Civilinė byla Nr. e2-1282-881/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00672-2020-4
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 6 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IE Solutions“ vadovo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IE Solutions“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „IE Solutions“ direktorius A. P. pateiktu pareiškimu prašė iškelti atsakovei UAB „IE Solutions“ nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Nurodė, kad pagrindinė bendrovės veikla: pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimas, inžinerijos veikla ir su ja susijusios techninės konsultacijos, elektros sistemų įrengimas. Iki 2019 metų bendrovė nors tam tikrais laikotarpiais ir susidurdavo su finansiniais sunkumais, bet sugebėdavo juos įveikti, 2018 metais gavo 21 043 Eur grynojo pelno, tačiau 2019 metais finansinė padėtis pablogėjo, patyrė 657 350 Eur grynojo nuostolio. Nuostolinga veikla tęsiama 2020 metais, 1-ojo ketvirčio rezultatas – 56 066 Eur grynojo nuostolio. Pateikė paaiškinimus dėl priežasčių, nurodydamas aplinkybes, susijusias su vėlesne, nei numatyta sutartyse, darbų pradžia, darbų atlikimo vėlavimu, UAB „LitCon“ įsipareigojimų nevykdymu, planuojamų pajamų negavimu 2020 metais dėl konkrečių sutarčių sustabdymo ar nutraukimo, pan. Teigė, kad, nepaisant 2019 metais atsiradusių finansinių sunkumų, bendrovė nenutraukė savo komercinės veiklos, bet bandė savarankiškai, be bendrovės kreditorių pagalbos įveikti sunkumus, ką patvirtina nuo 2019 metų sudarytos ar (ir) vykdomos pareiškime išvardytos sutartys. Nurodė, kad UAB „IE Solutions“ nėra likviduojama dėl bankroto. Tai yra nemoki įmonė, kurios įsipareigojimai 2020 m. kovo 31 d. 1 714 232 Eur viršija visą turto vertę 868 292 Eur, didžioji dalis kreditorių finansinių reikalavimų yra pradelsti, bei artimiausiu metu įmonė neturės pakankamai lėšų įvykdyti didelės dalies pradelstų finansinių įsipareigojimų. Tačiau bendrovė yra gyvybinga, kadangi ūkinė veikla yra vykdoma ir planuojama vykdyti ateityje, tai patvirtina vykdomos sutartys, iš kurių planuojama gauti 1 399 594,51 Eur pajamų; taip pat vyksta derybos dėl naujų sutarčių sudarymo, iš kurių planuojama gauti dar 1 042 665 Eur pajamų, bendrovė gauna kvietimus dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose. Bendrovėje net per karantino laikotarpį nemažėja darbuotojų skaičius, pareiškimo dieną dirbo 31 asmuo. Taip pat planuojama gauti pajamų susigrąžinus 306 616,56 Eur debitorių skolas ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovė turėtų pakankamai pajamų vykdyti ūkinę veiklą dėl 2020 m. balandžio 28 d. sudarytų susitarimų dėl įsiskolinimo sumos grąžinimo atidėjimo (susitarimai dėl pagalbos) su didžiausiais bendrovės kreditoriais. Kreditorė UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutiko atidėti 784 050,70 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminą 4 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos; analogiško turinio susitarimas sudarytas su kreditore UAB „ElectricBox“, kuri sutiko 4 metams atidėti 404 469,27 Eur įsiskolinimo mokėjimo terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą.
3. Susipažinęs su juridinių asmenų registrui pateiktais finansiniais atskaitomybės dokumentais, teismas padarė išvadą, kad neigiama tendencija, turinti įtakos bendrovės finansinės situacijos blogėjimui, buvo / yra nuolat didėjančios patiriamos sąnaudos, dėl kurių net ir didesnės pardavimo apimtys teigiamo rezultato neužtikrindavo, būtent 2017 metais – 1 135 443 Eur, 2018 metais – 2 031 489 Eur, 2019 metais – 2 267 732 Eur (pardavimo pajamos 1 602 320 Eur). Ypač ženkliai didėjo būtent pardavimo savikaina, o iš pateiktų aiškinamųjų raštų prie atskaitomybės matyti, jog didžiausios sąnaudos patiriamos dėl suteiktų paslaugų savikainos. Jokiuose ieškovo pateiktuose dokumentuose nėra pateiktas konkretus paaiškinimas dėl didelės bei greitai didėjančios pardavimo savikainos priežasčių, apskritai dėl veiklos organizavimo ypatumų. Ieškovas taip pat ir restruktūrizavimo plano projekte neskiria dėmesio pardavimo savikainos mažinimo klausimui ateityje, pasisakydamas tik apie patiriamų bendrųjų ir administracinių sąnaudų problemą. Tačiau, teismo vertinimu, neabejotina, jog veiklos neefektyvumą nulemdavo būtent neproporcingai didelė pardavimų savikaina.
4. Sistemiškai išanalizavęs finansinius dokumentus teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad finansiniai sunkumai tam tikrais laikotarpiais buvo įveikiami: 2018 metais gautas 21 043 Eur grynasis pelnas tik iš dalies sumažino nuosavo kapitalo deficitą, nuostolį sumažino iki 135 420 Eur sumos. Tad teismas padarė išvadą, kad bendrovė keletą metų iš eilės turėjo rimtų finansinių sunkumų, kurių neįveikė, bei, tikėtina, vėliausiai 2017 metais tapo nemoki. Tačiau vadovas savo pozicijos dėl nemokumo atsiradimo momento nenurodo, šiuo metu teismui tiksliai nustatyti nemokumo atsiradimo laiką duomenų nepakanka. Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog buvo imtasi realių papildomų priemonių iš esmės pakeisti situaciją bendrovėje ir išspręsti finansinius sunkumus (ieškota / gauta papildomų finansavimo šaltinių, padidintas įstatinis kapitalas, kt.).
5. Teismas, susipažinęs su ieškovo argumentais dėl priežasčių, lėmusių situacijos pablogėjimą 2019 metais bei 2020 metų 1-ame ketvirtyje, sprendė, jog teismui neatskleistos kelerių metų laipsniško finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo tikrosios priežastys. Anot teismo, sutartų darbų pradžios ir įvykdymo vėlavimas, sutarčių nutraukimas galėtų būti įmonės nesugebėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus patvirtinimu. Restruktūrizavimo plano projekte tvirtinama, jog 2019 metais nuostoliai patirti būtent dėl nekvalifikuotai paruoštų techninių dokumentų, netinkamai organizuoto darbo, blogai apskaičiuotos darbų savikainos – taigi dėl paties juridinio asmens kaltės. Nėra faktinių duomenų, leidžiančių identifikuoti konkrečias objektyvias priežastis blogai finansinei situacijai atsirasti bei dar blogėti.
6. Taigi teismas konstatavo, kad 2019 metais įmonės veiklos rezultatas buvo 657 350 Eur grynojo nuostolio, nuosavo kapitalo neigiama reikšmė padidėjo iki 789 874 Eur.
7. Teismas nustatė, kad 2020 kovo 31 d. sudarytuose tarpiniame balanse ir pelno (nuostolių) ataskaitojedeklaruojama, jog per ketvirtį gautas 56 066 Eur grynasis nuostolis, nuosavo kapitalo reikšmė: minus 845 940 Eur. Nors pardavimo pajamos (417 822 Eur) didesnės nei per atitinkamą 2019 metų laikotarpį, pardavimo savikaina tapo dar didesnė nei pernai bei kartu su bendrosiomis sąnaudomis nulėmė neigiamą rezultatą.
8. Ilgalaikio turto vertė dar sumažėjo ir buvo tik 5 789 Eur, iš jo materialus turtas buvo 3 783 Eur: 1 333 Eur įranga, 794 Eur transporto priemonės, 1 656 Eur įrenginiai. Registrų duomenimis, nekilnojamojo turto nėra, valdytojo-savininko teisėmis bendrovė turi tris automobilius, apskaito finansinio lizingo įsipareigojimus. Trumpalaikio turto vertė yra 861 244 Eur, iš jo medžiagos, komplektavimo detalės yra 396 Eur vertės, skirtos perparduoti prekės – 1 764 Eur. Taigi balansiniai duomenys, teismo vertinimu, paneigia restruktūrizavimo plano projekte pateiktus teiginius, jog bendrovė yra apsirūpinusi visa veiklai vykdyti reikalinga įranga, mechanizmais, mažosios mechanizacijos ir transporto priemonėmis. Įmonė faktiškai neturi materialaus realizuotino (likvidaus) turto.
9. Deklaruojamame turte nebaigta produkcija (darbai) buvo 485 378 Eur, nurodyta 306 617 Eur trumpalaikių pirkėjų skolų, 39 967 Eur – kitos gautinos sumos.
10. Ieškovas patvirtina, jog 67 491,07 Eur iš bendros nurodytos sumos skolos sunkiai išieškomos ar neišieškomos (dėl debitorių nemokumo), kartu nurodydamas, jog likusius 239 125,49 Eur skolų būtų galima susigrąžinti per dvejus metus (balanse jos trumpalaikės). Iš pateikto debitorių sąrašo matyti, jog visi šie debitoriai (išskyrus UAB „Tvertika“) yra bendrovės partneriai (užsakovai), su kuriais pagal pateiktą sutarčių sąrašą yra sudarytos / vykdomos rangos sutartys bei siejamos gautinos pardavimo pajamos, o 143 850,81 Eur gautinų iš pirkėjų sumų nurodomos kaip nevėluojantys mokėjimai, taigi – ne skolos. Taigi, anot teismo, neatmetama tikimybė, jog debitorinių skolų sąraše nurodomos gautinos sumos priklauso nuo pačios bendrovės sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, darbų užbaigimo, objektų perdavimo ir šalių tarpusavio atsiskaitymo.
11. Aktualiajame balanse deklaruota nebaigta produkcija (darbai) 485 378 Eur sumai, kurią, kaip nurodoma, sudaro užsakovams neperduotų (nebaigtų) objektų vertė. Būtent nurodytomis pajamomis (kartu su debitorių sumomis) restruktūrizavimo plano projekte planuojama atsiskaityti su kreditoriais (be dviejų pagalbą suteikiančių kreditorių) per restruktūrizavimo laikotarpį (projekto 5.3 punktas, 6.7. punktas).
12. Pareiškime ir plano projekte pareiškėjas kartu pateikė prieštaringus teiginius bendrovės gyvybingumui pagrįsti, būtent dėl planuojamų gauti iš vykdomų sutarčių 1 399 594,51 Eur pajamų iki 2020 metų pabaigos bei planuojamų gauti 1 042 665 Eur pajamų 2021 metais už planuojamus vykdyti darbus pagal planuojamas sudaryti sutartis. Teismas išanalizavęs su pareiškimu pateiktą vykdomų sutarčių sąrašą bei pačias sutartis, padarė išvadą, jog sąraše nurodytos pasirašytų sutarčių vertės, o 1 399 594,51 Eur sumayra visų nebaigtų iki 2020 m. kovo 31 d. darbų bendra vertė, kuri niekaip nepatvirtina gautinų analogiškos sumos pajamų.
13. Visų pirma, tai, anot teismo, prieštarauja balanse deklaruotoms sumoms. Antra, visų sutarčių, išskyrus pasirašytų 2020 metais, darbų atlikimo terminai pasibaigė, kai kurių net 2018 metais. Pavyzdžiui, su UAB „Teikonta“ pagal 2018 m. balandžio 23 d. sutartį terminas buvo 2018 m. rugpjūčio 30 d., neperduotų darbų likutis yra 236 125 Eur; o pagal 2019 m. gegužės 27 d. sutartį (bendras darbų terminasne daugiau kaip 265 dienos) liko neatliktų darbų už 488 417,18 Eur iš bendros 595 779 Eur darbų vertės. Darbai pagal 2019 m. liepos 30 d. sutartį su UAB Rimi Lietuva nepradėti. Apie sutarčių pratęsimo terminus ir tarpusavio suderinimą duomenų nėra, išskyrus dėl 2019 m. birželio 14 d. sutarties su UAB ,,VJ projektai“ vykdymo pratęsimo iki 2020 m. balandžio 30 d. (kuris pareiškimo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs) – nuo vykdymo pradžios buvo atlikta darbų už 4 527,13 Eur sumą (UAB ,,VJ projektai“ su šia suma įtrauktas į nevėluojančių mokėti debitorių sąrašą) iš bendros 70 819 Eur darbų vertės. Taip pat buvo pratęsta 2019 m. spalio 1 d. sutartis su UAB „Eikos statyba“ (terminas 2019 m. gruodžio 1 d.), kuri, kaip nurodoma, buvo vėliau pradėta vykdyti, nes užtruko paruošiamųjų darbų atlikimas; neatlikta darbų už 103 255 Eur iš 111 909 Eur bendros vertės. 2019 m. sausio 30 d. sutartis su UAB ,,Caveron Lietuva“, kurios vėliausias terminas 2019 m. lapkričio 4 d., nutraukta abipusiu susitarimu visų darbų nebaigus, šios įmonės įtraukimas į debitorių sąrašą bei planuojant pajamas abejotinas.
14. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovė sutartinių įsipareigojimų laiku neįvykdė. Nėra faktinio pagrindo išvadai, jog bendrovės atžvilgiu nėra taikomos sankcijos, jog bus sumokėtos sulaikytos sumos, kurių plano projekte nurodoma apie 80 tūkst. eurų, kad mokėtinos sumos nebuvo užskaitomos, pan.
15. Teismas patvirtino, kad nėra abejonių, jog atsakovės ūkinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma. Tačiau visos nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įsitikinti dėl faktinės situacijos bei realių šiuo metu vykdomos veiklos apimčių, t. y. dėl partnerių lūkesčių ir atsakovės galimybių, neatlikus darbų numatytais terminais pagal 2018–2019 metų sutartis bei nepradėjus darbų pagal pateiktas 2020 metais pasirašytas sutartis (nors darbų pabaiga pagal 2020 m. kovo 19 d. sutartį su UAB „Fima“ buvo 2020 m. birželio 8 d.). Be to, teismas pažymėjo, kad į vykdomų sutarčių sąrašą įtraukta nebaigta sutartis su bankrutavusia UAB „Nodama“.
16. Teismas atmetė ieškovo teiginius dėl 1 042 665 Eur pajamų pagal derinamas bei planuojamas sutartis realumo; taip pat, teismo vertinimu, veiklos apimčių ir pajėgumo nepatvirtina pateiktas elektroninis susirašinėjimas, kvietimai dalyvauti konkursuose ir pan. Šie duomenys patvirtina ketinimus bei norus, tačiau nevertintini kaip būsimos veiklos ir pajamų įrodymai. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo galimybę iki paskirto teismo posėdžio pateikti atnaujintus duomenis dėl situacijos pasikeitimo po 2020 m. kovo 31 d., tačiau tuo nepasinaudojo.
17. Teismas nustatė, kad bendra balanse deklaruoto turto vertė apytiksliai dvigubai mažesnė nei įsipareigojimų 1 714 232 Eur vertė. Visi įsipareigojimai trumpalaikiai, skolos tiekėjams yra 1 556 732 Eur, įsipareigojimų mastas 2020 metais dar daugiau padidėjo. Deklaruojami su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 103 725 Eur.
18. Restruktūrizavimo plano projekte pateiktas patikslintas 2020 m. gegužės 8 d. kreditorių sąrašas, pagal kurį bendra kreditorių finansinių reikalavimų suma yra 1 585 808,77 Eur, faktiškai visi reikalavimai pradelsti. Į sąrašą įtrauktas nepradelstas pirmos eilės kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 21 145,32 Eur reikalavimas, dėl kurio paaiškinta, jog tai eilinio mėnesio įmoka – nutarties priėmimo dieną, viešai prieinamais duomenimis, skolos nėra. Sąraše nėra įtraukta skola pačiam akcininkui, nors ji buvo apskaitoma 2019 metais. Taip pat,teismo vertinimu, į kreditorių sąrašą nepagrįstai neįtrauktos skolos darbuotojams, tačiau duomenų apie konkrečias įsiskolinimo sumas nėra. Į kreditorių sąrašą neįtraukta kreditorė UAB „Žirmūnų autocentras“, kuri pateikė ieškinį dėl 700,90 Eur skolos priteisimo iš atsakovės (civilinė byla Nr. e2-20073-905/2020).
19. Didžioji dalis į sąrašą įtrauktų pradelstų skolų 75-iems kreditoriams yra nedidelės sumos, nesumokėtos 2019–2020 metais, o UAB „Sistela“ 181,50 Eur skola nesumokėta nuo 2017 m. gegužės 31 d. Yra įtraukta 145,20 Eur skola GEDIMA GmbH nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.; 266,85 Eur skola UAB „Sostena“ nuo 2019 m. birželio 7 d., kt. – esant didelėms pardavimų apimtims mažų senesnių skolų neapmokėjimas neracionalus, kas, teismo vertinimu, liudija, jog atsakovė jų sumokėti neišgali.
20. Teismas pažymėjo, kadkreditorių sąraše akivaizdžiai išsiskiria du kreditoriai, su kuriais pareiškėjas sieja restruktūrizavimo galimybes, planą ir sėkmę. Būtent, įmonė turi pradelstą 404 469,27 Eur reikalavimą kreditorei UAB „ElectricBox“ ir pradelstą 784 050,70 Eur reikalavimą UAB „ECO SPRENDIMAI“.
21. Teismas, susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, konstatavo, kad su minėtomis dviem kreditorėmis sudaryti susitarimai dėl įsiskolinimo sumos grąžinimo atidėjimo ir yra vienintelis atsakovės siūlomas verslo planas ir vienintelė numatoma priemonė finansiniams sunkumams įveikti. Anot teismo, atidėjus 1 188 519,97 Eur kreditorėms pradelstų skolų apie 5 metų laikotarpiui, turėdama įstatyme numatytą apsaugą nuo kitų kreditorių (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 28 straipsnis 1 dalis) atsakovė planuoja vykdyti įprastą, nuostolingą bei akivaizdžiai neefektyviai organizuotą veiklą, žadėdama esamus pradelstus įsipareigojus padengti per 4 metus iš 306 617 Eur debitorinių sumų ir 485 378 Eur pajamų iš nebaigtų sutarčių.
22. Teismo vertinimu, šis planas ir pasiekti susitarimai su dviem kreditorėmis vertintini kritiškai. Duomenų apie šių skolų susiformavimą ir priežastis nėra. Bendra pradelstos skolos suma (1 188 519,97 Eur) atsakovei yra labai didelė, lyginant su per visus kalendorinius metus gaunamų pardavimo pajamų sumomis (2019 metais 1 602 320 Eur), o žinant, jog pardavimų savikaina visada yra tokio pat dydžio ir didesnė, bei jog nėra numatyta jokių priemonių savikainos mažinimui, darytina išvada, jog praėjus atidėjimo laikotarpiui UAB „IE Solutions“ atsidurs toje pačioje nemokumo būsenoje, turėdama 1 188 519,97 Eur pradelstų įsipareigojimų. Kokią įtaką vis didėjančiai pardavimų savikainai daro pirkimai būtent iš šių dviejų partnerių, duomenų nėra. Visos kitos skolos, įskaitant visiškai nedideles sumas, dėl kurių ir siekiama restruktūrizuotis bei kurias padengti reikia ketverių metų, sudaro tik trečdalį atidėtos sumos.
23. Kartu teismas pažymėjo, jog teismo neįtikino susitarimų turinys: kreditorių susitarimas bent penkerius metus negauti tokio dydžio skolų apmokėjimo be jokios akivaizdžios naudos sau, teismo vertinimu, prieštarauja elementariai verslo logikai. Nutarties priėmimo dieną UAB „ElectricBox“ turi 4 684 Eur mokestinės prievolės skolą. UAB „ECO SPRENDIMAI“ sutinka kelerius metus negauti 784 050,70 Eur sau priklausančių pinigų, neatsižvelgdama į tai, kad 2019 metų jos veiklos rezultatas buvo 87 203 Eur grynojo nuostolio, o neįvykdytos prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai suma šiuo metu yra 342 736,35 Eur. Teismas pažymėjo, jog šių kreditorių pagalba suteikiama tik esant restruktūrizavimo sąlygai.
24. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į eilę metų blogėjančią situaciją įmonėje bei turint tikslą išsaugoti ją kaip veikiantį ūkio subjektą, plano projekte ir konkrečiai verslo plane turėjo būti nurodomi valdymo organų priimti visiškai nauji organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, reikėjo įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymą ir nurodyti jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių didelę įtaką vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimą. Tačiau ieškovas nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų arba nurodė deklaratyviai: naujas bendrovės finansavimas nenumatomas, akcininkas jokių investicijų neplanuoja, parduotino turto nėra, nutrauktinų nuostolingų sutarčių nėra. Deklaratyviai nurodoma apie sąnaudų optimizavimą, veiklos tęsimą bei apimčių didinimą su esamais užsakovais, optimistiškai tikint gauti vis daugiau užsakymų. Be loginės sekos ir pagrindimo verslo plano skirtinguose straipsniuose teigiama tai apie struktūrinius pertvarkymus mažinant darbuotojų skaičių (iki 20 montuotojų, 30 proc. administracijos), tai apie darbuotojų skaičiaus didinimo perspektyvas didėjant užsakymų skaičiui. Kadangi teismas pagal ieškovo pateiktus duomenis padarė išvadą, jog ne vienerius metus bendrovė nesusitvarko su esamais užsakymais (sutartiniais įsipareigojimais dėl darbų atlikimo), ką patvirtina ir pats vadovas, visiškai nepaaiškinama verslo plane numatoma perspektyva „laipsniškai didinti apyvartą iki 2,5 mln. per metus, išlaikant 5–7 procentų pelningumą“. Turint dabartinę 848 836 Eur nepaskirstyto nuostolio reikšmę bei penkerių paskutinių metų tendencijas, esant tam pačiam pajėgumui, šios prognozės nevertinamos kaip realistinės. Bet kuriuo atveju, anot teismo, visų deklaruojamų pertvarkymų ekonominis efektas nepaskaičiuotas, niekuo nepagrindžiamas.
25. Teismo vertinimu, verslo plane akcentuojamas tik poreikis bei siekis sumažinti išlaidas personalui, bendrąsias veiklos sąnaudas (kuro, kanceliarines ir pan.), tačiau pagrindinė neigiama tendencija yra ta, jog efektyviai naudoti gaunamų pardavimo pajamų bendrovė neturėjo ir neturi galimybių, patirdama panašaus dydžio ar didesnių sąnaudų dėl neproporcingai didelės ir vis didėjančios prekių ir darbų savikainos. To priežastys neatskleistos, inicijuojant nemokios įmonės restruktūrizavimą nurodytiems reiškiniams dėmesio apskritai neskiriama, problemos ieškovas neįžvelgia ir spręsti neplanuoja. Pagal pateiktą Prognozuojamų pinigų srautų ataskaitą 2021–2024 metams be jokio pagrindimo nurodoma, jog planuojama 1 mln. eurų padidinti įplaukas 2023 ir 2024 metais (nuo 1 430 000 Eur iki 2 439 000 Eur), tačiau proporcingai didėja ir nurodomos planuojamos išmokos, santykis iš esmės nesikeičia. Tai visiškai nesuderinama su teiginiais apie veiklos optimizavimą. Sėkmingos veiklos perspektyvas ir galimybes įveikti finansinius sunkumus vadovas faktiškai sieja tik su jau vykdomos veiklos tęsimu nesumokant 1 188 519,97 Eur skolos dviem kreditoriams. Su tuo sutikti, anot teismo,nėra pagrindo.
26. Sprendžiant iš pareiškėjo pateiktų prašymų, jo teikiamais skaičiavimais, visos per 1 mėnesį generuojamos pajamos (per 2020 metų I ketvirtį buvo 417 822 Eur pardavimo pajamų) reikalingos ir visiškai nepakankamos vien tik einamiesiems mokėjimams atlikti. Būtent taip nurodyta Einamųjų mokėjimų, kuriuos UAB „IE Solutions“ turi mokėti kiekvieną kalendorinį mėnesį, sąraše, taip pat išlaidas grindžiančiuose buhalterinių apskaitos programų išrašuose. Tuo remiantis teismo prašoma leisti UAB „IE Solutions“ per vieną kalendorinį mėnesį atlikti 224 177,08 Eur einamųjų mokėjimų iš bendrovės sąskaitų darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams bei visoms kitoms einamosioms išmokoms. Balanso duomenys paneigia teiginį, jog bendrovė turi savo veiklai vykdyti reikalingą įrangą, mechanizmus, priemones. Einamųjų mokėjimų skaičiavimuose nurodoma, jog kas mėnesį būtina pirkti už 110 107 Eur medžiagų (su PVM), subrangos paslaugų už 31 616 Eur ir statybinių paslaugų (įrankių nuomos ir kt.) už 12 470 Eur, taigi,vien šios išlaidos, planuojamos kaip būtinos ir einamosios, yra 154 193 Eur per vieną mėnesį ir neabejotinai priskirtinos prie pardavimo sąnaudų. Taigi, šiuo metu iš per mėnesį generuojamų pajamų pats pareiškėjas po būtinų mokėjimų liekančių lėšų nenumato, jų neužtenka. Kadangi nebaigtų vykdyti sutarčių iš viso yra už 485 378 Eur, anot teismo, vienareikšmiškai spręstina, jog ieškovo teikiami duomenys nesuderinami su restruktūrizavimo procesu.
27. Teismo vertinimu, restruktūrizavimo tikslai nėra realūs ir nesudarys galimybių normalizuoti įmonės ūkinę komercinę veiklą bei įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Ekonominės priemonės nevertinamos kaip pagrįstos ir realios, jos pernelyg abstrakčios bei visiškai neužtikrinančios kreditorių interesų apsaugos. Labiau tikėtina, kad bendrovė jau kelerius metus yra nemoki, taigi nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog juridinio asmens sunkumai yra laikino pobūdžio, ir įmonei pradėjus restruktūrizavimo procedūrą sunkumus lėmusios aplinkybės išnyks, jog įmonė yra pajėgi atkurti mokumą.
28. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų teismas nustatė, kad UAB „IE Solutions“ kreditoriai aktyviai inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo, ypač intensyviai teikiami ieškiniai po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo, todėl,anot teismo, darytina išvada, jog kreditoriai nėra lojalūs skolininkui bei išreiškė savo nepritarimą.
29. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog ieškovas pateiktais duomenimis neįrodė, jog nemoki UAB „IE Solutions“ yra gyvybinga, taigi ji neatitinka restruktūrizavimo sąlygos, todėl restruktūrizavimo bylą atsisakytina kelti. Taip pat teismas sprendė, jog nustatytas pagrindas atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, kadangi restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto.
30. Taigi, vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, teismas ieškovo pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo netenkino ir, vadovaudamasis JANĮ 22 straipsnio 2 dalimi, iškėlė atsakovei bankroto bylą.
III. Atskirojo skundoargumentai
31. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „IE Solutions“ vadovas A.P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį ir klausimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos atsakovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
31.1. Apeliantas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės gyvybingumą (atsakovės vykdomas (arba planuojamas vykdyti) sutartis, susirašinėjimą dėl naujų sutarčių sudarymo, debitorių sąrašą, sudarytus susitarimus dėl pagalbos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) duomenis apie UAB „IE Solutions“ darbuotojų skaičių ir pan.),be to, pats teismas nurodė, kadnėra abejonių, jog atsakovės ūkinė veikla nenutraukta bei yra vykdoma. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktą įrodymų visetą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „IE Solutions“ nėra gyvybinga.
31.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nuostoliai buvo patirti dėl paties juridinio asmens kaltės. Ieškinyje dėl nemokumo bylos iškėlimo apeliantas nurodė, kad nuostoliai buvo patirti dėl statytojo neatsiskaitymo su rangovais, dėl darbų atlikimo terminų atidėjimo, dėl užsitęsusio papildomų atliktų darbų akto derinimo (atsakovei nebuvo sumokėta už atliktus papildomus darbus) ir pan.
31.3. Atsakovės gyvybingumą ir gerėjančią finansinę padėtį pagrindžia 2020 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita, iš kurios matyti, kad bendrovės grynasis nuostolis sumažėjo 44 546 Eur, kas rodo, jog atsakovė 2020 m. balandžio ir gegužės mėn. veikė pelningai ir turi potencialo atkurti savo mokumą. Be to, prognozuojama, kad ir 2020 m. birželio mėn. atsakovė veikė pelningai.
31.4. Išieškojimo sudėtingumas savaime nereiškia, kad iš šių debitorių apskritai nieko nebus išieškota. UAB „LitCon“ (61915,17 Eur) yra iškelta restruktūrizavimo byla, tai reiškia, kad UAB „LitCon“ yra gyvybinga ir ateityje, tikėtina, bus pajėgi grąžinti bent dalį skolos. UAB „Nodama“ yra iškelta bankroto byla, tačiau jos skola atsakovei tėra 500 Eur, t. y. sudaro vos 0,16 procento bendros visų debitorių skolos (306 616,56 Eur).
31.5. Vien faktas, jog atsakovė gali turėti sutartinių įsipareigojimų savo skolininkams, savaime nereiškia, kad sunkėja bendrovės galimybės išieškoti skolas iš jų. Atsakovė vykdo savo prisiimtas prievoles, o jos debitoriai – savo. Atsakovės debitoriai yra mokūs ir realiai vykdo prisiimtus įsipareigojimus. 2020 m. balandžio 1 d.–2020 m. liepos 8 d. UAB „HSC Baltic“ pervedė 104 000 Eur, UAB „Caverion Lietuva“ – 87 228,49 Eur, ir pan., todėl pagrindo abejoti dėl atsakovės debitorių galimybių vykdyti prisiimtus įsipareigojimus nėra.
31.6. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad planuojamos gauti lėšos iš vykdomų sutarčių nepagrindžia bendrovės gyvybingumo, priešingai, sutarčių vykdymas ir naujų sutarčių sudarymas įrodo, kad bendrovė yra gyvybinga. Apeliantas negali įrodyti to, kas dar neįvyko, t. y. negali pagrįsti, kiek atsakovė turės pajamų iki 2020 ar 2021 metų pabaigos, nes tai priklauso ne tik nuo atsakovės valios, bet ir kitų aplinkybių. Tik pasibaigus atitinkamam laikotarpiui bus aišku, kiek atsakovė gavo pajamų iš vykdomų sutarčių. Dabar gi galima tik prognozuoti, kiek pajamų atsakovė gaus iki tam tikro laikotarpio pabaigos, o sudarytų sutarčių vertė ir leidžia tai daryti.
31.7. Balanse nėra nurodomos vykdomų sutarčių vertės, todėl nėra aišku, kuo rėmėsi teismas padarydamas išvadą, jog apeliantas pateikė prieštaringus teiginius bendrovės gyvybingumui pagrįsti dėl iš vykdomų sutarčių planuojamų gauti pajamų.
31.8. Atsakovė ir UAB „Teikonta“ nesudarė papildomų rašytinių susitarimų dėl darbų atlikimo termino pakeitimo, bet aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra galiojanti ir toliau vykdoma, patvirtina susirašinėjimai tarp atsakovės ir UAB „Teikonta“, atliktų darbų aktai, išrašomos sąskaitos faktūros ir UAB „Teikonta“ atliekami pavedimai. Teismas formaliai vertino sutarčių sąlygas dėl sutarčių terminų.
31.9. 2020 m. kovo 31 d. vykdomų sutarčių sąrašo 21 stulpelyje neteisingai nurodytas sutarties, sudarytos su UAB „Rimi Lietuva“, pavadinimas, t. y. vietoje sutarties BP-2019-07-30-1 turėjo būti nurodyta sutartis Nr. IE 20/03/09, o sutarties sudarymo data –2020 m. kovo 9 d. Pagal 2020 m. kovo 9 d. sutartį Nr. IE 20/03/09 darbai pradėti atlikti.
31.10. Šiuo metu darbai pagal atsakovės ir UAB „VJ projektai“ sudarytą sutartį laikinai nėra vykdomi, nes teisme nagrinėjamas ginčas tarp generalinio rangovo UAB „VJ projektai“ ir užsakovo, tikėtina, kad, pasibaigus šiam ginčui teisme, darbai bus toliau vykdomi.
31.11. 2020 m. birželio 15 d. atsakovė ir UAB „Eikos statyba“ sudarė papildomą susitarimą Nr. 3 prie rangos darbų sutarties Nr. ES-2074-2019/07/29-IE, kuriame nustatė, kad nauja bendra sutarties kaina yra 124 606,34 Eur. 2020 m. birželio 30 d. buvo pasirašytas galutinis perdavimo aktas ir atsakovė išrašė UAB „Eikos statyba“ sąskaitą faktūrą Nr. IE 17 732 (25 861,98 Eur sumai), kurią UAB „Eikos statyba“ apmokėjo 2020 m. liepos 4 d. (visi darbai pagal minėtą sutartį atlikti).
31.12. Teismas nepagrįstai su UAB „Caverion Lietuva“ sudarytą sutartį nagrinėjo atsakovės gyvybingumo kontekste, nes šia sutartimi atsakovė negrindė savo gyvybingumo. Be to, nėra aišku, kodėl teismas padarė išvadą, kad šios įmonės įtraukimas į debitorių sąrašą ir planuojant atsakovės pajamas yra abejotinas, nesUAB „Caverion Lietuva“ yra moki, nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. liepos 8 d. UAB „Caverion Lietuva“ už atliktus darbus pervedė atsakovei 81 622,97 Eur.
31.13. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė ir UAB „Fima“ sudarė sutartį Nr. SB20/024, darbų kaina – 7 022 Eur (be PVM). 2020 m. birželio mėn. atsakovė atliko darbų už 5 472 Eur, išrašė PVM sąskaitą faktūra Nr. IE 17737.
31.14. Teismas nepagrįstai atmetė apelianto teiginius, pagrindžiančius bendrovės gyvybingumą, ir nurodė, kad apeliantas nepateikė teismui papildomų įrodymų, pagrindžiančių bendrovės gyvybingumą po 2020 m. kovo 31 d. 2020 m. birželio 26 d. apeliantas pateikė teismui prašymą dėl rašytinių įrodymų ir paaiškinimų priėmimo, kuriame nurodė, kad nuo ieškinio dėl nemokumo bylos iškėlimo pateikimo dienos atsakovė sudarė sutartį su UAB„Fima“, pasirašė sutartį su UAB „NT STATYBŲ VALDYMAS“. Taip pat artimiausiu metu turėtų būti sudaryta subrangos sutartis su UAB „Mitnija“.
31.15. 2020 m. liepos 2 d.atsakovė sudarė sutartį su UAB „Fima“, taip pat toliau vyksta derybos dėl sutarties su UAB „HSC Baltic“ sudarymo.
31.16. Teismas nepagrįstai interpretavo apelianto pateiktus pasiūlymus, kvietimus dalyvauti viešuosiuose konkursuose kaip įrodymus, kuriais, esą,apeliantas norėjo įrodyti būsimas atsakovės pajamas. Apeliantas minėtus įrodymus pateikė norėdamas pagrįsti aktyvią bendrovės komercinę veiklą, kad atsakovė yra konkurencinga rinkoje ir nuolat gauna pasiūlymų iš potencialių klientų.
31.17. Teismas, negalėdamas įsitikinti dėl realių atsakovės vykdomos veiklos apimčių, turėjo nurodyti atsakovei pateikti papildomų įrodymų, pagrindžiančių realias vykdomos veiklos apimtis, bet to nepadarė.
31.18. Teismo argumentas, kad praėjus skolų atidėjimo laikotarpiui atsakovė atsidurs toje pačioje nemokumo būsenoje, savaime nepagrindžia su kreditoriais sudarytų susitarimų ydingumo, netinkamumo, jis (argumentas) tik išreiškia teismo abejonę dėl kreditorių pagalbos pakankamumoatsakovės finansiniams sunkumams įveikti.
31.19. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudaryti susitarimai dėl pagalbos yra nenaudingi UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“.Teismas nesiaiškino tikrųjų šalies ketinimų, sudarant susitarimus dėl įsiskolinimo sumų grąžinimo atidėjimo, apsiribojo vien lingvistine sutarčių analize, neįvertindamas, kad UAB ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“ gauta nauda nebūtinai turi pasireikšti atsakovės palūkanų ar delspinigių mokėjimu. UAB „ECO SPRENDIMAI“ ir UAB „ElectricBox“ nauda pasireiškia atsakovės mokumo atkūrimu, kuriam esant atsakovė būtų pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Be to, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu atsakovė ir toliau tęs verslo santykius su minėtomis kreditorėmis, todėl pastarosios gaus pajamų.
31.20. Teismas nepagrįstai sėkmingą restruktūrizavimą sutapatina su visišku bendrovės įsiskolinimų kreditoriams padengimu.JANĮ nenustatyta, kad visos bendrovės skolos privalo būti padengtos būtent per restruktūrizavimo proceso laikotarpį, priešingai, šiame įstatyme reglamentuojama, jog sėkmingam restruktūrizavimo procesui būtinos kreditorių suteiktos lengvatos, kurios nebūtinai turi būti apribotos restruktūrizavimo proceso laikotarpiu.
31.21. Akivaizdu, kad sudaryti susitarimai dėl pagalbos su dviem didžiausiais bendrovės kreditoriais savaime bendrovės finansinių problemų neišspręs, bet jos ir nėra vienintelės priemonės finansiniams sunkumams įveikti (priešingai nei nurodė teismas).Verslo plane nurodoma ir daugiau būdų finansiniams sunkumamsįveikti, t. y. personalo išlaidų ir valdymo struktūros pertvarkymas, bendrų bendrovės sąnaudų mažinimas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pagrindė priežastis, kodėl atsakovė neturėjo ir neturi galimybių efektyviai naudoti pajamų, yra neproporcingai didelės ir vis didėjančios prekių ir darbų savikainos. Teismas neįvertino restruktūrizavimo plano projekte pateiktos atsakovės 2019 m. patirtų bendrųjų ir administracinių sąnaudų analizės, iš kurios matyti, kad didžiausią dalį (net 56 proc.) bendrovės sąnaudų 2019 metais sudarė personalo išlaidos, todėl būtent šių išlaidų mažinimui restruktūrizavimo plano projekte buvo skiriamas didžiausias dėmesys.Taip pat buvo pakeista projektų valdymo struktūra, prieš pasirašant sutartis atliekama detali techninės dokumentacijos analizė, įskaitant būtinų išlaidų įvertinimą.
31.22. Teismas nepagrįstai nurodė, ką apeliantas turėjo nurodyti restruktūrizavimo plano projekte. Apeliantas restruktūrizavimo plano projektą parengė laikydamasis JANĮ 104 straipsnio2 dalyje nurodytų reikalavimų, vadovaudamasis juridinio asmens restruktūrizavimo plano rengimo metodinėmis rekomendacijomis, kuriose nėra nurodoma, kad restruktūrizavimo plano projekte būtinai turi būti nurodomi visiškai nauji organų priimti organizaciniai sprendimai ar kad bendrovės veikla turi būti pertvarkyta iš esmės.Teismo argumentai, kad plane deklaratyviai nurodoma apie sąnaudų optimizavimą, veiklos tęsimą bei apimčių didinimą su esamais užsakovais, yra nepagrįsti. Apelianto restruktūrizavimo plano projekte nurodytų priemonių įgyvendinimo realumą pagrindžia atliktas pirminis valdymo struktūros pertvarkymas, personalui skirtų išlaidų mažinimas, sutarčių vykdymas ir naujų sutarčių sudarymas, pajamų gavimas, bendrovės skolininkų mokumas, pagalbos sutarčių sudarymas su dviem didžiausiais bendrovės kreditoriais. Be to, restruktūrizavimo plano projektas nėra galutinė projekto versija ir gali būti keičiama bei pildoma.
31.23. Teismas nepagrįstai nurodė, kad į patikslintą kreditorių sąrašą neturėjo būti įtrauktas kreditoriaus VSDFV Vilniaus skyriaus 21 145,32 Eur reikalavimas. Tokia skola egzistuoja, tačiau dėl paskelbto karantino ir ekstremalios situacijos informacija apie skolas Sodrai nuo balandžio 16 d. laikinai neskelbiama.
31.24. Apeliantas per techninę klaidą neįtraukė į kreditorių sąrašą skolos atsakovės akcininkui, minėta skola turėjo būti įtraukta.
31.25. Atsakovė neįtraukė darbuotojų į kreditorių sąrašą, nes planavo artimiausiu metu su jais atsiskaityti ir beveik tai padarė. Darbo užmokestis darbuotojams atsakovės įmonėje mokamas kiekvieną mėnesį. Bet kuriuo atveju ta aplinkybė arba tas procesinio dokumento prieduose esantis neatitikimas, kad balanse darbo užmokesčio įsiskolinimas buvo atspindėtas, tačiau konkretūs darbuotojai neišvardyti kreditorių sąraše, neturėtų tapti pagrindu teismui iškelti atsakovei ne restruktūrizavimo, bet bankroto bylą.
31.26. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Žirmūnų autocentras“ nėra įtraukta į kreditorių sąrašą. UAB „Žirmūnų autocentras“ nurodyta kreditorių sąrašo 60 punkte. Net jeigu šios kreditorės kreditorių sąraše ir nebūtų nurodyta, tai tikriausiai nebūtų esminė klaida.
31.27. Apeliantas, prieš pateikdamas teismui ieškinį dėl nemokumo bylos (restruktūrizavimo) iškėlimo, atsiskaitė su kreditoriais, kurių reikalavimai buvo iki100 Eur, nes būtent sumas iki 100 Eur Atsakovė laikė mažomis. Nei nemokumo procesus reglamentuojančiuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje nenustatyta, kokio dydžio įsiskolinimas laikytinas maža skola. Kita vertus, visiškai įtikinamas ir priešingas argumentas –atsakovė stengiasi atsiskaityti su kreditoriais (tiekėjais, subrangovais ar pan.), kuriems skolinga dideles (didesnes) sumas, kadangi toks atsiskaitymo prioritetas atsakovei leidžia tęsti ūkinę veiklą.
31.28. Teismas nepagrįstai sutapatino ieškinius pateikusių kreditorių poziciją su visais atsakovės kreditoriais ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės kreditoriai nėra lojalūs atsakovei bei išreiškė savo nepritarimą restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Net jeigu galima būtų daryti išvadą, jog teisme pareikštais reikalavimais kai kurie kreditoriai nepritaria atsakovės restruktūrizavimui, įstatymas pritarimą restruktūrizavimo plano projektui sieja ne su pačių (ne)pritariančių kreditorių skaičiumi, bet su kreditorių turimų reikalavimų vertine išraiška, didesne kaip ½ visų patvirtintų atitinkamos grupės kreditorių reikalavimų sumos (JANĮ 107 straipsnio2 dalis).
31.29. Skundžiamoje nutartyje teismas pateikė suformuotą teismų praktiką dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui, tačiau nevertino, kas šiuo atveju būtų naudingiau atsakovės kreditoriams – iškelti restruktūrizavimo ar bankroto bylą.
31.30. Teismas nepagrįstai nepritarė apelianto prašymui leisti atsakovei per vieną kalendorinį mėnesį atlikti 224 177,08 Eur einamųjų mokėjimų.Einamųjų mokėjimų skaičiavimuose buvo nurodytos maksimalios būtinos išlaidos, todėl faktinės išlaidos gali būti ir daug mažesnės, priklausomai nuo atsakovės vykdomo projekto struktūros. Antra, minėtos sumos buvo nurodytos su PVM, o atsakovė pajamas gauna be PVM.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
32. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
33. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei UAB „IE Solutions“ atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelta bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
34. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas nemokumo bylos iškėlimo įmonei klausimas, apelianto pateiktus naujus įrodymus (tiek su atskiruoju skundu, tiek su 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu) priima.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
37. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
38. Restruktūrizavimo byla keliama, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis). Visos šios sąlygos restruktūrizavimo bylos iškėlimui turi egzistuoti ir bent vienos jų nesant, restruktūrizavimo byla negali būti keliama (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas). JANĮ apibrėžia kai kurias šių sąlygų: juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis); juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
39. Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas.
40. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777).
41. Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir 2019 m. birželio 20 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1033- 407/2020).
42. Minėta, kad JANĮ įmonės finansiniai sunkumai, kaip viena iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, apibrėžiami kaip padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ2 straipsnio 5 dalis). Taigi pagal JANĮ nuostatas juridinio asmens restruktūrizavimo byla gali būti keliama įmonei esant nemokiai, o pagrindinė restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, leidžianti atriboti įmonės restruktūrizavimo ir bankroto procesus, yra įmonės gyvybingumas.
43. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, vertindamasįmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniams asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
44. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apelianto teiginiai, susiję su įmonės gyvybingumu,būtent, dėl planuojamų gauti pajamų pagal vykdomas ir planuojamas sudaryti sutartis, yra prieštaringi. Teismo vertinimu, tai prieštarauja balanse deklaruotoms sumoms, be to, visų sutarčių, išskyrus pasirašytų 2020 metais, darbų atlikimo terminai pasibaigė, kai kurių net 2018 metais. Kaip pavyzdį teismas nurodė su UAB „Teikonta“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „VJ projektai“, UAB „Eikos statyba“ ir UAB „Caveron Lietuva“ sudarytas sutartis.
45. Atskirajame skunde apeliantas paaiškino, kad atsakovė ir UAB „Teikonta“ nesudarė papildomų rašytinių susitarimų dėl darbų atlikimo termino pakeitimo, bet aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta sutartis yra galiojanti ir toliau vykdoma, patvirtina šalių susirašinėjimas, atliktų darbų aktai, išrašomos sąskaitos faktūros ir UAB „Teikonta“ atliekami pavedimai. Apelianto pateikti dokumentai: atliktų darbų aktas Nr. 19, pažyma apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 19, 2020 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IE17697 bei 2020 m. balandžio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IE17688 patvirtina, kad šalių sudaryta 2018 m. balandžio 23 d. sutartis Nr. TKN-R-BSW-18-04-021-AV, nepaisant joje įtvirtinto termino, kuris, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, baigėsi 2018 m. rugpjūčio 30 d., buvo vis dar vykdoma 2020 m. balandžio ir gegužės mėn.
46. Apelianto pateikti dokumentai: 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. gegužės 12 d., 2020 m. gegužės 26 d. pažymos Nr. 10, 11, 12 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2020 m. birželio 9 d. gamybinio pasitarimo protokolas bei atliktų darbų akto Nr. 13 už 2020 m. birželio mėn. atliktus darbus projektas patvirtina, kad ir kita su UAB „Teikonta“ sudaryta sutartis – 2019 m. gegužės 27 d. sutartis Nr. TKN-R-BSN-19-05-031-MRJ– vis dar buvo vykdoma 2020 m. balandžio–birželio mėn.
47. Remiantis apelianto pateiktu atsakovės banko sąskaitos išrašu, UAB „Teikonta“ nuo 2020 m. balandžio 8 d. iki 2020 m. birželio 3 d. pervedė atsakovei iš viso 89 433,97 Eur.
48. Dėl su UAB „Rimi Lietuva“ sudarytos sutarties apeliantas nurodo, kad vykdomų sutarčių sąraše neteisingai nurodytas šios sutarties pavadinimas ir data, t. y. vietoje 2019 m. liepos 30 d. sudarytos sutarties Nr. BP-2019-07-30-1 turėjo būti nurodyta 2020 m. kovo 9 d.sudaryta sutartis Nr. IE 20/03/09. Apeliantas pateikė pagal šią sutartį išrašytą 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IE17706 12 462,41 Eur sumai, kurią, kaip matyti iš atsakovės banko sąskaitos išrašo, UAB „Rimi Lietuva“ 2020 m. birželio 19 d. apmokėjo.
49. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas taip pat pateikė su UAB „Eikos statyba“ 2020 m. birželio 15 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 3 prie rangos darbų sutarties Nr. ES- 2074-2019/07/29-IE, kuriame šalys nustatė naują bendrą sutarties kainą. 2020 m. birželio 30 d. šalys pasirašė galutinį perdavimo aktą, ir atsakovė išrašė UAB „Eikos statyba“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. IE17732 25 861,98 Eur sumai, kurią pastaroji apmokėjo 2020 m. liepos 4 d.
50. Dėl su UAB „Caverion Lietuva“ sudarytos sutarties apeliantas nurodo, kad šia sutartimi negrindė įmonės gyvybingumo, o ją nurodė kaip vieną iš priežasčių, dėl kurių prašo iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą. Kita vertus, nors šalys ir sudarė susitarimą dėl statybos subrangos sutarties Nr. 19-SB-0113 nutraukimo, tačiau atsakovė iki 2020 m. balandžio mėn. atliko tam tikrus darbus pagal šią sutartį, o UAB „Caverion Lietuva“ su ja atsiskaitė. Apelianto pateikti dokumentai: 2020 m. balandžio 1 d. pažyma Nr. 3 apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, 2020 m. balandžio 24 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IE17692 kartu su priedais, 2020 m. gegužės 29 d. PVM sąskaita faktūra Nr. IE17723 kartu su priedais, patvirtina, kad atsakovė atliko darbus tiek pagal statybos subrangos sutartį Nr. 19-SB-0113 (iki 2020 m. balandžio mėn.), tiek pagal statybos subrangos sutartį Nr. 19-SB-0021 (2020 m. balandžio–gegužės mėn.), o UAB „Caverion Lietuva“ nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. birželio 25 d. pervedė atsakovei iš viso 81 622,97 Eur.
51. Pagal apelianto pateiktą 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 1 ir 2020 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IE17737, 2020 m. birželio mėn. atsakovė pagal su UAB „Fima“ sudarytą sutartį Nr. SB20/024 atliko darbų už 5 472 Eur ir šiai sumai išrašė UAB „Fima“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. IE17737.
52. Taigi, mažiausiai keturios sutartys, sudarytos su UAB „Teikonta“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Eikos statyba“, kurias pirmosios instancijos teismas laikė pasibaigusiomis, taip pat dvi sutartys, sudarytos su UAB „Caverion Lietuva“ ir UAB „Fima“, buvo vykdomos 2020 m. balandžio–birželio mėn. ir generavo atsakovei realių pajamų.
53. Apeliacinės instancijos teismas, įmonės gyvybingumo kontekste, taip pat neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu apelianto argumentų dėl derinamų bei planuojamų sudaryti sutarčių, taip pat apelianto pateiktų pasiūlymų, kvietimų dalyvauti konkursuose vertinimu.
54. Ieškinyje apeliantas nurodė, kad atsakovė derasi dėl sutarčių sudarymo su UAB „Fima“, UAB „Conresta“ ir UAB „HSC Baltic“, iš šių sutarčių preliminariai planuojama gauti 1 042 665 Eur pajamų. Nors, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jo nurodomų dokumentų: 2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutarties Nr. SB20/036, 2020 m. gegužės 27 d.subrangos sutarties Nr. SB20/036 priedo Nr. 1, 2020 m. birželio 16 d. statybos rangos sutarties Nr. NTSV-R-N62-20-06-055-AV ir el. susirašinėjimo dėl šios sutarties pasirašymo, kuriais apeliantas įrodinėja naujų sutarčių su UAB „Fima“, UAB „NT statybų valdymas“ sudarymą (apelianto nurodomas 2020 m. birželio 26 d. prašymas dėl rašytinių įrodymų ir paaiškinimų priėmimo byloje neregistruotas), tačiau kartu su atskiruoju skundu ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. prašymu pateikti dokumentai: 2020 m. liepos 2 d. subrangos sutartis Nr. SB20/057, 2020 m. liepos 14 d. subrangos darbų sutartis Nr. 2020/07/07/001L, patvirtina kitos sutarties su UAB „Fima“ sudarymą ir sėkmingai užbaigtas derybas dėl sutarties sudarymo su UAB „HSC Baltic“. Pateikti įrodymai patvirtina, kad apelianto argumentai dėl naujų sutarčių sudarymo nėra vien deklaratyvūs, ketinimai sudaryti naujas sutartis, t. y. tęsti ūkinę komercinę veiklą, yra pakankamai pagrįsti, o kai kurie jau faktiškai realizuoti.
55. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad įvairūs pasiūlymai atsakovei, kvietimai dalyvauti viešuosiuose konkursuose savaime nepagrindžia būsimos atsakovės veiklos apimčių (pajamų), tačiau nesutinka su vertinimu, kad jie neturi jokios įtakos sprendžiant dėl atsakovės pajėgumų. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto pozicijai, kad įvairių pasiūlymų, kvietimų gavimas iš potencialių klientų rodo įmonės aktyvumą ir konkurencingumą rinkoje, potencialą toliau tęsti ūkinę komercinę veiklą, t. y. tai, kas teisiškai reikšminga vertinant įmonės gyvybingumą. Tai, kad minėti pasiūlymai ir kvietimai nėra vien norai, neturintys jokios komercinės reikšmės, o gali virsti realiais sutartiniais santykiais, patvirtina ir apelianto paaiškinimai dėl UAB „Mitnija“ laimėto Vilniaus oro uosto keleivių terminalo rekonstrukcijos darbų konkurso, kuriame atsakovė pateikė sutikimą būti UAB „Mitnija“ subrangove. Nors pastarąsias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra, vis dėlto tai nepaneigia vertinimo, kad potencialių užsakovų domėjimasis atsakove rodo pastarosios komercinį potencialą, o tuo pačiu, vertinant kartu su kitomis aplinkybėmis, gali rodyti ir jos gyvybingumą.
56. Teismų praktikoje nurodoma, kad juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu. Gyvybingumo vertinimui reikšminga aplinkybe laikoma tai, kaip laikotarpiu nuo pareiškimo iškelti juridinio asmens nemokumo bylą pateikimo teismui dienos iki sprendimo iškelti (atsisakyti iškelti) juridinio asmens nemokumo bylą priėmimo dienos įmonė vykdo minėtus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
57. Pagal apelianto pateiktus dokumentus: 2020 m. liepos 10 d. mokėtino darbo užmokesčio likučius, 2020 m. liepos 10 d. algų išmokėjimo analizę, 2020 m. liepos 10 d. sąskaitų aktyvumo ataskaitą Nr. 3031/S1057, bei paaiškinimus, 2020 m. balandžio–liepos mėn. darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio įsiskolinimas, buvęs 2020 m. kovo 31 d., nuo 64 507,07 Eur sumažėjo iki 16 531,98 Eur 2020 m. liepos 10 d. (įmonės vadovui – 10 011,43 Eur, likusi suma – kitiems dviem darbuotojams). Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymu Nr. 2020-05 Nr. (23.1-08 E) RNA), atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas nuokarantino paskelbimo pradžios (2020 m. kovo 16 d.) iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremaliojisituacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos. Atsakovė yra įtraukta į sąrašą„Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonėsdėl COVID-19“.
58. Taigi, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės komercinės veiklos ir toliau ją vykdo (šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas), turi potencialo ir toliau ją vykdyti, pagal galimybes moka darbo užmokestį, kurio įsiskolinimą, pagal pateiktus dokumentus, reikšmingai sumažino, yra įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems pagal pateiktą prašymą taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, taigi atsakovei neskaičiuojami delspinigiai ir nevykdomas išieškojimas nuo karantino paskelbimo pradžios iki tol, kol šalyje bus atšaukta ekstremalioji situacija ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nėra gyvybinga JANĮ 2 straipsnio 6 dalies prasme nėra pakankamai pagrįsta.
59. Kaip minėta, vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui neatskleistos tikrosios kelerių metų laipsniško finansinės situacijos blogėjimo ir nemokumo atsiradimo priežastys, o nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įsitikinti dėl faktinės situacijos bei realių šiuo metu vykdomos veiklos apimčių. Tačiau, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes tinkamu restruktūrizavimo procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą – garantuoti restruktūrizavimo teisinių santykių stabilumą ir užtikrinti pažeistų subjektinių teisių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2010).Todėl, kaip teisingai nurodo apeliantas, teismas, negalėdamas įsitikinti dėl atsakovės faktinės situacijos, turėjo pasiūlyti apeliantui pateikti papildomus įrodymus(CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir juos įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris būtų pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
60. Teismų praktikoje, aiškinant anksčiau galiojusio Įmonių restruktūrizavimo įstatymo normas, buvo laikomasi nuostatos, kad, sprendžiant, ar galima restruktūrizuoti finansinių sunkumų turinčią įmonę, svarbus vaidmuo tenka įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai bus tenkinami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytos tvarkos, iš pajamų, gautų tiek tęsiant įmonės veiklą, tiek pardavus įmonei veikloje nereikalingą turtą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2- 484- 330/2017). Reikšmingas kreditorių vaidmuo išliko ir pagal naująjį reglamentavimą, JANĮ 107 straipsnis taip pat numato kreditorių pritarimo būtinumą restruktūrizavimo plano projektui.
61. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovės kreditoriai aktyviai inicijuoja teismuose civilines bylas dėl skolų ar nuostolių priteisimo iš atsakovės, ypač intensyviai ieškiniai teikiami po pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo. Iš to teismas sprendė, kad kreditoriai nėra lojalūs skolininkei bei išreiškė savo nepritarimą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu,vien tai, jog kai kurie atsakovės kreditoriai kreipėsi į teismą dėl skolų ar nuostolių iš atsakovės priteisimo (iš apelianto pateiktų teismų nutarčių matyti, kad kai kurie iš jų tolesnių bylinėjimosi veiksmų nesiėmė), a priori (iš anksto) negali būti laikoma jų nepritarimu įmonės restruktūrizavimui, juo labiau nėra nustatyta, kad galimas šių kreditorių nepritarimas turėtų esminės reikšmės pagal JANĮ 107 straipsnio 2 dalį sprendžiant dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui. Be to, byloje nustatyta, kad dvi didžiausios kreditorės su atsakove sudarė susitarimus dėl pagalbos ir restruktūrizavimui neprieštarauja, taigi yralojalios atsakovei. Pirmosios instancijos teismo motyvacija, kad pastarieji susitarimai prieštarauja elementariai verslo logikai, nėra pakankamai pagrįsta, nes neatmestina ir apelianto pozicija, kad šių susitarimų nauda kreditorėms pasireikštų atsakovės mokumo atkūrimu, kuriam esant atsakovė būtų pajėgi įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Bet kuriuo atveju pagrįsta išvada dėl minėtų susitarimų (ne) naudingumo, neišsiaiškinus tikrųjų šalių ketinimų, taigi ir neišklausius pačių kreditorių, yra negalima.
62. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė apelianto pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ne tik dėl to, kad atsakovė neatitinka JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytosrestruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygos (įmonės gyvybingumo), bet ir padaręs išvadą, kad apelianto pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto(JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).
63. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad restruktūrizavimo plano projekte turėjo būti nurodomi valdymo organų priimti visiškai nauji organizaciniai sprendimai, kurių dėka situacija bus keičiama iš esmės, įrodinėti pamatinį veiklos pertvarkymą ir nurodyti turinčią jau taikomų ar realiai planuojamų taikyti priemonių esminę įtaką vykstantiems procesams, pateikti tokių priemonių efektyvumo paskaičiavimą. Tačiau apeliantas, anot teismo, nenumatė jokių realių priemonių ir jų įgyvendinimo terminų arba nurodė deklaratyviai. Teismas sprendė, kad atsakovė planuoja vykdyti įprastą, nuostolingą bei akivaizdžiai neefektyviai organizuotą veiklą.
64. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, vertinant restruktūrizavimo plano projekte numatytas priemones, pritariama pozicijai atsižvelgti į pagal ankstesnį (numatytą jau nebegaliojančiame Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme (toliau – ir ĮRĮ)), tačiau šiuo aspektu aktualų įstatyminį reglamentavimą, suformuotą teismų praktiką taikant ĮRĮ 5 straipsnio normas, reglamentavusias restruktūrizavimo plano metmenis. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad restruktūrizavimo plano metmenys yra įmonės veiklos tam tikros gairės. Jos neturi būti tik deklaracija, tačiau šioje proceso stadijoje negalima reikalauti iš įmonės, kad pateiktų labai išsamų veiklos ateityje įvertinimą, nes tai bus daroma sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą, kuomet iš esmės ir sukonkretinami metmenyse pateikti duomenys (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020).
65. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kadvien tai, jog pagal restruktūrizavimo plano projektą nenumatyti esminiai veiklos pokyčiai, nustačius, kad bendrovės finansinius sunkumus iš esmės sąlygojo ne jos veiklos pobūdis (o, pavyzdžiui, aplinkybės, susijusios su įmonės kontrahentais, jų finansine padėtimi bei pasikeitusia jų veikla ir galimybėmis atsiskaityti su atsakove), nesudaro pagrindo išvadai, kad numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumą ir išvengti bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-798-241/2020; 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-302/2020).
66. Nagrinėjamu atveju apeliantas kaip priežastis, lėmusias atsakovės finansinius sunkumus, nurodėaplinkybes, susijusias su vėlesne, nei numatyta sutartyse, darbų pradžia, atsakovės kontrahentų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, su UAB „Caveron Lietuva“ sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. 19-SB-0113 nutraukimą, taip pat užsitęsusį atliktų darbų akto derinimą su UAB „Eikos statyba“, dėl ko atsakovei nesumokėta už 2020 m. vasario–kovo mėn. atliktus papildomus darbus.
67. Taigi, pagal ieškinyje pateiktus paaiškinimus, bendrovės finansinius sunkumus sąlygojo ne pats jos veiklos pobūdis, o aplinkybės, susijusios su tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymu, todėl esminių veiklos pokyčių numatymas restruktūrizavimo plano projekte dėl tokių priežasčių, pagal teismų praktiką, nebuvo būtinas.
68. Restruktūrizavimo plano projekte numatytos ir kitos bendrovės restruktūrizavimo priežastys – tai pajamas viršijanti darbų savikaina, padidėjusios sąnaudos, nekvalifikuotai paruošti techniniai dokumentai, netinkamai organizuojamas darbas. Numatytos ir priemonės šioms priežastims pašalinti – personalo išlaidų sumažinimas, valdymo struktūros pertvarkymas, bendrųjų sąnaudų sumažinimas. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus (personalo išlaidų sumažėjimo lentelę, su darbo santykių nutraukimu susijusius dokumentus), pagal kuriuos personalui skirtas išlaidas sumažino 178 166,28 Eur, taip pat paaiškino, kad pakeitė projektų valdymo struktūrą, pagal kurią prieš pasirašant sutartis atliekama detali techninės dokumentacijos analizė, įskaitant būtinų išlaidų įvertinimą.Taigi nėra pagrindo spręsti, kad numatytos priemonės yra vien deklaratyvios ar kad apeliantas nesuvokia ir (ar) nesprendžia bendrovės finansinių sunkumų ir jų priežasčių.
69. Dėl pirmiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad pateiktame restruktūrizavimo plano projekte numatytos priemonės akivaizdžiai nepadės juridiniam asmeniui įveikti finansinių sunkumų, išsaugoti gyvybingumo ir išvengti bankroto (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto).
Dėl bylos procesinės baigties
70. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė įmonės gyvybingumo, kaip vienos iš restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, taip pat netinkamai aiškino ir taikė JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kas yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
71. Nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas taip pat turėtų įvertinti naujausią kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2020 m. gegužės 31 d. atsakovės finansinių ataskaitų rinkinį, kuriuo apeliantas įrodinėja gerėjančią įmonės finansinę padėtį, o apeliantas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo naštą, turėtų pateikti jo nurodytus, tačiau į bylą taip ir nepateiktus įrodymus (2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutartį Nr. SB20/036, 2020 m. gegužės 27 d. subrangos sutarties Nr. SB20/036 priedą Nr. 1, 2020 m. birželio 16 d. statybos rangos sutartį Nr. NTSV- R- N62-20-06-055-AV; 2020 m. gegužės 28 d. pranešimą dėl eilės sudarymo, 2020 m. sausio 15 d. deklaraciją dėl sutikimo būti subtiekėju), taip pat visus kitus su įmonės gyvybingumu susijusius reikšmingus dokumentus.
72. Apelianto prašymas dėl leidimo atlikti einamuosius mokėjimus, kaip neatsiejamas nuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo, paliekamas spręsti pirmosios instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartį panaikinti ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „IE Solutions“ vadovo A. P. pareiškimą dėl nemokumo (restruktūrizavimo) bylos iškėlimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėja Vilija Mikuckienė