Civilinė byla Nr. e2-411-470/2020

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02799-2019-8-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.1.; 1.3.5.7.; 3.2.6.5.

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS  

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 15 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė,

sekretoriaujant Redai Narijauskienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams A. Ž., advokato padėjėjai Kristinai Varanavičienei,

atsakovo atstovei advokato padėjėjai Monikai Šereikienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės UAB „Aivarai“ ieškinį atsakovui L. G., dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos sprendimo teisėtumo patikrinimo, atsakovo priešieškinį ieškovui dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Aivarai“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 2019-10-01 Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) sprendimo Nr. DGKS-6082 panaikinimo ir naujo sprendimo dėl L. G. darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priėmimo. Ieškovė teigia, kad ji su buvusiu darbuotoju L. G. atleidžiant jį iš darbo yra pilnai atsiskaičiusi, tačiau DGK pagal L. G. pareiškimą priėmė sprendimą priteisti iš ieškovės darbuotojui su darbo santykiais susijusias išmokas, iš viso 1911,53 Eur. Ieškovė nurodė, kad tarp jos ir atsakovo L. G. 2018-11-06 buvo sudaryta darbo sutartis, atsakovas įsidarbino tolimųjų reisų vairuotoju. 2019-02-25 L. G. reise Anglija –Prancūzija apgadino ieškovui priklausantį vilkiką, tačiau darbdavio apie tai neinformavo, po ko su juo prasidėjo konfliktas. 2019-04-01 atsakovas pateikė prašymą darbdaviui dėl atleidimo iš darbo, į darbą daugiau nevyko, nes pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2019-04-29, su juo atliktas galutinis atsiskaitymas. Atsiskaitant su atsakovu iš jo išmokų padaryta vieno vidutinio darbo užmokesčio išskaita - 596,83 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 156 straipsnio 1 dalį dėl vilkikui padarytos žalos jį eksploatuojant. Ieškovas pripažįsta, kad atliekant galutinį atsiskaitymą dėl skaičiavimo klaidos nebuvo sumokėta 85,39 Eur suma, tačiau tik pastebėjus šį faktą, suma nedelsiant buvo išmokėta.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė patikslino, kad teisminio proceso metu, atlikus teismo darbo ekonominę ekspertizę, buvo nustatyta su darbo santykiais susijusi nepriemoka darbuotojui, o taip pat pastebėtas faktas dėl neapmokėjimo atsakovui už 2 pirmąsias nedarbingumo dienas 2019 m. balandžio mėnesį. Ieškovo atstovė nurodo, kad nepriemokos 216,79 Eur (85,39 Eur sumokėta anksčiau) ir ligos kompensacijos 88,30 Eur išmokos atsakovui pervestos į jo banko sąskaitą. Su atsakovu visiškai atsiskaityta.

Ieškovo atstovė dėl pareikšto priešieškinio dėl netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką paaiškino, kad su juo visiškai nesutinka, jo nepripažįsta, kadangi su atsakovu yra visiškai atsiskaityta. Palaiko savo motyvus, išdėstytus atsiliepime į ieškinį.

Atsakovas L. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir palikti galioti DGK sprendimą Nr. DGKS-6082. Nurodo, kad tarp šalių kilęs ginčas yra išnagrinėtas DGK, priimtas sprendimas priteisti jam iš ieškovo 1911,53 Eur, toks sprendimas turi būti paliktas galioti. Savo ruožtu Atsakovas pateikė priešieškinį, vėliau patikslintą priešieškinį, kuriame nurodo, kad ekspertams atlikus darbo ekonominę ekspertizę, paaiškėjo, jog ieškovas netinkamai skaičiavo jo vidutinį darbo užmokestį, kuriuo teikiant priešieškinį jis rėmėsi, skaičiuodamas netesybas. Kadangi Ieškovas buvo nurodęs, jog vidutinis darbo užmokestis yra 596,83 Eur, o po ekspertizės atlikimo paaiškėjo, kad faktinis jo vidutinis darbo užmokestis sudarė 922,74 Eur, prašo po perskaičiavimo jo naudai iš ieškovės priteisti 5 536,44 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Taip pat L. G. nurodo, kad atlikus ekspertizę paaiškėjo, jog Ieškovė jam nėra sumokėjusi išmokos už dvi pirmąsias jo ligas dienas 2019 metų balandžio mėnesį. Kompensacija už ligos periodą sudaro 88,30 Eur už dvi pirmąsias jo ligos dienas, buvusias 2019 m. balandžio mėnesį, prašo šią sumą priteisti, taip pat prašo priteisti  ir 5 procentų metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovė, proceso metu įvertinusi darbo ekonominės ekspertizės rezultatus, sumokėjo Atsakovui visas su darbo santykiais susijusias išmokas, tačiau atsisako sumokėti padarytą 596,83 Eur išskaitą, atliktą už tariamai padarytą bendrovei žalą, o taip pat prašo priteisti kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką 5 536,44 Eur. Visos kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, Atsakovui yra sumokėtos.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2018-11-06 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 39 su trijų mėnesių išbandymo laikotarpiu, pagal kurią ieškovas nuo 2018-11-07 buvo priimtas dirbti pas ieškovą tolimųjų reisų vairuotoju. Darbdavys įsipareigojo mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą bazinį minimalų atlyginimą, mokant dienpinigius, apskaičiuotus pagal valstybei, į kurią vykstama, nustatytus dydžius, mokėjimas numatytas du kartus per mėnesį nuo 5 iki 15 ir nuo 20 iki 25 darbo dienų. Bazinis darbo užmokestis nuo 2018 m. lapkričio buvo 525,00 Eur, nuo 2019 m. sausio – 752,00 Eur. Darbovietė taikė suminę darbo laiko apskaitą, darbo užmokesčio skaičiavimui taikė penkių darbo dienų savaitę. Su atsakovu L. G. sudaryta darbo sutartis 2019-04-29 įmonės direktoriaus įsakymu buvo nutraukta LR darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo pareiškimu). L. G. 2019 m. balandžio mėnesį septynias dienas sirgo, už pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys jam neapskaičiavo ir neišmokėjo nedarbingumo pašalpos. 2019-08-13 atsakovas L. G. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu išieškoti iš UAB „Aivarai“ neišmokėtą darbo užmokestį ir įpareigojimo nutraukti darbo santykius. Prašyme nurodė, kad neišmokėtas darbo užmokestis už 2019 m. vasario ir kovo mėnesius, patikslintu prašymu nurodė, jog neišmokėtas darbo užmokestis ir kiti su tuo susieti mokėjimai yra nuo 2019 m. vasario mėnesio iki atleidimo iš darbo dienos. DGK 2019-10-01 sprendimu DGKS-6082 Atsakovo L. G. prašymą tenkino ir nusprendė išieškoti jo naudai iš ieškovės UAB „Aivarai“ 1911,53 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų. Nesutikdama su DGK sprendimu ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama DGK sprendimo peržiūrėjimo ir visiško jo panaikinimo.

Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą teisme atsižvelgta į tai, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė UAB „Aivarai“ dėl ginčo sprendimo pirmiausia kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus pagal ginčą išnagrinėjusios institucijos DGK Kauno skyriaus buveinės vietą, ir tik šiam teismui 2019-11-06 nutartimi atsisakius ieškinį priimti, kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą. Taigi, nors vieno mėnesio terminas kreiptis į teismą su skundu dėl DGK sprendimo buvo praleistas, tačiau imant domėn, kad terminas yra procesinis, jis praleistas dėl svarbių priežasčių, ieškinio priėmimo momentu jis buvo atnaujintas (DK 231 str. 2 d.).

Šios civilinės bylos nagrinėjimo procese nustatant ginčo ribas, buvo prieita išvados, kad ginčas tarp šalių dėl atsiskaitymo kyla iš laikotarpio nuo 2019 m. vasario iki darbuotojo atleidimo iš darbo dienos 2019-04-29, t. y. šalys nesutarė dėl trijų mėnesių išmokų, susijusių su darbo santykiais, tikslumo. Kadangi ieškovė į bylą pateikė įrodymus apie atsakovui išmokėtas išmokas jo atleidimo iš darbo dieną, o taip pat įrodymus apie išmokas jau po atleidimo iš darbo, be to ieškovės atstovė teismo posėdžio metu žodžiu, o taip pat rašytiniais paaiškinimais paaiškino, kad darbo užmokestis dėl samdomos buhalterinės įmonės daromų klaidų ne visada buvo tiksliai apskaičiuojamas, kad permokos buvo atskaitomos iš darbuotojo kitų mėnesių darbo užmokesčių, teismas civilinėje byloje abiejų ginčo šalių iniciatyva 2020-02-19 nutartimi paskyrė darbo ekonomikos ekspertizę, kurią atliko Lietuvos teismo ekspertinis centras.

Iš teismui pateikto 2020-07-14 darbo ekonomikos ekspertizės akto Nr. 11-511 (20) matyti, kad L. G. atleidimo iš darbo dieną 2019-04-29 turėjo būti išmokėta:

1)       Jeigu iš L. G. 2019 m. kovo mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos turėjo būti išskaičiuota 596,83 Eur suma, tai atleidimo iš darbo dieną 2019-04-29 jam turėjo būti apskaičiuota 421,19 Eur kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų 9,54 d. d. ir, atskaičius mokesčius, išmokėta 302,18 Eur;

2)       Jeigu iš L. G. 2019m. kovo mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos neturėjo būti išskaičiuota 596,83 Eur suma, tai atleidimo iš darbo dieną 2019-04-29 jam turėjo būti apskaičiuota 421,19 Eur kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų 9,54 d. d. ir, atskaičius mokesčius, išmokėta 302,18 Eur ir darbo užmokesčio 409,49 Eur skirtumas nuo apskaičiuotos išmokėjimui sumos ir pervestos į jo sąskaitą sumos.

Įvertinusi teismo ekspertizės išvadą, Ieškovė pripažino, jog Atsakovui liko nesumokėta 302,18 Eur. Kaip paaiškino Ieškovo atstovė, kadangi įmonė, atlikusi skaičiavimo patikslinimą nustatė klaidą ir dėl to 2019-11-07 atsakovui pervedė trūkstamą 85,39 Eur sumą, tai 2020-08-20 pervedė likusius 216,79 Eur, tokiu būdu su atsakovu galutinai atsiskaitydama, t. y. sumokėjo jam ekspertų nustatytą nepriemoką - nesumokėtą darbo užmokestį, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, iš viso 302,18 Eur, o taip pat 88,30 Eur kompensaciją už 2 pirmąsias ligos dienas 2019 m. balandžio mėnesį. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ieškovės atstovės nurodytos sumos yra pervestos į atsakovo banko sąskaitą ir ginčo dėl to tarp šalių neliko.

Teismo vertinimu, esant tokiems šalių paaiškinimams ir įrodymams apie sumokėtas lėšas atsakovui jau po ginčo išsprendimo DGK, tarp šalių neliko ginčo dėl galutinio atsiskaitymo, šalys patvirtino, jog ieškovė pervedė, o atsakovas savo sąskaitoje gavo visas darbdavio priklausančias jam išmokėti išmokas pagal ekspertų atliktus skaičiavimus.

Tarp šalių liko ginčas dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio (596,83 Eur)  žalos atlyginimo išskaitos iš Atsakovo darbo užmokesčio 2019 m. kovo mėnesį už esą atsakovo padarytą žalą įmonei dėl darbuotojo kaltų veiksmų, o taip pat šalys nesutaria dėl kompensacijos darbuotojui dydžio už uždelstą atsiskaityti laiką.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas plačiau nepasisako dėl šalių tarpusavyje išspręstos ginčo dalies dėl įvykusio atsiskaitymo su darbuotoju, bet analizuoja vieno vidutinio darbo užmokesčio dydžio -596,83 Eur išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio už padarytą turtinę žalą darbdaviui ir kompensacijos darbuotojui už uždelstą atsiskaityti laiką klausimus.

Dėl išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio

DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK 152 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į: 1) netekto turto ar turto, kurio vertė sumažėjo, vertę, atskaičiavus nusidėvėjimą, natūralų sumažėjimą ir turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius); 2) žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 3) žalą padariusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo; 4) faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis, ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika.

DK 150 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad išskaitos iš darbuotojo darbo užmokesčio gali būti daromos atlyginti žalai, kurią darbuotojas dėl savo kaltės padarė darbdaviui.

DK 156 straipsnio 1 dalis numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Minėta, kad ieškovė nustatė, jog reiso Anglija – Prancūzija metu, į kurį L. G. vyko su antrąja vairuotoja L. M., įvyko eismo įvykis, nes šiems vairuotojams grįžus iš reiso, perduodant vilkiką kitiems vairuotojams, pastebėtas apgadintas kairysis vilkiko bakas. Darbdavio įmonės direktorius įvertino padarytos žalos dydį 4889,29 Eur ir 2019-03-04 priėmė įsakymą „Dėl išskaitų iš L. G. ir priklausančių su darbo santykiais susijusių išmokų įvykdymo“, kuriuo įsakė iš darbuotojui L. G. priklausančių išmokų išskaičiuoti vieno jo vidutinio darbo užmokesčio išskaitą. Vienas vidutinis darbuotojo darbo užmokesčio dydis sudarė 596,83 Eur. Bylos teisme išnagrinėjimo dieną, įvertinus mokėtinų sumų atsakovui užskaitymą, ši išskaita pagal teismo eksperto išvadą sudarytų 409,49 Eur.

Atsakovas su ieškovės atlikta išskaita nesutinka, atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovė neatliko šio įvykio tyrimo, jo paaiškinimo nepareikalavo, jam nepranešė apie padarytą išskaitą, o automobilį jis apgadino tik nežymiai, įlenkdamas kuro baką. Pastarąją aplinkybę teisme patvirtino liudytoju apklaustas D. V., kuris parodė, kad jis tolimesnei eksploatacijai perėmė iš atsakovo jo naudotą vilkiką, pats dar pusmetį važinėjo su nesuremontuotu vilkiko baku ir tai jo eksploatacijai nebuvo kliūtis, darbdavys nesiėmė priemonių transporto priemonei suremontuoti.

Teismo vertinimu darbdavys visų pirma nepateikė į bylą jokių įrodymų apie jam padarytos turtinės žalos dėl autoįvykyje apgadinto vilkiko dydį. Antra, kaip numato Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio 8 dalies nuostatos drausti transporto priemones privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra privaloma ir šiuo atveju vilkikas buvo draustas Kasko draudimu, ką teismo posėdžio metu patvirtino Ieškovo atstovė, kuri paaiškino, kad Atsakovo vairuotas vilkikas įmonėje yra įgytas išperkamosios nuomos (lizingo) būdu, o šiuo metu vyksta žalos sureguliavimo procesas su apgadintos transporto priemonės draudiku. Šios aplinkybės rodo, kad Ieškovas, kuris kreipėsi į draudimo įmonę žalos atlyginimo, tuo pačiu jau yra jos dalį išskaičiavęs iš Atsakovo. Beje, pastebėtina, kad vieno darbo užmokesčio dydžio išskaita, kaip paaiškino šalys, yra išskaičiuota ir iš antrosios vilkiko vairuotojos L. M., kas tik patvirtina, kad ieškovė UAB „Aivarai“ neanalizavo įvykio aplinkybių, nenustatinėjo, kuris iš vairuotojų vairavo automobilį ir jį apgadino, t. y. nedėjo pastangų įvykiui išsiaiškinti ir nustatyti kaltą asmenį. Taigi, šiuo metu yra susidariusi situacija, kai tebevykstant žalos sureguliavimo tarp ieškovės ir draudiko procesui, dalis žalos atlyginimo jau yra išskaičiuota iš atsakovo, nors šiuo atveju tik draudimo bendrovė žalos išmokėjimo atveju įgytų reikalavimo teisę į nuostolį sukėlusį darbuotoją arba darbdavys įgytų reikalavimo teisę į darbuotoją draudiko jam neatlygintos žalos ribose. Šios aplinkybės rodo, kad nėra darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246-6.248 straipsniuose, dėl ko 2019-03-04 įmonės vadovo įsakymas dėl išskaitymo iš atsakovo darbo užmokesčio vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išskaitos yra neteisėtas.

Dėl kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką ir dėl galutinio atsiskaitymo

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos su darbo santykiais susijusios išmokos darbuotojui išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų.

DK 147 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Netesybų klausimas nebuvo sprendžiamas DGK, tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad darbuotojas savo pareiškime prašė išieškoti neišmokėtą jam darbo užmokestį ir kitas išmokas, o tai laikytina reikalavimu priteisti visas įstatymo jam numatytas išmokas, susijusias su darbo santykiais, tame tarpe netesybas. Teisė reikalauti netesybų darbuotojui numatyta DK 147 straipsnyje.

Kaip matyti iš L. G. 2019 m. balandžio mėnesio atsiskaitymo lapelio ir banko sąskaitos duomenų, jam atleidimo iš darbo dieną buvo priskaičiuota 369,98 Eur, o atskaičius mokesčius išmokėta 272,73 Eur. 

Pagal teismo darbo ekonominės ekspertizės akte Nr. 11-511 (20) nurodytus duomenis, tuo atveju, jei iš L. G. 2019 m. kovo mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio sumos neturėjo būti išskaičiuota 596,83 Eur suma, (tokią aplinkybę teismas nustatė), tai atleidimo iš darbo dieną 2019-04-29 jam turėjo būti apskaičiuota 421,19 Eur kompensacija už nepanaudotų kasmetinių atostogų 9,54 d. d. ir, atskaičius mokesčius, išmokėta 302,18 Eur ir darbo užmokesčio 409,49 Eur skirtumas nuo apskaičiuotos išmokėjimui sumos ir pervestos į jo sąskaitą sumos. Be to, kaip paaiškėjo atlikus ekspertizę, ir kaip pripažino abi šalys bylos nagrinėjimo metu, L. G. jo atleidimo iš darbo dieną turėjo būti apmokėtos dvi pirmosios jo ligos dienos 2019 m. balandžio mėnesį - 88,30 Eur, bet to nebuvo padaryta.

Taigi, L. G. jo atleidimo iš darbo dieną turėjo būti išmokėta iš viso 799,97 Eur (302,18 + 409,49 + 88,30 = 799,97), kai tuo tarpu atleidimo dieną jam buvo sumokėta 272,73 Eur. Skirtumas tarp mokėtinos atleidimo dieną sumos ir faktiškai išmokėtos atsakovui sumos yra 527,24 Eur (799,97-272,73 = 527,24). Po atleidimo iš darbo iki bylos išnagrinėjimo teisme dienos Ieškovas yra sumokėjęs atsakovui: 85,39 Eur (2019-11-07), 216,79 Eur (2020-08-20), o taip pat 88,30 Eur (2020-09-28), iš viso 390,48. Taigi, likusi nesumokėta suma yra 136,76 Eur, kuri atsakovui priteistina kaip išmokos, susijusios su darbo santykiais.

Atsakovas priešieškiniu prašo skaičiuoti netesybas nuo jo vidutinio 922,74 Eur darbo užmokesčio ir priteisti iš viso 5536,44 Eur netesybų už 6 mėnesius pavėlavus su juo atsiskaityti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jam neišmokėta galutinio atsiskaitymo dieną suma nesiekė tokio dydžio, todėl netesybos skaičiuotinos nuo 527,24 Eur (DK 147 straipsnio 2 dalis).

Byloje nėra nustatyta, kad su L. G. neatsiskaityta pilnai dėl jo paties kaltės ir nustatyta, kad su juo nebuvo pilnai atsiskaityta atleidimo iš darbo dieną.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavys su darbuotoju pilnai neatsiskaitė ir dėl to asmuo patyrė nepatogumus turėdamas kreiptis į DGK dėl priklausančių sumokėti sumų išieškojimo, taip pat vertina tai, kad uždelsimas atsiskaityti iš dalies įvyko dėl paties darbuotojo kaltės. Ieškovas pavėlavo išmokėti sumą daugiau negu šešis mėnesius (maksimalus laikotarpis, už kurį gali būti skaičiuojamos netesybos), tačiau, būdamas įsitikinęs, kad teisėtai padarė išskaitą iš darbuotojo už jo padarytą žalą, galėjo tikėtis atsakovo skundo ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo išskaitos padarymo dienos, nes tokį terminą ginčui numato DK. Tačiau šiuo atveju L. G. kreipėsi į DGK tik praėjus trims su puse mėnesio po jo atleidimo iš darbo - 2019-08-13. Pastebėtina, kad DGK atskirai nesprendė klausimo dėl termino atnaujinimo darbo ginčui, tačiau tai, jog skundą priėmė ir nagrinėjo, laikytina, jog procesinį terminą skundui paduoti atnaujino. Taigi, darbdavys šiuo atveju negali būti atsakingas už uždelstą atsiskaityti laikotarpį iki skundo padavimo DGK, todėl šis terminas iš įstatyme numatyti 6 mėnesių termino išminusuotinas. L. G. netesybos skaičiuotinos už 2,5 mėnesio, tačiau jų dydis mažintinas atsižvelgiant į trumpą darbuotojo darbo trukmę įmonėje (neišdirbo nė pusės metų), į tai, kad teismo sprendimo priėmimo metu liko neatsiskaityta tik maža dalis, kad nepriemoką iš esmės lėmė paties darbuotojo veiksmais padarytos žalos faktas, nesumokėta darbuotojui suma yra žymiai mažesnė nei prašomos priteisti netesybos, todėl vadovaudamasis proporcingumo, sąžiningumo ir šalių interesų pusiausvyros principu, teismas jas mažina iki dviejų dydžių ir priteisia 1054,48 Eur (527,24 x 2 = 1054.48) netesybų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis)

Tenkinama 72 procentai ieškinio (DGK priteistą 1911,53 Eur sumą teismas sumažino iki 527,24 Eur, iš kurios 390,48 Eur atsakovui sumokėta jau teismo proceso eigoje. Ieškovė UAB „Aivarai“ sumokėjo 75 EUR žyminio mokesčio bei 500 EUR advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti, o taip pat patyrė 450 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 1025,00 Eur.

Patikslinto priešieškinio tenkinama 19 procentų (reikalavimas pareikštas dėl 5624,74 Eur, priteista 1054,48 Eur, iš jų 88 Eur ieškovė sumokėjo atsakovui jau teismo proceso eigoje. Atsakovas L. G. sumokėjo 450 EUR advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti ir patyrė 450 Eur ekspertizės išlaidų, iš viso 900 Eur.

Iš atsakovo L. G. priteistina 738,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Aivarai“. Iš ieškovės UAB „Aivarai“ atsakovui L. G. priteistina 171,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo L. G. priteistina ieškovui UAB „Aivarai“ 567,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės UAB „Aivarai“ (juridinio asmens kodas 304366852, buveinė Prienų rajonas, Byliškės, Purienų takas 3) atsakovui L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 136,00 Eur neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš ieškovės UAB „Aivarai“ (juridinio asmens kodas 304366852, buveinė Prienų rajonas, Byliškės, Purienų takas 3) atsakovui L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1054,48 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) UAB „Aivarai“ juridinio asmens kodas 304366852, buveinė Prienų rajonas, Byliškės, Purienų takas 3) 567,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Konstatuoti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui darbo ginčo byloje netenka galios darbo ginčų komisijos sprendimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja                                                                        Snaigė Juknevičienė