Procesinio sprendimo kategorija:2.1.9.3., 2.2.4.7., 2.2.4.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS
TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo mėn. 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
sekretoriaujant Kristinai Pečiukaitienei,
dalyvaujant ieškovei E. J. ir jos atstovui advokatui D.Korsakovui,
atsakovo UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ atstovui advokatui A.Dobrovolskiui,
trečiajam asmeniui M. A.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovui UAB Zooveterinarijos centrui „Toto“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas E. J. nurodo, kad 2016-01-17 įsigijo šunį - vokiečių nykštukinį špicą (toliau - šuniukas). Oranžinės - sabalų spalvos šuniukas, turėjo kilmės liudijimą, buvo paženklintas elektroninės tapatybės nustatymo priemone (ETNP). Ieškovė už šuniuką sumokėjo 2000 Eurų. Pagal kilmės liudijimą šuniuko vardas buvo BejaminMyJoy Tai Grandas, tačiau ieškovė jam suteikė ir vadino vardu „Vasilij“.2021 m. gegužės 31 d. ieškovė kreipėsi UAB „Veta Klinika“ dėl ant šuniuko kūnelioatsirandančių išbėrimų ir pleiskanų. Šuniukui gydyti veterinaras skyrė purškiamus vaistus ir specialų šampūną. Tačiau dėl šuniuko odos sutrikimų gydymo ieškovė nusprendė dar papildomai pasikonsultuoti su kitais veterinarijos specialistais. Ieškovė internete surado UAB ZOOVETERINARIJOS CENTRĄ „TOTO“, kuris skelbiasi turintis 20 metų veterinarinio gydymo patirtį. Ieškovė pamanė, kad didelę patirtį turintys šios veterinarijos gydytojai galės tinkamai diagnozuoti jos mylimo augintinio odos sutrikimą ir jį išgydyti.2021 m. birželio 19 d. 14 val. ieškovės mama M. A. šuniuką Vasilij atvedė į atsakovo veterinarijos kliniką. Šuniuką apžiūrėjo gydytoja dermatologė, kuri šuniuką pasvėrė, paklausė šuniuko širdelę. Gydytoja sakė, kad viskas gerai ir pagyrė šuniuką, kad labai geras ir ramus. Gydytoja nusprendė atlikti šuniuko kraujo tyrimus, todėl kraujo mėginiui paimti pakvietė seselę. Pastaroji atsinešė 20 ml. švirkštą su stora adata. Kadangi šuniukas labai smulkus, ieškovės mama, pamačiusi, kad šuniukui į koją ketinama durti su pernelyg stora adata, seselės paklausė dėl galimybės šuniukui į kojytę įstatyti kateterį. Tačiau seselė atsakė, kad kraują paims kitu būdu.Seselė dūrė adatą į šuniuko kojytę, tačiau nesugebėjo paimti kraujo, todėl į šuniuko kojytę dūrė kelis kartus, bet vis tiek nesėkmingai. Todėl kraujas nebuvo paimtas, bet išbėgo pro šalį, ant stalo susidarė kraujo balutė. Kadangi buvo duriama kelis kartus, šuniuko kojytėje susidarė hematoma. Dėl daugybinių dūrių stambia adata ir susidariusios hematomos šuniukas kentė didėlį skausmą, todėl apsišlapino ir įkando ieškovės mamai į ranką, kuri prilaikė ant stalo gulintį šuniuką. Buvo akivaizdu, kad šuniukui labai skauda, todėl mama paprašė seselės ištraukti adatą. Tačiau tuo metu šuniukas staiga suglebo, atsigulė ant šono ir nualpo.Nualpusį šuniuką seselė paėmė ir nunešė į procedūrinį kambarį. Po kurio laiko iš procedūrinio kambario išėjusi gydytoja pasakė, kad pavyko „užvesti“ šuniuko širdelę. Tačiau ieškovės motinai pasiteiravus ar yra gyvos šuniuko smegenys, gydytoja nieko neatsakė. Ieškovės mama suprato, kad šuniukas nugaišo. Gydytoja nepaaiškino, kodėl nugaišo šuniukas, tik pasakė, kad „taip būna“.Šuniuko kūnas buvo įdėtas į popierinę dėžę ir atiduotas ieškovės mamai, kuri paskambino ieškovei ir pranešė apie įvykusią nelaimę. Ieškovei atvykus į atsakovo veterinarijos kliniką, buvo prašoma išduoti ligos istorijos išrašą. Tačiau veterinarijos klinika vengė išduoti išrašą, neprašė apmokėjimo už paslaugas, todėl susidarė įspūdis, kad atsakovas siekė nuslėpti šį įvykį ir taip padaryti, kad aplamai ieškovės šuniuko klinikoje nebuvo ir jie nieko apie šuniuką nežino. Tik ieškovei ir jos mamai primygtinai reikalaujant, keturis kartus pakartojus tą patį prašymą ir pralaukus daugiau nei dvi valandas, atsakovas išdavė ligos istorijos išrašą.Kadangi atsakovas nepaaiškino dėl kokio priežasties šuniukas staiga nugaišo ir ši priežastis nebuvo nurodyta atsakovo išduotame išraše, šuniuko nugaišimo priežasčiai išsiaiškinti ieškovė kreipėsi į Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai pavaldžią ir atskaitingą įstaigą Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau - Institutas). Instituto surašytame 2021 m. birželio 28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta: „Patologinė anatominė diagnozė: ūmus galvos smegenų funkcijos nepakankamumas dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcijos.“ 2021 m. birželio 29 d. ieškovė per advokatą pateikė pretenziją, kuri atsakovui buvo išsiųsta registruotu paštu (priedas Nr. 8). Pretenzijoje ieškovė prašė atsakovo kompensuoti bent materialinius nuostolius, atlyginti 2000 Eur šuniuko įsigijimo išlaidas ir 50 Eur šuniuko gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidas, viso - 2050 Eur.Atsakovas nei ieškovei, nei ją tuo metu atstovaujamam advokatui nepateikė jokio atsakymo į pretenziją. Dėl pateiktos pretenzijos atsakovas skambino ieškovės motinai, kuriai aiškino, kad tegul dukra (ieškovė) apsiramina, kad nieko negaus ir jai pačiai viskas labai brangiai kainuos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl veterinarijos paslaugų suteikimo, t.y dėl ieškovės šuniukui ant odos atsiradusių išbėrimų ir pleiskanų gydymo. Atsakovas sutiko šias paslaugas suteikti, paskyrė konsultavimo laiką ir apžiūrėjo šuniuką, todėl tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis ir atsirado sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai.CK 6.716 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teikiant veterinarijos paslaugas taikomos Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ taisyklės. nustatyta, kad Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (CK 6.245 str. 1 d.).CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.).Kasacinis teismas dėl CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatų yra išaiškinęs, kad, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtusveiksmus ir priežastinį ryšį.Šiuo atveju atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės forma veiklą vykdantis verslininkas, kurio vykdoma veikla - veterinarijos paslaugų teikimas, yra profesinė pareiga. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, sutartyje nėra numatytos jokios išlygos dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra be kaltės. Šiuo atveju pakanka nustatyti žalą neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį.CK 6.718 straipsnio, kuris įtvirtina kliento teisių prioritetą teikiant paslaugas, 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012).Veterinarijos paslaugų teikimas nėra detaliai reglamentuotas civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose, tačiau CK 1.8 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). Nagrinėjamu atveju galėtų būti taikomos panašius teisinius santykius reglamentuojančios asmens sveikatos priežiūros teisės normos. CK 6.732 straipsnyje yra numatyta, kad vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai. Ginčo atveju ieškovė į atsakovą kreipėsi dėl šuniukui reikalingos dermatologo konsultacijos. Klinikoje buvo nuspręsta atlikti šuniuko kraujo tyrimus. Ši medicininė procedūra nekelia pavojaus gyvūno sveikatai, todėl ieškovė pasitikėjo atsakovu, kad veterinarinės medicinos paslaugos bus atliktos profesionaliai ir kokybiškai, kad atsakovas teikdamas paslaugas, veiks sąžiningai ir protingai, o atsakovo suteiktos paslaugos labiausiai atitiks ieškovės interesus. Tačiau įvyko priešingai, atsakovas veterinarines medicinos paslaugas, kurių teikimas yra atsakovo profesinė veikla, atliko netinkamai, nesugebėjo paimti šuniuko kraujo tyrimų, stambia adata subadė šuniuką, sukėlė jam hematomą ir didelį skausmą dėl ko ieškovės augintinis nugaišo. Šias aplinkybes patvirtina ligos istorijos išrašas ir Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė turtinę žalą, nes neteko augintinio, kurį buvo įsigijusi už 2000 Eur. Ieškovė taip pat patyrė 50 Eur šuniuko gaišenos patologinio anatominio tyrimo išlaidų. Viso ieškovė patyrė 2050 Eur turtinę žalą.CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 % dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Atsakovas UAB Zooveterinarijos centras „Toto“ nurodė, kad trečiasis asmuo M. A. kreipėsi į atsakovą su špicų veislės šunimi Vasilijumi 2021-06-19 d. konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų. Šuns šeimininke prisistačiusią M. A. neramino pleiskanojanti šuns oda, vietomis iškritęs kailis. Trečiasis asmuo nurodė, jog šuniui gydymas jau buvo taikytas kitoje klinikoje, tačiau nesėkmingai.2021-06-19 d. Atsakovas ir Trečiasis asmuo M. A. pasirašė Susitarimą „Dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo“.2021-06-19 d. apžiūrėjus šunį, buvo paimtas šuns odos skutmenųmėginėlis. Kadangi šuns odos problemos jau tęsėsi kurį laiką, o nuplikimą, dėl kurio buvo kreiptasi į Atsakovo kliniką, galėjo sukelti ir hormonų disbalansas, Trečiajam asmeniui M. A. buvo rekomenduota ištirti šuns skydliaukės hormonus. Trečiasis asmuo M. A. sutiko. Šunį apžiūrėjusi gydytoja D. B. turėjo mikroskopiškai ištirti apžiūros metu paimtą šuns odos skutmenųmėginėlį, kraują tyrimui iš šuns ėmė asistentė L. B. (G.). Kraujo paėmimo metu gyvūną laikė Trečiasis asmuo M. A.. M. A. gyvūną laikė pusiau pakėlus ir prispaudus jo kūną ir kaklą prie savęs, link dešinės pažasties, bet ne visai po ja. Kraujas buvo imamas iš priekinės dešinės letenos (vena cephalica). Kraujo paėmimas buvo atliekamas pagal įprastą rekomenduotiną kraujo paėmimo protokolą, su 23G dydžio adata (storis 0,6 mm, ilgis 25 mm), be švirkšto, į iš anksto pasiruoštus seruminiusMicrovettemėgtintuvėlius. Virš dešinės priekinės letenos alkūnės sąnario buvo uždėtas veterinarinis kraujagyslės spaustukas venos spaudimui sukelti, dūrio vieta dezinfekuota spiritu, plaukai nebuvo skutami dėl veislės ypatybių, t.y. špicams dažnai nuskustas kailis nebeatauga dėl genetinių patologijų. Į gyvūno veną buvo durta vieną kartą, kraujas iškart tekėjo reikiama srovele. Kraujo ėmimo metu gyvūnas tapo šiek tiek neramus ir spurdėjo. M. A. tvirtai laikė šunį, balsu jį ramino, bet kuo stipriau ji gyvūną laikė, tuo stipriau jis spurdėjo. Trečiajam Asmeniui M. A. buvo bent keletą kartų rekomenduota gyvūno poziciją šiek tiek atlaisvinti, kad leistų laisviau kvėpuoti, nes iš pažiūros atrodė, jog gyvūnas per stipriai tramdomas, ir kad galima padaryti pertrauką, jeigu tiek jai, tiek šuniui darosi per sunku, pakviesti vietoj jos asistentą. M. A. nesivadovavo asistentės L. B. (G.) rekomendacijomis, tik pasitaisė šuns poziciją suimdama jį labiau po dešine pažastimi, ir pilnai suėmė jo snukį delnu, kad jis nekraipytų galvos. Tuomet šuo įkando M. A. į tą ranką, kuria ji laikė suspaudusi šuns snukį, tačiau M. A. vis tiek šuns nepaleido. M. A. garsiai pareiškė, kad šuo niekuomet nėra įkandęs, subarė šunį ir dar tvirčiau jį suėmė. Po šio veiksmo M. A. su nuostaba pasakė asistentei L. B. (G.), kad šuo apšlapino jai dešinį šoną, t.y. tą šoną prie kurio šuo buvo prispaustas. Procedūra tuoj pat buvo nutraukta. Kuomet M. A. gyvūną atpalaidavo iš rankų ir paleido jo snukutį, šuo suglebo, buvo matomas mėlynas liežuvis ir sąmonės netekimas. Įvertinus situaciją, gyvūnas buvo skubiai nuneštas į procedūrinį kabinetą, kur buvo atliktas gaivinimas siekiant atstatyti kvėpavimą ir širdies darbą. Procedūrų kabinete konstatuota, kad gyvūnas be sąmonės, nekvėpuoja, be širdies darbo, femoralinis pulsas neužčiuopiamas, nebuvo vyzdžio reflekso. Pacientas pradėtas reanimuoti pagal RECOVER reanimacijos protokolą. Gyvūnui nedelsiant taikytas širdies masažas lateralinėje pozicijoje, jis gulėjo ant dešinio šono. Į priekinės kairės letenos vena cephalica įvestas 24G dydžio intraveninis kateteris, letena prieš tai nuskusta siekiant kaip įmanoma greičiau atlikti šią procedūrą ir nesugaišti gyvūnui gyvybiškai svarbaus laiko. Medikamentai aplikuoti į veną - adrenalinas 0,04 ml, furozemidas 0,15 ml, deksametazonas 0,4 ml. Įvestas 2,5 dydžio endotrachėjinis vamzdelis, šios procedūros metu buvo akivaizdžiai matoma stipriai pamėlusi burnos gleivinė ir gerklų pabrinkimas. Gyvūnas buvo iškart pajungtas prie dirbtinio kvėpavimo aparato. Atsako į medikamentus nebuvo. Buvo pakartotas adrenalinas 0,04 ml, į veną. Trumpam laikui širdies darbas buvo atsiradęs, tačiau kvėpavimas ne. Vyzdžio reflekso nebuvo, žiediniai raumenys atsipalaidavę. Po keleto minučių širdies darbas vėl dingo, buvo kartotas adrenalinas 0,04 ml ir vėl pradėtas širdies masažas. Paskutinė dozė adrenalino suleista 0,4 ml. Atsako į tai nebuvo. Medikamentai aplikuoti kas 5 min, kai nebuvo širdies darbo. Įvertinus gaivinimo laiką, atsako į medikamentus ir reanimaciją nebuvimą bei gyvūno gyvybinių refleksų nebuvimą, gaivinimas buvo nutrauktas. Gaivinimas truko apie pusę valandos, tačiau konstatuota šuns mirtis. Gaivinimo procese dalyvavo veterinarijos gydytojos M. K., M. L. F., D. B., bei asistentė L. B. (G.). Po gaivinimo proceso gydytoja D. B. su asistente L. B. (G.) grįžo į apžiūros kabinetą, į kurį pasikvietė M. A. ir šalia jos atsiradusią jauną moterį (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. A. dukra- Ieškovė E. J.) aptarti įvykio ir konstatuoti fakto, kad gyvūnas nugaišo. Po žinios apie šuns mirtį Ieškovę ištiko isterijos priepuolis, ji šaukė visu balsu, visus kaltino gyvūno „nužudymu“, elgėsi neadekvačiai, trankė save ir savo rankas į stalą, sieną. Ieškovės riksmas buvo girdimas visoje klinikoje. Toks Ieškovės elgesys klinikos darbuotojams sukėlė baimę ir stresą. Tuo tarpu M. A. elgėsi pakanakamai ramiai, verkė, ir ramino Ieškovę, tačiau ši visiškai nereagavo nei į ją, nei į gydytoją su asistente. Ieškovei ir toliau nesitvardant ir elgiantis agresyviai, M. A. trenkė jai du antausius per veidą ir pareikalavo, kad Ieškovė apsiramintų ir išeitų. Ieškovė dar keletą minučių elgėsi neadekvačiai ir išėjo, keikdama klinikos darbuotojus ir jiems grasindama. Kabinete liko gydytoja D. B., asistentė L. B. (G.) ir M. A.. Pastarajai buvo dar kartą paaiškinta, kas atsitiko. M. A. pripažino, kad ji kalta, nes blogai laikė šunį ir jį uždusino bei paprašė grąžinti šuns kūną. Kūnas buvo grąžintas, po ko M. A. iš klinikos išėjo. Po keliolikos minučių į kliniką atėjo du nepažįstami vyrai, vienas iš jų prisistatė, kaip „šuns šeimininkės draugas“, reikalavo paaiškinti, kas nutiko. Paaiškinus situaciją jie atrodė sutrikę, matėsi, kad nelabai sugeba adekvačiai įvertinti situaciją, pareiškė, jog „taip nebūna“. Vyrams išėjus, situacija kartojosi dar keletą kartų – minėti jaunuoliai ir Ieškovė vaikščiojo į kliniką, reikalavo ligos istorijos išrašo, prašė iškviesti klinikos vadovą. Ieškovei pateikus prašytą ligos istorijos išrašą bei pasiūlius kreiptis į klinikos vadovą Ieškovė vis dar elgėsi agresyviai, užeidavo, grasindavo pakeltu tonu, stabdė pro šalį einančius gydytojus, reikalavo su ja kalbėtis, ir vėl išeidavo. Ieškovė ir su ja į kliniką atėję asmenys kėlė didelį stresą, pasimetimą ir baimę tiek klinikos darbuotojams, tiek klientams. Per langus matėsi, kad jie stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie klinikos, stabdo į kliniką einančius žmones, sakydami, jog čia jų gyvūnus „nužudys“. Visa šita situacija truko apie 2 valandas. M. A. į kliniką nebevaikščiojo ir nebepasirodė nė karto po jos išėjimo.
Ieškovė pateikė Atsakovui 2021-06-29 d. pretenziją, kurioje prašė atlyginti 2050 eurų turtinę žalą. Kadangi Susitarimas dėl veterinarijos paslaugų teikimo buvo pasirašytas su M. A., po pretenzijos gavimo Atsakovo vadovas O. V. telefonu susisiekė su M. A., išreiškė užuojautą dėl šuns mirties, aptarė susiklosčiusią situaciją, paaiškino, kad klinikos darbuotojai savo darbą atliko tinkamai bei, kad klinikos kaltės dėl šuns mirties nėra. Pokalbio metu O. V. suprato, kad M. A. nepapasakojo savo dukrai (Ieškovei) apie tikrąją šuns mirties priežastį, todėl ši ir pareiškė pretenziją. O. V. paprašė M. A., kad ši pasikalbėtų su savo dukra (Ieškove) bei sulaikytų ją nuo tolimesnių nepagrįstų reikalavimų reiškimo Atsakovo atžvilgiu. Pokalbio metu O. V. pažymėjo, kad nenori sukiršinti mamos ir dukros, tačiau jeigu dukra ir toliau nepagrįstai reikalaus Atsakovo atlyginti žalą bei nepagrįstai šmeiš Atsakovo kliniką internete, Atsakovas, gindamasis nuo nepagrįstų kaltinimų ir šmeižto, bus priverstas atskleisti Ieškovei tikrąją šuns mirties priežastį – šuns uždusimą M. A. per stipriai šunį suspaudus kraujo ėmimo procedūros metu. O. V. pokalbio su M. A. metu taip pat akcentavo būtinybę laikytis Susitarimo sąlygų, kurios ginčo atveju numato pareigą klientui laikytis privalomos išankstinės (ikiteisminės) ginčų nagrinėjimo tvarkos.Kadangi vėliau Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, Atsakovas suprato, jog M. A. taip ir nepapasakojo Ieškovei apie šuns mirties aplinkybes bei savo veiksmų įtaką šuns mirčiai. Ieškovė neteisingai ieškinyje nurodo, neva būtent ji kreipėsi į Atsakovą dėl veterinarijos paslaugų suteikimo bei kad neva tarp Ieškovės ir Atsakovo buvo sudaryta žodinė veterinarijos paslaugų teikimo sutartis. Kaip jau nurodyta aukščiau, į Atsakovą su špicų veislės šunimi Vasilijumi 2021-06-19 d. konsultacijai ir gydymui dėl šuns odos problemų kreipėsi būtent Trečiasis asmuo M. A., o ne Ieškovė. Dėl šios priežasties 2021-06-19 d. rašytinį Susitarimą „Dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui/gyvūnams atlikimo“ su Atsakovu pasirašė M. A., o ne Ieškovė. Taigi, tarp Ieškovės ir Atsakovo niekada nebuvo sudaryta nei žodinė, nei rašytinė sutartis ir Ieškovės su Atsakovu niekuomet nesiejo veterinarijos paslaugų teikimo teisiniai santykiai. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad E. J. visiškai nepagrįstai ieškiniu prašo taikyti sutartinę atsakomybę Atsakovo atžvilgiu bei visiškai nepagrįstai remiasi sutartinę atsakomybę numatančiomis Civilinio kodekso normomis, tame tarpe LR CK 6.256 str. 4 d.
Jeigu teismas konstatuotų, jog Ieškovę ir Atsakovą siejo sutartiniai veterinarijos paslaugų teikimo santykiai, o M. A. 2021-06-19 d. Susitarimą pasirašė kaip Ieškovės atstovė (su tuo Atsakovas nesutinka), yra visiškai akivaizdu, jog Ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (šiuo pažeisdama Susitarimo nuostatas) bei neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Jeigu teismas nuspręstų, jog 2021-06-19 d. Susitarimo sąlygos taikytinos Ieškovei, tokiu atveju konstatuotina, kad Ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės (ikiteisminės) ginčų nagrinėjimo tvarkos. 2021-06-19 d. Susitarimo IV dalyje yra aptartas ginčų dėl veterinarinių paslaugų suteikimo sprendimas. Susitarimo IV dalies 1 punkte numatyta, kad kilus neaiškumų dėl suteiktų veterinarinių paslaugų kokybės ar atlyginimo už tokias paslaugas dydžio, asmuo, kuris kreipėsi į gydyklą, visų pirma privalo kreiptis į paslaugas suteikusį veterinarijos gydytoją su prašymu paaiškinti jam kilusius neaiškumus. Jeigu asmuo nėra patenkintas gautu atsakymu ar paaiškinimu, jis privalo kilusį ginčą spręsti kreipdamasis į gydyklos vadovą bet kokia forma, t.y. raštu arba žodžiu. Kreipimasis į gydyklos vadovą galimas ir be išankstinio kreipimosi į paslaugas suteikusį gydytoją (Susitarimo IV d. 2 p.). Nepavykus išspręsti kilusio ginčo su gydyklos vadovu, asmuo privalo kreiptis į Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos (toliau- LSGVGA) įsteigtą Ginčų nagrinėjimo komisiją – organą, skirtą nagrinėti skundus dėl netinkamų veterinarijos paslaugų suteikimo, neprofesionalaus ar kitokio netinkamo veterinarijos gydytojų elgesio. Kreipimasis į LSGVGA įsteigtą Ginčų nagrinėjimo komisiją galimas tik po tinkamo kreipimosi į paslaugas suteikusios gydyklos vadovą. Kreipimasis tiesiogiai į klinikos vadovą, o nepavykus išspręsti kilusių ginčų – į LSGVGA įsteigtą Ginčų nagrinėjimo komisiją, šalių susitarimu laikytinas privaloma išankstine ginčo ikiteisminio sprendimo institucija (Susitarimo IV d. 3 p.). Siekdama išsiaiškinti, ar tinkamai buvo suteiktos veterinarinės paslaugos, LSGVGA įsteigta Ginčų nagrinėjimo komisija, pasitelkusi specialistus – veterinarijos gydytojus, gali atlikti specialų panaudotų vaistų, gyvūno kūno ar kitą tyrimą. Tik po LSGVGA įsteigtos Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo gali būti konstatuojama, ar paslaugos suteiktos tinkamai ar netinkamai (Susitarimo IV d. 4 p.). Susitarimo IV d. 6 p. numato, jog klientas, pasirašydamas šį susitarimą, sutinka, kad priimant sprendimą dėl veterinarijos gydytojo suteiktų paslaugų tinkamumo ir savalaikiškumo yra reikalingos specialios žinios ir nešališkumas, bei supranta, kad dėl minėtų priežasčių jis pats negali įvertinti veterinarijos gydytojo darbo. Tinkamu dokumentu, patvirtinančiu apie veterinarijos gydytojo atliktų paslaugų tinkamumą ir savalaikiškumą, negali būti jokie kitokie dokumentai nei raštiški LSGVGA Ginčų komisijos ar oficialios valstybės institucijos sprendimai (Susitarimo IV d. 6 p.). Nustačius, jog Ieškovė, nesikreipdama į LSGVGA įsteigtą Ginčų nagrinėjimo komisiją, pažeidė imperatyvią Susitarimo nuostatą, Ieškovės ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Atlygintinų paslaugų teikimą reglamentuojančiuose CK 6.716–6.724 straipsniuose nėra įtvirtintos civilinės atsakomybės už netinkamą paslaugų teikimo sutarčių vykdymą, todėl tokių sutarčių šalims taikomos bendrosios CK 6.245-6.249 straipsniuose nustatytos civilinės atsakomybės nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS If P& C Insurance (UAB „ If draudimas“ teisių perėmėjas) v. UAB „G4S Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-458/2009). Paslaugų sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus ar vykdyti veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CPK 6.716 straipsnio 1 dalis). Atlygintinų paslaugų teikimo santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXXV skyriaus ,,Atlygintinų paslaugų teikimas“ normos. Kai sutartis sudaryta dėl paslaugų teikimo, jų teikėjo įsipareigojimų ribos turi būti apibrėžtos tiekkiekybiniu, tiek kokybiniuaspektu, t. y. nagrinėjant tokį ginčą būtina nustatyti, ką teikėjas įsipareigojo daryti ir kokius reikalavimus turi atitikti suteikta paslauga. Vertinant sutarties vykdymą analizuojama, ar buvo atliekami joje nustatyti veiksmai ir ar šie veiksmai buvo atliekami tinkamai. Sutarties realus vykdymas ir tinkamas vykdymas – skirtingo turinio sąvokos. Realus sutarties vykdymas išreiškia vykdymą kaip veiksmą, o tinkamas vykdymas yra kokybinė sąvoka. Vertinant sutarties vykdymą, vertinami du momentai: ar sutarties šalis atliko sutartyje numatytus veiksmus, o jeigu atliko, tai kaip. Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti Ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Ieškovės kartu su ieškiniu pateikiami įrodymai neįrodo Atsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo fakto.Ieškovė ieškinyje kaltina Atsakovą, neva Atsakovas nesugebėjo paimti šuniuko kraujo tyrimų, stambia adata subadė šuniuką, sukėlė jam hematomą ir didelį skausmą dėl ko Ieškovės augintinis nugaišo. Šie ieškinio teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl laikytini tik subjektyvia Ieškovo nuomone. Šuns kraujo paėmimo procedūra pati savaime negali būti laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu, kadangi ši procedūra yra teisėta ir teisės aktais reglamentuota procedūra, skirta diagnozuoti šuns ligą ir paskirti tinkamiausią gydymą. Ieškovė ieškinyje nenurodė bei nepagrindė kuo, Ieškovės manymu, pasireiškė šuns kraują ėmusios Atsakovo darbuotojos neprofesionalus ir nekvalifikuotas elgesys. Ieškovės teiginys, neva imant kraują šuniukas buvo kelis kartus badomas stambia adata, neatitinka tikrovės bei yra visiškai nepagrįstas. L. B. (G.) savo tarnybiniame pranešime nurodė, jog imant šuns kraują į gyvūno veną buvo durta tik vieną kartą. Taip pat nurodė, kad kraujas buvo imamas iš priekinės dešinės letenos (vena cephalica). Savo ruožtu į kairę šuns leteną intraveninis kateteris buvo įvestas jau šuns gaivinimo metu, kadangi reikėjo suleisti šuns gaivinimui reikalingus medikamentus (adrenaliną, furozemidą, deksametazoną). 2021-06-28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte, vardinant patologinius anatominius pokyčius, minima hematoma priekinės kairės kojos minkštuosiuose audiniuose ties alkūnės sąnariu. Apie galimą hematomą priekinės dešinės kojos minkštuosiuose audiniuose akte neužsimenama. Vertinant šią aplinkybę konstatuotina, jog kraujo ėmimo metu šuniui nesusidarė hematoma. Tačiau jeigu taip ir būtų atsitikę, hematoma negalėjo sukelti šuns mirties. Priešingu atveju apie tai būtų nurodyta 2021-06-28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte.2021-06-28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas, kurį kartu su ieškiniu pateikė Ieškovė, visiškai neįrodo priežastinio ryšio tarp Atsakovo atliktų veiksmų imant šuns kraują ir šuns mirties.2021-06-28 akte skiltyje „Patologinė anatominė diagnozė“ nurodyta: „<...> ūmus galvos smegenų funkcijos nepakankamumas dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcija<...>“. Vertinant tokią išvadą net ir medicinoje visiškai nesuprantančiam žmogui yra akivaizdu, jog kraujo ėmimo procedūra negali sukelti tokių padarinių. 2021-06-28 d. Gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte nurodyta klaidinga šuns gaišimo data – 2021-06-21 d. Tai yra dvi dienos vėliau, nei tikroji šuns gaišimo data (2021-06-19 d.). Toks neteisingos šuns gaišimo datos nurodymas galėjo suklaidinti tyrimą atlikusį specialistą bei turėti įtakos galutinei patologinei anatominei diagnozei.
Būtinasis civilinės atsakomybės pagrindas yra žala. Nesant žalos, neįmanomas ir civilinės atsakomybės taikymas. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį turi įrodyti Ieškovė.Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš Atsakovo 2050 eurų turtinės žalos ir 2000 eurų neturtinės žalos. Kaip turtinės žalos pagrindimą Ieškovė pateikė teismui 2016-05-30 d. Šuns perdavimo sutartį (kurioje nurodyta šuniuko kaina- 2000 eurų) ir 50 eurų kvitą (už gaišenos patologinį anatominį tyrimą). Visų pirma, Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad žalos/nuostolių atlyginimo instituto esmė ir paskirtis – grąžinti žalą patyrusį asmenį į tokią padėtį, kurioje jis būtų tuo atveju, jei nebūtų patyręs žalos. Šiuo atveju Ieškovė reikalauja priteisti sumą (2000 eur), kurią ji sumokėjo už jauną (4 mėnesių) ir sveiką šuniuką, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad ginčo šuo jo mirties dieną buvo 5 metų ir 5 mėnesių amžiaus bei turintis sveikatos problemų. Todėl tokio šuns kaina 2021-06-19 dienai negalėjo sudaryti 2000 eurų. Antra. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji, įsigydama šunį, sumokėjo 2000 eurų šuns pardavėjui.
LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK nenumato neturtinės žalos atlyginimo šuns šeimininkui netekus augintinio. Ieškinyje taip pat nenurodoma koks įstatymas numatytų neturtinės žalos atlyginimą minėtu atveju. Taigi konstatuotina, kad Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Prašo ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo M. A. nurodo, kad ji ieškovei priklausantį šuniuką vokiečių nykštukinį špicą 2021-06-19 nuvedė į UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, kad paimtų kraują tyrimui. Procedūriniame kabinete į priekinę dešinę letenėlę į veną įbedė aiškiai per storą adatą kraujui paimti. Šuniukas buvo jos rankose – ji kaire ranka laikė šuniuką, o dešine ranka prilaikė letenėlę. Šuniukas jai įkando, ji paėmė šuniuko snukutį, kai ištraukė adatą, felčerė L. G. pasakė, kad kažkas negerai irnubėgo su šuniuku į kitą kabinetą, o iš ten grįžo su negyvu šuniuku. Ji su dukra dvi valandas laukė su mirusiu supakuotu šuniuku išrašo iš UAB Zooveterinarijos centro „Toto“. Buvo durta keletą kartų. Ji negalėjo savo augintinio uždusinti, nes juo rūpinosi, prižiūrėjo.
Liudytoja D. B. parodė, kad kraują iš šuniuko letenos ėmė L. G., kuri pašaukė ją pagalbos. Bandė gaivinti šuniuką, bet jis nugaišo. Paimant kraują gyvūnas jaučia stresą, o šeimininkė buvo jį suspaudžiusi.
L. M. L. F. parodė, kad kraują iš šuniuko letenos ėmė L. G., kuri pašaukė ją pagalbos. Bandė gaivinti šuniuką, bet jis nugaišo. Paimant kraują gyvūnas jaučia stresą, o šeimininkė buvo jį suspaudžiusi.
Liudytoja L. G. parodė, kad ėmė iš šuniuko dešinės letenos kraują standartine procedūrai adata 23G dydžio, kraujas gerai bėgo, todėl letenėlės nebadė. Šunį laikė M. A., kad mažiau streso būtų gyvūnėliui, šuo buvo prispaustas prie jos, šuniukas apsišlapino, suglebo, liežuvis pamėlo. Ji pakvietė kitas darbuotojas pagalbos, mėgino gaivinti, bet šuo mirė.
L. V. Š. parodė, kad ji atliko ir surašė 2021-06-28 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktą. Nurodo, kad teisingai nustatė gyvūno mirties priežastį – ūmus galvos smegenų funkcijų nepakankamumas, dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcija, gretutinė liga katarinis gastroenterokolitas. Nurodo, kad 2021 birželio pabaigoje buvo itin karštos dienos, šuo sirgo, buvo pažeista oda - daugybė šašų, paimant kraują šuo patyrė stresą. Diagnozė reiškia, kad sutrikusi termoreguliacija, kvėpavimo sutrikimas, šuo sergantis, virusinė infekcija nulėmė šuns mirtį: sutriko jo kvėpavimas, širdies darbas.Hiperemija – tai paraudimas.
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą ieškovei, padarytą suteikiant auginamam šuniui veterinarines paslaugas. CK 6.716 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teikiant veterinarijos paslaugas taikomos Civilinio kodekso XXXV skyriaus „Atlygintinų paslaugų teikimas“ taisyklės. nustatyta, kad Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), (CK 6.245 str. 1 d.). CK 6.256 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str. 4 d.). Kasacinis teismas dėl CK 6.256 straipsnio 4 dalies nuostatų yra išaiškinęs, kad, jei į sutartį neįtraukta išlyga dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir tokiais atvejais, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. Šiuo atveju atsakovas yra uždarosios akcinės bendrovės forma veiklą vykdantis verslininkas, kurio vykdoma veikla - veterinarijos paslaugų teikimas, yra profesinė pareiga. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, sutartyje nėra numatytos jokios išlygos dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovo civilinė atsakomybė šiuo atveju yra be kaltės. Šiuo atveju pakanka nustatyti žalą neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį. CK 6.718 straipsnio, kuris įtvirtina kliento teisių prioritetą teikiant paslaugas, 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Atsižvelgiant į paslaugų rūšį, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi veikti laikydamasis nusistovėjusios praktikos ir atitinkamos profesijos standartų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad iš CK nuostatų, reglamentuojančių atlygintinų paslaugų teikimą, darytina išvada, jog vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tai, kad paslaugų teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugų teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugų teikėjo pareigą veikti kliento interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. P. A. B., bylos Nr. 3K-3-559/2010; 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Vilniaus dizaino kolegija v. V. K., bylos Nr. 3K-3-315/2012).
Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad 2021 m. birželio 19 d. 14 val. tretysis asmuo M. A. šuniuką Vasilij atvedė į atsakovo veterinarijos kliniką ir kreipėsi dėl veterinarinės paslaugos suteikimo, ką įrodo 2021-06-19 susitarimas dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui suteikimo. Paimant kraują išvokiečių nykštukinio špico šuns, šuo pradėjo merdėti ir padvėsė, nepavykus jį atgaivinti.2021-06-28 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktas nurodo, kad gyvūno mirties priežastį – ūmus galvos smegenų funkcijų nepakankamumas, dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcija, gretutinė liga katarinis gastroenterokolitas. Šuns perdavimo sutartis rodo,kad šuo kainavo ieškovei 2000 eurų. Atsakovo veterinarijos paslaugos 50 eurų. Ieškovė neturtinę žalą įvertino 2000 eurų. Teismas ieškinį tenkina iš dalies. Faktinės aplinkybės rodo, kad vartotojas – ieškovė, atsakovų teikiamų veterinarijos paslaugų rezultate neteko šuns, kuris jai kainavo 2000 eurų.Žalos padarymo faktas sukuria prievolę ją atlyginti – padengti natūra ar sumokėti nuostolius pinigais. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutioinintegrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Veterinarinės paslaugos kaina buvo 50 eurų. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisia 2050 eurų žalos atlyginimą. Likusioje dalyje ieškinys atmetamas.
Teismas atmeta atsakovo atsikirtimą. Veterinarinės paslaugos rezultatas buvo gyvūno mirtis, kas sukėlė ieškovei žalą. Ginčo atveju dėl žalos atlyginimo aplinkybė, kad tretysis asmuo M. A. šuniuką atvedė į atsakovo veterinarijos kliniką ir kreipėsi dėl veterinarinės paslaugos suteikimo pagal 2021-06-19 susitarimą dėl veterinarinių procedūrų gyvūnui suteikimo, ieškovės teisei reikalauti iš paslaugų teikėjo žalos atlyginimo įtakos neturi, nes teikiant paslaugas ieškovė prarado gyvūną, jai atsirado žala. Atsakovo argumentas, kad jauniklio ir užauginto šuns kaina skiriasi atmetamas, nes yra pastovios investicijos į šunį, jo maitinimą, priežiūrą, veterinarines paslaugas, kas taip pat sudaro nuostolius.
L. V. Š. parodė, kad diagnozė 2021-06-28 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akte reiškia, kad gyvūno mirties priežastį – ūmus galvos smegenų funkcijų nepakankamumas, dėl kurio sutriko kvėpavimo ir širdies darbo funkcija reiškia, kad sutrikusi termoreguliacija, kvėpavimo sutrikimas, šuo sergantis, virusinė infekcija nulėmė šuns mirtį: sutriko jo kvėpavimas, širdies darbas.2021-11-19 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas pateikė paaiškinimą dėl tyrimų išvados, kur nurodyta, kad reikalingi detalesni tyrimai tiksliai diagnozei nustatyti.Liudytojai, šalys parodė, kad buvo itin karšta diena, šuo pradėjo gaišti imant kraują. Faktinė aplinkybė rodo, kad teikiamos paslaugos rezultate ieškovė prarado šunį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad tretysis asmuo M. A. susiję su šuns mirtimi. Atsakovo teikiamos veterinarinės paslaugos siejamos su verslo paslaugos rizika teikiant paslaugą vartotojui.Tretysis asmuo M. A. šuniuką atvedė į atsakovo veterinarijos kliniką siekiant veterinarinės paslaugos, šuo nemerdėjo, o nesant suteiktos veterinarinės paslaugos šuo gyventų, ką reiškia, kad ginčo atveju verslininko sutartinė atsakomybė atsirado be kaltės. Atsakovas ieškovei padarė žalą, nes suteikiant paslaugas nesiėmė priemonių išvengti pasekmių, neįvertino rizikos faktorių.
Kaip nurodo atsakovas, jį nesiejo su ieškove sutartiniai santykiai, todėl nėra sutartinės atsakomybės ir už pasekmes neatsako. Teismas atmeta tokio turinio atsakovo atsikirtimą, nes tokiu atveju galima reikalauti atsakovui baudžiamosios atsakomybės už šuns nužudymą, žiaurų elgesį su gyvūnu, uždraudimą verstis veikla. Toks atsakovo pareiškimasteismuineatitinkantis LR CK 1.5 str. principų irreiškia, kad ieškovė gali kreiptis tiesiogiai į teismą dėl žalos atlyginimo bei kitas institucijas dėl atsakovo veiklos stabdymo, nes tai yra viešas neprotingas pareiškimas teismui, kad atsakovas UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ su gyvūnais daro ką nori (nugaišina, luošina), neatsako už teikiamų paslaugų pasekmes.
LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmeta.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 % dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., CK 6.210 str. 1 d.).
Atsakovo UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 1452 eurai. Ieškovės E. J. bylinėjimosi išlaidos sudaro 1300 eurų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Taigi visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Pagrindas sumokėti už teisines paslaugas yra advokato išrašytas apskaitos dokumentas, kuris gali būti: grynųjų pinigų priėmimo kvitas; sąskaita už teisines paslaugas; PVM sąskaita faktūra (jeigu advokatas yra PVM mokėtojas); kiti apskaitos dokumentai (mokėjimo pavedimai ir pan.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10, 14 punktus). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., 98 str., proporcingai tenkintų reikalavimų daliai paskirsto bylinėjimosi išlaidas šalims.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., priteisia ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų reikalavimų daliai: 46 eurų žyminį mokestį, 650eurų už advokato pagalbą.Atsakovui teismas priteisia iš ieškovės 10 eurų advokato teisinės pagalbos išlaidas. Teismas sumažina advokato teisinės pagalbos išlaidas, nes ieškovės, patyrusios žalą ir netekusios augintinio, procesiniame dokumente apibudinimas neigiama prasme, jos elgesio aprašymas netekus gyvūno,teisiškai nereikšmingų aplinkybių aprašymas, aiškinimas, kad nepatyrė žalą, nėra advokato teisinė pagalba, už kurią turi būti apmokama. Susijaudinusio asmens elgesio aprašymas procesiniame dokumente dėl žalos atlyginimo yra ieškovės žeminimas, procesinis piktnaudžiavimas civilinio proceso teise, ką advokatas tikrai turėtų suprasti.
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB Zooveterinarijos centro „Toto“, j.a.k. 225033960, ieškovės E. J., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2050 eurų žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2050 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 696 eurų bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės E. J. UAB Zooveterinarijos centro „Toto“ naudai 10 eurų advokato pagalbos išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis