Civilinė byla Nr. e2-834-925/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12878-2022-1

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.5.1;

2.6.10.5.2.17; 2.6.39.2.5.1.2; 3.2.6.1.

(S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. gegužės 23 d.

Vilnius

 

        Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė,

sekretoriaujant Jelenai Gladkauskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,

atsakovės atstovui advokatui Gilbertui Kinderevičiui,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu per Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Dorsimus“ dėl turtinės žalos atlyginimo subrogacijos tvarka, trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

1.       Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir ieškovė) pareikštu ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“ (toliau – ir atsakovė) 34 332,38 Eur žalos atlyginimo, 5 107,53 Eur kompensacinių palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018-10-01 ieškovė ir draudėja UAB „Komponentas“ sudarė verslo draudimo sutartį (Serija LD Nr. 112527687, draudimo liudijimo Nr. 451579401), pagal kurią laikotarpiu 2018-11-10 - 2019-11-09 nuo gaisro ar gamtinių jėgų, taip pat ir nuo kitų rizikų buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini) (t. y. statinys, skirtas sandėliavimui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir statinys, kurio paskirtis - vandentiekio tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. adresu (duomenys neskelbtini (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), degė įmonės UAB „Komponentas“ administracinės patalpos. 2019 m. (duomenys neskelbtini) d., apie 8 val. 00 min., buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad gaisras kilo antrame aukšte įrengtose administracinėse patalpose ant stalo, prie serverinės spintos, kur stovėjo atsakovei UAB „Dorsimus“ priklausantis kompiuteris su vaizduokliu. Gaisro metu smarkiai apdegė 5 m2 kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos. Nustatyta, kad iš apanglėjimų matyti, jog gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Gaisras iš serverinės patalpos į kitas patalpas neišplito, tik nesmarkiai aprūko koridoriaus lubos.

 

3.       Ieškovė pagal Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (žalos Nr. 2226670), 2019-09-09 Draudimo išmokos apskaičiavimo aktą atlygino UAB „Komponentas“ dėl gaisro atsiradusią žalą, t. y. 2019-09-10 išmokėjo UAB „Komponentas“ 37 688,02 Eur sumą. Ieškovės teigimu, gaisrą ir kilusią žalą kartu su draudimo išmokos dydžiu/jo atlyginimu taip pat patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus raštas dėl informacijos pateikimo Nr. 9.4-7-(11.7.141 E), 2019-09-08 Tarnybinis pranešimas dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo, Fotolentelė, detalizuotas Draudimo išmokos apskaičiavimo aktas, į kurį įtraukos PVM sąskaitos-faktūros Nr. 6740035436, Nr. 6740035444, Nr. 6740035440 ir atliktų darbų aktai, PVM sąskaita-faktūra DOR010533, serverinės remonto sąmata, medžiagų sąskaitos be PVM, LV Group valymo sąskaita Nr. 23-08-2019, pranešimas apie žalos atlyginimą. Ieškovė 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai UAB „Komponentas“ išmokėjo 37 688,02 Eur (buvo atlikta besąlyginė 580,00 Eur išskaita, todėl bendra galutinė draudėjai išmokėta suma 38 268,02 Eur [nuostolių suma] – 580,00 Eur [besąlyginė išskaita] = 37 688,02 Eur). Ieškovė pažymėjo, kad draudėjai UAB „Komponentas“ padarytų nuostolių sumą sudaro ir suma, skirta medžiagoms padengti. Buvo paskaičiuotas visų medžiagų, kurios yra įtrauktos į išmokos apskaičiavimo aktą, nusidėvėjimas, kuris sudaro 3 355,64 Eur. Atsižvelgiant į tai, padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovė UAB „Dorsimus“, yra 34 332,38 Eur (38 268,02 [nuostolių suma] – 580,00 Eur [besąlyginė išskaita] – 3 355,64 Eur [nusidėvėjimas]).

 

4.       Kaip minėta, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybiniame pranešime konstatuota, jog iš apanglėjimų matyti, kad gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo požymius, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Turimais duomenimis, kompiuteris su vaizduokliu priklausė atsakovei. Jau minėtame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas. Ieškovės teigimu, akivaizdu, kad šiuo atveju atsakovė nesugebėjo naudotis savo turtu taip, kad nekiltų gaisras, buvo neatidi ir nerūpestinga, nors tai buvo būtina, žinant, kad kompiuteris su vaizduokliu yra senas (todėl gali pasitaikyti šio elektros įrenginio gedimų) ir laikomas nuosavybės teise kitam asmeniui priklausančioje patalpoje. Taigi atsakovė rūpestingai ir atidžiai neprižiūrėjo jai priklausančio turto, nesiėmė veiksmų, kad būtų išvengta gaisro, t. y. pažeidė bendrą pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.248 str. 3 d.), dėl ko buvo padaryta žala ieškovės draustam turtui. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 34 332,38 Eur sumą, taip pat kompensacines ir procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

 

5.       Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė su pareikštu ieškiniu nesutinkanti, nes neegzistuoja nei viena iš būtinųjų deliktinės atsakomybės sąlygų, kurioms esant būtų galima atsakovės atsakomybė. Atsakovė nurodė, kad tarp UAB „Komponentas“ ir UAB „Vestra tuto“ (po reorganizavimo pavadinimas – UAB „Dorsimus“) 2015 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartis Nr. 107, kurios pagrindu atsakovė vykdė objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijos ir joje esančių statinių apsaugą, teikiant stebėjimo ir kontrolės paslaugas (toliau – ir Sutartis). Pagal sudarytą Sutartį atsakovė užsakovei UAB „Komponentas“ stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas teikė nuotoliniu būdu, budinčiam operatoriui stebint ir fiksuojant centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus signalus/duomenis, kurie iš saugomo objekto perduodami į pultą per objekte esančias apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemas, priimant sprendimus dėl atitinkamo reagavimo. Teikiant tokio pobūdžio paslaugas, objekto stebėjimo ir kontrolės metu visomis savaitės dienomis visą parą budintys operatoriai stebi ir fiksuoja centralizuotame stebėjimo pulte gaunamus signalus/duomenis apie objekto apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų veikimą, ar pultas turi ryšį su šiomis sistemomis, ar užtikrinamas joms reikalingas elektros tiekimas, ar sistemos įjungtos saugumo režime („priduotos“ saugoti), ar veikia atskiri šių sistemų komponentai (davikliai, vaizdo stebėjimo kameros, ir pan.), ar sistemos nefiksuoja pažeidimų (judėjimo, pravirų vartų, durų, langų, ir pan.), taip pat atliekamas vaizdo stebėjimas, kai operatorius stebi pulte gaunamus tiesioginius vaizdo duomenis per objekto vaizdo stebėjimo sistemos kameras, įvertina, ar vizualiai objekte nematyti pažeidimų. Operatorius, gavęs centralizuotame stebėjimo pulte signalus/duomenis apie apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų ar objekto saugumo pažeidimus, juos nedelsiant įvertina ir pagal signalų/duomenų pobūdį priima sprendimus dėl reagavimo į juos, t. y. ar signalas/duomenys apie pažeidimą nėra klaidingi (trumpą laikotarpį dingusi elektra, nukritęs daiktas ir t. t.), ar į juos reaguoti ir siųsti greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objektą iš išorės, ar reikia pranešti už objektą atsakingam asmeniui apie pažeidimą, ir pan. Visais atvejais teikiant aptariamo pobūdžio paslaugas objekte turi būti sumontuotos apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, galinčios atitinkamu ryšiu (telefoniniu, radijo bangų, GSM ar interneto ryšiu) perduoti signalus/duomenis apie sistemų veikimą ar jų fiksuojamus objekto saugumo pažeidimus. Paprastai teikiant stebėjimo ir kontrolės paslaugas objekto savininko ar valdytojo turimos apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos, pagal paslaugų poreikį suprogramuojamos perduoti signalus/duomenis į centralizuotą stebėjimo pultą, o tokių neturint, kliento užsakymu atsakovė gali sumontuoti aptariamas sistemas, atskirus jos komponentus ir perduoti klientui nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais juos valdyti ir naudotis. Šioje vietoje itin svarbu pažymėti tai, kad atsakovė faktiškai nevaldo ir nenaudoja apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, kadangi paslaugos yra teikiamos nuotoliniu būdu, susijusios tik su centralizuotame stebėjimo pulte gautų signalų/duomenų stebėjimu, fiksavimu ir reagavimu į juos.

 

6.       Atsakovės operatorė, budėjusi prie centralizuoto stebėjimo pulto ir atlikdama objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir reagavimą, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. 9 val. 42 min. 22 sek. gavo aliarmo signalą/duomenis iš apsaugos signalizacijos sistemos apie dingusį ryšį su išsiplėtimo moduliu, o tuo pačiu metu dingo vaizdas iš vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos. Praėjus vos 12 sek., t. y. 9 val. 42 min. 34 sek., centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalas/duomenys apie objektuose esančios bendros apsaugos signalizacijos sistemos gedimą – sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Po 2 min. 18 sek., t. y. 9 val. 44 min. 52 sek. buvo gautas pakartotinis signalas/duomenys, kad apsaugos signalizacijos sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Atsakovės operatorė, įvertinusi situacijos rimtumą, nedelsiant (apytiksliai 9 val. 43 min.) išsiuntė greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objekto išorę, ar nematyti įsilaužimo į objektą požymių, pravirų vartų, durų, langų, ar teritorijoje nėra vaikštančių pašalinių asmenų, ar nėra sklindančių dūmų, sprogimo padarinių ar kitokių pavojaus ženklų. Operatorė iš karto (apytiksliai 9 val. 44 min.) telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai telefonu paaiškino apie susidariusią situaciją, nurodė apie būtinybę atvykti į objektą ir apžiūrėti jį kartu su apsaugos darbuotoju. UAB „Komponentas“ atstovė atsisakė vykti į objektą.

7.       Atsakovės greitojo reagavimo grupė, atvykusi į objektą (apytiksliai 9 val. 50 min.) ir apžiūrėjusi objektą vizualiai, nematė jokių įsibrovimo į objektą ženklų, pravirų vartų, langų, durų, sklindančių dūmų, pašalinių asmenų ar kitų pavojaus ženklų, ir apie tai informavo (apytiksliai 10 val. 0 min.) centralizuoto pulto operatorę, kuri nurodė grupei likti toliau prie objekto iki atskiro nurodymo. Atsakovės operatorė centralizuotame stebėjimo pulte 10 val. 0 min. 52 sek. gavo paskutinį signalą/duomenis, jog visiškai nėra ryšio su objekte esančiomis sistemomis. Toks signalas gaunamas tik tuomet, kai centralizuotas stebėjimo pultas po eilės mėginimų užmegzti ryšį su objekte esančiomis sistemomis, negauna jokio atsako, t. y. nėra užmezgamas ryšys. Po gautos informacijos iš greitojo reagavimo grupės bei signalo centralizuotame stebėjimo pulte, operatorė pakartotinai telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai paaiškinus apie susidariusią situaciją, ji atsisakė atvykti į objektą ir kartu su apsaugos darbuotoju apžiūrėti objektą, nustatyti sistemų neveikimo priežastis. UAB „Komponentas“ atsakingam asmeniui atsisakius atvykti į objektą arba atsiųsti kitus įgaliotus asmenis, atsakovės operatorė susisiekė su atsakovės techninio padalinio vadovu, kuriam paaiškino apie susidariusią situaciją objekte, ir pasiteiravo, kaip elgtis toliau, jeigu sistemos visiškai neveikia ir neina atlikti stebėjimo, reagavimo kontrolės, o atsakingas asmuo nesutinka atvykti į objektą. Atsakovės techninio padalinio vadovas informavo operatorę, kad viskas iš atsakovės pusės padaryta maksimaliai teisingai ir viskas, ką galima padaryti - papildomai siųsti greitojo reagavimo grupę periodiškai patikrinti objekto išorės tol, kol atvyks UAB „Komponentas“ atstovai, bus perimtas objektas. Atsakovė pažymėjo, kad centralizuoto stebėjimo pulto operatorius apie aliarmus signalizuojančius rimtus saugumo pažeidimus praneša atsakingiems už objektą asmenims, o apie pranešimą pažymi žurnale, kuriame fiksuojami atlikti skambučiai. Atsakovė papildomai pateikia centralizuoto stebėjimo pulto operatoriaus žurnalo išrašą, patvirtinantį atliktus pranešimus. Atsakovės operatorė telefonu informavo greitojo reagavimo grupę, kad ji nebelauktų prie objekto ir grįžtų į būstinę, kur yra centralizuotas stebėjimo pultas, nes atsakingas asmuo neatvyks. Greitojo reagavimo grupei sugrįžus, operatorė nurodė, kad grupė periodiškai vyktų iki objekto ir patikrintų, ar nematyti kokių nors pažeidimų. Tokiu būdu, atsakovės greitojo reagavimo grupė periodiškai važiavo ir tikrino objekto išorę, ar jame nematyti pažeidimų, iki pat 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apytiksliai 12-13 val., kol į objektą atvyko UAB „Komponentas“ atstovas. Atsakovės centralizuoto stebėjimo pulto operatorė 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apytiksliai 16 val. buvo informuota, kad UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukšto serverinės paskirties patalpoje buvo kilęs gaisras. Po gaisro, UAB „Komponentas“ užsakymu, atsakovė atliko apsaugos signalizacijos sistemos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos remontą.

 

8.       Atsakovė pažymėjo, jog vien ieškovės nurodomas žalos padarymo/ atsiradimo faktas nukentėjusiam asmeniui, t. y. UAB „Komponentas“, jokiu būdu nereiškia, jog už šią žalą yra atsakinga būtent atsakovė. Atsakovės teigimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir/ar jos pareigūnų užfiksuoti duomenys niekaip nepatvirtina ir neįrodo, kad patalpose gaisras kilo dėl konkretaus prietaiso gedimo. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2019 m. birželio 29 d. akte dėl kilusio gaisro Nr. 53-1720, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus vidaus tarnybos kapitono D. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus 2022 m. balandžio 22 d. rašte Nr. 2301264 „Dėl informacijos pateikimo“ kartojamos tos pačios aplinkybės apie apdegusią serverinės patalpą ir prieinama prie išvados, kad „labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas“. Visuose paminėtuose raštuose iš esmės yra perrašomos ir pakartojamos tos pačios aplinkybės, kurias pareigūnams žodžiu ar raštu nurodė UAB „Komponentas“ atstovai, tačiau šios aplinkybės, atsakovės teigimu, nebuvo objektyviai tiriamos ir nustatinėjamos. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos jokio objektyvaus tyrimo neatliko ir tokių aplinkybių objektyviai nenustatinėjo, pačių daiktų netyrė.

 

9.       Nors ieškovė teigė, kad gaisrą tariamai sukėlė kompiuterio su vaizduokliu gedimas, tačiau nei viename iš aptariamų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštų nebuvo nustatyta/konstatuota, jog gaisras kilo dėl konkretaus prietaiso gedimo, o tuo labiau priklausiusio atsakovei, t. y. ne tik neidentifikuotas konkretus prietaisas, tačiau nėra nustatytas ir konkretus jo sugedimo faktas. Itin svarbu pastebėti tai, kad Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos raštuose nurodoma tik „labiausiai tikėtina priežastis“, t. y. spėjama priežastis, o ne realiai nustatyta.

10.       Net jeigu būtų galima laikyti, kad gaisras kilo tariamai dėl kompiuterio su vaizduokliu gedimo, nors tai nagrinėjamu atveju nėra įrodyta, atsakovė negali būti laikoma kalta dėl to, nes ji nevaldė ir nenaudojo jokio kompiuterio su vaizduokliu. Kaip minėta, atsakovė UAB „Komponentas“ stebėjimo ir kontrolės/reagavimo paslaugas teikė nuotoliniu būdu, atsakovė faktiškai nevaldė ir nenaudojo apsaugos signalizacijos, vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, nes atsakovės teikiamos paslaugos buvo susijusios tik su centralizuotame stebėjimo pulte gautų signalų/duomenų stebėjimu ir reagavimu į juos, t. y. paslaugos niekaip nesusijusios su sistemų, prietaisų faktinius naudojimu ir valdymu. Atsakovės centralizuotame stebėjimo pulte buvo tik gaunami signalai/duomenys iš objektų. Atsakovė niekaip faktiškai nevaldė ir nenaudojo apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemų, objektyviai neturėjo galimybės nuotoliniu būdu jų įjungti ar atjungti. Tam, kad asmenys galėtų valdyti ir naudotis tokiomis sistemomis, jie mažų mažiausiai turi turėti netrukdomą fizinį priėjimą prie šių sistemų, galimybę jas paveikti. Atsakovė, neturėdama nuo objekto nei raktų, nei apsauginės signalizacijos kodų, negalėjo patekti į serverinės vidų, prieiti prie joje esančių prietaisų. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovė nėra serverinėje esančių sistemų nei valdytoja, nei naudotoja ir negali būti laikom atsakinga už jų galimai sukeltą žalą.

 

11.       Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik neįrodė paties žalos sukėlimo UAB „Komponentas“ fakto, tačiau nepagrindė ir jos dydžio. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų apie tai, kad gaisro metu buvo paveiktos kitos patalpos (ne tik serverinė), todėl į sąmatą nepagrįstai įtraukia ir darbus patalpose, dėl kurių nėra pateikta įrodymų, kad jos buvo paveiktos kilusio gaisro.

 

12.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti.

 

13.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti, teigė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė yra atsakinga už ieškovės draudėjai padarytą žalą dėl kilusio gaisro.

 

14.       Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Į teismo posėdį, apie kurį trečiajam asmeniui pranešta tinkamai, trečiojo asmens atstovas neatvyko. Byla išnagrinėta trečiojo asmens ADB „Gjensidige“ atstovui nedalyvaujant.

 

       Ieškinys tenkintinas iš dalies 

 

15.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. adresu (duomenys neskelbtini), kilo gaisras UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose. Ieškovė su UAB „Komponentas“ (draudėja) yra sudariusios Verslo draudimo sutartį, Serija LD Nr. 112527687 (draudimo liudijimo Nr. 451579401), kuria remiantis laikotarpiu 2018-11-10 - 2019-11-09 nuo gaisro ar gamtinių jėgų, taip pat ir nuo kitų rizikų buvo apdraustas draudėjai priklausantis turtas – statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), įskaitant ir serverinės paskirties patalpą, kurioje kilo gaisras.

 

16.       Ieškovė, vadovaudamasi su UAB „Komponentas“ sudaryta draudimo sutartimi, įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo draudimo išmokos dydį bei 2019 m. rugsėjo 10 d. draudėjai UAB „Komponentas“ išmokėjo 37 688,02 Eur dydžio draudimo išmoką. Atitinkamai ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens, pateikė atsakovei ieškinį dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, nes laiko, kad atsakovė yra atsakingas už kilusią žalą asmuo.

17.       Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, t. y. pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį tie žalos atlyginimo santykiai yra atsirandantys delikto pagrindu arba iš tų asmenų sutarties. Kai žalos atlyginimo santykiai kyla iš sutarties neįvykdymo, tai pradinio kreditoriaus ir skolininko žalos atlyginimo santykius nulemianti sutartis tampa privaloma naujajam kreditoriui (draudikui) subrogacijos pagrindu. Pažymėtina, kad, nepaisant to, kuriomis taisyklėmis (pagal įstatymą ar sutartį) vadovautųsi naujasis kreditorius, skolininkas gali atsikirsti naujojo kreditoriaus reikalavimams CK 6.107 straipsnio nustatyta tvarka. Draudėjas (naudos gavėjas) privalo perduoti draudikui visus dokumentus ir įrodymus, pranešti draudikui duomenis, reikiamus įgyvendinti reikalavimo teisės perėjimą ir šios (perėjusios) teisės įgyvendinimą (CK 6.1015 straipsnio 3 dalis). Priklausomai nuo turto draudimo rūšies reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį perėjimas draudikui gali turėti ypatumų, bet visais atvejais galioja taisyklė, kad subrogacinis reikalavimas negali viršyti draudimo išmokos.‏‏‎ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012).

18.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015-09-22 tarp UAB „Komponentas“ ir UAB „Vestra tuto“ buvo sudaryta Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartis Nr. 107 (toliau – ir Sutartis), kurios 1.1 punktas numatė, kad užsakovas (UAB „Komponentas“) paveda, o vykdytojas (UAB „Vestra tuto“) vykdant apsaugą stebi ir kontroliuoja teritoriją ir joje esančius statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.4 punkte numatyta, kad objekto apsaugai yra sumontuota vaizdo stebėjimo įranga; vykdytojo sumontuota vaizdo stebėjimo aparatūra (Priedas Nr. 3, Pažyma apie apsaugos pagerinimui panaudotą vykdytojo aparatūrą) užsakovo objekte lieka UAB „Vestra tuto“ nuosavybė. Nustatyta, kad 2016-08-24 pranešimu UAB „Vestra tuto“ įsipareigojimų pagal paminėtą Sutartį vykdymą perėmė atsakovė UAB „Dorsimus“.

19.       Byloje nustatyta, kad atsakovės operatorė, budėjusi prie centralizuoto stebėjimo pulto ir atlikdama objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stebėjimą ir reagavimą, 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. 9 val. 42 min. 22 s. gavo aliarmo signalą/duomenis iš apsaugos signalizacijos sistemos apie dingusį ryšį su išsiplėtimo moduliu, o tuo pačiu metu dingo vaizdas iš vaizdo stebėjimo, įrašymo sistemos. 9 val. 42 min. 34 sek. centralizuotame stebėjimo pulte buvo gautas signalas/duomenys apie objektuose esančios bendros apsaugos signalizacijos sistemos gedimą – sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. 9 val. 44 min. 52 s. buvo gautas pakartotinis signalas/duomenys, kad apsaugos signalizacijos sistemos akumuliatorius/baterija nepalaiko jos veikimo. Atsakovės operatorė nedelsiant (apytiksliai 9 val. 43 min.) išsiuntė greitojo reagavimo grupę fiziškai apžiūrėti objekto išorę, t. y. ar nematyti įsilaužimo į objektą požymių, pravirų vartų, durų, langų, ar teritorijoje nėra vaikštančių pašalinių asmenų, ar nėra sklindančių dūmų, sprogimo padarinių ar kitokių pavojaus ženklų. Be to, operatorė nedelsiant (apytiksliai 9 val. 44 min.) telefonu susisiekė su UAB „Komponentas“ įgaliota atstove D. P., kuriai telefonu paaiškino apie susidariusią situaciją, nurodė apie būtinybę atvykti į objektą ir apžiūrėti jį kartu su apsaugos darbuotoju. UAB „Komponentas“ atstovė vykti į objektą atsisakė. Atsakovės greitojo reagavimo grupė, atvykusi į objektą (apytiksliai 9 val. 50 min.) ir apžiūrėjusi objektą vizualiai, nematė jokių įsibrovimo į objektą ženklų, pravirų vartų, langų, durų, sklindančių dūmų, pašalinių asmenų ar kitų pavojaus ženklų, ir apie tai informavo (apytiksliai 10 val. 0 min.) centralizuoto pulto operatorę, kuri nurodė grupei likti toliau prie objekto iki atskiro nurodymo. Atsakovės operatorė centralizuotame stebėjimo pulte 10 val. 0 min. 52 s. gavo paskutinį signalą/duomenis, jog visiškai nėra ryšio su objekte esančiomis sistemomis ir šio ryšio nepavyko atkurti iki (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, jog UAB „Komponentas“ patalpose kilo gaisras. Atsakovės atstovams neturint galimybių patekti į pastatą, greitojo reagavimo grupė periodiškai važiavo ir tikrino objekto išorę, ar jame nematyti pažeidimų, iki pat 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. apytiksliai 12-13 val. kol, į objektą atvyko UAB „Komponentas“ atstovė.

20.       Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. S. 2019 m. birželio 29 d. surašyto Akto dėl kilusio gaisro Nr. 53-1720 matyti, kad pranešimo priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai apie gaisrą, kilusį (duomenys neskelbtini) UAB „Komponentas“ administracinėse patalpose (duomenys neskelbtini), laikas yra (duomenys neskelbtini) 15 val. 40 min. Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į gaisro vietą pranešimo gavimo dieną nevyko. Akte nurodyti gaisro padariniai: gaisro metu smarkiai apdegė 5 m2 kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos, sudegė ir apsilydė visa kambaryje buvusi elektronikos įranga. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros prietaisų, įrenginių gedimas.

21.       Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus D. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. tarnybiniame pranešime Dėl neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), apie 15 val. 40 min, buvo gautas skambutis Bendrajame pagalbos centre, jog adresu (duomenys neskelbtini), degė įmonės UAB „Komponentas“ administracinės patalpos. (duomenys neskelbtini), apie 8 val. 00 min., buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad gaisras kilo antrame aukšte įrengtose administracinėse patalpose. Gaisro metu smarkiai apdegė 5 m2 kambariukas, aprūko ir apsilydė kambariuko, kuriame buvo įrengta interneto serverinė, lubos. Iš apanglėjimų matyti, kad gaisras kilo ant stalo ir laidais kilo link lubų. Gaisras iš serverinės patalpos į kitas patalpas neišplito, tik nesmarkiai aprūko koridoriaus lubos. Ugniagesiai gesinti gaisro iškviesti nebuvo, nes gaisras užgeso savaime. Apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimo požymius, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, kur matomas stipriausiai terminio poveikio pažeistas spintos šonas, toje vietoje stovėjo kompiuteris su vaizduokliu. Apibendrinus visas gaisro kilimo aplinkybes, faktinius duomenis, surinktus gaisravietės apžiūros metu, nustatyta, kas labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis techninė – elektros prietaisų, įrenginių gedimas.

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad serverinėje, kurioje (duomenys neskelbtini) kilo gaisras, buvo Sutarties vykdymui reikalinga UAB „Dorsimus“ stebėjimo aparatūra – tai patvirtina 2019-08-07 UAB „Dorsimus“ vykdančiojo direktoriaus A. A. 2019-08-07 rašytinis paaiškinimas, UAB „Dorsimus“ techninio padalinio vadovo A. G. 2021-01-18 tarnybinis pranešimas, liudytojų D. P. ir A. G. teisme duoti parodymai. Sutarties Priede Nr. 3 yra nurodyta vaizdo stebėjimo ir įrašymo sistemą sudaranti įranga, tarp kurios yra nurodytas staliukas, monitorius CRT, kompiuteris Intel 3 Ghz. Liudytoju apklaustas UAB „Dorsimus“ techninio padalinio vadovas A. G. parodė, kad paslaugoms pagal sudarytą Sutartį teikti buvo reikalinga įranga – įrašymo įranga, monitorius, kabeliai, apsaugos centralė, - kuri buvo serverinėje. Liudytojas patvirtino, kad serverinėje buvo senas monitorius (vaizduoklis), jis buvo naudojamas incidentams peržiūrėti, nebuvo būtina jį laikyti įjungtą. Liudytojas nurodė nepamenantis, ar serverinėje buvo kompiuteris.

23.       Liudytoja D. P., apklausiama 2023-02-09 teismo posėdyje, parodė, kad ji yra UAB „Komponentas“ darbuotoja – inžinierė, išsilavinimas aukštasis – pramoninė civilinė statyba. Nurodė, kad UAB „Komponentas“ buvo sudariusi sutartį su UAB „Vestra tuto“, kurios įsipareigojimus pagal šią sutartį nuo 2016-08-24 perėmė atsakovė. Sutarties objektas – teritorijos stebėjimas per vaizdo kameras; patalpų stebėjimas neįėjo. Liudytoja nurodė, kad ji buvo įtraukta į atsakingų asmenų sąrašą pagal priedą prie sutarties. Paaiškino, kad jeigu kas nors atsitinka teritorijoje, apsauga pagal tą sąrašą skambina asmenimis iš sąrašo, dėl to pastate esančių įmonių atstovai nurodyti sąraše. Liudytoja parodė, kad (duomenys neskelbtini) jai skambino budinti apsaugos poste ir pasakė, kad jie per kameras nieko nemato, sakė, kad apsaugos gaisrinės signalizacijos signalai yra aliarminiai ir klausė, ką daryti. Buvo daroma prielaida, kad kažkas yra su elektra. Liudytoja paaiškino, kad jeigu dingsta elektra ar yra kokie elektros gedimai, įmonė (UAB „Komponentas“) gauna pranešimus iš ESO. Jokių pranešimų iš ESO tuo metu nebuvo. Liudytoja nurodė budinčiai patikrinti, ar yra elektra pastate tokiu būdu: patikrinti, ar veikia įvažiavimo į teritoriją vartai. Buvo pranešta, kad vartai veikia, todėl padarė išvadą, kad elektra yra. Liudytoja pasakė budinčiai siųsti ekipažą ir žiūrėti, kas yra su kameromis. Dar pasakė, kad skambintų UAB „Raben Lietuva“ žmonėms, nes patikrinti, kur yra gedimas, reikia įeiti į patalpas. Liudytoja paaiškino, kad ji įeiti į serverinę negalėjo, nes į serverinę patekimas yra pro UAB „Raben Lietuva“ išnuomotas patalpas, į kurias leisti patekti galėjo tik nuomininkas. Liudytoja nurodė neatsimenanti, ar ją kvietė atvykti į vietą, taip pat nesidomėjo, ar pavyko atkurti kamerų veikimą. Liudytoja nurodė, kad serverinėje stovėjo senas atsakovės kompiuteris: monitorius stovėjo ant staliuko, o apačioje stovėjo kompiuterio smegenys – dėžė. Serverinėje taip pat buvo didelė Teo spinta, Rabeno (UAB „Raben Lietuva“) serverių spinta, UAB „Komponentas“ kondicionierius, visų elektros įvadų skydelis. Liudytojos teigimu, visa įranga serverinėje turėjo būti įjungta į maitinimo šaltinius. Parodė, kad sekmadienį ((duomenys neskelbtini)) jai paskambino iš kitos įmonės direktorius ir pasakė, kad yra atidaryti priešdūminiai liukai stoge ir patalpose šlapia, nes lijo. Atvažiavusi į teritoriją, sutiko Raben darbuotojus (jie dirba sekmadieniais nuo 13 val.), kurie pasakė, kad pas juos neveikia skaneriai ir patalpose yra dūmų kvapas. Pradėjo ieškoti, iš kur tas kvapas. Pirmiausia reikėjo nuleisti stoglangius, kad toliau neprilytų į patalpas. Nuėjo į gesinimo stotį, kur rankiniu paspaudimu nusileidžia stoglangiai, bet sistema nesuveikė. Tada buvo iškviesta įmonė, kuri prižiūri pastatą – Caverion (UAB „Caverion Lietuva“). Atvažiavo jos darbuotojai. Nuėjus į 2 aukštą, kur ofisai, pamatė, kad ten viskas juoda, buvo dūmų kvapas. Iškvietė gaisrininkus, bet jie atsisakė važiuoti: klausė, ar kas nors dega, ar yra atvira liepsna, pasakius, kad ne, sakė, kad nėra ką gesinti. Gaisrininkai atvažiavo viską apžiūrėti tik pirmadienį ((duomenys neskelbtini)). Gaisrininkai nustatė, kad gaisras kilo nuo monitoriaus. Liudytoja parodė, kad ji į serverinės patalpas įėjo kartu su UAB „Raben Lietuva“ atstovais, ten viskas smilko. Mano, kad gaisras galėjo prasidėti šeštadienį ar sekmadienį ryte. Dėl suveikusios priešgaisrinės signalizacijos turėjo reaguoti Caverion, kuri turėjo pranešti UAB „Dorsimus“, tačiau priešgaisrinė sistema neveikė turbūt dėl to, kad sudegė visi kabeliai. Liudytoja parodė, kad dėl kilusio gaisro nukentėjo jos įranga serverinėje – kondicionierius, UAB „Raben Lietuva“ nuomojamo ofiso patalpose buvo juoda nuo suodžių – sienos, lubos, šviestuvai, visi kabeliai, be to, UAB „Raben Lietuva“, kol buvo atliekami atstatymo darbai, nemokėjo nuomos mokesčio. Iki gaisro UAB „Raben Lietuva“ nuomojamų patalpų rekonstrukcija buvo atlikta 2015 ar 2016 metais. Draudiko atstovai buvo atvykę apžiūrėti patalpų, darė fotonuotraukas. Liudytoja parodė, kad serverių spinta buvo aprūkusi išorėje ir viduje, apsvilę viskas, reikėjo keisti visą spintą. Kabeliai iki pagrindinio įvado buvo sudegę, net sandėlyje kabeliai buvo sudegę ir juos reikėjo keisti. Kabeliai priklausė UAB „Komponentas“. Ofiso patalpų kiliminę dangą neužteko išplauti, nes neįmanoma buvo išnaikinti suodžių kvapo, UAB „Raben Lietuva“ atsisakė toliau nuomotis patalpas, jei nebus pakeista kiliminė danga, dėl to buvo paklota nauja danga. Be to, visos pakabinamų lubų plokštės buvo juodos, visa vata virš jų taip pat buvo prisigėrusi to kvapo. Tarpas iki perdangos, visa perdanga buvo juoda nuo suodžių, reikėjo valyti su chemija. Liudytoja paaiškino, kad į serverinę, kurioje kilo gaisras, galima patekti tik iš UAB „Raben Lietuva“ nuomojamų patalpų, raktą nuo serverinės turi ji ir UAB „Raben Lietuva“ atstovas V. B. Paaiškino, kad į UAB „Raben Lietuva“ nuomojamas patalpas galėjo įeiti tik su nuomininko žinia. Nurodė, kad ji, net jeigu tą šeštadienį ir būtų atvažiavusi, nebūtų galėjusi patekti į patalpas, nes atsarginių raktų kopijų nuo nuomojamų patalpų ji neturi – nei rakto, nei apsaugos kodo, - jei reikia įeiti į patalpas, kreipiasi į nuomininką. Tą šeštadienį kalbėjo telefonu su Raben atstovu V. (V. B.), jis jai paskambino, ji sakė jam, kad siųstų savo žmones arba pats važiuotų, bet jis sakė, kad negali važiuoti, nes yra ne Vilniuje. Liudytoja nurodė, kad pastatas nėra UAB „Komponentas“ su atsakove sudarytos sutarties dalis, mano, kad atvykti turėjo UAB „Raben Lietuva“ atstovas, nes jei ji būtų atvykusi, nieko nebūtų pakeitusi. Liudytoja parodė, kad atsakovės UAB „Dorsimus“ žmonės be UAB „Raben Lietuva“ atstovų negalėjo įeiti į patalpas, atsakovei raktai nuo patalpų ir nuo serverinės nebuvo perduoti. Liudytoja paaiškino, kad serverinėje stovėjusio UAB „Dorsimus“ priklausiusio kompiuterio ji nejungdavo, nes susirasti, kaip peržiūrėti filmuotą medžiagą, reikia mokėti, ji nemokėjo. Jeigu teritorijoje būdavo kokia nors avarinė situacija, pavyzdžiui, būdavo įvažiuota į mašiną ir reikėdavo peržiūrėti filmuotą medžiagą iš teritorijos, iš UAB „Dorsimus“ atvykdavo A. G., prisijungdavo prie kompiuterio serverinėje ir peržiūrėdavo vaizdo medžiagą. Po kilusio gaisro UAB „Dorsimus“ atstatinėjo savo įrangos dalį – kad vėl galėtų veikti kameros ir vėl galėtų vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Liudytoja pažymėjo, kad su UAB „Dorsimus“ sudarytos sutarties 2.5 punktas numato reguliariai, pagal reglamentą, vykdyti objekte esančios stebėjimo technikos techninę patikrą, tačiau ji nematė, kad UAB „Dorsimus“ atstovai būtų ją darę serverinėje buvusiai savo įrangai. Liudytoja parodė, kad dėl signalizacijos suveikimo kitiems Sutarties priede nurodytiems UAB „Komponentas“ atstovams nebuvo skambinta, apsauga visada skambina jai, nes kiti du atstovai (vadovai) ne visada atsiliepia arba nukreipia skambinti jai. Liudytoja paaiškino, kad ji yra pagrindinė UAB „Komponentas“ atstovė, administruoja nuomojamas patalpas. Liudytoja parodė, kad tą sekmadienį, kai atvyko į pastatą, pastatas buvo be elektros – neveikė skaneriai, durys neatsidarinėjo, neveikė priešgaisrinė signalizacija. UAB „Caverion Lietuva“ buvo atsakingas už viso pastato inžinerinę įrangą, tame tarpe ir priešgaisrinę signalizaciją. Liudytoja nurodė tą šeštadienį neinformavusi UAB „Caverion Lietuva“ apie iš atsakovės gautą pranešimą.

24.       Išanalizavus ir įvertinus rašytinę bylos medžiagą, liudytojų parodymus, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė paslaugų teikimui reikalingos įrangos nuosavybės teises, šios įrangos valdymo ir naudojimo teises, taip pat šios įrangos priežiūrą bei techninį aptarnavimą būtų kam nors perleidusi (Sutarties 1.4, 2.5 punktai). Pažymėtina, kad su UAB „Komponentas“ sudaryta Objekto stebėjimo ir kontrolės sutartimi UAB „Komponentas“ nebuvo perduotos Sutarties priede Nr. 3 nurodytos įrangos valdymo ir naudojimo teisės, taip pat UAB „Komponentas“ nebuvo prisiėmusi ir jokių įsipareigojimų, susijusių su serverinėje buvusios UAB „Dorsimus“ įrangos priežiūra. Vadovaujantis Sutarties 2.5 punktu, pareiga reguliariai, pagal reglamentą, vykdyti užsakovo objekte esančios stebėjimo technikos profilaktiką, užtikrinant nepertraukiamą technikos veikimą saugojimo metu buvo nustatyta atsakovei. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, galinčių patvirtinti apie užsakovės objekte laikomos stebėjimo įrangos buvusius profilaktinius patikrinimus. Atsakovės darbuotojas A. G. 2021-01-18 tarnybiniame pranešime, kaip vieną galimų gaisro, įvykusio UAB „Komponentas“ patalpose (duomenys neskelbtini) priežasčių, nurodė, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus serverinėje, galėjo būti pamirštas išjungti monitorius, kuris buvo kineskopinis, kokių 1990-1995 m. gamybos ir kuris po kiek laiko užsidegė. Tiek liudytoju apklaustas A. G., tiek liudytoja apklausta D. P. patvirtino, kad serverinėje iki gaisro stovėjęs monitorius buvo naudojamas teikiant objekto stebėjimo paslaugas padarytų vaizdo įrašų peržiūrėjimui, tačiau D. P. kategoriškai neigė, kad ji pati savarankiškai būtų jungusi ir naudojusi monitorių, nurodė, kad ji pati nemokėjo peržiūrėti vaizdo įrašų, todėl visada prireikus peržiūrėti įrašus kviesdavo atsakovės darbuotoją A. G. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad atsakovė serverinės patalpose pastatytu atsakovės paslaugų teikimui naudojamu monitoriumi, kurio buvimą atsakovei priklausiusios įrangos dalimi patvirtina Sutarties Priedas Nr. 3, naudotis būtų apmokiusi kitus asmenis, t. y. ne atsakovės darbuotojus, ir leidusi kitiems asmenims šiuo monitoriumi naudotis savarankiškai, nedalyvaujant atsakovės darbuotojams, todėl nėra pagrindo tikėtinai išvadai, kad monitorių galėjo palikti įjungtą ne atsakovės darbuotojai.

25.       Pažymėtina, kad atsakovės darbuotojas A. G., tiek apklausiamas kaip liudytojas teisme, tiek savo tarnybiniame pranešime, kaip dar vieną galimą (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro priežastį nurodė galimai netinkamai UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojų atliktus darbus, kuomet dar prieš gaisrą įrengiant naują automobilių stovėjimo aikštelę buvo tiesiamas naujas elektros kabelis į naujai pastatytus du apšvietimo stulpus ir į vartų variklį. Liudytojo A. G. teigimu, pajungus naująjį kebelį prie variklio, senasis kabelis nebuvo atjungtas nuo variklio ir paliktas metalinio pilono viduje; kabelio galai liko nužievinti, bet neizoliuoti. A. G. teigimu, elektrikai taip pat „pamiršo“ atjungti elektros tiekimą nuo seno kabelio. A. G. manymu, (duomenys neskelbtini) senojo kabelio fazės gysla prisilietė prie metalinio pilono ir ant kameros korpuso (korpusas metalinis) užsidegė HDCVI vaizdo signalo keitiklis. Korpusas hermetinis, todėl išdegus deguoniui, baigėsi degimas. Fazei patekus ant vytos lauko UTP kabelio poros, užsidegė pasyvinis HDCVI vaizdo signalo keitiklis ir kitame to kabelio gale. Tas kitas UTP kabelio galas per pasyvinį HDCVI keitiklį buvo serverinėje pajungtas prie įrašymo įrenginio, kuris buvo padėtas medinės spintelės apačioje. Ten taip pat prasidėjo degimas. Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad po (duomenys neskelbtini) gaisro atliko apsaugos signalizacijos ir vaizdo stebėjimo atstatymo darbus. 2019-08-07 įrengus naują įrašymo įrenginį, paaiškėjo, kad nerodo ant įvažiavimo vartų metalinio pilono esanti kamera, kuri buvo visiškai nauja ir sumontuota maždaug prieš mėnesį iki kilusio gaisro. Liudytojas tiek tarnybiniame pranešime, tiek teisme nurodė, kad apžiūrėdamas kamerą, prisilietė prie pilono ir gavo elektros smūgį. Atsukęs kameros bazę, pamatė, kad kameros laikiklio viduje yra degimo žymės, buvo apsilydęs ir sudegęs pasyvinis HDCVI vaizdo signalo keitiklis. Teismas, vertindamas šią liudytojo A. G. versiją, kaip galimą gaisro kilimo priežastį, pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojui po gaisro aptikus išsilydžiusį vaizdo signalo keitiklį ant įvažiavimo vartų pilono, būtų buvęs atliktas koks nors specialus tyrimas šio įvykio priežastims nustatyti. Liudytoja apklausta D. P. nurodė nieko nežinanti apie tai, kad A. G. po gaisro atliekant vaizdo stebėjimo sistemos atstatymo darbus jis patyrė elektros smūgį ar kad UAB „Caverion Lietuva“ darbuotojai, kurie iki kilusio gaisro UAB „Komponentas“ užsakymu atliko elektros darbus, būtų juos atlikę netinkamai ir netinkamas darbų atlikimas būtų galėjęs būti gaisro priežastimi. Byloje nėra jokių įrodymų, galinčių patvirtinti UAB „Caverion Lietuva“ iki gaisro atliktų darbų, susijusių su naujo kabelio į naujai pastatytus apšvietimo stulpus ir vartų variklį tiesimu, trūkumus, kuriuos nurodė liudytojas A. G. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ši aptarta A. G. nurodoma kaip galima gaisro priežastis tėra prielaidų lygmens ir nėra aišku, ar A. G. po gaisro aptiktas apsilydęs ir sudegęs vaizdo signalo keitiklis galėjo būti gaisro priežastimi, ar tai tėra kilusio gaisro pasekmė.   

26.       Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų D. P., A. G., M. M. parodymus, daro išvadą, kad į bylą pateiktų įrodymų pakanka daryti išvadą, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra ant stalo prie serverinės spintos, toje vietoje stovėjo atsakovei UAB „Dorsimus“ priklausantis kompiuteris su vaizduokliu, kurio gedimas laikytinas labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastimi. Tai patvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniojo inspektoriaus (duomenys neskelbtini) surašytame Akte ir 2019-08-08 tarnybiniame pranešime nurodyti gaisro vietos tyrimo duomenys bei gaisro vietoje darytos fotonuotraukos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2009-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009, ir kt.).

27.       Teismo vertinimu, aukščiau aptartais įrodymais nustatytos gaisro kilimo priežasties atsakovė kitais leistinais įrodymais nepaneigė. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, kada paskutinį kartą buvo atliktas gaisro židinio zonoje ant stalo buvusios atsakovės įrangos profilaktinis patikrinimas, taip pat įrodymų apie tai, kad ši atsakovės įranga (vaizduoklis su kompiuteriu) gaisro kilimo metu ((duomenys neskelbtini)) buvo tinkamos techninės būklės ir saugi naudoti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gaisras kilo dėl netinkamai prižiūrimos, pasenusios atsakovės įrangos, už kurios priežiūrą ir tinkamą naudojimą buvo atsakinga atsakovė (Sutarties 2.5 punktas), todėl atsakovė laikytina atsakinga už dėl kilusio gaisro ieškovės draudėjai (jos turtui) padarytą žalą (CK 6.256 straipsnis).

28.       Dėl kilusio gaisro atsiradę ieškovės draudėjai UAB „Komponentas“ priklausančių patalpų ir patalpose buvusios atsakovės įrangos (kondicionieriaus, kabelių) pažeidimai yra fiksuoti fotonuotraukomis, taip pat fiksuoti Turto sunaikinimo, sugadinimo akte (žalos Nr. 2226670), medžiagos ir darbai, reikalingi gaisro pažeidimams pašalinti, nurodyti remonto sąmatose, atliktų darbų aktuose ir jų pagrindu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose. Bylos duomenimis nustatyta, kad sudegusioje serverinėje buvo visų elektros įvadų skydelis ir dėl įvykusio gaisro reikėjo keisti didelį kiekį kabelių. Be to, nors konstatuota, jog gaisras iš serverinės patalpos, kurioje apdegė sienos, lubos, buvusi įranga, sudegė laidai, kondicionierius, į kitas patalpas neišplito, tačiau tiek Turto sunaikinimo, sugadinimo akte yra nurodyta, tiek liudytoja D. P. patvirtino, kad greta serverinės esančios ofiso patalpos buvo aprūkusios, apgadintos lubos, į patalpas ortakiais atkeliavo suodžiai. 2019-08-12 SIA „LV GROUP SERVISS“ defektiniame akte yra nurodyta, kad š. m. (2019 m.) nuo rugpjūčio 3 d. iki rugpjūčio 12 d. buvo atliekami valymo darbai po gaisro adresu: (duomenys neskelbtini); valymo metu nepavyki išvalyti kiliminės dangos, todėl buvo nuspręsta ją demontuoti ir keisti nauja. Teismo vertinimu, duomenų, kad draudikas netinkamai atliko savo pareigas, tirdamas draudžiamąjį įvykį, ar kad buvo suinteresuotas nepagrįstai didelės draudimo išmokos išmokėjimu, byloje nėra. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovė, vertindamas draudėjos dėl gaisro patirtą žalą, netinkamai įvertino sudarytose remonto sąmatose nurodytų medžiagų ir darbų būtinumą ir jų sąsajumą su kilusiu gaisru. Dėl to abejoti ieškovės pateiktais įrodymais, pagrindžiančiais žalos dydį, remiantis vien tuo, kad atsakovė su jais nesutinka, nėra pagrindo. Atsakovė, kvestionuodama prašomos priteisti žalos dydžio pagrįstumą, nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ieškovės nurodyti remonto darbai, kuriuos patvirtina rašytiniai įrodymai, negalėjo būti sąlygoti (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro ir būti jo pasekmė (CPK 178 straipsnis).

29.       CK 6.1015 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Į bylą pateiktų įrodymų visuma patvirtina, kad už UAB „Komponentas“ (duomenys neskelbtini) kilusio gaisro metu padarytą žalą atsakinga atsakinga atskovė, kurie neužtikrino savo įrangos tinkamos priežiūros, kas sąlygojo žalos padarymą ir vertintina kaip atsakovės neteisėti veiksmai, susiję priežastiniu UAB „Kompnentas“ turtui (duomenys neskelbtini) padaryta žala. Spręsdamas dėl atlygintinos turtinės žalos dydžio, teismas laiko, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog dėl gaisro ieškovės turtui padaryta 38 268,02 Eur turtinė žala. Ieškovė 2019 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir draudėjai UAB „Komponentas“ išmokėjo 37 688,02 Eur draudimo išmoką (buvo atlikta besąlyginė 580,00 Eur išskaita, todėl bendra galutinė draudėjai išmokėta suma: 38 268,02 Eur [nuostolių suma] – 580,00 Eur [besąlyginė išskaita] = 37 688,02 Eur). Ieškovė iš atsakovės reikalauja 34 332,38 Eur žalos atlyginimo, nes iš nustatytos draudėjo patirtos nuostolių sumos minusavo nusidėvėjimą medžiagoms – 3355,64 Eur. Atsakovė byloje, be kita ko, teigė, kad kilusios žalos būtų buvę galima išvengti arba ji būtų buvusi žymiai mažesnė, jeigu UAB „Komponentas“ atstovai iš karto po to, kai buvo informuoti apie suveikusį apsaugos signalą ir dingusį vaizdą iš stebimos teritorijos, būtų užtikrinę atsakovės atstovų pateikimą į serverinės patalpas. Tokiu būdu teismas turi įvertinti tiek atsakovės, tiek ieškovės reagavimą į suveikusį gaisrinės-apsauginės signalizacijos signalą, bei šalių veiksmų (veikimo ar neveikimo) įtaką žalos atsiradimui ir galimybei tokios žalos išvengti ar ją sumažinti.

 

30.       Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė, (duomenys neskelbtini) suveikus apsauginės-gaisrinės signalizacijos signalui, į jį reagavo nedelsiant, išsiuntė greitojo reagavimo grupę, apie aliarminį signalą parnešė užsakovo įgaliotam asmeniui – D. P., kuri nurodyta sutarties Priede Nr. 1 ir kuri patvirtino buvusi tinkamu asmeniu tokiai informacijai priimti/gauti. Sutarties sąlygose nebuvo numatyta, kad atsakovė, suveikus aliarminiams signalams, būtų privalėjusi informuoti visus tris Priede Nr. 1 nurodytus UAB „Komponentas“ įgaliotus asmenis. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje situacijoje svarbu įvertinti, jog įgaliotas asmuo D. P., su kuria susisiekė atsakovės operatorė, nenukreipė operatorės į kitus pagal sutarties priedą atsakingus UAB „Komponentas“ asmenis ir nenurodė, jog ji (D. P.) neturi įgaliojimų priimti reikiamų sprendimų esamoje situacijoje gautos informacijos pagrindu. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė į suveikusius apsaugos-aliarmo signalus reagavo tinkamai, pagal Sutartyje jai numatytas pareigas. Byloje nėra ginčo dėl to ir byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog atsakovė pati savarankiškai negalėjo patekti į patalpas (serverinę), kurioje buvo laikoma stebėjimo paslaugų teikimui reikalinga techninė įranga. Liudytoja D. P. parodė, kad pagal jai praneštą situaciją ir nurodytas aplinkybes manė, kad galimai sugedo atsakovės techninė įranga, todėl ją buvo reikalinga patikrinti. UAB „Komponentas“, žinodama, kad atsakovei priklausanti techninė įranga yra jai priklausančiose patalpose (serverinėje), į kurią atsakovė (jos atstovai) savarankiškai pateikti negali, turėjo sudaryti atsakovei galimybę šią įrangą patikrinti, be to, UAB „Komponentas“ taip pat turėjo būti suinteresuotas kuo greitesniu stebėjimo sistemos veikimo atkūrimu. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo to laiko, kai nutrūko ryšys su stebimu objektu ((duomenys neskelbtini) 9:42 val.), iki kol buvo patekta į serverinės patalpas ir pastebėtas serverinėje kilęs gaisras ((duomenys neskelbtini) apie pietus) praėjo daugiau kaip para. Kaip matyti iš bylos medžiagos, patekus į serverinės patalpas (duomenys neskelbtini) gaisras jau buvo užgesęs savaime, jokių gesinimo veiksmų atlikti nereikėjo. Iš rašytinių bylos duomenų ir apklaustų liudytojų parodymų darytina išvada, kad gaisras nebuvo staigus, viskas ilgai smilko. Teismo vertinimu, akivaizdu, jog jeigu serverinės patalpose esanti įranga būtų patikrinta anksčiau, t. y. nedelsiant po to, kai nutrūko vaizdo stebėjimo ryšys ir paaiškėjo, jog šio ryšio nepavyksta atkurti, padaryta žala galėjo būti žymiai mažesnė. Teismas laiko, jog UAB „Komponentas“, kurią su atsakove siejo sutartiniai teisiniai santykiai, turėjo pareigą užtikrinti atsakovės patekimą į UAB „Komponentas“ priklausančias patalpas, kurioje buvo atsakovės paslaugų teikimui reikalinga įranga ir kurią esamoje situacijoje buvo būtina apžiūrėti tam, kad būtų galima nustatyti įrangos gedimo priežastis ir atkurti stebėjimo paslaugų teikimą.   

31.       Sutarties 3.1 punktu atsakovė buvo prisiėmusi pareigą užtikrinti, kad suveikus apsauginei-gaisrinei signalizacijai sutarties priede nurodytus užsakovės atsakingus asmenis bus galima iškviesti ir jie atvyks į objektą bet kuriuo paros metu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Komponentas“ atstovė, gavusi iš atsakovės operatorės informaciją apie neveikiančias stebėjimo kameras, būtų reikalavusi patalpų nuomininko atstovų nedelsiant atvykti ir įleisti atsakovės atstovus į serverinę, kad jie galėtų apžiūrėti ten esančią paslaugų teikimui reikalingą įrangą. Teismo vertinimu, esant atsakovės pranešimui apie suveikusius apsaugos signalus ir nutrūkusį ryšį stebimu objektu, būtent UAB „Komponentas“ privalėjo rūpintis, kad būtų sudaryta galimybė atsakovės darbuotojams kuo greičiau patekti į serverinės patalpas ir įvertinti ten esančios paslaugų teikimui reikalingos įrangos techninę būklę. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, į serverinę patenkama per UAB „Komponentas“ nuomininkui valdyti ir naudotis perduotas patalpas, todėl patekimo į patalpas ir kartu į serverinę klausimus UAB „Komponentas“ turėjo spręsti su savo nuomininku, tačiau byloje nėra duomenų, jog UAB „Komponentas“, (duomenys neskelbtini) gavęs aukščiau aptarto pobūdžio informaciją iš atsakovės operatorės, būtų rūpinęsis ar reikalavęs iš savo nuomininko, kad atsakovės darbuotojams būtų buvusi sudaryta galimybė kuo greičiau patekti į serverinės patalpas.     

32.       Jeigu žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo – būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalos padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusio asmens kaltė, priešingai žalos padariusio asmens kaltės prezumpcijai, nepreziumuojama, todėl ją turi įrodyti žalos padaręs asmuo. Sprendžiant priteistinos turtinės žalos (nuostolių) klausimą, nustačius turtinės žalos dydį, po to jis gali būti proporcingai mažinamas atsižvelgiant į nukentėjusiojo kaltę (mišri kaltė) (CK 6.248 straipsnio 4 dalis, 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.282 straipsnis). 

33.       Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagrindas pagal CK 6.246 straipsnį yra įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatymu ar sutartimi draudžiamų veiksmų atlikimas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisinių aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo. Tai neteisėta, jeigu nurodyto pobūdžio elgesio reikalaujama teisės aktų ar teisės pagrindu. Atskirais atvejais veiksmų neteisėtumą civilinėje atsakomybėje gali sudaryti pareigos, kurios pagrindą sudaro moraliniai, etiniai ar kitokie reikalavimai, nevykdymas (pvz., taikant profesinę civilinę atsakomybę). Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai šią pareigą įvykdė. Konkrečiu atveju teismas turi kvalifikuoti faktinius santykius pagal teisę ir iš teisinių santykių prigimties bei asmeniui keliamų teisinių reikalavimų visumos spręsti, kokios teisės ir pareigos skirtos asmeniui, ar jos buvo objektyviai įvykdytos. Galėjimas ar negalėjimas, galimybių turėjimas ar neturėjimas, sugebėjimas ar nesugebėjimas atlikti reikalaujamus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo yra kaltės, o ne neteisėtumo klausimas. Pagal Civilinio kodekso 6.263 straipsnį iš kiekvieno asmens reikalaujama tokio elgesio, kad niekam nebūtų padaryta žala.

34.       Mišri atsakomybė galima tada, kai dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltė. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad UAB „Komponentas“, gavusi atsakovės operatorės pranešimą, nesiimdama jokių veiksmų dėl atsakovės darbuotojų patekimo į serverinės patalpas kaip galima greitesnio ir operatyvesnio užtikrinimo, elgėsi itin nerūpestingai ir tokiu savo neveikimu prisidėjo prie nuostolių atsiradimo (padidėjimo). Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis, teismas laiko, jog UAB „Komponentas“ kaltė dėl atsiradusių nuostolių sudaro 50 procentų, todėl byloje esančiais duomenimis nustatyta ir ieškovės iš atsakovės prašoma priteisti nuostolių suma mažintina per pusę: ieškovei iš atsakovės priteistina 17 166,19 Eur žalos atlyginimo, tuo tarpu likusioje dalyje ieškinio reikalavimas dėl nuostolių priteisimo iš atsakovės atmestinas (CPK 185 straipsnis, CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

 

Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų

 

35.       Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė prašė atsakovei palūkanas skaičiuoti praėjus 15 dienų nuo 2019-11-29 pretenzijos atsakovei atlyginti žalą dėl (duomenys neskelbtini) įvykio išsiuntimo. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytą ir iš atsakovės priteistą atlygintinos žalos dydį, kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2019-12-14) iki ieškinio pareiškimo dienos (2022-06-06), dydis sudaro 2553,76 Eur (17 166,19 Eur * 0,06 / 365 * 905), kuris priteistinas ieškovei iš atsakovės.

 

36.       Ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės taip pat yra pagrindas priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą (19 719,95 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

 

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

 

38.       Byloje pateiktais duomenimis, ieškovė už ieškinį sumokėjo 817 Eur žyminį mokestį ir patyrė 570 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, tuo tarpu atsakovė patyrė 3267 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad yra patenkinta 50 procentų ieškinio reikalavimų, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 408,50 Eur žyminio mokesčio ir 50 procentų, t. y. 285 Eur, patirtų advokato teisinės pagalbos išlaidų, iš viso 693,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atmesta 50 procentų ieškinio reikalavimų, iš ieškovės atsakovei priteistina 1633,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 940 Eur bylinėjimosi išlaidų (1633,50 Eur – 693,50 Eur).

 

39.       Byloje yra susidariusios 11,12 Eur dydžio procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos, kurios, vadovaujantis CPK 96 str. 3 d., 92 str., 88 str. 1 d. 3 p., priteistinos iš ieškovės ir atsakovės į valstybės biudžetą lygiomis dalimis, t. y. po 5,56 Eur.

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu ir 263–270 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, j. a. k. 145843465, 17 166,19 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus 19 ct) žalos atlyginimo, 2 553,76 Eur (du tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt tris eurus 76 ct) palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (19 719,95 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2022-06-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, 940 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Dorsimus“, j. a. k. 145843465.

Priteisti iš atsakovės UAB „Dorsimus“, j. a. k. 145843465, valstybei 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, j. a. k. 110051834, valstybei 5,56 Eur (penkis eurus 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje siuntimu, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

 

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                Jorūnė Pukinskienė