Civilinė byla Nr. 2-589/2011

                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                                         126.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies, kuria paskirtas bankroto administratorius uždarosios akcinės bendrovės „ATO projektai“ bankroto byloje Nr. B2-7790-661/2010, trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas.

          Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „ATO projektai“ akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo R. V. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „ATO projektai“ bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vilniaus administratoriai“. Savo reikalavimus ieškovas grindė tuo, kad įmonė yra nemoki, nepajėgia atsiskaityti su kreditoriais.

          Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, AB DnB Nord banką įtraukė į bylą dėl UAB „ATO projektai“ bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi UAB „ATO projektai“ iškėlė bankroto bylą ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“. Teismas nurodė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad UAB „ATO projektai“  yra nemoki, todėl įmonei keltina bankroto byla, skirtinas administratorius (ĮBĮ 9 str. 5 d., 10 str. 4 d. 1 p.). Byloje gauti siūlymai skirti UAB “ATO projektai” bankroto administratoriais UAB „Vilniaus administratoriai“ bei UAB „Administravimas ir auditas“. Kaip nurodė teismas, siūlomų administratorių kandidatūros suderintos su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos. Teismas remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos viešai interneto tinklapyje skelbiamais duomenimis taip pat ir į bylą pateiktais įrodymais nurodė, kad UAB „Vilniaus administratoriai“ veiklą pradėjo 2010-06-21, šiuo metu įmonė vykdo 1 bankroto procedūrą, nėra baigę nė vienos bankroto procedūros. Įmonėje dirba 2 darbuotojai. UAB „Administravimas ir auditas“ veiklą pradėjo 2003-09-15, įmonė šiuo metu vykdo 29 bankroto procedūras, baigę 84 bankroto procedūras. Įmonėje dirba 3 administratoriai.

Ieškovas UAB „ATO projektai“  akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo R. V. įmonės bankroto administratoriumi siūlė skirti UAB „Vilniaus administratoriai“. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad administratoriui įstatymu yra suteiktos tokios teisės, o kartu ir pareigos, kaip bankrutuojančios įmonės, kurios vardu veikia administracijos vadovas, sandorių, sudarytų per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo patikrinimas ir ieškinių dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonės negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais pareiškimas (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), todėl abejojama administratoriaus UAB „Vilniaus administratoriai“ tinkamumu administruoti UAB „ATO projektai“ bankroto bylą, be to, administratoriaus UAB „Administravimas ir auditas“ kandidatūrą pasiūlė didžiausią kreditorinį finansinį reikalavimą turintis kreditorius, todėl UAB „ATO projektai“ administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“ (ĮBĮ 10 str. 4 d. 1 p. 11 str. 4 d.).

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „ATO projektai“ akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo R. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį dalyje dėl bankroto administratoriaus paskyrimo ir įmonės bankroto administratoriumi paskirti UAB „Vilniaus administratoriai“. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. AB DnB Nord bankas yra kreditorius ir įkaito turėtojas, todėl turėjo į bylą stoti trečiuoju asmeniu pareikšdamas savo reikalavimus ir tik tada jis galėjo siūlyti savo administratorių.

2. Kreditorius prašyme nutyli faktą, kad tarp jo ir UAB „ATO projektai“ vyksta teisminis ginčas dėl banko nepagrįsto reikalavimo įmonės akcininkams sudaryti laidavimo sutartis banko paskolos įmonei padengimo.

3. Nepagrįstai teismas teigia, kad UAB „Vilniaus administratoriai“ blogai vykdys ĮBĮ (LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), reikalavimus remiantis tik tuo pagrindu, kad šį administratorių siūlo įmonės direktorius ir akcininkų įgaliotas asmuo.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą trečiasis asmuo grindžia tuo, kad nėra jokių duomenų apie administratoriaus  UAB „Administravimas ir auditas“ neobjektyvumą, šališkumą, galimą suinteresuotumą ar jo netinkamumą deramai vykdyti atsakovo bankroto procedūras, todėl mano, kad teismas pagrįstai bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administravimas ir auditas“.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutarties dalis, kuria išnagrinėtas administratoriaus paskyrimo klausimas UAB „ATO projektai“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Taigi administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus bankroto procese. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžia dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių pasiūlytų asmenų tarpo. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui pačiu įstatymu yra suteikta bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyva, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad AB DnB Nord bankas yra kreditorius ir įkaito turėtojas, todėl turėjo į bylą stoti trečiuoju asmeniu pareikšdamas savo reikalavimus ir tik tada jis galėjo siūlyti savo administratorių. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalį administratoriaus kandidatūrą turi teisę teismui siūlyti ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardinti asmenys, nepriklausomai nuo to, kas pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, administratoriaus kandidatūrą turi teisę siūlyti bet kuris tuo suinteresuotas ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo. Bylos duomenimis nustatyta, kad AB DnB Nord bankas 2010 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ir bankroto administratoriaus skyrimo. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 4 d. nutartimi, tenkindamas banko prašymą įtraukė jį į bylą dėl UAB „ATO projektai“ bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teismas nurodė, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi savarankišką, ginčo šalims priešpastatomą, materialinę teisę į ginčo dalyką, todėl ją gali ginti naudodamiesi visomis šalių procesinėmis teisėmis. Bendrovės kreditoriaus, nepareiškusio ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo, teisinis ryšys su ginčo dalyku atitinka trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, procesinį statusą. Kadangi pareiškėjas AB DnB Nord bankas nereiškia jokio savarankiško reikalavimo (reikalavimas iškelti atsakovui bankroto bylą jau yra priimtas ir nagrinėjamas), tačiau yra susijęs su atsakovu materialiniais teisiniais santykiais taip, kad priimtas teismo sprendimas darys įtaką jo teisų apimčiai, AB DnB Nord bankas įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad AB DnB Nord bankas yra įtrauktas į bylą dėl UAB „ATO projektai“ bankroto bylos iškėlimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl jis kaip byloje dalyvaujantis asmuo turėjo teisę teikti bankroto administratoriaus kandidatūrą.

Abi siūlomos administratorių kandidatūros atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs siūlomų administratorių baigtas bankroto procedūras, bei vykdomų bankroto procedūrų skaičių, administratorių darbo patirtį, pagrįstai laikė labiau tinkamu administruoti UAB „ATO projektai“ UAB „Administravimas ir auditas“. 

Tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas pasirinko bankroto administratorių iš kelių kandidatų, kurie iš esmės yra tinkami bei galėtų būti skiriami administruoti įmonę, ir išdėstė savo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturėtų naikinti šios žemesnės instancijos teismo nutarties, jeigu tam nėra įstatyme nustatyto pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1405/2010).

Nors apeliantas ir nesutinka su teismo paskirtu bankroto administratoriumi, tačiau nenurodė jokių objektyvių priežasčių dėl kurių teismo paskirtas administratorius negalėtų tinkamai vykdyti UAB „ATO projektai“ bankroto procedūrų. Pakeisti pirmosios instancijos teismo paskirtą administratorių tik todėl, kad paskirtas ne apelianto pasiūlytas nėra pagrindo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju apelianto skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti apskųstą nutartį. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 338, 329 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

          Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                       Virginija Čekanauskaitė

Danutė Gasiūnienė

                                                                   Marytė Mitkuvienė