Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-602-557/2012

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00286-2012-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

45.4.;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimo, kuriuo A. V. nubaustas pagal ATPK 1302 str. 25 parų administraciniu areštu su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, pagal ATPK 1241 str. 7 d. 30 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda - 25 parų administracinis areštas su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Išnagrinėjęs bylą, teisėjas

n u s t a t ė:

A. V. 2012-04-30 surašytas administracinio teisės pažeisimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 30 d. 20.45 val. J. Tumo – Vaižganto g. 87 A, Plungėje, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2,24 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, pakartotinai per metus būdamas baustas pagal ATPK 126 str. 1 d. Taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono.

Plungės rajono apylinkės teismas 2012 m. liepos 12 d. nutarimu pripažino įrodyta, kad A. V. 2012 m. balandžio 30 d. apie 20.15 val. Plungėje, J. T. Vaižganto g., ties namu 87 A, vairavo automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutis 2,24 promilių girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas baustas už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, taip pat nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso bei techninės apžiūros talono. Teismas A. V. už ATPK 1302 str. numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 25 parų administracinį areštą su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu; už ATPK 1241 str. 7 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą skyrė 30 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str., skirta galutinė subendrinta nuobauda - 25 parų administracinis areštas su automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Apeliaciniu skundu A. V. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes šių pažeidimų nepadarė, automobilio nevairavo. Tą išsamiai ir nuosekliai dėstė tiek jį sulaikiusiems pareigūnams, tiek teismo posėdžių metu.

Pagal ATPK 248 str. administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 str.). Vadovaujantis ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Vadovaujantis LVAT praktika, administracinės atsakomybės taikymo pagrindas yra neabejotinas pažeidimo įvykio ir sudėties asmens veikoje įrodymas. Nesant galimybių pašalinti abejones dėl pažeidimo įvykio ar asmens kaltės, administracinės atsakomybės taikymas negalimas. Priešingu atveju būtų pažeistas baudžiamojo pobūdžio atsakomybei taikomas nekaltumo prezumpcijos principas. Kitaip tariant, administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės, o visos iškilusios abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Pažymi, jog jam suformuluotas kaltinimas neatitinka tikrovės iš esmės, kadangi atsakomybėn yra traukiamas nesant paties pažeidimo fakto, t.y. automobilio jis pats nevairavo, jis stovėjo aikštelėje visą dieną. Nepaisant byloje apklaustų asmenų skaičiaus, yra akivaizdu, kad jo kaltė dėl vairavimo neblaiviam yra „įrodyta“ vieno jauno asmens parodymais. Pažymėtina, kad tie parodymai, kaip buvo nustatyta byloje apklausiant pareigūnę R. D., buvo fiksuoti jau po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, taigi akivaizdu jau tai, kad protokolas surašytas apskritai neturint tam jokio formalaus pagrindo, remiantis vien pačiu jo neblaivumo faktu ir iškvietimo faktu.

To, jog vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivus, niekada neneigė. Tačiau nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog automobilio nebuvo tą dieną vairavęs, kadangi laikosi jam paskirtos teisės vairuoti atėmimo nuobaudos. Teismas neatsižvelgė į tai, jog vienintelis liudytojas, neva matęs įvykį, paneigdamas tą, ką sakė pareigūnams tik atvykus į įvykio vietą, būtų traukiamas atsakomybėn už melagingų parodymų davimą. Be to, raštiškai parodymai fiksuoti praėjus po įvykio daugiau nei pusei paros, esant jau surašytam protokolui, todėl akivaizdu, kad ir pati pareigūnė, ruošusi administracinės bylos medžiagą, nebuvo suinteresuota išsiaiškinti, jog galimai visas „pažeidimo“ faktas buvo paremtas tik V. V. prielaidomis, o ne tikrai matytu įvykiu. Kitu atveju, norėdama išsiaiškinti tikrąją tiesą, pareigūnė privalėjo imtis priemonių ir išsireikalauti bei prie bylos prijungti filmuotą medžiagą (įvykio aikštelė buvo filmuojama), tačiau nei filmuota medžiaga, nei duomenys apie tai, jog tokios medžiagos objektyviai gauti ar panaudoti peržiūrai nėra įmanoma, byloje nepateikti. Teismas šių aplinkybių apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė, nors tai yra akivaizdžiai pažeidimo faktu verčiančios abejoti aplinkybės ir jos turi būti aiškinamos būtent jo naudai.

Teismas suklydo konstatuodamas, jog jo kaltė yra įrodyta byloje surinkta medžiaga. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Šioje byloje apstu abejonių, rodančių tai, kad automobilio jis nevairavo, bei tai, kad kai kuriems asmenims galėjo susidaryti klaidingas įsitikinimas dėl matomo vaizdo. Tą įrodo ir tendencingas pareigūnės nenoras susipažinti su filmuota medžiaga, identifikuoti ir apklausti kitus įvykį mačiusius asmenis. Tvirtina, kad tokių asmenų nebuvo ir negalėjo būti, kadangi nebuvo paties vairavimo fakto, o jaunuolis V. V. savo parodymų keisti bei atsisakyti spontaniškai duoto pareigūnams patvirtinimo, jog matė, kaip jis neblaivus vairavo, jau nebegalėjo dėl jam pačiam gresiančios atsakomybės. Paties V. V. elgesys yra nenuoseklus, kadangi teigdamas, jog veikė bei į incidentą įsivėlė grynai dėl pilietiškų paskatų, pats neskambino pareigūnams matydamas patį vairavimo epizodą ir apie pažeidimą nepranešė, nors jis jau buvo neva įvykęs ir baigtas.

Būtent V. V. parodymais grįsti ir pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Kaip bebūtų, negalima laikyti, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime visada yra įrašyta nenuginčijama tiesa. Štai LVAT administracinės bylos Nr. N662-5/2010 2010-02-05 nutartyje pažymėjo, „kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnės paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia“. Policijos pareigūnai, fiksuodami KET pažeidimo padarymo aplinkybes, turi rinkti visus leistinus įrodymus apie pažeidimo aplinkybes. Turi realiai vertinti konkrečios eismo situacijos aplinkybes. Tik konkrečios eismo situacijos aplinkybių visumos išsamus, visiškas ir objektyvus surinkimas, užfiksavimas, ištyrimas ir įvertinimas leidžia pagrįstai ir teisingai kvalifikuoti asmens veiką. Tai šioje byloje padaryta nebuvo.

Pagal ATPK 259, 260 str. nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, surašomas dėl administracinio teisės pažeidimo, jame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai, taip pat ir šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Taigi, administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Kaltinimas asmeniui turi būti suformuluotas aiškiai nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nes tik tokiu būdu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali tinkamai realizuoti savo teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo (LVAT 2008-01-30 nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, ATPK 260 str., kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 d. reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien parašyti pažeidimo esmę, bet ir reikalauja nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, tai yra tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją.

Jam surašytame ATP protokole nėra išdėstyta nei kaltinimo esmė, nei konstatuota, kokiais savo veiksmais įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Kadangi protokole nėra nurodytos nei esminės veikos aplinkybės, nei esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, nėra įmanoma tinkamai apsiginti nuo tokių kaltinimų. Protokolas yra nekonkretus. Pažymi, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis tikrovės neatitinkančiu protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų V. S. ir V. V. parodymais bei įvykyje dalyvavusių pareigūnų parodymais. Nė vienas, išskyrus V. V., paties vairavimo fakto nematė, o V. V. galėjo sąžiningai klysti. Teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, dėl ko sekė neteisingo nutarimo priėmimas.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. V. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1302 str. bei 1241 str. 7 d. patrauktas už pakartotinį transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, t.y. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d., bei už tai, kad nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas kategoriškai neigia įvykio metu vairavęs automobilį, teigia, jog įvykio dieną automobilio nevairavo ir jokių pažeidimų nepadarė. Nurodo, jog skundžiamas nutarimas priimtas vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo protokolu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, liudytojų V. S. ir V. V. parodymais bei įvykyje dalyvavusių pareigūnų parodymais, kurie, anot apelianto, neatitinka tikrovės.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog A. V. kaltė padarius ATPK 1302 str. ir 1241 str. 7 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus visiškai įrodyta, o A. V. versija, neva jis įvykio metu automobilio „Ford Mondeo“ nevairavo, yra visiškai paneigta byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 3), policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu (b.l. 16), liudytojų V. S. bei V. V. pirminiais rašytiniais paaiškinimais (b.l. 13, 17), jų bei policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais (b.l. 38, 48).

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, jog jis nuosekliai tiek jį sulaikiusiems pareigūnams, tiek teismo posėdžių metu dėstė, kad įvykio metu automobilio nevairavo. Tačiau pažymėtina, jog A. V. pirminis paaiškinimas, užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole, prieštarauja jo parodymams, duotiems teismo posėdžio metu. Apklausiamas įvykio metu (b.l. 3) A. V. paaiškino, jog mašina stovėjo dvi dienas prie prekybos centro, jis nevažiavo ir neturėjo raktų. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 37) A. V. taip pat neigė įvykio metu vairavęs automobilį, tačiau parodė, jog įvykio dieną T. G. paprašė jį nuvežti į sodybą, esančią Kalniškių k. Apžiūrėję sodybą grįžo, tada paprašė T. G., kad jo mašiną paliktų prie prekybos centro, nes nenorėjo, jog žmona pamatytų automobilį kieme ir suprastų, jog jis grįžo. Automobilį pastatė apie 10.30 val. Pastarajam jis pasakė, jog jei reikės parvaryti mašiną, paskambins. Po to jis nuėjo į prekybos centrą, nusipirko, ko jam reikėjo, ir nuėjo pas draugus į garažus, kur buvo iki vakaro. Pareidamas vakare sugalvojo užeiti į parduotuvę. Apie 20.15 val. atėjęs prie prekybos centro, iš automobilyje buvusių darbinių rūbų pasiėmė pinigus ir nuėjo į prekybos centrą. Nusipirkęs alaus nuėjo į mašiną. Sėsdamas į mašiną nespėjo įkelti kojų, kai jam nepažįstamas vyras su durelėmis prispaudė jo kojas. Tas žmogus pareiškė: „vairuotojas, jūs esate išgėręs ir niekur nevažiuosite“. Jis atsisukęs pasakė, kad niekur nesiruošia važiuoti, niekur nevažiuos. Vyras pasakė, jog kviečia policiją. Tada jis paklausė, kodėl jis kviečia policiją, jeigu jis niekur nevažiuoja ir kad jam reikia tik raktus pasiimti. Kitas automobilio dureles buvo užrėmęs kitas jaunuolis. Kai atvažiavo policija, pareigūnams jis papasakojo tą patį. Kai pareigūnai paprašė dokumentų, pasakė, jog jų neturi, kadangi nevažiavo ir neketino važiuoti. Pareigūnai paprašė raktelių, o kadangi jis greitai nesugalvojo, kur jie galėjo būti, pareigūnai patikrino jo kišenes ir ištraukė raktelius. Iš šių aukščiau aptartų apelianto parodymų matyti, jog įvykio dieną jis aiškino, kad jo automobilis prie prekybos centro stovėjo jau dvi dienas ir raktelių jis neturėjo, tuo tarpu teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis prie prekybos centro buvo pastatytas įvykio dienos rytą, pripažino, kad raktelius turėjo su savimi. Apelianto teismo posėdžio metu išdėstytą versiją iš dalies patviritna liudytojo T. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai (b.l. 37), jog 2012-04-30 ryte A. V. paprašė jį nuvežti iki sodybos ir jis sutiko. Kai grįžo atgal, A. V. jo paprašė mašiną palikti prie prekybos centro, ką jis ir padarė. Automobilį pastatė priešais centrinį įėjimą apie 11 val. – 11.30 val. A. V. pasakė, jei ko nors reikės, paskambins. Šie liudytojo T. G. parodymai apelianto A. V. parodymus patvirtina tik toje dalyje, kad 2010-04-30 ryte jie kartu važiavo į A. V. priklausančią sodybą, esančią Kalniškių k., o grįžus, laikotrapyje nuo 10.30 val. iki 11.30 val., T. G. A. V. automobilį pastatė priešais prekybos centro centrinį įėjimą. Apylinkės teismas visiškai teisingai pažymėjo, jog tokie liudytojo T. G. parodymai nepatvirtina apelianto argumento, kad vakare jis automobilio nevairavo.

Tuo tarpu A. V. kaltinančią versiją patvirtina tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei jų pirminiuose paaiškinimuose užfiksuotos įvykio aplinkybės. Savo pirminiame 2012-04-30 paaiškinime (b.l. 17) V. V. nurodė, jog 2012-04-30 apie 20.15 val. jam einant automobilių stovėjimo aikštele, esančia prie Jurkaus prekybos centro, J. Tumo – Vaižganto g. 87 A., Plungėje, pastebėjo, kad šalia jo į automobilių aikštelę atvažiavo automobilis „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustojo minėtoje aikštelėje. Netrukus išlipo vyriškis, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, griuvinėjo, uždaręs automobilio dureles nuėjo į prekybos centrą. Kadangi jis stovėjo ant laiptų prie Jurkaus prekybos centro, matė, kad neblaivus vyriškis, nusipirkęs alaus butelį, netrukus grįžo į savo vairuojamą „Ford Mondeo“ automobilį. Kad vairuotojas neblaivus, pastebėjo dar vienas vyriškis, kuris ėjo per pėščiųjų perėją link prekybos centro. Minėtas vyriškis, pamatęs, kad automobilio vairuotojas neblaivus, iš karto puolė neleisti neblaiviam vairuotojui važiuoti ir iškvietė policiją. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 38) liudytojas V. V. parodė analogiškai, t.y., kad būdamas aikštelėje prie prekybos centro pastebėjo, kad atvažiuoja automobilis, kuris sustojo prie centrinio įėjimo. Iš automobilio išlipo A. V.. Nebuvo taip, kad jis iš kur nors atėjo prie automobilio. Jis įsidėmėjo, kad automobilį A. V. pastatė kreivai, užvažiavo ant linijų, užėmė pusantros vietos. Automobilis buvo netvarkingas – priekis buvo palankstytas. Kai pradėjo eiti, svirduliavo į šonus, matėsi, kad gana girtas. Įėjęs į prekybos centrą jame išbuvo apie 5-10 min. Išėjo su alaus buteliu, įsėdo į mašiną ir jau ruošėsi važiuoti - buvo užsidaręs dureles. Tuo metu per perėją ėjo kitas vyras, kuris priėjo prie mašinos, atidarė dureles ir pasakė: „kur tu toks važiuosi. Girtas esi, padarysi avariją, dar ką nors sužeisi“. A. V. pradėjo keiktis, įžeidinėti. Jam priėjus ir paklausus, ar reikia pagalbos, žmogus, kuris neleido A. V. išvažiuoti, pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes vairuotojas girtas ir negalima su juo susitarti, kad nevažiuotų, sakė A. V. uždaryti duris ir duoti raktą. Jis matė, kad A. V. jau buvo įkišęs raktelius, o kai pasakė, kad jau iškvietė policiją, matė, kaip ištraukė raktelius ir įsikišo į kišenę. Policijos pareigūnas A. V. liepė atiduoti raktelį, tačiau pastarasis pasakė, kad neturi. Prisimena, jog V. S. liepė patikrinti kapotą ir jis buvo uždėjęs ranką ant kapoto, kapotas buvo šiltas. Nors diena buvo gana šilta, tačiau ne tiek, kad įšiltų variklis. Tokius liudytojo V. V. parodymus patvirtina liudytojo V. S. teismo posėdžio metu (b.l. 48) duoti parodymai, kur jis parodė, jog balandžio 30 d. vakare eidamas namo, pamatė, kaip laiptais svirduliuodamas lipa žemyn A. V. su „bambaliu“ alaus, buvo akivaizdžiai girtas. Jis jo nepažinojo. Tada jis paspartino žingsnį. A. V. įlipo į mašiną ir jau ruošėsi užvesti, raktelius jau buvo įkišęs į spynelę. Jis atidarė dureles ir pasakė: „niekur nevažiuosi, kviesiu policiją“. Atsakymas buvo: „kviesk“, sakė: „aš niekur nevažiuoju“. A. V. ėmė jį gąsdinti, norėjo išlipti lauk, tačiau jis jam neleido. Jis iškvietė policiją. Įvykio vietoje buvo jis ir jaunuoliai, kurie stovėjo ant laiptų. Kai jis pažeidėją sulaikė, jie atėjo arčiau. Pastarieji sakė matę, kaip jis atvažiavo. Jis A. V. vairuojančio nematė, automobilio pastarasis užvesti nespėjo. Jam gerai matėsi raktelis spynelėje. A. V. ištraukė raktelį iš spynelės ir įsikišo į kišenę. Kai A. V. ėmė jam grasinti, paprašė jaunuolių, kad pasiliktų. Atvykus pareigūnams ir paprašius raktelių, jis jų jiems nedavė, pareigūnas raktelius pats ištraukė iš kišenės. Tikrino, ar variklis šiltas, kapotas buvo šiltas. Šio liudytojo teisme duoti parodymai atitinka jo pirminiame 2012-04-30 paaiškinime (b.l. 13) užfiksuotas aplinkybes, kuriame liudytojas V. S. nurodė, jog 2012-04-30 apie 20.30 val. Plungės m.,  J. Tumo – Vaižganto g. 87 A, eidamas per pėsčiųjų perėją link Jurkaus prekybos centro pastebėjo vyriškį, kuris išėjo iš parduotuvės rankose turėdamas plastmasinį alaus butelį. Vyriškis labai svirduliavo, vingiavo, vos laikėsi ant kojų, todėl iš karto krito jam į akis. Minėtas vyriškis, nusileidęs laiptais, priėjo prie automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įlipo į jį ir ruošėsi važiuoti. Jis, pamatęs, kad minėtas vyriškis ruošiasi važiuoti, paspartinęs žingsnį priėjo prie minėto automobilio, atidarė vairuotojo pusės dureles ir pasakė vairuotojui, kad jis niekur nevažiuos, nes akivaizdžiai matė, kad jis yra neblaivus, ir iškvietė policiją. Tokius aukščiau aptartus liudytojų V. V. ir V. S. parodymus patvirtina policijos pareigūnų E. G. ir R. D. parodymai. Tarnybiniame pranešime (b.l. 16) nurodyta, jog policijos pareigūnei R. D. su kolega E. G. nuvykus į įvykio vietą, liudytojas V. S. paaiškino, jog matydamas, kad automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojas yra neblaivus ir ketina važiuoti, jis jam trukdė tai daryti iki kol atvyko pareigūnai. Yra asmenų, kurie matė, kad A. V. vairavo minėtą automobilį, atvyko į prekybos centrą, nuėjo apsipirkti ir grįžęs į automobilį norėjo važiuoti toliau. Teismo posėdžio metu (b.l. 38) apklaustas policijos pareigūnas E. G. nurodė, jog nuvykus į įvykio vietą, juos pasitiko V. V., kuris paaiškino, jog matė, kaip atvažiavo A. V. su automobiliu, įėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, grįžo į automobilį ir ruošėsi važiuoti. A. V. neigė vairavęs, sakė, jog nežada važiuoti. Tačiau liudytojai paaiškino, jog jis jau buvo raktelį įkišęs į spynelę. Kad variklis šiltas, sakė tie, kurie sulaikė A. V.. Posėdžio metu (b.l. 48) liudytoja policijos pareigūnė R. D. parodė, jog buvo gautas pranešimas, kad sulaikytas vairuotojas, kuris yra neblaivus ir ketina važuoti. Pagal parodymus, tas žmogus važiavo neblaivus, parduotuvėje nusipirko alaus ir ketino toliau važiuoti. Liudytojas nurodė matęs A. V. atvažiuojantį. Jie vairuojančio jo nesulaikė, rėmėsi liudytojo parodymais, kad A. V. atvažiavo neblaivus. Nors policijos pareigūnai tiesiogiai įvykio nematė, tačiau jų nurodytos jiems žinomos įvykio aplinkybės sutampa su liudytojų V. V. ir V. S. parodymais, tarp jų nėra prieštaravimų. Netikėti ar abejoti aukščiau aptartais tiesiogiai įvykyje dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. parodymais, kurie šiuo atveju yra kertiniai, apeliacinis teismas neturi jokio pagrindo. Šių liudytojų teisme duoti parodymai yra aiškūs ir nuoseklūs, neprieštarauja jų pirminiams rašytiniams paaiškinimams. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog minėti liudytojai gali būti šališki, suinteresuoti melagingai apkalbėti A. V., jie A. V. iki įvykio nepažinojo, tarpusavyje liudytojai V. V. ir V. S. taip pat nebuvo pažįstami. Aplinkybių, kurios objektyviai pagrįstų šių liudytojų šališkumą, jų suinteresuotumą melagingu A. V. apkaltinimu, nenurodė ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors apeliantas teigia, kad liudytojas V. V. galėjo sąžiningai klysti dėl vairavimo fakto, tačiau teismo posėdžio metu pastarasis patvirtino (b.l. 38) aiškiai matęs, kad A. V. automobilį vairavo, atkreipė dėmesį į jį dėl to, kad automobilį pasistatė kreivai, užimdamas pusantros vietos, automobilis buvo netvarkingas – priekis buvo palankstytas, tuo metu daugiau niekas nevažiavo į aikštelę. Nebuvo taip, kad A. V. iš kur nors prie automobilio atėjo. Remdamasis išdėstytu apeliacinis teismas prįpažįsta, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, visiškai teisėtai ir pagrįstai rėmėsi tiesiogiai įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių liudytojų V. V. ir V. S. parodymais, kuriuos netiesiogiai patvirtina policijos pareigūnų parodymai ir tarp jų nėra prieštaravimų. Tuo tarpu apelianto parodymai laikytini jo pasirinkta gynybos nuo pareikšto kaltinimo pozicija, kadangi jo parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs.

Teismo posėdžio metu (b.l. 48) liudytoja policijos pareigūnė R. D. pripažino, ką savo apeliaciniame skunde pažymėjo ir apeliantas, jog liudytojo, kuris matė atvažiuojantį A. V., apklausa buvo užbaigta tik ryte. Liudytoja R. D. taip pat nurodė, jog minėto vaikino apklausą ji pradėjo įvykio vakarą, o užbaigė ryte. Protokolas buvo surašytas nebaigus liudytojo, kurio parodymais rėmėsi, apklausos. Apklausiamas teismo posėdžio metu (b.l. 37) A. V. pripažino, kad matė, kaip įvykio vietoje pareigūnai kažką aiškinosi su kitais asmenimis. Tai patvirtina, jog pareigūnai jau įvykio vakarą apklausė įvykio liudytojus, o pastariesiems patvirtinus buvus administracinio teisės pažeidimo faktą, buvo pagrindas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui. Aplinkybė, kad liudytojo V. V. apklausa buvo užbaigta tik kitos dienos ryte, priešingai negu teigia apeliantas, neduoda pagrindo išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas A. V. surašytas be pagrindo. Pažymėtina, jog įvykio aplinkybes tirti bei įrodymus rinkti pareigūnai turi teisę viso proceso metu.

Apeliantas taip pat nurodo, jog bylai objektyviai ištirti ir išnagrinėti nebuvo išreikalauta filmuota įvykio vietos – aikštelės prie Jurkaus prekybos centro medžiaga. Iš byloje esančio Plungės rajono apylinkės teismo 2012-06-08 rašto (b.l. 40) matyti, jog teismas kreipėsi į Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono policijos komisariatą su prašymu atsiųsti prie S. Jurkaus prekybos centro esančios vaizdo kameros, fiksuojančios centrinį įėjimą, 2012-04-30 įrašą, tačiau buvo gautas atsakymas (b.l. 42), jog 2012-04-30 vaizdo kameros, esančios Plungės m. prie S. Jurkaus prekybos centro, vaizdo įrašas yra išsitrynęs automatiškai, vaizdo įrašai saugomi 20 dienų, vėliau automatiškai išsitrina. Liudytoja policijos pareigūnė R. D. posėdžio metu (b.l. 48) paaiškino, jog žinojo, kad aikštelėje yra daromas vaizdo įrašas, tačiau vaizdo įrašo byloje nėra, galimai dėl to, kad nebuvo tinkamas žiūrėti ar buvo neryškus. Apeliacinis teismas laiko, jog vaizdo įrašo nepateikimas šiuo atveju nepaneigia administracinio teisės pažeidimo fakto, kadangi administracinio teisės pažeidimo faktas bei A. V. kaltė šiuo atveju įrodyta kitais leistinais įrodymais, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, liudytojų rašytiniais paaiškinimais bei teismo posėdžio metu jų duotais parodymais. Nors liudytojas V. V. posėdžio metu (b.l. 38) parodė, jog įvykio metu jis buvo su draugais, jie buvo gal 5-iese, kurie taip pat matė įvykį, tačiau taip pat pažymėjo, jog jo draugai nenorėjo rašyti paaiškinimų, kad nereikėtų dalyvauti teisme. Jie nesutiko duoti parodymus ir jį taip pat įkalbinėjo nesikišti. Šie liudytojo V. V. parodymai patvirtina, jog ne policijos pareigūnės R. D. iniciatyva, kaip teigia apeliantas, nebuvo identifikuoti ir apklausti ir kiti įvykį matę asmenys, tai padaryti atsisakė jie patys.

Nepagrįstas ir tas apelianto argumentas, kad jo atžvilgiu surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išdėstyta kaltinimo esmė, nenurodytos esminės veikos aplinkybės bei neva nėra nurodyta, kokiais savo veiksmais jis įvykdė jam inkriminuojamus teisės pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 str. 1 d. yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, tarp kurių inter alia yra ir reikalavimas protokole nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (LVAT nutartis byloje Nr. N575-2274/2011). Apeliacinis teismas pripažįsta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3) pažeidimo esmė nurodyta aiškiai ir suprantamai, A. V. kaltinamas tuo, kad: 1) vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 str. 1 d., kas atitinka ATPK 1302 numatyto pažeidimo sudėtį, 2) nepateikė transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bei techninės apžiūros talono. Administracinė atsakomybė už šį pažeidimą numatyta ATPK 1241 str. 7 d. A. V. pirmosios instancijos teisme, pradėjus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjai perskaičius administracinio teisės pažeidimo protokolą nurodė (b.l. 37), jog pažeidimo nepripažįsta, tačiau, kad pažeidimo esmė jam būtų neaiški, A. V. nenurodė. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, apeliacinis teismas pripažįsta, jog A. V. suprato, kuo yra kaltinamas, ir jo galimybė gintis nuo pareikštų kaltinimų apribota nebuvo.

Apeliacinis teismas, įvertinęs byloje esančius A. V. kaltinančius ir jį teisinančius įrodymus, sutinka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojų V. V. ir V. S., betarpiškai stebėjusių daromą pažeidimą, bei policijos pareigūnų nurodytomis jiems žinomomis įvykio aplinkybėmis, kuriomis vienareikšmiškai paneigta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keliama versija. Apeliacinio teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad A. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog A. V. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 1302 str. bei 1241 str. 7 d., kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, be to, A. V. nepateikė pareigūnams transporto priemonės registracijos dokumento, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiūros talono. Apeliacinio skundo argumentai A. V. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas