Administracinė byla Nr. I-2365-809/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00604-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 55.1.3

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjams A. P. ir A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

 pareiškėjai A. P. ir A. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydami panaikinti 2018 m. gruodžio 19 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) raštą Nr. 1SS-2554-(9.5.) (toliau – ir NŽT raštas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. lapkričio 7 d. skundą.

             Pareiškėjai skunde nurodo, jog 1994 m. kovo 21 d. A. P. (buvusi pavardė Č.) kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), sodo bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir SB „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini). 1998 m. liepos mėnesį derinant su valstybinėmis institucijomis gyvenamo namo statybos projektą ant sklypo plano Mažeikių rajono Aplinkos apsaugos agentūros viršininkas A. D. padarė įrašą „2000 m. kanalizuoti griovį ties sklypo teritoriją“, nes gyvenamasis namas buvo statomas ant buvusio sodo namelio pamatų arti griovio briaunos. 2000 m. liepos 4 d. buvo gautas raštiškas kaimyninio sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės sutikimas išsipirkti kanalizuotą griovį ties Z. S. sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba. Taip pat buvo gautas SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimas leidžiantis kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba. 2000 m. liepos 12 d. S. Č. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui įteikė prašymą dėl tikslių žemės sklypo ribų išmatavimo. 2000 m. rugpjūčio 4 d. buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai su nustatytais posūkių taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. 2000 m. rugsėjo 7 d. žemėtvarkos skyriaus komisija priėmė geodezinių matavimo darbų perdavimo priėmimo aktą, kuriame 3 punkte nurodyta, jog medžiagą perduoti teisiniam registravimui. Ant minėto akto yra žemėtvarkos spaudas, kad už registravimą sumokėti 7 litai ir nurodytas žiniaraštis Nr. 9, kad sumokėta. Nors buvo sumokėta, bet dėl Mažeikių rajono žemėtvarkos vedėjo Z. Š. kaltės žemės sklypas nebuvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų registre. 2000 m. spalio 6 d. S. Č. Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą dėl papildomo žemės sklypo pirkimo. (duomenys neskelbtini) S. Č. mirė. Pareiškėja A. P. teigia, kad tik 2016 m. vasario 11 d. gavusi VĮ Registro centro duomenis dėl turimo nekilnojamojo turto suprato, kad 2000 metais pradėtas jų lėšomis kanalizuoto griovio pirkimo procesas buvo visus tuos metus vilkinamas. 2018 m. spalio 22 d. skundu. pareiškėjai kreipėsi į NŽT Mažeikių skyrių, kad būtų atlikti veiksmai, numatyti 2018-04-18 LR Vyriausybės nutarime Nr.404 “Dėl 1999-03-09 LR Vyriausybės nutarimo Nr. 260 “ Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai ( veiklai)” pakeitimo Taisyklių 16 punkto 16.1 ; 16.4 papunkčiuose, parengiant valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutarties projektą ir jį pateikiant jai pasirašyti.

            Pareiškėjai 2018 m. lapkričio 7 d skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovą dėl NŽT Mažeikių skyriaus vadovų ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos piktnaudžiavimo, biurokratizmo viešojo administravimo srityje. Nurodo, jog NŽT 2018 m. gruodžio 19 raštu Nr. lSS-2554-(9.5.), neatsakė net į Seimo kontrolieriaus prašyme nurodytus klausimus, atsirašinėjo biurokratiniais metodais, taip pat savo rašto pabaigoje pateikė klaidinančią informaciją dėl skundo apskundimo tvarkos, nurodydami, kad minėtą raštą gali apskųsti Lietuvos Administracinių ginčų komisijai, kuri savo 2019 m. sausio 18 d. raštu Nr. 21R-47( AG-55/02-2019) atsisakė priimti skundą.

           NŽT 2018-12-19 raštu neatsakė nei į vieną Seimo kontrolieriaus suformuotą prašymą. NŽT Rašto 2 lape teigiama atseit šiai dienai kadastriniai matavimai nėra suderinti ir neįregistruoti. 2000 m. rugpjūčio 4 d. atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus su nustatytais posūkių taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo aktas. Minėtus duomenis patikrino ir pasirašė Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus vyr.geodezininkė J. M.. Mano, jog Z. Š. už parašą laukia atlyginimo.

Atsakovė NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog iš turimos medžiagos matyti, kad 2000-08-04 buvo atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), bei rengiamas 0,0759 ha ploto žemės sklypo planas, t. y. padidintas Žemės sklypo plotas, prijungiant 0,0142 ha kanalizuoto griovio, tačiau šis žemės sklypo planas TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo suderintas ir šio žemės sklypo ribos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Duomenų, kad Telšių apskrities viršininkas, būtų patvirtinęs S. Č. parduodamą 0,0142 ha ploto valstybinės žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, nėra. Taip pat duomenų, kodėl TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo užbaigta 0,0142 ha ploto valstybinės žemės pardavimo S. Č. procedūra, nėra. Pagal tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas buvo laikoma, jog per prašymo nagrinėjimo terminą nepriėmus sprendimo buvo laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas. Taigi, administracinė procedūra dėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto, esančio šalia Žemės sklypo, privatizavimo buvo užbaigta neigiamu sprendimu. S. Č. neapskundus TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus sprendimo (neveikimo), 0,0142 ha valstybinės žemės ploto privatizavimo klausimas liko neįgyvendintas. Tarnyba Raštu informavo A. P., kad vadovaujantis pirmiau išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, kad Skyriuje būtų pradėta A. P. skunde nurodyto 0,0142 ha valstybinės žemės ploto pirkimo procedūra, pirmiausiai A. P. turi pateikti prašymą organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas būtų suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, Mažeikių rajono savivaldybės direktoriui arba užpildyti elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Parengus Projektą ir pagal patvirtintą Projektą žemės sklypo planą bei Skyriui pateikus prašymą pirkti Projekte suformuotą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, Skyriuje bus nedelsiant sprendžiamas klausimas dėl šio žemės sklypo pardavimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje kilo ginčas dėl NŽT 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimo (Rašto), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 0,0617 ha ploto valstybinį žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį sodininkų bendrijoje (toliau – ir SB) „(duomenys neskelbtini)“, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo S. Č.. S. Č. sutuoktinė buvo pareiškėja A. P.. (duomenys neskelbtini) S. Č. mirė. Nuosavybės teisės į Žemės sklypą ir jame esančius pastatus Nekilnojamojo turto registre nuo 2016-02-18 buvo įregistruotos A. P. vardu.

S. Č. tuometiniam Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui (toliau - TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyrius) pateikė 2000-10-06 prašymą, kuriuo prašė „<...> leisti papildomai pirkti 142 m2 žemės sklypą sodui, kadangi pastačius sodo namelį atstumas nuo namelio iki sodo sklypo ribos neatitinka statybos reikalavimų<...>“. SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio nutarimo kopijoje (data nenurodyta) nurodoma, kad „<...> SB valdyba leidžia S. Č. skl. Nr. (duomenys neskelbtini) kanalizuoti ir išsipirkti griovį ties sklypo riba<...>“, bei Z. S., sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės 2000-07-04 sutikimas, kad S. Č., sodo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, kanalizuotų ir išsipirktų griovį ties jų sklypų riba.

2000-08-04 buvo atliekami Žemės sklypo kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai), bei rengiamas 0,0759 ha ploto žemės sklypo planas, t. y. padidintas Žemės sklypo plotas, prijungiant 0,0142 ha kanalizuoto griovio, tačiau šis žemės sklypo planas TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje nebuvo suderintas ir šio žemės sklypo ribos nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Atsakovės teigimu, duomenų, kad Telšių apskrities viršininkas, būtų patvirtinęs S. Č. parduodamą 0,0142 ha ploto valstybinės žemės sklypą SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) mieste, nėra; taip pat nėra duomenų, kodėl TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje buvo užbaigta 0,0142 ha ploto valstybinės žemės pardavimo S. Č. procedūra, nėra.

TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje S. Č. papildomų prašymų ar skundų dėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto, esančio šalia Žemės sklypo, privatizavimo nebuvo gauta.

Panaikinus apskričių viršininkų administracijas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 2, 3, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 15, 16, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Tarnybai nuo 2010-07-01 buvo priskirtos valstybinės žemės patikėtinio funkcijos. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalimi NŽT buvo priskirtos sprendimų dėl valstybinės žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių perleidimo priėmimo ir žemės sandorių sudarymo funkcijos.

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus bei NŽT nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001-06-14 įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Tarnybos kompetencijai nepriskirta teisė ir (ar) pareiga tirti buvusių apskrities viršininkų administracijų, taip pat ir Telšių apskrities viršininko administracijos, pareigūnų veiksmus ar neveikimą, spręsti jų (šių pareigūnų) tarnybinės atsakomybės klausimus ir pan.

Sodų sklypų pardavimo tvarką iki 2004 m. reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, netekęs galios 1993-07-28 Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-07-21 nutarimas Nr. 550 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, netekęs galios 1995-07-22, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-07-17 nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“, netekęs galios 1999-06-07, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“. Nuo 2004-11-18 valstybinės žemės sklypų pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-11-15 nutarimas Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau - Nutarimas). Nutarimo 2.2 papunktyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996-01-01. Mėgėjų sodo teritorijos valstybinės žemės plotai, pagal sodo suplanavimo projektą nesuformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais, projektuojami pagal mėgėjų sodo teritorijos ar jos dalies žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau - Projektas).

Projektų rengimą kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose organizuoja NŽT, o miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktorius. Pagal patvirtintus Projektus rengiamų žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - žemės sklypo planas) rengimo organizatorius yra asmuo, pageidaujantis pirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, išskyrus atvejus, kai valstybinės žemės sklypas parduodamas aukcione. Parduodamo valstybinės žemės sklypo planas rengiamas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“. Projektai rengiami Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Formavimo taisyklės), nustatyta tvarka. Pagal Formavo taisyklių nuostatas, visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai yra atliekami automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS). Formavimo taisyklių 2.6 papunktyje numatyta, kad kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, yra rengiamas Projektas.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad įsiterpusį valstybinės žemės plotą Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiant su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, rengiamas Projektas. Minėto straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenys, turintys teisę inicijuoti Projektų rengimą, prašymus leisti rengti Projektus, pateikia savivaldybės administracijos direktoriui, kai Projektus pageidaujama rengti miestų ir miestelių teritorijose.

Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių, patvirtintų Nutarimu (toliau - Taisyklės), 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas - valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio.

Taisyklių 7 punkte nurodyta, kad Projektas, kuriame projektuojamas įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, rengiamas gavus sodininkų bendrijos ar kito asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti tokį žemės sklypą, prašymą inicijuoti Projekto rengimą arba Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio (toliau - teritorinis padalinys), o miestų ir miestelių teritorijose - savivaldybės administracijos direktoriaus iniciatyva.

Pagal Taisyklių 25 punktą, parengus Projektą, sodininkų bendrijų nariai, kiti Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys bei kitos užsienio organizacijos, pageidaujantys pirkti be aukciono valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodo teritorijoje, teritoriniam padaliniui pagal šių sklypų buvimo vietą pateikia šiuos dokumentus: 1) prašymą parduoti žemės sklypą; 2) dokumento, kurio pagrindu asmuo naudojasi valstybinės žemės sklypu, kopiją, jeigu jame nėra statinių ir asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą; 3) savo lėšomis parengtą parduodamo valstybinės žemės sklypo planą, jeigu asmuo pageidauja pirkti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą, suprojektuotą pagal sodo suplanavimo projektą; 4) besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinį susitarimą dėl parduodamų valstybinės žemės sklypo dalių, jeigu asmuo pageidauja be aukciono pirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 1999-07-09 iki 2002-12-24) 31 straipsnis reglamentavo sprendimo priėmimo tvarką ir terminus. Tuometinės įstatymo nuostatos numatė, jog sprendimas, atitinkantis šio įstatymo reikalavimus, turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo gavimo dėl administracinio sprendimo datos (įstatymo 31 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymo 31 straipsnio 2 dalį jeigu per prašymo nagrinėjimo terminą, nustatytą šiame įstatyme, sprendimas nėra priimamas, laikoma, kad priimtas neigiamas sprendimas, kurį asmuo (pareiškėjas) turi teisę apskųsti Administracinių ginčų komisijai.

Kaip minėta TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriuje S. Č. papildomų prašymų ar skundų dėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto, esančio šalia Žemės sklypo, privatizavimo nebuvo gauta. Pagal aukščiau minėto tuometinio Viešojo administravimo įstatymo nuostatas S. Č. pateikus prašymą ginčo klausimu ir TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriui nepriėmus galutinio S. Č. palankaus sprendimo dėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto, esančio šalia Žemės sklypo, privatizavimo, laikytina, jog minėtas žemėtvarkos skyrius dėl žemės sklypo privatizavimo priėmė neigiamą sprendimą. S. Č. TAVA Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus veiksmų  (neveikimo) neskundė, todėl 0,0142 ha valstybinės žemės ploto privatizavimo klausimas liko neįgyvendintas.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtų teisės aktų sisteminę analizę, NŽT ginčo Rašte pateikė teisingą ir išsamią informaciją, kurioje buvo akcentuota, jog siekiant, kad Skyriuje būtų pradėta A. P. skunde nurodyto 0,0142 ha valstybinės žemės ploto pirkimo procedūra, pirmiausiai A. P. turi pateikti prašymą organizuoti Projekto rengimą, kurio tikslas būtų suformuoti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ir sujungti jį su besiribojančiu žemės sklypu, Mažeikių rajono savivaldybės direktoriui arba užpildyti elektroninę prašymo formą ŽPDRIS. Parengus Projektą ir pagal patvirtintą Projektą žemės sklypo planą bei skyriui pateikus prašymą pirkti Projekte suformuotą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kaip nurodyta ginčijamame Rašte, skyriuje bus nedelsiant sprendžiamas klausimas dėl šio Žemės sklypo pardavimo. Be to, kaip pažymėjo NŽT analogiško turinio raštas - skyriaus 2018-09-18 raštas Nr. 35SD-3480-(14.35.104.) „Dėl įsiterpusio žemės ploto išsipirkimo“, kuriame taip pat buvo išaiškinta žemės sklypo įsigijimo procedūra, jau buvo pateiktas pareiškėjams.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2018-06-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1116-556/2018). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-990/2013, 2019-02-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2652-1062/2018).

Akcentuotina, jog teisėjų kolegijos nuomone, ginčijamas Sprendimas (Raštas) atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Ginčo Sprendimas yra motyvuotas, iš esmės galima suprasti NŽT rašto turinį, be to, pateiktas skundas teismui tik patvirtina, jog pareiškėjai gerai suprato atsakovės atsisakymo motyvus – faktinį pagrindą ir rezultatą - netenkinti pareiškėjų prašymo. Ginčijamame sprendime aiškiai išdėstytas teisinis pagrindas.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų skundo reikalavimus, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjų naudai, todėl jie neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

             Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                                            Rasa Ragulskytė-Markovienė

                                                                                                                       Violeta Petkevičienė

                                                                                                                       Eglė Žulytė-Janulionienė