Civilinė byla Nr. e2-484-769/2020
Proceso Nr. 2-06-3-07330-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.1.2.; 2.5.18.3.; 3.2.4.4; 3.2.4.5; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė,
sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,
dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. S.,
atsakovės atstovui advokatui R. B.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovei advokatei A. J.,
trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ atstovui advokatui M. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Norvila“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Vitės valdos“ ir uždarajai akcinei bendrovei „SDG“ dėl darbų priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu ir delspinigių priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 5787,16 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. 2020 metų kovo 5 d. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) darbų užbaigimo, priteisti iš atsakovės 5787,16 Eur delspinigių, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 8 d. tarp ieškovės ir UAB „Vitės valdos“ buvo sudaryta Pavedimo sutartis, kurios pagrindu administratorius įsipareigojo įvykdyti jam duotą pavedimą pagal Pavedimo sutartį (Pavedimo sutarties 2.1 punktas), tai yra atlikti visus būtinus administracinius ir teisinius veiksmus, susijusius su daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimu. Administratorius 2017 m. spalio 3 d. sudarė rangos sutartį su atsakove, pagal kurią visi gyvenamojo namo atnaujinimo darbai turėjo būti atlikti ir perduoti iki 2018 m. kovo 15 d. Tarp atsakovės ir administratoriaus buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl papildomų darbų, tačiau atsakovė įsipareigojimų nei pagal pagrindinę sutartį nei pagal Susitarimą Nr. 1 neįvykdė, ir taip pažeidė Rangos sutartį. Iki 2018 m. rugsėjo 29 d. gyvenamojo namo modernizavimo darbai nebuvo atlikti. 2019 m. gegužės 6 d. Administratorius ieškovei pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog 2019 m. balandžio 29 d. yra priskaičiuota 5275,22 EUR delspinigių už laiku neįvykdytus įsipareigojimus. Rangos sutartį pasirašė Administratorius ir Atsakovas. Tačiau, Administratorius pasirašydamas šią sutartį veikė kaip ieškovės įgaliotinis pagal Pavedimo sutartį. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, Pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Taigi, ir Rangos sutartis turėjo būti sudaryta Ieškovo vardu. Tai, kad šiuo metu Administratorius galbūt netinkamai vykdo savo, kaip įgaliotinio, pareigas, neatima teisės ieškovei pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, šiuo atveju reikalauti delspinigių už laiku neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus. Administratorius neturėjo įgaliojimų priimti Atsakovo pateiktų darbų, ir konstatuoti, kad daugiabučio gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbai yra užbaigti ir modernizuotas pastatas atitinka techninio projekto reikalavimus, pasirašyti Darbų priėmimo akto, nes atlikti darbai neatitiko namo atnaujinimo investicinis plano, darbai neatitiko projekto sprendinių techninės užduoties, darbai atlikti pažeidžiant techninio projekto reikalavimus, nebuvo atlikti darbai pagal Papildomą susitarimą. Ieškovės patvirtinto investicinio plano 6 punkte buvo nurodytos numatomos įgyvendinti namo atnaujinimo priemonės: priemonių A paketo 6.1.4 punkte ir priemonių B paketo 6.1.5 buvo nustatyta, kad visos stogo medžio konstrukcijos keičiamos naujomis. Atsakovei atliekant darbus senos medienos murlotai (kurių storis vietomis tesiekia 8 cm), taip pat atskiri senos medienos spyriai ir kiti konstrukciniai elementai nebuvo keičiami ir buvo palikti seni, t. y. statybos darbai buvo atliekami ne pagal Techninį projektą; gegnės buvo įrengtos kas 55-60 cm., vietoje švieslangių buvo įrengti nesertifikuoti liukai. Atsakovė iš viso neatliko dalies darbų, darbai atlikti nekokybiškai, todėl atsakovė bei Administratorius neturėjo teisės pasirašyti atliktų darbų akto. Administratoriui buvo pavesta įgyventi ieškovės patvirtintą atnaujinimo investicinį planą, tačiau administratorius, pasirašydamas atliktų darbų aktą ir patvirtindamas darbų pagal rangos sutartį atlikimą, nors dalis darbų nebuvo atlikta, tokiais veiksmais de facto pakeitė atnaujinimo investicinį planą, nors tokių teisių ir įgaliojimų neturėjo. Ieškovė prašo apklausti liudytoju UAB „SDG“ inžinerijos departamento inžinierių P. K., pasirašiusį ginčytiną aktą.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovės reikalavimus atmesti ir priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyta, kad delspinigių reikalaujama remiantis sutartimi, tačiau atsakovo UAB „Norvila“ ir ieškovo DNSB „Malūnas“ nesieja jokia sutartis, kuri nustatytų ieškovo teisę iš atsakovo reikalauti delspinigių. 2017 m. spalio 3 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutartį Nr. V51 sudarė trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ ( kaip užsakovas) su atsakovu UAB „Norvila“. Sutartis sukuria teises ir pareigas tik jos šalims ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti iš jos kylančius reikalavimus. Tai yra sutarties uždarumo principo esmė. Kadangi ieškovas DNSB „Malūnas“ pagal Rangos sutartį iš atsakovo UAB „Norvila“ neturi teisės reikalauti delspinigių, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo neturi teisinio pagrindo. Trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ ir atsakovas UAB „Norvila“ 2018 m. kovo 30 d. susitarimu dėl darbų atlikimo termino pratęsimo nustatė, kad darbai pagal Rangos sutartį turi būti atlikti iki 2018 m. rugsėjo 29 dienos. Visi darbai buvo atlikti per sutartą terminą. 2018 m. rugsėjo 29 d. trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“, atsakovo UAB „Norvila“ ir UAB „SDG“, vykdžiusios darbų techninę priežiūrą, atstovai 2018 m. rugsėjo 29 pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktą, kuriuo patvirtino, jog Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra užbaigti. 2018 m. gruodžio 5 d. UAB „West expert“ išvadoje Nr. 18-12/1 nurodyti tam tikri darbų trūkumai, nustatyti po darbų atlikimo. Pagal 2018 m. kovo 30 d. trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovo UAB „Norvila“ sudarytą papildomą susitarimą trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ skaičiuoti 0,02 procentų dydžio delspinigius turi teisę tik tuo atveju, kai atsakovas UAB „Norvila vėluoja atlikti darbus. Tačiau Rangos sutartyje nurodyti darbai buvo atlikti sutartu laiku,- po darbų atlikimo paaiškėję darbų trūkumai nėra pagrindas skaičiuoti delspinigius, nustatytus už vėlavimą atlikti darbus. Pasirašius 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą, buvo inicijuotos statybos užbaigimo procedūros pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.01:2017. Atsakovė statybos darbų atlikimo metu vadovavosi techniniu projektu, jo pakeitimais, užsakovo ir statybos techninio prižiūrėtojo sprendimais. Remiantis investiciniu planu ir technine užduotimi buvo parengtas techninis projektas, kuris Daugiabučio namo atnaujinimo procese buvo keičiamas tiek statybos dalyvių sprendimais, tiek leidžiant naujas techninio projekto laidas. Atsakovo UAB „Norvila“ atlikti darbai atitiko techninį projektą, jo pakeitimus, statybos dalyvių sprendimus, o trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ nebūtų turėjęs teisės atsisakyti pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo akto remiantis vien investiciniu planu ir technine užduotimi. Esamų geros būklės medinių stogo konstrukcinių elementų palikimo klausimas dalyvaujant trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“, UAB „SDG“, UAB „Sunprojektas“ ir atsakovo UAB „Norvila“ atstovams bei ieškovo DNSB „Malūnas“ pirmininkui, buvo aptartas 2018 m. gegužės 31 d. pasitarime; didinant gegnių žingsnį buvo padidinti gegnių matmenys; gegnių montavimo darbai atitinka techninio projekto sprendinius. Investiciniame plane ir techninėje užduotyje nėra net užuominos apie stoglangių įrengimą. Tai, kad atsakovas UAB „Norvila“ 2019 metais šalino trūkumus, nustatytus po darbų baigimo ir perdavimo trečiajam asmeniui UAB „Vitės valdos“, nereiškia, jog yra pagrindas ginčyti 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą. Ieškovo DNSB „Malūnas“ bandymas nepagrįstą reikalavimą dėl delspinigių išsaugoti reiškiant nepagrįstą reikalavimą dėl atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu tik patvirtina ieškovo DNSB „Malūnas“ nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą teise.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, paaiškinęs, kad Rangos sutartis tinkamai ir laiku neįvykdyta, 2018-09-21 pasitarimų protokole nurodyti atliktų darbų defektai neištaisyti,- nepašalinti trūkumai dėl čerpių montavimo, apskardinimo, rangovas savo iniciatyva atsisakė „stogo nešančių konstrukcijų“, UAB „Vitės valdos“ neturėjo teisės pasirašyti atliktų darbų akto, statybos užbaigimo procedūra negalima, dabar būtina atlikti ekspertizę ( be jos negalima spręsti dėl nešančiųjų konstrukcijų nebuvimo), delspinigiai paskaičiuoti už termino pažeidimą.
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu visiškai nesutinka, aktas sudarytas teisėtai, rangovas nesivadovavo investiciniu planu, vadovavosi techniniu projektu, visus darbus atliko, eksperto nustatyti trūkumai pašalinti, todėl akto trečias asmuo negalėjo atsisakyti pasirašyti, buvo suteikta darbų kokybės garantija; sprendinius gali keisti tik užsakovas ir projektuotojas; konfliktas kilo dėl stogo,-stoglangiai, švieslangiai buvo pradinėje redakcijoje, vėliau pakeisti, rangovą vertė savomis lėšomis juos įrengti. Reikalavimą priteisti delspinigius galėjo reikšti tik kita pasirašytos sutarties šalis, bet ne ieškovė.
Teismo posėdžio metu uždarosios akcinės bendrovės „Vitės valdos“ atstovė prašė ieškinį atmesti, teigdama, kad ieškovės atstovas painioja atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą su statybos užbaigimo aktu,-atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu dvi šalys ( rangovas ir užsakovas) patvirtina, kad statinys pastatytas, jame gali būti nurodyti ir atliktų darbų trūkumai, o statybos užbaigimo aktą pasirašo speciali komisija pagal STR. Ieškovė neįrodė, kad buvo pažeistas darbų atlikimo terminas ir/ar buvo nustatyti tokie trūkumai, dėl kurių statinio negalima naudoti pagal paskirtį. Trečias asmuo nepasirašyti ginčijamo akto negalėjo. Delspinigius trečias asmuo paskaičiavo per klaidą,- trūkumų šalinimas nesudaro pagrindo delspinigių skaičiavimui.
Trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „SDG“ atstovas 2020 metų spalio 16 dienos teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismas
konstatuoja:
ieškinys netenkintinass.
Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 12 d. pavedimo sutartimi (duomenys neskelbtini) namo savininkai sudarė Pavedimo sutartį su UAB „Vitės valdos“ dėl namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo, kuriuo įgaliotinis įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus su atnaujinimo projekto parengimu, statybos rangos darbų paslaugos, statybos techninės priežiūros paslaugos pirkimu, projekto finansavimo organizavimu, statybos darbų priėmimu, statybos rangos darbų priėmimo-perdavimo aktų, atstovaujant patalpų savininkams, pasirašymu <...>; 3.2. p. numatyta įgaliotojo teisė nutraukti sutartį, jei įgaliotinis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus. 2017 metų spalio 3 dieną UAB „Vitės valdos“ ( Užsakovas) ir UAB „Norvila“ ( Rangovas) sudarė daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo ( modernizavimo) rangos darbų sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo pagal parengtą investicinį planą, pirkimo technines užduotis, sutarties sąlygas atlikti darbus, o trečiasis asmuo sumokėti Sutarties kainą. Atsakovė taip pat įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, laiku, pašalinti visus trūkumus tiek darbų vykdymo metu, tiek per garantinį laikotarpį. 2017 m. spalio 3 d. trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovo UAB „Norvila“ sudarytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutarties Nr. V51 Bendrųjų sąlygų 3.2.1 punkte nurodyta, kad atsakovas UAB „Norvila“ privalo vykdyti darbus pagal suderintą projektą, vadovautis įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir kitais teisės aktais. Rangovas, laiku neįvykdęs darbų ir Užsakovui pareikalavus, moka Užsakovui delspinigius po 0,02 proc. nuo neatliktų darbų kainos „nuo užbaigimo dienos už kiekvieną darbų atlikimo vėlavimo dieną“ ( 14.5 p.). Sutarties šalys susitarė, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus vykdomas po darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, galutinis atsiskaitymas vykdomas, kai pašalinti visi nustatyti trūkumai, objektas teisės aktų numatytos komisijos pripažintas tinkamu naudoti. Papildomu susitarimu Nr.1 Užsakovas įsipareigojo pagal susitarimo priedus pakoreguoti techninio darbo projekto stogo konstrukcijos sprendinius. 2018 m. kovo 30 d. Papildomu susitarimu Nr.1 namo atnaujinimo statybos rangos darbų terminas pratęstas iki 2018 m. rugsėjo 29 d., rangovui vėluojant, Užsakovas turi teisę reikalauti 0,02 proc. nuo viso 2017-10-03 darbų sutarties Nr.V51, kainos. 2019 m. sausio 14 d. raštu UAB „Vitės valdos“ atsakovei ( kopija UAB „SDG“ , DNSB „Malūnas“ ) nurodė, kad darbai yra atlikti, tačiau bendrija nesutinka su jų kokybe, todėl iniciavo atliktų darbų ekspertizę; įpareigojo UAB „Norvila“ atlikti defektų ištaisymą pagal specialisto išvadą Nr.18-12/01; rašte nurodyta, kad buvo nuspręsta nemontuoti Investicijų plane numatytus rekuperatorius; murloto keitimas nėra įtrauktas į darbų apimtis. 2019 m. sausio 31 UAB „Norvila“ susipažinusi su Specialisto išvada nurodė, kad nustatyti mažai reikšmingi defektai, bendrovė juos pašalins ( kaminų apskardinimas, apžiūra, čerpių pritvirtinimas). UAB „Vitės valdos“ 2019 m. gegužės 6 d. raštu atsakovei ir ieškovei nurodė, kad 2019 metų balandžio 29 dienai delspinigių dydis rangovui siekia 5275,22 Eur. 2018 m. rugsėjo 29 Darbų priėmimo-perdavimo aktu užsakovas, rangovas ir statinio techninis prižiūrėtojas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), atnaujinimo statybos darbai yra užbaigti ir modernizuotas pastatas atitinka techninio projekto reikalavimus. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento rašte nurodyta, kad 2019-10-23 statytojas pateikė pakartotinį prašymą išduoti statybos užbaigimo aktą; statybos užbaigimo komisijos nariai vizualiai patikrino statinio atitiktį statinio projekto sprendiniams ir teisės aktų reikalavimams. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas nepasirašė statybos užbaigimo akto ( STR1.05.01:2017 75.2p.). 2018 m. rugsėjo 21 d. pasitarimo protokole Nr. 14 nurodyta, kad pasitarime dalyvauja statytojo ( užsakovo) atstovas UAB „Vitės valdos“ renovacijos vadybininkas, Statytojas DNSB „Malūnas“ pirmininkas R. R., statinio techninės priežiūros UAB „SDG“ inžinerijos departamento inžinierius P. K., UAB „Norvila“ direktorius ir darbų vadovas. Pasitarimo metu nustatyti stogo defektai, jiems pašalinti terminas iki 2018-09-28, <...> 11 p. susitarta dėl stogo be „VELUX“ stoglangių ir t.t. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju P. K. nurodė, kad pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą visi darbai buvo atlikti, protokolu Nr.14 buvo nustatyti neatitikimai dėl stogo, kaminų apskardinimo, stogo ventiliacijos, kraštinių čerpių nepritvirtinimo, kaminų mūro,- visi defektai buvo pašalinti; dėl 11 punkto keitėsi fasadas, tai papildomi darbai, nebuvę projekte. Statybos užbaigimo komisija nepasirašė, nes nebuvo žaibosaugos.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5787,16 Eur delspinigių, nes Rangos sutartis tinkamai ir laiku neįvykdyta. Atsakovės teigimu, delspinigių reikalaujama remiantis sutartimi, tačiau atsakovo UAB „Norvila“ ir ieškovo DNSB „Malūnas“ nesieja jokia sutartis, kuri nustatytų ieškovės teisę iš atsakovės reikalauti delspinigių.
CK 6.71 straipsnio nuostatos nustato, jog netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.72 straipsnis aiškiai numato, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXII skyriaus „Civilinė atsakomybė“ antrojo skirsnio „Sutartinė atsakomybė“ 6.258 str. 1 dalis, nurodanti, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), netesybų mokėjimą taip pat sieja su sutartiniais santykiais. Iš teismui pateiktos 2017 m. spalio 3 d. tarp trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“( užsakovo) ir atsakovo UAB „Norvila“( rangovo) pasirašytos daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų sutarties Nr. V51 matyti, kad šalys tarpusavyje susitarė, jog užsakovui pareikalavus, rangovas moka užsakovui delspinigius po 0,02 proc. nuo neatliktų darbų kainos „nuo užbaigimo dienos už kiekvieną darbų atlikimo vėlavimo dieną“ ( 14.5 p.). Nors ieškinyje ir buvo nurodyta, kad „ Rangos sutartis turėjo būti sudaryta Ieškovo vardu“, tačiau Rangos sutartis nebuvo sudaryta ieškovės vardu, dvišalė Rangos sutartis buvo pasirašyta atsakovės ir trečiojo asmens, jokie sutartiniai santykiai ieškovės ir atsakovės nesiejo, todėl dėl sutarties pažeidimo reikalauti iš atsakovės delspinigių ieškovė teisinio pagrindo neturi.
Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė nurodė, kad UAB „Vitės valdos“, 2019 m. gegužės 6 d. rašte per klaidą paskaičiavo delspinigius atsakovei,- darbai buvo priduoti, skaičiuoti delspinigių nebuvo teisinio pagrindo. Teismas sutinka su atsakovės teigimu, kad 2016 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutartis, sudaryta tarp ieškovo DNSB „Malūnas“ ir trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“, nenumatė ieškovo DNSB „Malūnas“ teisės tiesiogiai reikšti reikalavimus asmenims, su kuriais trečiasis asmuo UAB „Vitės valdos“ sudarė Daugiabučio namo modernizavimo darbų atlikimo ar tokių darbų techninės priežiūros sutartis. Rangos sutartis, kurioje buvo numatyti delspinigiai, buvo sudaryta ne tarp ieškovės DNSB „Malūnas“ ir atsakovės UAB „Norvila“, o tarp trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ ir atsakovės UAB „Norvila“. Rangos sutartyje nėra nurodyta, kad sutartis sudaroma ieškovės DNSB „Malūnas“ vardu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, UAB „Vitės valdos“ pripažinus, kad delspinigiai buvo paskaičiuoti per klaidą, nes darbai buvo priduoti, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) darbų užbaigimo.
Statybos rangos sutarčių ypatumus reglamentuoja CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos. Pagal CK 6.676 str. 2 d., užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 str. 1 d.). Taigi, paprastai darbų perdavimo-priėmimo aktas yra dviejų šalių suderintos valios išraiška, dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 str. 7 d. 3 p. rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles <...>, vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose yra ne kartą išaiškinęs, jog pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsiant pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo-perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas.
Darbų perdavimas ir priėmimas nustatytas tiek bendrosiose rangos sutartinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.662 straipsnis), tiek specialiosiose (CK 6.694 straipsnis). Pagal abiejų straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra ne kartą konstatavusi užsakovo pareigą priimti rangovo perduodamus darbus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005-11-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 str. ir 6.694 str. nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.694 str. 6 d.). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą laikytina, jog užsakovas atsisakyti priimti atliktus darbus gali tik išimtiniais atvejais. Todėl nesant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų sąlygų, leidžiančių užsakovui darbų nepriimti, atliktų darbų aktas turi būti pasirašytas.
Ieškovės teigimu, 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktas neturėjo būti pasirašytas, nes „atlikti darbai neatitiko namo atnaujinimo investicinis plano, darbai neatitiko projekto sprendinių techninės užduoties, darbai atlikti pažeidžiant techninio projekto reikalavimus, nebuvo atlikti darbai pagal Papildomą susitarimą“. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodinėja, jog atsakovė „pažeidė viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę“, ir/ar „pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami“ , ir/ar buvo nustatyti „ darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti“. Todėl vadovaujantis aukščiau minėta kasacinio teismo praktika ieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. rugsėjo 29 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) darbų užbaigimo, negali būti tenkinamas. Ginčijamo akto pasirašymo metu nebuvo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytų sąlygų, leidžiančių užsakovui darbų nepriimti,- atliktų darbų aktas turėjo būti pasirašytas.
Ieškinyje nurodyti teiginiai, kad „Administratorius neturėjo įgaliojimų priimti Atsakovo pateiktų darbų, Administratoriui buvo pavesta įgyventi ieškovės patvirtintą atnaujinimo investicinį planą, tačiau administratorius, pasirašydamas atliktų darbų aktą ir patvirtindamas darbų pagal rangos sutartį atlikimą, nors dalis darbų nebuvo atlikta, tokiais veiksmais de facto pakeitė atnaujinimo investicinį planą, nors tokių teisių ir įgaliojimų neturėjo“ ir pan. nenagrinėtini, kadangi ieškinyje nėra pareikšto reikalavimo administratoriui ( trečiajam asmeniui) dėl jam suteiktų įgaliojimų viršijimo, dėl netinkamai vykdytos Pavedimo sutarties ir t.t. Pažymėtina, kad ieškovė DNSB „Malūnas“ pagal 2016 m. gruodžio 8 d. pavedimo sutarties 3.1 punktą turėjo kontroliuoti trečiojo asmens UAB „Vitės valdos“ pareigų pagal pavedimo sutartį vykdymą; 3.2. punkte numatyta įgaliotojo teisė nutraukti sutartį, jei įgaliotinis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir pan. Iš bylos medžiagos matyti, kad DNSB „Malūnas“ pirmininkas aktyviai dalyvavo prižiūrint atliekamus statybos modernizavimo darbus,- 2018 metų rugsėjo 21 dieną dalyvavo pasitarime kartu su įgaliotinio atstovu ir t.t., t.y., įgaliotojas turėjo galimybę atsisakyti įgaliotinio paslaugų, šiam netinkamai vykdant sutartį, dalyvauti pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktą, savalaikiai reikšti pretenzijas, nurodyti visus neatliktus darbus, atliktų darbų trūkumus ir pan. Tokia teise ieškovė nepasinaudojo.
Ieškovės atstovas advokatas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad „Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 10.1 punkte nustatyta, kad statybos užbaigimo procedūros – pagal STR 1.05.01:2017 subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens prašymą išduoti ar patvirtinti statybos užbaigimo dokumentą (statybos užbaigimo aktą ar deklaraciją apie statybos užbaigimą) ir priimant dėl to sprendimą. STR 1.05.01:2017 10.2 punkte nurodyta, kad statybos užbaigimo aktas – nustatyta tvarka sudarytos statybos užbaigimo komisijos surašytas dokumentas, patvirtinantis, kad ypatingasis ar neypatingasis statinys pastatytas, rekonstruotas, daugiabutis namas ar visuomeninės paskirties pastatas atnaujintas (modernizuotas), daugiabučio namo šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkytos pagal statinio projekto sprendinius. Todėl sistemiškai aiškinant šias teisės normas, teigtina, kad vadovaujantis CK 6.694 straipsnio 2 dalies 2 sakinyje įtvirtinta norma tais atvejais, kai pagal teisės aktus užbaigus statybos rangos darbus yra būtina gauti valstybės institucijos išduotą statybos užbaigimo aktą, baigiamasis statybos rangos darbų perdavimo aktas turi būti pasirašomas tik gavus valstybės institucijos išduotą statybos užbaigimo aktą, ir tik tokiu atveju būtų pagrindas laikyti, kad rangovo statybos darbai yra atlikti.“
Teismas iš dalies sutinka su tokiais advokato teiginiais, nes tinkamas naudoti statinys, tai toks statinys, kuris atitinka projektą, tenkina esminius statinio reikalavimus, ir gali būti saugiai naudojamas pagal paskirtį. Darytina išvada, kad statinys atitiks kokybės reikalavimus, jeigu bus tinkamas naudoti, t.y. tenkins LR CK 6.663 str. nustatytas kokybines charakteristikas. Jeigu statiniai ir įrenginiai rekonstruojami, rangovas atsako už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo atsparumo sumažėjimą ar netekimą. LR CK 6.663 straipsnyje nurodyta, kad darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje numatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Dažnai darbų rezultato atidavimo naudoti momentas bei statinio pripažinimo tinkamu naudoti momentas gali ir nesutapti. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš pradžių užsakovas su rangovu pasirašė tarpusavio priėmimo-perdavimo aktą, o tik po to buvo surengta statinio pripažinimo tinkamu naudoti procedūra. Lietuvos kasacinis teismas išaiškino, jog darbų rezultato atidavimas naudoti dažniausiai suprantamas, kaip darbų priėmimas-perdavimas, kurį reglamentuoja LR CK 6.694 str. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti,- tai ,,nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus“. Atsižvelgiant į tai, kad perdavus užsakovui darbų rezultatą, jam pereina nuosavybės teisė į statybos objektą, atsitiktinio daikto žuvimo ar sugedimo rizika, taip pat užsakovui kyla apmokėjimo už atliktus darbus pareiga, laikytina, jog statybos darbų priėmimo-perdavimo aktu sprendžiami užsakovo ir rangovo tarpusavio santykiai. Pažymėtina, jog pasirašyta Rangos sutartimi šalys susitarė, kad apmokėjimas už atliktus darbus bus vykdomas po darbų priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, galutinis atsiskaitymas vykdomas, kai pašalinti visi nustatyti trūkumai, objektas teisės aktų numatytos komisijos pripažintas tinkamu naudoti. Tuo tarpu statinį pripažįstant tinkamu naudoti siekiama įgyvendinti viešąjį interesą užtikrinant, kad būtų eksploatuojami tik tokie statiniai, kurie oficialiai pripažįstami atitinkantys visus jiems keliamus reikalavimus, nustatytus teisės aktuose. Teismas sutinka su ieškovės atstovo teiginiu, jog LR CK 6.694 str. 2 dalyje numatyta, kad priimant statybos darbų rezultatą dalyvauja atitinkamų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai. Viešojo administravimo subjektų dalyvavimas statinio priėmime-perdavime leidžia daryti prielaidas, kad darbų perdavimo priėmimo aktas nėra vien užsakovo ir rangovo tarpusavio santykių elementas, nes statinį galima naudoti tik pripažinus jį tinkamą naudoti. Tačiau pažymėtina, kad CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos numato, jog darbų perdavimo-priėmimo aktą pasirašo dvi šalys, kas sudaro prielaidas teigti, jog įstatymų leidėjas numatė pagrindinę taisyklę,- darbų perdavime-priėmime dalyvauja rangovas ir užsakovas ( CK 6.694 str.1 d., 4 d.). Tam tikrais įstatymų ir normatyvinių statybos dokumentų numatytais atvejais (CK 6.694 str.2 d.) priimant statybos darbų rezultatą turi dalyvauti viešojo administravimo subjektai, tam tikrais įstatymų ar statybos rangos sutarties numatytais atvejais ( CK 6.694 str. 5 d.) prieš priimant statybos darbų rezultatą būti atlikti bandymai ar kontroliniai matavimai. Šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kad darbų perdavimo priėmimo akto pasirašymo metu privalėjo dalyvauti ir viešojo administravimo subjektai. Advokato nuorodos į STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ tik patvirtina, kad šiame norminiame akte nustatyta statybos užbaigimo akto, o ne darbų perdavimo-priėmimo akto surašymo pagrindai ir sąlygos. Pažymėtina, jog šiuo metu kasacinio teismo praktikoje naudojamos sąvokos ,,atidavimas naudoti“ ,,pripažinimas tinkamu naudoti“ nėra tapačios. CK 6.694 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai nurodytas pagrindas, kada užsakovas gali atsisakyti priimti darbų rezultatą: „jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti“. Ieškovei nenurodžius šių aplinkybių, ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas.
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės ir 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, atmestinas ir prašymas priteisti palūkanas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Taip pat ir išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Ieškinį atmetus atsakovė prašo priteisti iš ieškovės: 2020-01-31 prašymu 847 Eur ( 580,80 Eur už atsiliepimo surašymą ir 266,20 Eur už atstovavimą teisme 2,75 val.),- teismui pateikta PVM sąskaita faktūra ASAU Nr.0005037, kur nurodyta 580,80 Eur suma, PVM sąskaita faktūra ASAU Nr.0005164, kur nurodyta 605 Eur suma, išrašas iš banko sąskaitos, iš kur matyti 2019-12-19 pervedimas 500 Eur ( pagal nežinomą sąskaitą), 2020-01-28 pervedimas 927,80 Eur ( apmokėjimas pagal sąskaitą Nr.0005164); 2020 m. liepos 31 d. prašymu atsakovė prašė papildomai priteisti 847 Eur , detalizacijoje nurodžiusi, kad atstovavimas teismo posėdyje 145,20 Eur, atsiliepimo į patikslintą ieškinį surašymas 701,80 Eur. Teismui pateikta PVM sąskaita faktūra ASAU Nr.0005388, kur nurodyta 847 Eur suma. 2020-04-23 UAB „Norvila“ pervedė į advokatų profesinę bendriją Euroteisės biuras 800 Eur ( mokėjimo pagrindas nenurodytas). 2020-06-12 UAB „Norvila“ pervedė į advokatų profesinę bendriją Euroteisės biuras 500 Eur ( mokėjimo pagrindas nenurodytas); 2020 m. spalio 16 d. atsakovė prašė papildomai priteisti 338,80 Eur už atstovavimą teismo posėdyje rugpjūčio mėnesį,- teismui pateikta PVM sąskaita faktūra ASAU Nr.0005776, kur suma nurodyta 677,60 Eur ( apmokėti iki 2020-09-15), pavedimas 2020-09-29 dėl 500 Eur ( pagal kokią sąskaitą mokama, nenurodyta).
Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad visais atvejais, priteisiant išlaidas už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo konstatavo, kad išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta). Aplinkybė, kad pateikti įrodymai yra ne pirminiai, o išvestiniai, neturi reikšmės, jei juose atsispindi pirmiau nurodyta informacija.
Atsakovė pateikė teismui dokumentus, iš kurių nustatyti, ar atsakovė patyrė kokias tai bylinėjimosi išlaidas šioje išnagrinėtoje byloje, negalima: PVM sąskaitose faktūrose nurodoma, kad teisinės paslaugos suteiktos pagal sutartį Nr.15-05-403, tačiau „Euroteisės biuras“ suteiktų teisinių paslaugų ataskaitoje nuo 2019-10-01 iki 2019-10-31 nurodyta, kad teisinių paslaugų sutartis Nr.15-12-284. Nei vienoje sąskaitoje, pažymoje ar ataskaitoje nenurodytas civilinės bylos, kurioje suteiktos teisinės paslaugos, numeris, teisinių paslaugų sutarties Nr. skiriasi; tik viename pinigų per banką pavedime nurodytas mokėjimo pagrindas (sąskaita Nr.0005164), tačiau nurodytoje sąskaitoje pinigų suma, ir pervesta pinigų suma skiriasi. Įvertinus aukščiau išdėstytą laikytina, jog teismui nepateikti tinkami, patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje Nr. e2-484-769/2020 patvirtinantys įrodymai, taip buvo pažeisti CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatai. Nesant patikimų duomenų apie realiai šioje byloje atsakovės patirtas atstovavimo išlaidas, siekiant, kad kita šalis nebūtų priversta mokėti už advokatų kontoros suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėta byla, atsakovės prašymas priteisti iš ieškovės atstovavimo išlaidas netenkintinas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 12,65 Eur. Ieškinį atmetus šios bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Malūnas“, j.a.k.142167117, Valstybei 12,65 Eur (dvylika eurų 65 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėja Rasa Augustė