Civilinė byla Nr. 2S-889-302/2010
Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3, 116.5.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,
kolegijos teisėjai Henrichas Jaglinskis ir Dalia Kačinskienė,
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rida“ atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovės Č. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rida“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė:
Atsakovas UAB „RIDA“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas peržiūrėti ir panaikinti 2009-11-25 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą už akių civilinėje byloje pagal ieškovės Č. M. ieškinį atsakovui UAB „RIDA“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, kuriuo iš atsakovo priteista 7 800,00 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 6162,22 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelsimo laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, t.y. nuo 2009-08-31, iki teismo sprendimo priėmimo dienos imtinai, t.y. iki 2009-11-24, ir 5682,41 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2009-10-07 pranešimu Nr. 2-3018-213/2009 informavo atsakovą apie priimtą Č. M. ieškinį bei nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui pareikšti. Per teismo nustatytą terminą atsakovas pareiškė ieškovei 2009-10-23 priešieškinį, kuriame išdėstė savo nesutikimo su ieškiniu motyvus bei pateikė šiuos motyvus pagrindžiančius įrodymus, taigi jo pateiktas priešieškinis galėjo būti vertinamas kaip atsiliepimas į ieškinį ir todėl nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 142 str. 4 d. priimti sprendimo už akių. Taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo su priešieškiniu pateiktus įrodymus patvirtinančius, jog ieškovė netinkamai vykdydama vyriausiosios buhalterės pareigas, padarė bendrovei 14797,15 materialinę žalą. Atsakovas nurodė, kad teismas priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius ir atitinkamai apskaičiuodamas bei priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, neįvertino to fakto, kad, vykdant UAB „RIDA“ 2009-01-05 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, ieškovės darbo užmokestis buvo sumažintas iki 0,5 minimalios mėnesinės algos, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi pačios ieškovės sudarytomis asmens sąskaitomis. Bei nurodė, kad sutinkamai DK 27 str. 2 d., bendrasis ieškinio senaties terminas šio kodekso reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, todėl teismas nepagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo už 2003-2006 metus, kadangi šiems reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Ieškovė 2010-01-22 atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, bylos nagrinėjimo iš esmės neatnaujinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės 2009-11-25 sprendimą už akių. Nurodė, kad atsakovas prašydamas atnaujinti bylos nagrinėjimą piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir vilkina procesą, nes nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o pateiktas priešieškinis neatitiko įstatymo numatytų reikalavimų ir todėl jį buvo atsisakyta priimti. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių tas aplinkybes, kad ieškovė netinkamai vykdė savo kaip vyriausiosios buhalterės pareigas. Nurodė, kad atsakovo argumentas, kad UAB „RIDA“ visuotinis akcininkų susirinkimas savo 2009-01-05 sprendimu sumažino darbo užmokestį ieškovei iki 0,5 minimalios algos yra nepagrįstas todėl, kad darbo užmokesčio mažinimas nėra priskirta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencijai, o bet kokie darbo sutarties pakeitimai įmanomi tik abiejų šalių bendru susitarimu keičiant darbo sutartį.
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi atsakovo UAB „RIDA“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
Teismas konstatavo, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, nepateikimo priežasčių teismui nenurodė. Teismas sprendė, kad atsakovo teismui per nustatytą terminą pateiktas priešieškinis negali būti tapatinamas su atsiliepimu į ieškinį, nes priešieškinyje reiškiami priešpriešiniai reikalavimai, o atsiliepime į ieškinį išreiškiama nuomonė dėl ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų. Pasak teismo, įstatyme nėra numatyta, kad pateikęs priešieškinį atsakovas yra atleidžiamas nuo atsiliepimo į ieškinį pateikimo ir jam negali būti taikomos Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatytos pasekmės už ieškinio nepateikimą, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovo prašymui, jo atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių. Be to, teismas pažymėjo, kad priešieškiniu atsakovas prašė atmesti ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, tačiau nenurodė jokių nesutikimo motyvų bei nepateikė įrodymų, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai.
Teismas taip pat sprendė, kad atsakovo priešieškinyje išdėstyti reikalavimai dėl žalos atlyginimo galėtų būti nagrinėjami tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovo patirti nuostoliai (žala) yra laikomi ieškovės veiksmų rezultatu, šiuo atveju – nėra pripažinta, kad nuostoliai atsirado dėl ieškovės kaltės, tokie atsakovo reikalavimai nagrinėtini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir tik vėliau - Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas.
Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad teismas, priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį bei vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, neįvertino fakto, kad vykdant UAB „RIDA“ visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą ieškovės darbo užmokestis buvo sumažintas iki 0,5 minimalios mėnesinės algos, todėl nepagrįstai vadovavosi ieškovės sudarytomis asmens sąskaitomis, kadangi darbo užmokestis ieškovei buvo sumažintas pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, taigi tokio argumento teismas nelaikė įrodymu, galėjusiu turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Teismas taip pat nelaikė įrodymu, galėjusiu turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pagal Darbo kodekso 27 str. 2 d. bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai ir kad teismas nepagrįstai tenkino reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo už 2003-2006 m., nes piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą.
Atsakovas UAB „RIDA“ atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti 2009-11-25 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nepanaikindamas sprendimo už akių, pažeidė Civilinio proceso kodekso 288 str. 4 d., netinkamai taikė DK 27 str. 2 d., dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.
Teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalį, dėl šio procesinės teisės normų pažeidimo neteisingai išnagrinėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas išreiškė savo nesutikimo su ieškiniu motyvais ir laiku pateikė įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai, tai, kad nuomonė išreikšta ne atsiliepime į ieškinį, o priešieškinyje, neturėjo sudaryti pagrindo laikyti procesinio dokumento netinkamu, nes jame nurodytos visos aplinkybės, sudarančios atsiliepimo į ieškinį turinį.
Be to, apeliantas nurodo, kad teismas pagal Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalį turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturėjo priimti sprendimo už akių.
Pasak apelianto, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo priešieškiniu pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė, netinkamai vykdydama vyriausiosios buhalterės pareigas, padarė bendrovei žalos. Kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimas ieškovei yra neteisėtas ir neteisingas, kadangi ieškovė per darbo UAB „RIDA“ laiką faktiškai naudojosi kasmetinėmis atostogomis, ji buvo pati atsakinga už tinkamą kasmetinių atostogų įforminimą, tačiau reikiamų įsakymų dėl savo atostogų nebuvo parengusi.
Teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo už 2003-2006 m., kadangi šiems reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
Ieškovė Č.M. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsiskaitymo su darbuotoju tvarką jį atleidžiant iš darbo, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais.
Teismas priima sprendimą už akių, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais Civilinio proceso kodekso numatytais atvejais (Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Taigi sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindus sudaro dvi aplinkybių grupės: viena – susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalį ir dėl šios procesinės teisės normos pažeidimo netinkamai išnagrinėjo jo paduotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau kolegija su tokiu argumentu nesutinka.
Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas, gavęs ieškovės Č. M. ieškinį atsakovui UAB „Rida“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, 2009-10-07 nutartimi nutarė iškelti civilinę bylą pagal šį ieškinį, nusiųsti atsakovui pareikšto ieškinio bei jo priedų nuorašus bei nustatyti atsakovui 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos terminą atsiliepimui, atitinkančiam Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pareikšti, nurodyti atsiliepimo nepareiškimo pasekmes, numatytas Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 3 ir 4 dalyse, atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį ir kt., taip pat įpareigoti atsakovą kartu su atsiliepimu pateikti teismui visus rašytinius įrodymus, susijusius su ieškovės darbu UAB „Rida“. Teismo pranešimas su aukščiau nurodytais teismo nurodymais atsakovui UAB „Rida“ buvo išsiųstas 2009-10-07 (b.l. 20), įteiktas atsakovui 2009-10-13 (b.l. 21). Taigi 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti suėjo 2009-10-27. Per nurodytą terminą atsakovas teismui pateikė procesinį dokumentą – priešieškinį (2009-10-23), kuriuo prašė priteisti iš ieškovės atsakovui padarytą materialinę žalą (b.l. 27-29). 2009-10-27 nutartimi nustatytas atsakovui terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – papildomiems įrodymams pateikti bei sumokėti žyminį mokestį iki 2009-11-12, o 2009-11-13 nutartimi priešieškinį atsisakyta priimti dėl to, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad dėl objektyvių priežasčių negali sumokėti žyminio mokesčio bei negali pateikti teismui dokumento, patvirtinančio, kad su ieškove buvo pasirašyta materialinės atsakomybės sutartis.
Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo jokio pagrindo atsakovo pateikto priešieškinio laikyti atsiliepimu į ieškinį ir tokiu būdu pripažinti, kad atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pateikti šį procesinį dokumentą per teismo nustatytą terminą. Pažymėtina, kad tokių atsakovo pateikiamų procesinių dokumentų byloje kaip atsiliepimo į ieškinį bei priešieškinio turinys bei paskirtis yra skirtingi, todėl jie negali būti tapatinami. Atsiliepimu į ieškinį, kuris turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, atsakovas turi nurodyti savo turimus atsikirtimus ieškovui, nurodydamas sutinka ar ne su ieškiniu, išdėstydamas nesutikimo su ieškiniu motyvus, įrodymus, kuriais yra grindžiami nesutikimo motyvai, kt., priešieškiniu (Civilinio proceso kodekso 143 straipsnis) – atsakovas reiškia priešinį ieškinį pradiniam ieškovui vykstančiame procese, jis turi atitikti visus ieškiniui keliamus reikalavimus (t.y. forma, turinys, taip pat žyminis mokestis), jame atsakovas tampa ieškovu ir turi nurodyti priešieškinio dalyką ir pagrindą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, pateikdamas priešieškinį ir prašydamas atmesti ieškovės ieškinį dėl neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas nenurodė jokių nesutikimo su šiuo ieškinio reikalavimu motyvų, taip pat nepateikė įrodymų, kuriais grindžiami nesutikimo motyvai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino, kad atsakovas įvykdė pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį, nes pateikdamas tokį procesinį dokumentą kaip priešieškinis atsakovas siekė atlikti būtent tokį procesinį veiksmą, jo valią reiškiant priešieškinį, bet ne atsiliepimą į ieškinį taip pat patvirtina ir jo prašymas pratęsti terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Kolegija taip pat pažymi, kad priešieškinio pareiškimas neatleidžia atsakovo nuo pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį (Civilinio proceso kodekso 142 str. 1 d.), apskritai dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (Civilinio proceso kodekso 7 str. 2 d.), todėl atsakovui turėdamas galimybę per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau ja nepasinaudojus, teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.
Kolegija taip pat pažymi, kad vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pripažintina pagrindu naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, svarbos. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendimo už akių atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo atsižvelgti į atsakovo priešieškinyje dėstomas aplinkybes, kad ieškovė netinkamai vykdė vyriausiosios buhalterės pareigas, dėl ko atsakovui buvo padaryta žala, kadangi jis šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovės veiksmų rezultatas yra atsakovo patirti nuostoliai (žala), be to, teismas pagrįstai atsisakydamas priimti priešieškinį, neturėjo galimybės vadovautis jame dėstomomis aplinkybėmis, tuo labiau, kad atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį, kuriame turėjo galimybę nurodyti nesutikimo su ieškiniu motyvus, pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
Kolegija taip pat nesutinka su atsakovo argumentu, kad teismas priteisdamas neišmokėtą darbo užmokestį už 2009 m. sausio ir vasario mėnesius ir atitinkamai apskaičiuodamas bei priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, neįvertino to fakto, kad, vykdant UAB „RIDA“ 2009-01-05 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, ieškovės darbo užmokestis buvo sumažintas iki 0,5 minimalios mėnesinės algos, ir todėl nepagrįstai vadovavosi pačios ieškovės sudarytomis asmens sąskaitomis, kadangi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, darbo užmokestis ieškovei buvo sumažintas nesant jos sutikimo, t.y. pažeidžiant Darbo kodekso 120 straipsnio 3 d. numatytą tvarką, numatančią, kad sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima, todėl šią aplinkybę teismas pagrįstai nelaikė įrodymu, galėjusiu turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Atsakovo argumentas, kad teismas nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo už 2003-2006 m., kadangi šiems reikalavimams yra suėjęs ieškinio senaties terminas (Darbo kodekso 27 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmestas kaip nedarantis akivaizdžiai neteisingu priimto sprendimo už akių. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, <...>. Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovo į bylą pateiktą kompensacijų už nepanaudotas atostogas atliktu paskaičiavimu (b.l. 22), iš kurio matyti, kad ieškovei per visą laikotarpį nuo 2003 m. iki 2009 m. nebuvo suteikta kasmetinių atostogų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei tokio dydžio kompensaciją, kuri susidarė už visas nepanaudotas kasmetines atostogas. Taip pat kolegija pažymi, kad nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad kompensacijos priteisimas yra nepagrįstas, nes ieškovė faktiškai naudojosi kasmetinėmis atostogomis, nes teismas priteisdamas kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktu jų paskaičiavimu (b.l. 22), iš kurio matyti, kad ieškovė kasmetinėmis atostogomis nebuvo pasinaudojusi nurodytu laikotarpiu.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybės naudai į surenkamąją sąskaitą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
n u t a r ė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Rida“ 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (įmokos kodas 5660).
Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė
Kolegijos teisėjos Henrichas Jaglinskis
Dalia Kačinskienė