuriuos atiko skirtingi matininkai, skirtingais būdais ir jie nustatė skirtingus plotus. Todėl nėra aišku, kuo remiantis Kauno apskrities viršininkas 2008 m. gruodžio 10 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 02-01-5870. Apeliantas nurodo, jog priimdamas skundžiamą įsakymą, apskrities viršininkas vadovavosi vieninteliu patvirtintu IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtu planu, tačiau iš skundžiamo įsakymo matyti, jog jis yra priimtas atsižvelgiant į Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005, ir į žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Kaip jau buvo minėta prieš tai, teismo 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-132-658/2005, remiantis būtent individualios įmonės „Geolita“ 2005 m. spalio 28 d. paruoštu projektu, ne, kaip nurodo apeliantas, 1998 m. spalio 10 d. paruoštu planu. Jeigu ir sutikti su apelianto argumentais, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtu planu, tačiau, kaip jau buvo minėta, dėl jame nustatytų duomenų teisingumo eilė metų vyksta ginčas. Be to, ši aplinkybė niekaip nėra susijusi su teismo sprendimo neteisėtumu. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad tai, jog Kauno apskrities viršininkas ginčijamą įsakymą 2008 metais priėmė pagal prieš 10 metų iki įsakymo priėmimo rengtą žemės sklypo planą, būtent ir patvirtina aplinkybę, jog nebuvo vertinama faktinė padėtis, o tai reiškia, jog ginčijamas įsakymas neatspindėjo sklypo faktinės padėties.

Dėl to, jog nėra duomenų apie tikslų ginčo žemės sklypo plotą, patvirtina ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus 2013 m. kovo 14 d. raštas Nr. 8SD (14.8.94.)-686, kuriame nurodyta, kadangi įregistruotų žemės sklypų, esančių Kapsų g. 105 ir Kapsų g. 107, kadastriniai matavimai buvo parengti Kauno m. vietinėje koordinačių sistemoje, galimai dėl matavimų tikslumo ir koordinačių transformavimo iš vietinės į LKS-94 koordinačių sistemą susidarė neleistini koordinačių skirtumai (2 t., b. l. 57–58). Taigi, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, nes jis priimtas pagal nenuginčytą IĮ „Geolita“ parengtą žemės sklypo ribų matavimo planą, nes prieš tai aptarti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, jog nėra duomenų, kad būtent IĮ „Geolita“ 1998 m. spalio 10 d. parengtas planas yra tikrai teisingas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nurodydamas, jog vienuose planuose namo kampas ir sklypo riba kertasi, o kituose nesikerta, nors nei ieškinyje, nei atsiliepime į ieškinį apie jokius tai nebuvo kalbama, tokia aplinkybe ieškinys nebuvo grindžiamas. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas išeidamas už ieškinio ribų, nurodė, kad dalis žemės sklypo persidengia su kaimyniniu žemės sklypu, tokia aplinkybe ieškinys taip pat nebuvo grindžiamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios pirmosios instancijos teismo išvados  nėra išėjimas už ieškinio ribų, nes tai yra visų bylos faktinių aplinkybių nustatymas, įrodymų tyrimas ir vertinimas (CPK 183 str., 185 str.). Taigi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė visas su ginčo dalyku susijusias aplinkybes, atskleidė bylos esmę, todėl padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas.

Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais, kad nagrinėjamu atveju atsakovui skundžiamo įsakymo panaikinimas nesukeltų jokių pasekmių. Šiuo atveju žemės sklypo naudotojai yra tiesiogiai suinteresuoti tiksliu jų naudojamo sklypo ploto įtvirtinimu, kadangi, kaip matyti iš visų byloje esančių duomenų, ateityje šalys spręs klausimus susijusius su žemės išsipirkimu ar dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymu.

Žemės sklypų po gyvenamuoju namu išsipirkimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ ir šiuo nutarimu patvirtintos „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės“ (Žin., 2011, Nr. 53-2551) (toliau – Taisyklės). Šių taisyklių 6 p. nurodyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems parduodamas bendras namų valdos naudojamas žemės sklypas, pažymėtas namų valdos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje ir nustatytas detaliajame plane nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos žemės sklypo plane. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys (Taisyklių 7 p.). Jeigu kartu su prašymu pirkti žemės sklypą (jo dalį) nepateikiamas žemės sklypo planas, nes prašomas parduoti valstybinės žemės sklypas nesuformuotas, prašymas parduoti žemės sklypą ir kiti dokumentai asmeniui negrąžinami, bet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys arba Valstybės turto fondas raštu praneša prašymą pateikusiam asmeniui, kad būtina parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir žemės sklypo planą, nurodo subjektus, kurie turi organizuoti šių dokumentų rengimą, ir kieno lėšomis šie dokumentai turi būti rengiami. Parengtą žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui arba Valstybės turto fondui pateikia šio žemės sklypo plano rengimo organizatorius. Sprendimą nustatyti valstybinės žemės sklypo kadastro duomenis (suformuoti žemės sklypą) pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat žemės sklypo planą ir kadastro duomenų bylą, parengtus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, priima Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas (Taisyklių 14 p.). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, ir atsižvelgus į tai, jog tarp šalių eilę metų vyksta ginčas dėl bendratučių norimo išsipirkti žemės sklypo dydžio, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra būtina parengti tikslų žemės sklypo planą, jį suderinti ir tik tuomet Nacionalinės žemės tarnybos vadovas galėtų priimti sprendimą dėl bendraturčiams tenkančių žemės dalių ploto nustatymo. Taip pat pažymėtina, kad UAB „Geoma LT“ 2013 m. rugpjūčio 8 d. pakartotinai atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie ŽŪM dėl šių duomenų patikrinimo. Šiame plane ginčo žemės sklypo plotas yra nustatytas 532 kv.m. (2 t., b. l. 25–32). Kaip nurodė teismo posėdžio metu ieškovės atstovė, šio plano suderinimui jau yra gautas trečiojo asmens D. N. sutikimas ( 2 t., b. l. 64). Tai reiškia, kad ginčijamo įsakymo pagrindu šiai dienai yra įteisintas naudojimasis 522 kv.m. žemės sklypo dalimi, tačiau klausimas dėl galimai didesnio sklypo dalies yra likęs neišspręstas. Taigi, akivaizdu, kad būtini nauji šio žemės sklypo matavimai, jų derinimas su NŽT prie ŽŪM ir sklypo ribų ir ploto įregistravimas nekilnojamojo turto registre. Tokį veiksmą įmanoma atlikti tik panaikinus ginčijamą įsakymą, kuriuo sklypo plotas ir ribos galimai buvo nustatyti neteisingai.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš apelianto (CPK 98 str. 1 d.). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 900 Lt teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 36–38), todėl šios išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 98 str. 2 d.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j.a.k. 188704927) 900,00 Lt (devynis šimtus litų 00 ct) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės J. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.

Teisėjai                                                                                      Virginija Lozoraitytė

                                                                                      Arūnas Rudzinskas

                                                                                      Egidijus Tamašauskas