Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-1212-972/2016

Proceso Nr. 4-06-3-00843-2016-7

Registro objektas ROIK: 16055599027

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.2.1.2.; 2.14.3.                                                    

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2016 m. spalio 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, sekretoriaujant Svajonei Krakienei, Erikai Grigišienei, dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) atstovui Tomui Lembučiui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. B., jo atstovui Vaidui Batūrai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „E.“ vadovu, vedusiam, nebaustam administracine tvarka už tokio podūžio pažeidimus, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį,

              n u s t a t ė:

M. B., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25 ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tiksli data nenustatyta) statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui. Taip UAB „E.“ direktorius M. B. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio l dalies 1, 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. B. teisme kaltės dėl jam inkriminuojamo pažeidimo padarymo nepripažino, paaiškino, kad jis dirba UAB „E.“ direktoriumi. Už darbuotojų įdarbinimą įmonėje yra atsakinga personalo vadovė, kuri parengia visus su įdarbinimu susijusius dokumentus. Jis tik pasirašo dokumentus dėl naujų darbuotojų priėmimo ar jų atleidimo iš darbo. Įmonės veikla susijusi su statybų sektoriumi, joje dirba apie 80 darbuotojų, todėl įmonės vadovui kyla didelė socialinė atsakomybė surasti įmonėje dirbantiems asmenims darbo, mokėti mokesčius ir pan., be to, darbuotojų rotacija įmonėje yra labai didelė, todėl jam sukontroliuoti visus naujai priimamus darbuotojus fiziškai neįmanoma. Statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), jis yra buvęs tik du kartus. Lankėsi pas užsakovą dėl atliekamų darbų terminų nesilaikymo ir dviejų jo vadovaujamos įmonės neblaivių darbuotojų pasirodymo darbo vietoje. Kiekviename statomame objekte dirba statybos darbų vadovai, brigadininkai, be to, objektas yra saugomas apsaugos tarnybos, todėl kiekvienas statomas objektas yra prižiūrimas, kad jame dirbtų tik įmonės darbuotojai ir ten nebūtų pašalinių asmenų. S. Ž. ir T. G. nėra matęs, jis su jais dėl įdarbinimo nebendravo ir nežino, ar šie asmenys apskritai dirbo UAB „E.“. Negali paaiškinti, kodėl šie asmenys teigia, kad tiriamu laikotarpiu dirbo statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), su jais nesudarius rašytinių darbo sutarčių, nes įmonėje visi dirba pagal darbo, rangos, subrangos sutartis arba asmenys, vykdantys individualią veiklą dėl tų darbų, kurių įmonė neatlieka. Darbuotojams atlyginimai yra išmokami pavedimu į jų asmenines banko sąskaitas, subrangovams pagal darbų atlikimo aktus, patvirtintus sąskaitomis faktūromis. Įmonėje niekada nėra atsiskaitoma grynaisiais pinigais. Įmonėje yra griežtai laikomasi nuostatos, kad darbuotojai pradėtų dirbti tik pasirašius darbo sutartis, nes nelegalaus darbo pasekmės įmonei būtų labai skaudžios, tai yra būtų draudžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, todėl įmonė prarastų apie 50 proc. objektų, reikėtų atleisti dalį darbuotojų. Ir šiuo metu įmonė dalyvauja viešuosiuose pirkimuose tarp valstybinių įmonių kaip subrangovai, todėl įmonė neturi jokio intereso leisti dirbti asmenims, nepasirašius su jais darbo sutarčių. 

Liudytojas T. G. parodė, kad 2015 m. jis dirbo policijoje tyrėju. Tų metų vasarą S. Š., kuris dirbo UAB „E.“ lyg ir eiliniu darbuotoju, pasiūlė jam statybų objekte, esančiame(duomenys neskelbtini) , klijuoti plyteles. Jis niekada nedirbo tokio pobūdžio darbo, todėl pasikvietė S. Ž. bei I. K.. Kadangi I. K. mokėjo klijuoti klinkerines plyteles, su juo buvo pasirašyta darbo sutartis, o jis su S. Ž. mokėsi, žiūrėjo, ar jiems pavyks atlikti tokio pobūdžio darbą. Jis su S. Ž. ketino išsiimti individualios veiklos pažymėjimus, tačiau reikėjo gauti leidimą iš darbovietės. Atvykus į darbo vietą, darbo drabužius rado statybų objekte esančioje būdelėje. Kai kuriuos darbo įrankius į objektą atsivežė patys, kurių neturėjo, davė S.. Statybų objekte nei statybų darbų vadovo, nei brigadininko nebuvo, klinkerines plyteles klijavo keturiese, tai yra jis, S. Ž., I. K. ir S. K.. Statybų objekte dirbo ir kiti darbuotojai, bet jie į  jų darbą nesikišo. S. Š., išvykdamas į komandiruotę Vokietijoje, nurodė, kad kilus neaiškumams, jie kreiptųsi į A. T., kuris statybų objekte lankydavosi dažnai. Be to, kiek padirbus, S. jam sumokėjo 1000 Eur avansą, kurį pasidalino po lygiai su kartu dirbančiais S. Ž., S. K. ir I. K.. Kokiu laikotarpiu jis dirbo statybų objekte, tiksliai pasakyti negali, dirbo apie tris savaites ir tik išeiginių metu, nes policijoje dirbo pamaininį darbą. Jiems buvo nurodyta, kad atlikus jiems pavestą darbą, bus sprendžiama dėl darbo užmokesčio.

Liudytojas S. Ž. parodė, kad praėjusiais metais jo kolega T. G. jam pasiūlė papildomai užsidirbti pinigų, tai yra klijuoti klinkerines plyteles statybų objekte. Paaiškino, kad už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių bus mokama apie 45 Eur. Jis tuo metu dirbo policijoje tyrėju, bet buvo išėjęs atostogų, todėl sutiko. T. žadėjo atsiskaityti, kai bus atliktas visas jiems pavestas darbas. Į statybų objektą, kuris buvo prie Jūrų muziejaus, nuvyko keturiese, tai yra jis, T., I. ir S.. T. jiems aprodė darbo vietą. Darbo rūbus rado vagonėlyje, juos ir dėvėjo darbo metu. T. jam davė 250 Eur avanso. Darbo įrankius į statybų objektą atsivežė I. ir T.. Statybų objektas buvo didelis, todėl ten dirbo daug žmonių iš skirtingų įmonių. Pasižiūrėti, kaip jie dirba, į statybų objektą atvykdavo du asmenys, vienas iš jų buvo A. T., kuris, T. pranešus apie statybinių medžiagų trūkumą, jiems jų atveždavo. Klinkerio plyteles klijavo apie tris savaites, tačiau ne kiekvieną dieną, iš viso dirbo apie 12-13 dienų, nuo 9 val. iki 16 val., viskas priklausydavo nuo oro sąlygų. Darbo grafiko jiems niekas nesudarinėjo, reikėjo tik atlikti jiems pavestą darbą. Rugsėjo pabaigoje baigėsi jo atostogos, todėl jis atsisakė toliau dirbti minėtame statybų objekte ir išėjo į darbą policijoje.

Liudytojas I. K. parodė, kad T. G. jam pasiūlė užsidirbti pinigų klijuojant klinkerines plyteles. Jis sutiko, pradėjo dirbti 2015 m. rugpjūčio 26 ar 27 d. ir dirbo iki spalio 1 d. Pradėjus dirbti, Tomas jam padavė pasirašyti įdarbinimo dokumentus, tai yra tarp jo ir UAB „E.“ buvo sudaryta darbo sutartis. Su juo kartu buvo įdarbintas ir jo kaimynas S. K.. Jo darbo grafikas buvo nuo 8 val. iki 17 val. Darbo rūbus, šalmus visiems davė įmonė. Darbo įrankius turėjo savus, todėl dirbo su jais. Tiek darbo drabužius, tiek ir įrankius po darbo palikdavo statybų objekte esančiame vagonėlyje. Jis buvo rakinamas. Statybinės medžiagos buvo sudėtos prie darbo vietos. Kiek pamena, buvo sutarta, kad už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių jiems turėjo mokėti apie 35-45 Eur. Statybų objekte dirbo keturiese: jis, S., T. ir S.. Anskčiau nei T., nei S. nepažinojo. Pradėjus dirbti, jam T. sumokėjo avansą grynaisiais (kiek nepamena), likusi atlyginimo dalis jam buvo pervesta pavedimu į jo asmeninę sąskaitą. Kodėl T. jam sumokėjo avansą, nežino, mano, kad jis įmonėje dirbo brigadininku. Pradirbus apie mėnesį laiko, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis darbo metu buvo neblaivus, todėl iškart išėjo iš darbo.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis tiriamu laikotarpiu ir šiuo metu dirba UAB „E.“ inžinieriumi. Jam tenka dirbti ne tik įmonės buveinėje, bet ir važinėtis po statybų objektus. Praėjusių metų vasarą statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini), reikėjo ant sienos išklijuoti klinkerines plyteles. Personalo vadovė įdarbino du asmenis, tai yra I. K. ir S. K.. Tuo metu nebuvo didesnio poreikio samdyti dar daugiau žmonių. Įdarbintiems asmenims darbus nurodydavo tiek jis, tiek objekte dirbęs brigadininkas S. Š.. Brigadininkas visada būdavo statybų objekte. Vienu metu S. Š. buvo išvykęs į komandiruotę, jo pareigas eiti buvo paskirtas kitas asmuo. Kas tuo metu buvo paskirtas, pasakyti negali. Jis į statybų objektą atvykdavo du ar tris kartus per savaitę į susitikimus su genrangovu, prižiūrėdavo darbų kokybę, darbų apimtis. Darbo rūbai, įrankiai visada būna sudėti statybų objekte esančiame vagonėlyje, iš kur įmonėje dirbantys darbuotojai visada galėdavo juos pasiimti. Visi darbo rūbai yra su įmonės logotipais. Minėtame statybų objekte dirbo apie 50 žmonių, iš kurių tik apie 10-20 žmonių iš jų įmonės. Prie tos pačios sienos, kaip ir I. K. ir S. K., dirbo ir kiti subrangovai, bet jie atliko kitokio pobūdžio darbus, nei jų darbuotojai. Subrangovų darbuotojų jis nekontroliuoja, todėl negali įvardinti kitų įmonių darbuotojų. Po kiek laiko jis gavo pranešimą, kad statybų objekte buvo aptikti du neblaivūs asmenys. Atvykus nustatyta, kad I. K. ir S. K. buvo neblaivūs darbe, todėl jie buvo pašalinti iš statybų objekto. Apie T. G. ir S. Ž. darbą statybų objekte pasakyti nieko negali, jų ten nematė.

Liudytojas S. Š. parodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais dirbo UAB „E.“ darbininku statybų objekte, adresu(duomenys neskelbtini). Šiame statybų objekte reikėjo išklijuoti klinkerinėmis plytelėmis sieną. T. G. pažinojo iš anksčiau, jis ieškojo papildomo darbo, todėl jis su T. sutarė, kad jei jiems pavyks dirbti, jie, išsiėmę individualios veiklos pažymą ar patentą ir sudarę rangos sutartį su UAB „E.“, galės pradėti dirbti. Kartu su T. atvyko ir jo draugas S. Ž., atvyko ir I. K. bei S. K.. Pastarieji buvo įdarbinti įmonėje, jis pats pasiūlė įdarbinti I. K.. Mano, kad T. G. su S. Ž. į objektą buvo atvykę tik keletą kartų, bet tiksliai tvirtinti negali, nes jis greitai išvyko į komandiruotę Vokietijoje. Būdamas komandiruotėje, skambino T. G., klausė, kaip sekasi dirbti I. K. ir S. K., jis jam pasakė, kad minėti darbuotojai pasirodė darbe neblaivūs, todėl buvo pašalinti iš statybų objekto. I. K. asmeniškai neskambino, nes jo nepažinojo, neturėjo telefono numerio. Ar T. G. su S. Ž. sudarė sutartis su UAB „E.“, pasakyti negali, nežino, nes jis ilgai išbuvo komandiruotėje. Jam išvykus, jie dėl sutarčių sudarymo galėjo tartis su darbų vadovu A. T.. Apie šių asmenų ketinimus pradėti dirbti išsiėmus individualios veiklos pažymą ar patentą jis vadovybės neinformavo, taip pat neinformavo ir dėl jų pamėginimo, pabandymo dirbti tokio pobūdžio darbą. Jis nematė, ar į objektą buvo atvykęs įmonės direktorius M. B.. Niekada nėra mokėjęs darbuotojams atlyginimų, nes jis nedisponuoja įmonės pinigais.

Liudytoja D. P. parodė, kad ji dirba UAB „E.“ personalo vadove. Viena iš jos darbo funkcijų yra asmenų atranka ir įdarbinimas (darbo sutarčių parengimas). Darbo sutarčių pati nepasirašo, jas teikia pasirašyti direktoriui M. B.. Tik apsilankiusi VDI sužinojo apie nelegaliai dirbusius asmenis statybų objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai policijos Imuniteto tarnyba kreipėsi į UAB „E.“ su prašymu pateikti I. K. ir S. K. darbo sutarčių kopijas bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Pateikus prašomus dokumentus, po mėnesio ar dviejų VDI kreipėsi į UAB „E.“ direktorių dėl dviejų asmenų nelegalaus darbo įmonėje. Anksčiau įmonėje dirbęs S. Š., kuris dirbo staliumi-dailide, jai teikdavo pasiūlymus dėl asmenų įdarbinimo, bet kiekvienas įdarbinamas asmuo pradėdavo dirbti tik kitą dieną po darbo sutarties sudarymo ir pranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą. Įmonės direktorius nebendraudavo su įdarbinamais asmenimis. Už statybų objektą, adresu (duomenys neskelbtini), buvo atsakingas A. T.. Jis aprūpindavo darbuotojus darbo rūbais, priemonėmis, buvo atsakingas už darbuotojus, dirbančius jam priskirtame objekte, be to, fiksuodavo darbo laiko apskaitą, todėl turėdavo lankytis statybų objekte kiekvieną dieną ir fiksuoti kiekvieno darbuotojo išdirbtą laiką. Darbo užmokestis darbuotojams pervedamas bankiniu pavedimu, nežino, kas įmonėje disponuoja grynaisiais pinigais. Dėl T. G. ir S. Ž. įdarbinimo statybų objekte ji nieko pasakyti negali, nes nežino.

Liudytojas L. B. parodė, kad jis dirba Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyriausiuoju tyrėju. Atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, buvo gauta informacija apie šiuo metu policijoje nebedirbančių asmenų T. G. ir S. Ž. nelegalų darbą laisvu nuo tarnybos metu statybos objekte prie Jūrų muziejaus. Kaip paaiškėjo, darbus ten atliko UAB „E.“. Policijos pareigūnams norint dirbti kitą darbą, privaloma rašyti prašymus vadovybei ir gauti tam leidimą, tačiau minėti buvę policijos pareigūnai to nepadarė, dirbo nelegaliai.  T. G. klijuoti klinkerines plyteles pasiūlė minėtoje įmonėje dirbantis darbuotojas vardu S.. Tada T. G. pasiūlė savo kolegai S. Ž., S. K. ir I. K. (šie du asmenys nedirbo policijoje), ir visi keturi pradėjo dirbti minėtame statybų objekte. Iš telefoninių pokalbių buvo galima suprasti, kad darbus minėtiems asmenims organizavo T. G.. Jis rūpindavosi, kas vyks kiekvieną kartą į statybų objetą dirbti, paskirstydavo darbus šiems asmenims, parūpindavo, kad į statybų objektą būtų atvežtos statybinės medžiagos. Be to, iš telefoninių pokalbių suprato, kad jis šiems asmenims perdavė jiems išmokėtus avansinius pinigus (tikslios pinigų sumos negali pasakyti). Praėjus tam tikram laikui, Tomui G. I. ar S. pranešė, kad objektą prižiūrintys darbuotojai tikrino objekte dirbusių asmenų blaivumą ir buvo nustatyta, kad S. K. ir I. K. darbo metu buvo neblaivūs. T. G. ir S. Ž. tą dieną darbe nebuvo. Minėti darbuotojai buvo nušalinti nuo darbo. T. G. pradėjo skambinti UAB „E.“ darbuotojams dėl neblaivumo aplinkybių nustatymo, o vėliau ir vežė jiems S. K. ir I. K. atleidimo iš darbo dokumentus. Dėl tokio darbuotojų poelgio UAB „E.“ buvo paskirta bauda, darbo sutartys su jais buvo nutrauktos. Skyrus baudą, S. Ž. ir T. G. nusprendė taip pat nebedirbti tame statybų objekte, nes suprato, kad paskirta bauda bus išskaičiuota iš jų bendro darbo užmokesčio. Be to, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, policijos pareigūnai stebėjo statybų objektą. Vieno stebėjimo metu buvo užfiksuota, kaip T. G. dirbo ant pastolių, glaistė tarpus tarp klinkerio plytelių. Jis tuo metu buvo su darbo rūbais, baltu šalmu. Ar tą dieną objekte buvo S. Ž., neatsimena. Kad T. G. ir S. Ž. dirbo būtent UAB „E.“, buvo galima suprasti iš telefoninių pokalbių, nes T. G. darbinius klausimus spręsdavo telefonu, kaip ir minėjo, su UAB „E.“ darbuotoju S. Š. ir dar vienu asmeniu, lyg ir darbų vadovu A. T.. T. G. ir S. Ž. statybų objekte dirbo apie mėnesį laiko. 

2016-02-01 Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0959-0111 užfiksuota, kad VDI Klaipėdos teritoriniame skyriuje buvo gauta Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus medžiaga (b. l. 6) apie tai, kad policijos pareigūnai T. G. ir S. Ž. 2015 metų rugsėjo mėnesį laisvu nuo darbo metu nelegaliai dirbo statybos darbus UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal VSDFV duomenis, T. G. ir S. Ž. 2015 m. rugsėjo mėnesį UAB „E.“ nedirbo. Iš Klaipėdos apskrities VPK Imuniteto skyriaus atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagos papildomai gauti T. G., S. Ž., S. K., I. K., S. Š., R. Ž., A. Ž., R. B. ir L. B. apklausos protokolai. T. G. savo apklausoje nurodė, kad jis dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos PK KPS Nusikalstamų veikų registravimo poskyrio tyrėju. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais pažįstamas S. Š., dirbantis UAB „E.“, jam pasiūlė laisvu nuo darbo metu užsidirbti klijuojant klinkerio plyteles objekte Smiltynėje, greta delfinariumo. Reikėjo išklijuoti apie 250 kvadratinių metrų, gaunant atlygį apie 40 Lt už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių. Tokį darbą T. G. pasiūlė bendradarbiui S. Ž. ir pažįstamiems S. K. ir I. K.. S. K. ir I. K. buvo įdarbinti UAB „E.“. Kiek atsimena, lyg ir UAB „E.“ darbų vadovas A. pateikė jam darbo sutartis, kad jas perduotų S. K. ir I. K.. Su jais dėl atlyginimo galėjo kalbėti S. Š.. Pradėjus dirbti, darbams vadovavo darbų vadovas A., dėl trūkstamų medžiagų taip pat kreipdavosi į jį. Pradėjus dirbti, jam, I. K. ir S. Ž. buvo išduoti darbo drabužiai su UAB „E.“ logotipais. Darbo metu naudojosi UAB „E.“ darbo įrankiais bei dalinai ir savo darbo įrankiais. Maždaug po 2 savaičių darbo S. Š. jam, S. Ž., I. K. ir S. K. išmokėjo po 250 Eur avanso. Praėjus kuriam laikui, S. K. ir I. K. darbo vietoje buvo aptikti neblaivūs ir nušalinti nuo darbo, su jais buvo nutrauktos darbo sutartys. Daugiau jokių darbų neatlikinėjo. S. Ž. apklausoje nurodė, kad jis dirba pamainomis po 12 valandų. T. G. pažįsta seniai. 2015 m. rugsėjo mėnesį T. G. pasiūlė jam laisvu nuo darbo metu užsidirbti klijuojant klinkerio plyteles statybvietėje prie Jūrų muziejaus. Minėjo, kad bus mokama po 45 litus už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių. Tuos pinigus turės dalintis jis, T. G., S. K. ir I. K.. Turėjo išklijuoti apie 200 kvadratinų metrų plytelių. T. G. bendravo su kažkokiais asmenimis, užimančiais aukštesnes pareigas, tiekdavo medžiagas, vadovavo darbams. S. Ž. papildomai davė paaiškinimą raštu ir paaiškino, kad klinkerio plyteles klijavo nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25. Per tą laikotarpį dirbo apie 10 d., nuo 9 val. iki 16 val. Įdarbintas nebuvo. Jam dirbant, maždaug po 2 kartus buvo atvažiavę A. ir S., kurie tikrino darbų kokybę, klausdavo, ar nieko netrūksta. Iš jų elgesio suprato, kad jie yra kaip ir darbdaviai. T. G. visus klausimus, susijusius su plytelių klijavimu, telefonu derino su A. ir S.. Darbo drabužius su kažkokios įmonės užrašais davė T. G.. Darbo metu dėvėjo šalmus, kuriuos rado statybiniame vagonėlyje. Maždaug po 2 savaičių darbo T. G. jam sumokėjo 250 Eur avanso, paaiškino, kad likusius sumokės, kai bus baigti darbai. Kas mokėjo pinigus V.ir S., nežino. S. K. apklausoje nurodė, kad 2015 m. rugsėjo pradžioje pažįstamas, vardu V., pasiūlė jam klijuoti klinkerio plyteles greta Jūrų muziejaus. Kartu su jais dirbo policijos pareigūnai T. ir S.. Tomo nurodymu, jis parašė prašymą priimti jį į darbą UAB „E.“. T., S. ir V. iš UAB „E.“ gavo darbinius drabužius su šios įmonės logotipais. Visi keturi dirbo analogišką darbą, darbams vadovavo T. ir V.. Darbų vykdytojas A. objekte būdavo periodiškai. Jis stebėdavo, ar darbai atliekami kokybiškai. 2015-09-30 jam dirbant su V., buvo nustatyta, kad jie yra neblaivūs. Daugiau darbų nebetęsė. R. Ž., R. B. (S. K. pažįstami) ir A. Ž. (S. K. motina) paliudijo, kad iš S. K. pasakojimų žinojo, jog jis dirba objekte prie delfinariumo kartu su policijos pareigūnais. I. K. apklausoje nurodė, kad jis 2015 m. rugpjūčio pabaigoje pažįstamo S. siūlymu pradėjo dirbti UAB „E.“ plytelių klojėju objekte prie Jūrų muziejaus. S. minėjo, kad už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių bus mokama po 45 Lt. Jis tokį darbą pasiūlė kaimynui S.. Darbų eigai vadovavo UAB „E.“ darbų vadovas. Rugsėjo 30 dieną dirbant buvo nustatytas jo ir S. neblaivumas. Po to daugiau nebedirbo. T. G. pažįsta, o S. Ž. ne. Jie objekte kartu su juo ir S. nedirbo. S. Š. apklausoje nurodė, kad UAB „E.“ statybininku dirba apie vienerius metus. Jam vadovauja darbų vykdytojas A. T.. 2015 m. vasarą UAB „E.“ darbuotojai vykdė darbus statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pažįstamam I. pasiūlė šiame objekte klijuoti klinkerio plyteles. Kartu su I. dirbo S.. T. G. pažįsta. Jį vieną kartą matė objekte (duomenys neskelbtini), kartu su V. ir S.. Dirbti T. G. jis nesamdė. S. Ž. pažįsta. Jo dirbančio objekte (duomenys neskelbtini), nematė. A. T. davė paaiškinimą raštu ir nurodė, kad jis dirba UAB „E.“ darbų vadovu. Nuo 2015 m. birželio mėnesio įmonė atlieka statybos darbus objekte (duomenys neskelbtini). Rugsėjo mėnesį UAB „E.“ darbuotojai atliko klinkerinių plytelių klijavimo darbus. Jis juos instruktavo, kokius darbus reikia atlikti, parodė darbo medžiagas, įrankius. Jis kontroliavo jų atliekamų darbų kokybę. Objekte lankydavosi 2-3 kartus per savaitę, pildė apskaitos žiniaraščius. T. G. ir S. Ž. nepažįsta. L. B. (tyrėjas) apklausoje nurodė, kad 2015 metais atliekant tyrimą, buvo gauta informacija, kad policijos pareigūnai T. G. ir S. Ž. laisvu nuo darbo metu nelegaliai klijavo klinkerio plyteles UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini). Su jais kartu dirbo S. K. ir I. K.. T. G. vadovavo S. Ž., S. K. ir I. K., t. y. derino darbinius klausimus (dėl priėmimo į darbą, darbo apmokėjimo, medžiagų tiekimo, atleidimo iš darbo) su UAB „E.“ darbų vadovu A. T. ir statybininku S. Š.. UAB E.“ personalo vadovė D. P. raštu paaiškino, kad ji vykdo darbuotojų paiešką, atranką, užpildo darbo sutarties formą, perduoda informaciją buhalterijai dėl pranešimo SODRAI. Darbo sutartis su darbuotojais pasirašo įmonės direktorius. T. G. nepažįsta, UAB „E.“ toks asmuo nedirbo. S. Ž. pažįsta, jis UAB „E.“ nedirba, dėl įsidarbinimo nesikreipė. Pagal VSDFV duomenis, S. K. UAB „E.“ dirbo nuo 2015-09-04 iki 2015-10-01, I. K. dirbo nuo 2015-08-28 iki 2015-10-01 (b. l. 4-5, 7-8).

ATPK 413 straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su DK normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Nelegalaus darbo sampratą įtvirtina DK 98 straipsnis, numatantis, kad nelegalus darbas – tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš nurodytų požymių: 1) yra DK 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 981 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų. Pagal DK 98 straipsnio 2 dalį darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavio pareiga darbuotojui leisti dirbti tik pasirašius su juo rašytinę darbo sutartį ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nustatyta DK 99 straipsnio 3, 6 dalyse.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad M. B., būdamas UAB „E.“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, neužtikrino, kad S. Ž. nuo 2015-09-07 iki 2015-09-25 ir T. G. 2015 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais statomame objekte, adresu (duomenys neskelbtini), dirbtų apdailininkais, su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo nepripažino, tačiau teisminio nagrinėjimo metu pats patvirtino, kad kiekviename statomame objekte dirba statybos darbų vadovai, brigadininkai, objektas yra saugomas saugos tarnybos, yra prižiūrima, kad jame dirbtų tik įmonės darbuotojai ir kad jame nebūtų pašalinių asmenų. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas L. B. paaiškino, kad atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai T. G. ir S. Ž. laisvu nuo darbo metu kartu su I. K. ir S. K. apie tris savaites dirbo UAB „E.“ objekte, adresu (duomenys neskelbtini), iki tol, kol buvo nustatyta, kad darbuotojai I. K. ir S. K. darbe pasirodė neblaivūs. Iš telefoninių pokalbių jis suprato, kad T. G. vadovavo S. Ž., S. K. ir I. K., t. y. derino darbinius klausimus (dėl priėmimo į darbą, darbo apmokėjimo, medžiagų tiekimo, atleidimo iš darbo) su UAB „E.“ darbų vadovu A. T. ir statybininku S. Š.. UAB „E.“ darbuotojams per T. G. buvo išmokėti avansiniai pinigai. Be to, objekto stebėjimo metu užfiksuota, kaip T. G. dirbo ant pastolių, glaistė tarpus tarp klinkerio plytelių. Jis tuo metu buvo su darbo rūbais, baltu šalmu. Šiuos policijos pareigūno parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojai T. G., S. Ž., I. K., S. Š.. Todėl jais nesiremti teismui nėra pagrindo. Teismas liudytojo A. T. duotus paaiškinimus, kad statybų objekte dirbo tik I. K. ir S. K., nei T. G., nei S. Ž., dirbančių kartu su minėtais asmenimis, nėra matęs, vertina kritiškai, kaip siekį padėti M. B. išvengti gresiančios administracinės atsakomybės, nes administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo darbdavys, todėl jis yra suinteresuotas duoti darbdaviui naudingus parodymus. Iš liudytojų parodymų neginčijamai nustatyta, kad UAB „E.“ dirbančiam S. Š. pasiūlius savo pažįstamam T. G. užsidirbti, jis su savo kolega S. Ž. bei pažįstamu I. K. ir jo kaimynu S. K. nuvyko į statybų objektą, adresu(duomenys neskelbtini) . I. K. ir S. K. buvo įdarbinti įmonėje. Atvykus į objektą, jiems buvo suteikti darbo drabužiai, iš dalies darbo įrankiai (nes dalį turėjo savų), buvo sutarta dėl darbo užmokesčio (už 1 kvadratinį metrą išklijuotų plytelių apie 35-45 Eur), buvo sumokėtas ir 1000 Eur avansas, kurį pasidalino po lygiai. Į darbą atvykdavo ne kiekvieną dieną, kaip liudytojas S. Ž. nurodė, tai priklausydavo nuo oro sąlygų, dirbdavo nuo ryto iki vakaro, maždaug nuo 9.00 val. iki 16.00 val. Taigi T. G. ir S. Ž. statybų objekte dirbo realiai. Iš teisme apklaustų liudytojų parodymų, iš nelegalaus darbo tyrimo akto, asmenų apklausų protokolų analizės darytina išvada, kad, priešingai, nei nurodo administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B., tarp administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų fizinių asmenų ir UAB „E.“ faktiškai buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, tai yra su minėtais asmenimis buvo aptartos jų darbo funkcijos, darbo vieta, buvo suteiktos priemonės tiesioginiam darbui atlikti, darbo atlikimo metu darbo kokybę prižiūrėjo už statybų objektą atsakingas A. T., taigi kontroliavo darbo veiklą, darbuotojams buvo išmokėtas avansas.

Kaip jau minėta, ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas užtraukia atsakomybę darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims, todėl kiekvienu atveju turi būti tiksliai nustatoma, kuris asmuo patenka į „darbdavio“ ar „darbdavio įgalioto asmens“ kategoriją. Vadovaujantis DK 16 straipsniu, darbdavys gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, pagal DK 14 straipsnį turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą. Tuo tarpu, vadovaujantis DK 24 straipsnio 1 dalimi, darbdaviui atstovauja įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovas esant tiek kolektyviniams, tiek individualiems darbo santykiams. Darbdaviams įmonėse pagal įstatymą arba įgaliojimus gali atstovauti ir kiti asmenys (administracija). DK 24 straipsnio 2 dalis numato galimybę įmonės, įstaigos ar organizacijos vadovui pagal kompetenciją dalį savo įgaliojimų darbo teisės srityje perduoti fiziniam arba juridiniam asmeniui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-665 patvirtintų Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos naudojimo taisyklių (2014 m. rugsėjo 1 d. redakcija) pagrindu elektroninius socialinio draudimo pranešimus ir elektroninius prašymus VSDFV teritoriniam skyriui turi teisę teikti draudėjas (draudėjo vadovas) arba jo įgaliotas fizinis asmuo, turintis teisę pasirašyti socialinio draudimo pranešimus. Byloje nustatyta, kad UAB „E.“ direktorius M. B. pareigą pranešti Sodrai apie asmenų darbo pradžią perleido UAB „E.“ personalo vadovei D. P., ji taip pat atsakinga už darbuotojų atranką, darbo sutarčių parengimą. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėtų pareigų perleidimas nešalina UAB „E.“ direktoriaus M. B. atsakomybės už DK 99 straipsnio 3 ir 6 dalyse nustatytų pareigų neįvykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas M. B. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, to nepadaręs UAB „E.“ direktorius M. B. pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto, 99 straipsnio nuostatas ir padarė ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Jam skirtina administracinė nuobauda.

M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad buvo leista dirbti dviem darbuotojams, nesudarius su jais rašytinių darbo sutarčių bei nepranešus VSDFV apie šių asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę – jis nebaustas administracine tvarka už tokio pobūdžio pažeidimus, dirba, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. B. už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį paskyrus ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 302 straipsniu, 413 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3024 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

n u t a r i a:

M. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 413 straipsnio 1 dalį už dviejų asmenų nelegalų darbą skirti 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Pavedime nurodant registro objekto ROIK numerį 16055599027 ir įmokos kodą 1001, baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 413 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                             Viktorija Teišerskienė