Administracinė byla Nr. A-3438-556/2020
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00910-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 22.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. kovo 4 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 41-77, kuriuo jo veikla įvertinta nepatenkinamai, panaikinant jo turėtą antrą kvalifikacinę klasę (toliau – ir Įsakymas), ir atlyginti turtinę ir neturtinę žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad užima Administracijos Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – ir Viešosios tvarkos skyrius) 2-ojo kontrolės poskyrio (toliau – ir poskyris) vyriausiojo specialisto pareigas. Pareiškėjo teigimu, priimant Įsakymą, buvo pažeistos pagrindinės procedūros, nes jam įvykdyti 2017 m. suformuluotas užduotis buvo sunku, jos buvo suformuluotos neaiškiai ir realiai negalėjo būti įvykdomos, joms atlikti buvo skiriami per trumpi terminai. Einamųjų užduočių neįvykdė nė vienas iš Viešosios tvarkos skyriaus specialistų. Be to, nebuvo įvertintas toks rizikos faktorius, kaip pareiškėjo nedarbingumas dėl ligos, kuris darė įtaką užduočių įvykdymui. Tokiu būdu pareiškėjas buvo diskriminuojamas jo tiesioginio vadovo, kuris, pasak pareiškėjo, nėra tinkamas vadovas dėl savo arogancijos ir netinkamo elgesio su darbuotojais bei kitais asmenimis.
3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo kiekybiniai tarnybinės veiklos rezultatai niekuo nesiskiria nuo kitų Viešosios tvarkos skyriaus tiek 1-ojo, tiek 2-ojo, tiek 3-ojo ar 4-ojo kontrolės poskyrio specialistų. Pareiškėjas nuolat persekiojamas dėl to, kad aktyviai gina darbuotojų teises. Iš Vilniaus miesto gyventojų pareiškėjas nuolat sulaukia padėkų, todėl, dirbdamas tiesioginį savo darbą, 2017 m. tarnybinės veiklos užduotis įvykdė tinkamai. Tiesioginis vadovas nepagrįstai pareiškėją įvertino nepatenkinamai ir akivaizdžiai nesivadovavo valstybės tarnybos veiklos principais ir nesilaikė lygiateisiškumo principo reikalavimo. Pareiškėjas patyrė turtinę žalą, nes buvo panaikinta antra kvalifikacinė klasė, sumažėjo pareiškėjo gaunamos pajamos. Dėl to, kad pareiškėjas nuolat patiria psichologinį terorizavimą, nuolat pažeidinėjamos jo teisės, jis persekiojamas, nes nuo 2014 m. nuolat inicijuojami tarnybiniai patikrinimai, priteistina ir neturtinė žala.
4. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovas paaiškino, kad Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) posėdyje kalbėjęs pareiškėjo tiesioginis vadovas paaiškino, jog jau antrus metus iš eilės iškilo pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Pareiškėjas pagal sutartus vertinimo rodiklius iš 5 užduočių vienintelis pilnai neįvykdė nė vienos užduoties. Vykdant 127 užduotis pagal nustatytus kriterijus, užduotyse nustatyti net 93 trūkumai. Komisijos posėdyje pareiškėjas nepaneigė nė vieno savo tiesioginio vadovo teiginio apie jį. Atsakovas sutiko, kad pareiškėjas galėjo gauti padėkų iš gyventojų, tačiau didžiąją dalį 2017 m. pareigų atliko netinkamai, be to, dažnai konfliktavo su savo vadovais ir kolegomis.
6. Atsakovas manė, kad pareiškėjas skunde nepateikė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog jis buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas. Atkreipė dėmesį, jog ir kiti to paties poskyrio tarnautojai, neatlikę visų užduočių, surinko identišką balų skaičių, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas vertinimo metu nebuvo diskriminuojamas. Pareiškėjo tiesioginis vadovas, nustatydamas galimas užduočių neįvykdymo rizikas, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir tinkamai nustatė pagrindines galimas rizikas užduočių neįvykdymui įvertinti. Atsakovo teigimu, būtent pareiškėjas nepaisė savo tiesioginio vadovo teisėtų pavedimų ir savo pareigas atliko netinkamai arba visai jų neatliko. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie, jo manymu, patirtos žalos konkretų dydį. Taip pat neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių lemti žalos atsiradimą.
II.
7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo, motyvuodamas, kad teismas neanalizavo, ar pareiškėjo tarnybinės veikos įvertinimas nepatenkinamai ir atitinkamas siūlymas panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę yra pakankamai motyvuotas, ar Komisija, keisdama pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą.
III.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 9 d. sprendimu pareiškėjo V. D. skundą atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. įvertinimo bei Įsakymo, kuriuo panaikinta pareiškėjo turėta antra kvalifikacinė klasė, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Nustatyta, kad pareiškėjo tiesioginis vadovas 2018 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. A154-354/18(3.4.38-PD) (III t., b. l. 188–190), kurioje 2 balais įvertino pareiškėjo pasiektus rezultatus vykdant užduotis, 2 balais – gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas, 2 balais – pareiškėjo kvalifikaciją, pateikė bendrą vertinimą „patenkinamai“ ir pasiūlė pareiškėjui suteikti nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją.
11. Kaip matyti iš pareiškėjo 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvados (I t., b. l. 25–28), tiesioginis vadovas pareiškėjui suformulavo tokias 2017 m. užduotis: 1) gavus pranešimą, skundą ar pavedimą, pirmą patikrinimą vietoje atlikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną; 2) kiekvieno patikrinimo rezultatus (vaizdinę medžiagą, tarnybinius pranešimus, atsakymus pranešėjams ar pareiškėjams ir kt.) suvesti į užduočių valdymo sistemą ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos pabaigos; 3) pavestas užduotis atlikti laiku; 4) tiriant administracinius nusižengimus ar nagrinėjant pareiškimus, pranešimus ar pavedimus, rinkti visus įrodymus ir priimti pagrįstus sprendimus; 5) operatyviai reaguoti į daromus ar numanomus teisės nusižengimus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis, Vilniaus miesto savivaldybės politika viešosios tvarkos palaikymo srityje, 75 proc. darbo laiko skiriant administracinių nusižengimų prevencijai. Šioje išvadoje nurodyti pasiektų rezultatų vykdant užduotis vertinimo rodikliai: 1) patikrinimų, atliktų vėliau kaip kitą darbo dieną nuo užduoties gavimo dienos, skaičius – ne daugiau kaip 2 proc.; 2) patikrinimų rezultatų, suvestų į užduočių valdymo sistemas vėliau nei atlikto patikrinimo dieną, skaičius – ne daugiau kaip 5 proc., 3) pavėluotai atliktų užduočių skaičius – ne daugiau kaip 2 proc., o atliktų paskutinę termino dieną – ne daugiau kaip 5 proc.; 4) pralaimėtų bylų pagal priimtus sprendimus skaičius – ne daugiau kaip 2 proc.; 5) taikytų prevencinių priemonių ir surašytų administracinių nusižengimų protokolų, nutarimų santykis – 75 proc. (± 3 proc.) su 25 proc. (± 3 proc.).
12. Komisija, įvertinusi pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, išklausiusi posėdyje pareiškėją, jo tiesioginį vadovą, aptarimo metu vienbalsiai nusprendė pareiškėjo veiklą vertinti nepatenkinamai, todėl 2018 m. vasario 21 d. surašė išvadą Nr. A154-934/18(3.4.38-PD2), kuria pareiškėjas įvertintas nepatenkinamai, pasiūlė panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę. Administracija 2018 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 41-77 pareiškėjo veiklą įvertino nepatenkinamai, panaikino jo turėtą antrą kvalifikacinę klasę.
13. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeistos pagrindinės procedūros, jam įvykdyti 2017 m. suformuluotas užduotis buvo sunku, jos buvo suformuluotos neaiškiai, realiai negalėjo būti įvykdomos, joms atlikti buvo skiriami per trumpi terminai, einamųjų užduočių neįvykdė nė vienas iš Viešosios tvarkos skyriaus specialistų, nebuvo įvertintas toks rizikos faktorius, kaip pareiškėjo nedarbingumas dėl ligos, kuris lėmė užduočių įvykdymą, jis buvo diskriminuojamas tiesioginio vadovo.
14. Atsakovas su pareiškėjo teiginiais nesutiko, argumentuodamas, kad pareiškėjas pagal sutartus vertinimo rodiklius iš 5 užduočių vienintelis pilnai neįvykdė nė vienos užduoties, o vykdant 127 užduotis buvo nustatyti net 93 trūkumai. Komisijos posėdyje pareiškėjas nepaneigė nė vieno savo tiesioginio vadovo teiginio apie jį, pareiškėjas dažnai konfliktavo su savo vadovais ir kolegomis, demonstravo atmestiną požiūrį į atliekamų pareigų kokybę, piktybiškai nevykdė pavedimų ar vykdo juos netinkamai, konfliktavo su kitais darbuotojais, vadovais, įnešė destrukciją kolektyve, kas apsunkino darbo organizavimą ir įgyvendinimą.
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2017 m liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-622 redakcija; toliau – ir VTĮ) 22 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1514 redakcija; toliau – ir Taisyklės) 10, 18–20, 22–23 punktais ir pažymėjo, kad ši byla yra nagrinėjama po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi perdavė nagrinėti iš naujo dėl visapusiško ir objektyvaus aplinkybių neištyrimo. Todėl teismas šią bylą nagrinėjo, atsižvelgdamas į minėtoje nutartyje pateiktus motyvus. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pagrįstai pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, ar pagrįstai jam panaikinta turėta kvalifikacinė klasė, taip pat svarbu įvertinti, ar Komisija tinkamai atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją, ar Komisijos atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas (pareiškėją įvertinant nepatenkinamai) bei pateiktas siūlymas panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę yra motyvuotas, ar vertinimas atliktas pagal Taisyklių 19 punkte nustatytus kriterijus, ar teismui pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu Komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė panaikinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę.
16. Teismas, detaliai išanalizavęs proceso šalių paaiškinimus, byloje esančius dokumentus, Komisijos posėdžio garso įrašą, pažymėjo, kad Komisija, vertindama pareiškėjo veiklą už 2017 metus, pasiūlė pareiškėjo veiklą vertinti nepatenkinamai, nors išvadoje buvo pasiūlyta vertinti patenkinamai. Tiesioginis vadovas Komisijos posėdyje pažymėjo, kad pareiškėjas iš 5 užduočių pilnai neįvykdė nė vienos, nes yra nekompetentingas, nenori dirbti. Todėl Komisija prašė jo pasisakyti dėl vertinimo nepatenkinamai, tačiau pareiškėjas nepaneigė nė vieno iš savo tiesioginio vadovo teiginių apie neįvykdytas užduotis, nekompetenciją ir nenorą dirbti, tik akcentavo, kad gavo padėkas, kalbėjo apie vadovą, kitus darbuotojus, tačiau ne apie save. Garso įrašas aiškiai patvirtina, kad pareiškėjui buvo užduodami klausimai, suteiktas laikas pateikti paaiškinimus, buvo nagrinėjama išvada, leista pasisakyti tiesioginiam vadovui.
17. Komisijos posėdyje pareiškėjo tiesioginis vadovas Komisijai teigė, kad „šiais metais pirmą kartą valstybės tarnybos departamente portalo „online“ buvo pildoma anketa ir pagal pirmą kriterijų vertinus asmenį (pareiškėją) patenkinamai, nors iš principo reikėjo nepatenkinamai, sistema automatiškai negali leisti atšaukti to veiksmo, todėl reikia atšaukti visą vertinimą, vėl siųsti iš naujo vertinamajam anketą, visą procedūrą kartoti iš naujo, o žinant pareiškėją, jis nesutiks, dėl techninės klaidos buvo pasirinktas toks variantas, sistema pati neleidžia įvertinti kitaip, negu patenkinamai pagal surinktą balų skaičių. Yra labai blogai, kad neleidžia įrašyti visų duomenų, pavyzdžiui, čia pas mane parašyta buvo daug, o leidžia (sistema) tiktai labai ribotą simbolį (simbolių skaičių)“ (priedas Nr. II-2(2) garso įrašas, nuo 0:01 min.). Tiesioginis vadovas aiškino, kad pareiškėjas turėjo būti vertinamas nepatenkinamai, nes jis pagal pirmą kriterijų neįvykdė nė vienos užduoties. Pareiškėjui neįvykdžius nė vienos iš jam nustatytų užduočių, už pasiektus rezultatus vykdant užduotis negalėjo būti skirti 2 balai (patenkinamai), nes 2 balai yra skiriami, kai valstybės tarnautojas įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Šiuo atveju pareiškėjas įgyvendino tik dalį vienos užduoties, tačiau ir pastaroji nebuvo pilnai įvykdyta, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neįvykdė nė vienos užduoties ir jam turėjo būti skirtas 1 balas.
18. Komisijos posėdyje tiesioginis vadovas taip pat teigė, kad atitinkamai kitoks turi būti ir pareiškėjo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinimas. Sistemoje buvo nurodyti du balai, tačiau iš užpildytos išvados turinio matyti, kad jokių pareiškėjo gebėjimus teigiamai apibūdinančių išvadų nėra pateikta. Todėl teismas vadovavosi išvados turiniu, tiesioginio vadovo paaiškinimais. Komisijos posėdyje ir teismo posėdyje pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų, paneigiančių tiesioginio vadovo poziciją, kad jo gebėjimai atliki pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas yra geresni, nepaneigė nė vieno iš savo tiesioginio vadovo teiginių apie neįvykdytas užduotis, nekompetenciją ir nenorą dirbti.
19. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas nėra lankstus prisitaikant prie kintančių veiklos sąlygų, siaurai supranta savo kompetenciją ir funkcijas. Komunikuodamas su asmenimis, pareiškėjais ne visada tinkamai išnaudoja diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės normų veikti tokiu būdu, kad pavesti uždaviniai ar viešojo administravimo paslauga būtų laiku ir tinkamai įgyvendinami, laikantis viešojo administravimo principų. Pareiškėjas pasyvus savarankiškai nustatydamas pažeidimus ir vykdydamas poskyriui iškeltus uždavinius bei atlikdamas funkcijas. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjas ne visada pasirenka racionalų būdą priskirtoms funkcijoms atlikti, o atlikdamas pavedimus, planuodamas darbus neefektyviai, neoptimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius galutiniam rezultatui pasiekti, nesiekia pažangos įgyvendinant efektyvesnius veiklos procesus, nesiekia iššūkių, reiškia nepasitenkinimą dėl paskirtų užduočių kiekio, yra pasyvus. Išvadoje taip pat teigiama, kad pareiškėjo asmeniniai darbo rezultatai vieni iš prasčiausių poskyryje pagal visus statistinius rodiklius, savo veikloje jis nesiekia visapusiško, objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimo, darbas orientuotas į skubotą, nepagrįstą sprendimo priėmimą, kuris paremtas ne problemos išsprendimu ir atgaliniu ryšiu, o siekiu greičiau užbaigti užduotį. Siaura nustatytų pažeidimų įvairovė. Pareiškėjo ataskaitose apie atliktas užduotis ar pavedimus pateikiami tikrovės neatitinkantys duomenys, nesivadovauta galiojančiais teisės aktais, patvirtintomis vidaus tvarkos taisyklėmis. Dėl netinkamo valstybės tarnautojo funkcijų ir pareigų atlikimo ataskaitiniais metais pradėti 4 pagrįsti tarnybinių nusižengimų tyrimai.
20. Kaip matyti iš pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo, jo kvalifikacija sistemoje buvo įvertinta 2 balais, tačiau tiesioginis vadovas Komisijai teigė, kad pareiškėjas turėjo būti vertinamas nepatenkinamai. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo kvalifikacijos vertinimo anketos matyti, kad pareiškėjo kvalifikacijos vertinimas yra neigiamas, nes pareiškėjo tiesioginis vadovas ties kiekvienu kriterijumi pateikė tik neigiamus jo kvalifikacijos vertinimus. Tiesioginis vadovas, vertindamas jo lyderystės gebėjimus, teigė, kad jam nebūdingos lyderio savybės, nesutaria su kolegomis, nėra tas darbuotojas, su kuriuo poskyrio darbuotojai norėtų dirbti poroje. Atsisakė vykdyti užduotis ar pavedimus siaurai aiškindamas savo kompetenciją, vangiai įgyvendino poskyriui keliamus uždavinius, nebuvo lankstus prisitaikant prie kintančių veiklos sąlygų ir aplinkybių. Vertinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių, kokiais konkrečiais veiksmais prisidėjo kaip lyderis siekdamas bendro tikslo ar kolegų tobulėjimo. Priešingai, dalį jam paskirtų užduočių pareiškėjas nuolat siekia perduoti vykdyti kitiems skyriaus darbuotojams. Savo veiksmais ir poelgiais demotyvuoja kolektyvą.
21. Tiesioginis vadovas, vertindamas pareiškėjo supratimą apie žmogiškųjų išteklių valdymą, nurodė, kad pareiškėjo darbo rezultatai ir pasiekti rodikliai prasčiausi poskyryje pagal visus statistinius rodiklius, jis nesiekė pažangos įgyvendinant efektyvesnius veiklos procesus, pasyvus, dalis tiesioginio vadovo pastabų ir pavedimų buvo atvirai ignoruojami arba į juos reaguojama neadekvačiai. Pavedimus ir užduotis vertindavo savaip. Savo veikloje nesiekė visapusiško ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimo. Dėl netinkamo valstybės tarnautojo funkcijų ir pareigų atlikimo pradėti 4 pagrįsti tarnybinių nusižengimų tyrimai. Vertinimo metu pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių pavyzdžių, kokiais konkrečiais veiksmais prisidėjo kaip lyderis siekdamas bendro tikslo ar kolegų tobulėjimo.
22. Įvertindamas pareiškėjo gebėjimą valdyti finansus, tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjas, atlikdamas pavedimus, planuodamas darbą, vykdydamas paskirtas užduotis, neoptimaliai naudoja įstaigos materialinius išteklius galutiniam rezultatui pasiekti, neretai paskirtas asmenines užduotis siekia perduoti vykdyti kitiems. Galiausiai, vertindamas pareiškėjo analizės ir pagrindimo gebėjimus, tiesioginis vadovas nurodė, kad pareiškėjo sprendimai priimami ne visada laikantis efektyvumo, objektyvumo principų, sunkiai sekasi susisteminti informaciją.
23. Teismas vertino, kad bylos medžiaga aiškiai patvirtina, jog Komisija bendravo su pareiškėju vertinimo posėdyje, vertino jo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tiesioginio vadovo išsamius paaiškinimus. Teismas sutiko su atsakovu, kad pareiškėjas tiesioginio vadovo pavedimus atliko netinkamai, šias aplinkybes patvirtino pareiškėjo tiesioginis vadovas tiek Komisijoje, tiek teismo posėdyje. Tiesioginis vadovas išsamiai paaiškino, kodėl pareiškėjas buvo įvertintas nepatenkinamai – jis įvykdė tik kai kurias užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius. Teismas pažymėjo, kad šį tiesioginio vadovo vertinimą pagrindžia ne tik tiesioginio vadovo vertinimas, jo parodymai teismo posėdyje, bet ir pateikti pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. netinkamai atlikti užduočių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, 2017 m. sausio 24 d. buvo gautas budėtojų poskyrio vedėjo raštiškas pranešimas, kad pareiškėjui duotas pavedimas Nr. 17051 tikrinti neeksploatuojamas transporto priemones nėra vykdomas. Ryte, 6 val., pareiškėjas užduočių sistemoje susipažino su užduotimi, pažymėjo, kad užduotis nekonkreti, nežino, ką ir kaip tikrinti, ir 7 val. 10 min. (nepraėjus 1 val. 10 min. nuo darbo pradžios) pareiškėjas aptiktas rūbinėje besiilsintis ant sofos. Pareiškėjas užduotis vykdė neoperatyviai, nekokybiškai, ne iš esmės, ignoravo duotus pavedimus, jo darbas orientuotas į užduoties užbaigimą, bet ne į užduotyje suformuluotos problemos išsprendimą, dėl pareiškėjo netinkamai atliekamų užduočių buvo gaunamos kitų tarnautojų pastabos, pakartotiniai gyventojų skundai. Garso įrašo turinys patvirtina, kad pareiškėjas vertinimo posėdyje neginčijo, nepasisakė dėl netinkamai atliktų užduočių, be to, nei skunde, nei teismo posėdyje nepateikė nė vieno argumento ar aplinkybių dėl tinkamo užduočių įvykdymo.
24. Teismo vertinimu, esant tokiai vertinimo išvadai, taip pat tiesioginio vadovo teiginiams apie pareiškėją, Komisija neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo tiesioginio vadovo paaiškinimais, kad jo tarnybinė veikla faktiškai turėjo būti įvertinta nepatenkinamai, tačiau dėl techninių priežasčių vertinimo nebuvo galima pakeisti vertinimo sistemoje, pareiškėjas netinkamai ėjo tarnybines pareigas, demonstravo gebėjimų, kvalifikacijos stoką ne tik per vertinamuosius metus, tačiau ir ankstesniais metais, į pastabas nereaguodavo arba reaguodavo netinkamai. Tiek tiesioginio vadovo įrašai tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje, tiek jo paaiškinimai Komisijos posėdyje leido Komisijai spręsti, kad Pareiškėjas nėra tinkamas eiti savo pareigas. Be to, pareiškėjas nesugebėjo atsakyti į Komisijos klausimus, užuot kalbėjęs apie save, kaltino savo tiesioginį vadovą, nepaneigdamas išvadoje nurodytų neigiamų vertinimų.
25. Teismas pažymėjo, kad Komisijos narių parašai patvirtina, jog pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, buvo balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo, visi Komisijos nariai balsavo ir pritarė bendrai Komisijos išvadai pareiškėją vertinti nepatenkinamai. Komisijos siūlymas – panaikinti karjeros valstybės tarnautojo turimą kvalifikacinę klasę. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos išvadoje nė vienas iš Komisijos narių nepateikė atskirosios nuomonės. Taigi išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad kiekvienas Komisijos narys išreiškė savo nuomonę dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, visi vienbalsiai nutarė pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai, buvo surašyta Komisijos išvada (Taisyklių 23, 25 p.). Todėl Komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją, išklausė tiek pareiškėją, tiek jo tiesioginį vadovą, diskutavo dėl galimo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo, priėmė sprendimą bei surašė reikalingą išvadą. Jokio procedūrinio veiksmo Komisija nepraleido, viską atliko tinkamai ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjo tarnybinę veiklą vertinti nepatenkinamai. Komisijos išvada priimta ne tik nepažeidžiant nustatytų procedūrų, bet ir yra teisinga bei motyvuota į bylą pateiktais įrodymais, liudytojo (pareiškėjo tiesioginio vadovo) bei paties pareiškėjo paaiškinimais.
26. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentus dėl tiesioginio vadovo ir kitų darbuotojų veiklos, nes, palyginęs byloje pateiktų kitų valstybės tarnautojų, dirbančių Viešosios tvarkos skyriaus 2-ame kontrolės poskyryje, vertinimo išvadas, pažymėjo, kad kiti to paties poskyrio tarnautojai, neatlikę visų užduočių, surinko identišką balų skaičių, kaip ir pareiškėjas. Iš šių vertinimo išvadų akivaizdu, kad poskyrio, kuriame dirba pareiškėjas, specialistams buvo nustatytos identiškos užduotys ir rodikliai einamiesiems 2017 metams, todėl pareiškėjas buvo vertinamas pagal tuos pačius rodiklius, kaip ir kiti poskyrio valstybės tarnautojai. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas vertinimo metu buvo diskriminuojamas ar jam buvo nustatyti kitokie vertinimo kriterijai. Byloje apskritai nėra duomenų, kad pareiškėjas vertinimo metu buvo tiesiogiai ar netiesiogiai diskriminuojamas kitais pagrindais, t. y. dėl lyties, rasės, tautybės ar panašiai. Teismas atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nėra sprendžiamas pareiškėjo tiesioginio vadovo ar kitų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos klausimas, todėl visi argumentai dėl tiesioginio vadovo nekompetencijos ar kitų valstybės tarnautojų neatliktų užduočių nenagrinėti, nes nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
27. Taip pat atmesti pareiškėjo argumentai dėl persekiojimo, mobingo vykdymo, gąsdinimo, nes byloje nėra pateikta jokių aplinkybių ar duomenų šiems argumentams pagrįsti. Teismas šiuos argumentus vertino kaip pasirinktą gynybinę poziciją, o pareiškėjo teiginiai, jog iš Vilniaus miesto gyventojų nuolat sulaukia padėkų, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad jis visas 2017 m. tarnybinės veiklos užduotis įvykdė tinkamai ir laiku.
28. Teismui netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą, netenkinti ir išvestiniai reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
29. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, proceso šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pareiškėjo veikla pagal nustatytus vertinimo kriterijus Komisijos pagrįstai buvo įvertinta nepatenkinamai, pareiškėjui pagrįstai bei teisėtai skundžiamu Įsakymu pateiktas siūlymas panaikinti kvalifikacinę klasę, todėl panaikinti Įsakymą ir atlyginti žalą nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
30. Atmetęs pareiškėjo skundą, teismas nurodė, kad nėra pagrindo priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.
IV.
31. Pareiškėjas V. D. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašoma priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
31.1. Teismas be pagrindo neaiškino ir netaikė VAĮ 3 straipsnio 1 dalies normos, nenagrinėjo šioje normoje įtvirtintų principų ir ar atsakovo veiksmai nesudaro įstatymų viršenybės, teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo, karjeros principų pažeidimų. Pareiškėjo tarnybinė veikla 2017 m. niekuo nesiskyrė nuo kitų Viešosios tvarkos skyriaus specialistų, tačiau pareiškėjas vertintas kitaip nei jo kolegos. Argumentai dėl kitų valstybės tarnautojų neatliktų užduočių nenagrinėti, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartyje nurodė, kad šie teismo motyvai neatitinka teismo sprendimui keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsniu, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir pažymi, kad turėjo būti vertintas lygiateisiškumo principas ir tai, kodėl tik vienintelis pareiškėjas buvo vertinamas „patenkinamai“, o kiti poskyrio tarnautojai, surinkę identišką balų skaičių, – „gerai“.
31.2. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo, ar vertinimo rodikliai yra savaime įvykdomi, aiškūs bei protingi, nebuvo vertinamos ir analizuojamos objektyvios priežastys, aplinkybės (rizikos faktoriai), trukdę pasiekti rezultatus pagal tokius rodiklius, nes šių rodiklių nepavyko įgyvendinti nė vienam iš Viešosios tvarkos skyriaus 1, 2, 3 ir 4 kontrolės poskyrio specialistų. Teismas taip pat nesiaiškino, ar buvo sudarytos visos tinkamos darbo sąlygos, tinkamai organizuojamas darbas. Pareiškėjo vertinimu, darbe nebuvo sudarytos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 158 straipsnyje. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) išvados dėl darbo sąlygų ir mikroklimato neužtikrinimo, taip pat Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriame pripažinta, jog tarnybiniuose automobiliuose sumontuotos geografinės padėties nustatymo įrangos pagalba surinkti pareiškėjo asmens duomenys tvarkyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimus.
31.3. Teismas šališkai vertino teigiamai pareiškėjo darbinę veiklą charakterizuojančius duomenis dėl pareiškėjui skirtų padėkų iš Vilniaus miesto gyventojų, kolegų ir Vilniaus miesto savivaldybės mero. Tiek vertinimo išvadoje, tiek byloje pareiškėjo tarnybinė veikla pateikiama tik iš neigiamos pusės. Pareiškėjas pateikė daug įrodymų, paremtų faktiniais duomenimis, aprašant kiekvieną atvejį ir pridedant visą su tuo susijusią faktinę medžiagą. Niekas priekaištų dėl neva blogo pareiškėjo užduočių vykdymo nereiškė, daugeliu atvejų pareiškėjui už jo darbą buvo dėkojama. Nors pareiškėjas, kaip valstybės tarnautojas, padarydavo daugiau, nei iš jo tikimasi, jis nė karto nebuvo paskatintas.
31.4. Kaip matyti iš Komisijos posėdžio garso įrašo, Komisija pareiškėjui neuždavė nė vieno klausimo, susijusio su užduotimis ir jų vykdymu, neleido išsamiai nieko paaiškinti, vertinimo išvadų negretino, nepaklausė tiesioginio vadovo, ar kiti valstybės tarnautojai, neatlikę visų užduočių ir surinkę identišką balų skaičių, kaip ir pareiškėjas, buvo vertinti vienodai, neklausė tiesioginio vadovo, kuo remiantis buvo nustatytos vertinimo kriterijų skaitmeninės išraiškos. Posėdžio metu, per tokį trumpą laiką, neįmanoma visko išsamiai išdėstyti. Iš garso įrašo aiškiai matyti, kaip pasitelkę tarnybinės veiklos vertinimo institutą, Komisijos nariai rengia susidorojimo su pareiškėju planą, o patį pareiškėjo veiklos vertinimą gali pakeisti į bet kokį – net iš „labai gerai“ į „nepatenkinamai“.
31.5. Pareiškėjas nesutinka, kad pavedimas Nr. 17051 laikytinas netinkamai atliktos individualios užduoties pavyzdžiu, nes byloje nėra duomenų, kad minėta užduotis nebuvo pradėta vykdyti laiku. Nepraėjus nei 1 h 10 min. nuo darbo pradžios, užduotis jau laikyta neįvykdyta, nors pareiškėjas pirmą patikrinimą vietoje pagal užduotį turėjo atlikti ne vėliau kaip kitą darbo dieną.
31.6. Tiesioginis vadovas dėl vertinimo persigalvojo tik Komisijoje. Užpildęs vertinimo išvadą ir, kaip teigia, suklydęs, tiesioginis vadovas nesiekė šios klaidos ištaisyti. Komisija be jokių motyvų su vadovo persigalvotu vertinimu sutiko. Iš esmės tie patys Komisijos nariai dar 2013 m. vertindami pareiškėjo veiklą buvo priėmę neteisėtą sprendimą, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 buvo panaikintas.
31.7. Administracija atliko pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą pagal vertinimo rodiklius, dėl kurių nebuvo pareiškėjo ir jo tiesioginio vadovo sutarimo. Pareiškėjas 2017 m. sausio 20 d. tarnybinės veiklos vertinio išvados nepasirašė, nes nustatyti rodikliai buvo realiai neįvykdomi. Teismas nesiaiškino, ar galima atlikti valstybės tarnautojo vertinimą, kai nėra valstybės tarnautojo sutikimo / sutarimo dėl užduočių vertinimo rodiklių.
31.8. Administracija žymiai sumažindama darbo užmokestį pareiškėjui, nesikreipė į VDI teritorinio skyriaus vadovą pagal DK 168 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui byloje Nr. I-2293-208/2018 yra nurodęs, kad yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos darbuotojų profesinės sąjungos aktyvus narys.
31.9. Pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu. Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas siejo su jam, kaip valstybės tarnautojui, iki ginčijamo Įsakymo taikytu mobingu, pasireiškusiu kaip sistemingas neigiamas psichologinis poveikis dėl apelianto asmens ir jo atliekamų pareigų. Teismas neanalizavo mobingo sampratos ir galimų išraiškos būdų. Mobingo sukeltomis pasekmėmis pažeidžiami Konstitucijos 18, 19, 21, 30 straipsniai, VTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Konvencijos 3, 14 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių laisvių chartijos 1, 3, 4, 21 straipsniai. Be to, mobingo veiksmus patvirtina prejudiciniai teismo sprendimas – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015. Prieš pareiškėją tarnybinio patikrinimo procedūros pradėtos net 11 kartų ir visose jose pareiškėjas buvo kaltinamas nepagrįstai. Tokį griežtą tarnybinės atsakomybės neišvengiamumo principą atsakovas taiko tik pareiškėjo atžvilgiu. Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VTD) 2017 m. rugsėjo 5 d. rašte Nr. 27D-1424 įpareigojo pradėti tarnybinių nusižengimų tyrimus, tačiau kalti asmenys atsakomybėn taip ir nebuvo patraukti. Taigi tarnybinio nusižengimo tyrimai prieš pareiškėją buvo kaip psichologinio poveikio priemonė, jie buvo pradedami dėl mažareikšmių bei nepagrįstų dalykų. Teismas neįvertino ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimo turinio, kuriame nurodomi apelianto atžvilgiu taikomi mobingo veiksmai. Teismas nevertino ir VDI 2016 m. gruodžio 19 d. ir 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštuose pateiktų išvadų dėl darbo sąlygų ir mikroklimato neužtikrinimo. Apelianto teisės yra pažeidžiamos ir asmens duomenų apsaugos srityje – pareiškėjas pateikė du Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimus, patvirtinančius nuolatinį pareiškėjo persekiojimą. Teismas taip pat nevertino pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų, kuriuose įvardytos sveikatos sutrikimų sąsajos su darbu. Dėl patirto mobingo pareiškėjas patyrė stiprius dvasinius neigiamus išgyvenimus, stresą, pažeminimą, bendravimo galimybių su kitais kolegomis sumažėjimą, todėl mano, jog turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą.
32. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjas teigia, jog turėjo būti įvertinti teisėtumo, lygiateisiškumo, skaidrumo bei karjeros principai, VTĮ 3 straipsnio 1 dalis konkrečiai tokių principų nenustato. VTĮ 3 straipsnio 1 dalies pažeidimas galimai yra naujas skundo pagrindas, kuriuo pareiškėjas iki šiol savo reikalavimų negrindė. Atsakovas akcentuoja, kad, įvertinus kitų specialistų vertinimo išvadas, akivaizdžiai matyti, jog jų veiklos rezultatai ir kvalifikacija buvo kitokie, nei pareiškėjo. Visi kiti tarnautojai yra pilnai įvykdę bent vieną jiems suformuluotą užduotį, tuo tarpu pareiškėjas pilnai neįvykdė nė vienos nustatytos užduoties. Jau vien tai rodo, jog pareiškėjo ir kitų valstybės tarnautojų vertinimas neturėjo ir negalėjo būti identiškas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tuo pagrindu, kad teismas įvertintų, ar Komisija, keisdama pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo veiklos vertinimą, atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Todėl pareiškėjas neteisus teigdamas, kad turėjo būti vertinamas ir jo tiesioginio vadovo ir kitų valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo pagrįstumas. Atsakovas pripažįsta, kad teismas suklydo nurodęs, jog pareiškėjas ir kiti to paties poskyrio tarnautojai, neatlikę visų užduočių, surinko identišką balų skaičių. Iš tiesų tik pareiškėjas neįgyvendino nė vienos užduoties.
34. Atsakovas nesutinka su apelianto teiginiais dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo ir nurodo, kad pareiškėjas dirbo daug prasčiau už kitus specialistus, vienintelis neįgyvendino nė vienos užduoties, nuolat konfliktavo su vadovais, atsisakydavo vykdyti užduotis, jas atlikdavo netinkamai arba apskritai neatlikdavo. Teismas faktiškai tyrė, ar pareiškėjas buvo diskriminuojamas, ir nusprendė, kad to nebuvo ir pareiškėjui nebuvo nustatyti kitokie vertinimo kriterijai. Dėl galimybės pasiekti nustatytus rodiklius atsakovas pažymi, kad teismas vertino pareiškėjui suformuluotas užduotis ir nustatytus rodiklius ir pažymėjo, jog pareiškėjo tiesioginio vadovo 2017 m. tarnybinei veiklai suformuluotos užduotys ir jų įvykdymo vertinimo rodikliai atitiko pareiškėjo užimamai pareigybei keliamus tikslus ir paskirtas funkcijas, sudarė sąlygas objektyviai įvertinti, ar pasiekti numatyti rezultatai. Pagal rodiklius, iš pareiškėjo nebuvo reikalaujama šimtaprocentinio užduočių įvykdymo, užduotys buvo palengvintos nustatant tolerancijos ribas, kiek užduotys gali nebūti įvykdytos. Be to, nustatant rodiklius, buvo įgyvendintas pareiškėjo noras, kad užduočių vertinimo rodikliai apimtų konkretų užduočių kiekį. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad užduotis įmanoma įvykdyti, jis tik pabrėžia, jog jam ir kai kuriems tarnautojams tų užduočių įvykdyti nepavyko. Pats pareiškėjas nepateikia objektyvių duomenų ir paaiškinimų, kodėl užduotys turi būti laikomos neįvykdomomis. Pareiškėjui buvo sutiektos visos darbui reikalingos priemonės.
35. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-208-556/2019 konstatuota, kad VDI 2016 m. gruodžio 19 d. rašte nustatytos pastabos dėl psichologinio klimato gerinimo nerodo pareiškėjo persekiojimo. Taigi tai, ką nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pateikia kaip persekiojimą, kitoje byloje įsiteisėjusiu sprendimu pripažinta kaip teisėti ir pagrįsti atsakovo veiksmai. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. sprendime konstatuota tik tai, kad Administracija pareiškėją apie jo duomenų tvarkymą turėjo informuoti raštu, o ne žodžiu, tačiau pareiškėjo reikalavimas pripažinti jo duomenų tvarkymą neteisėtu atmestas. Aptarti dokumentai apskritai nėra aktualūs, nes pareiškėjas grindžia savo poziciją dėl darbo sąlygų 2017 m., kai dokumentuose vertinamos senesnės, 2015–2016 m., aplinkybės.
36. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija pareiškėjui neuždavė nė vieno klausimo. Iš garso įrašo girdėti, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės pateikti savo paaiškinimus dėl vertinimo. Pareiškėjo tiesioginis vadovas pateikė Komisijai dokumentus, patvirtinančius vertinimo pagrįstumą. Komisijai buvo pateikta ir lyginamoji medžiaga, kurioje matomi kiekvieno poskyrio tarnautojo rezultatai. Pareiškėjas jokio konkretaus argumento, kuris būtų susijęs būtent su jo vertinimu, nepateikė. Pareiškėjas tik kaltino tiesioginį vadovą lygiateisiškumo principo pažeidimu, nuolat jį pertraukinėdavo. Iš garso įrašo girdėti pareiškėjo netinkamos bendravimo manieros, nepagarba. Komisijai buvo pateikta viso poskyrio tarnautojų lyginamoji lentelė su duomenimis, kiek ir kokių užduočių įvykdė kiekvienas tarnautojas, šie duomenys peržiūrėti, neaiškumai aptarti su tiesioginiu vadovu. Pareiškėjas neneigia, kad jo pasiekti rezultatai buvo patys prasčiausi. Administracijos įsitikinimu, pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko pasisakyti. Komisijos nariai ne siekė susidoroti su pareiškėju, tačiau aptarė galimybę pakeisti pareiškėjo vertinimą iš „patenkinamai“ į „nepatenkinamai“. Tiesioginis vadovas paaiškino, kad pareiškėjas turėjo būti įvertintas „nepatenkinamai“, tačiau per klaidą buvo pažymėtas ir išsaugotas kitoks vertinimas. Jis nesiekė ištaisyti klaidingai į sistemą įrašyto vertinimo, nes sistema to neleido padaryti, reikėjo viską daryti iš naujo, todėl nusprendė argumentus pateikti Komisijai.
37. Dėl 2017 m. sausio 24 d. užduoties Nr. 17051 atsakovas pažymi, kad pareiškėjui buvo nurodytas konkretus adresas – Kalvarijų gatvė ir jos kiemai, kurioje pareiškėjas turėjo atlikti patikrinimą dėl neeksploatuojamų automobilių. Pareiškėjas tik formaliai nurodė, kad užduotis suformuluota nekonkreti. Anot atsakovo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis nėra aktuali nagrinėjamu atveju, nes tuo atveju Administracija neteisė pareiškėjo išskyrimą iš kitų tarnautojų rodančių dokumentų, o nagrinėjamu atveju byloje yra pateikta pakankamai tokių dokumentų, kad pareiškėjas savo pareigas tiek kiekybės, tiek kokybės prasme atliko prasčiau nei kiti tarnautojai. Atsakovas pabrėžia, jog niekada neneigė, kad pareiškėjas yra gavęs padėkų, tačiau tai nepaneigia netinkamai atliktų funkcijų ir fakto, kad pareiškėjas neįgyvendino nė vienos jam iškeltos užduoties. Be to, pareiškėjo darbu buvo nuolat skundžiamasi. Atsakovas akcentuoja, kad nepagrįsta pareiškėjo pozicija, jog gali būti nustatyti tik tokie užduočių vertinimo rodikliai, kokių jis nori. Rodikliai visiems to paties poskyrio tarnautojams buvo nustatyti vienodi. Pareiškėjui nebuvo sudarytos blogesnės sąlygos, tačiau jis pasiekė blogesnius rezultatus. Dėl pareiškėjo argumento, jog turėjo būti kreipiamasi į VDI teritorinio skyriaus vadovą dėl sutikimo, atsakovas pažymi, kad tai naujas reikalavimas kuris pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 134 straipsnio 6 dalį negalimas apeliacinėje instancijoje. Be to, DK 168 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju apskritai netaikytina.
38. Atsakovas akcentuoja, jog, skirtingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo keliamo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas jau reikalavo atlyginti neturtinę žalą kitoje byloje iš esmės remdamasis tais pačiais argumentais dėl tariamo mobingo (administracinė byla Nr. eA-208-556/2019), todėl mano, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti paliktas nenagrinėtas. Be to, pareiškėjas neįrodė nė vienos iš deliktinės atsakomybės sąlygų. Administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015 jokios mobingo aplinkybės teismas nenustatė, tai yra paties pareiškėjo interpretacija. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl neteisėto kitų darbuotojų dangstymo, tokių įrodymų ir nėra, nes Administracija tarnybinius tyrimus atlieka teisės aktų nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 įvertino Vilniaus apygardos prokuratūros 2015 m. gegužės 22 d. nutarimą kaip nepatvirtinantį pareiškėjo atžvilgiu vykdomo mobingo. Dėl pareiškėjo pateiktų medicininių dokumentų, atsakovas pažymi, kad jie jau buvo įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2163-331/2017 kaip nepatvirtinantys aplinkybės, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimus lėmė psichologinė įtampa darbe.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
V.
39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo apimtis iš esmės yra apibrėžta šios nutarties 7 punkte, todėl ir administracinės bylos patikra apeliacine tvarka sietina būtent su jau nustatytomis pirmiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ribomis.
40. VTĮ 22 straipsnio 8 dalyje (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) buvo pasisakyta, kad, jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija.
41. Byloje nėra ginčo dėl to, jog tiesioginis vadovas pareiškėjo, kaip valstybės tarnautojo, veiklą iš pradžių įvertino patenkinimai, po to, poziciją pataisė Komisijos posėdyje, nurodė padaręs techninio pobūdžio klaidą – pareiškėjas turėjo būti įvertintas nepatenkinimai. Šiuo atveju teisiškai reikšmingiausia yra tai, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, nepriklausomai nuo tiesioginio vadovo pradinio įvertinimo patenkinimai, o vėliau nepatenkinamai, buvo perduotas Komisijai ir jos išnagrinėtas.
42. Komisija, atlikusi pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, pastarojo tarnybinę veiklą įvertino nepatenkinimai, t. y. patvirtino tiesioginio vadovo paskesnį vertinimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tokia Komisijos valinė išraiška buvo visiškai suderinama su Komisijos kompetencija, įtvirtinta VTĮ 22 straipsnio 13 dalyje, kadangi Komisijai yra / buvo suteikta teisė valstybės tarnautojo veiklą įvertinti tiek labai gerai, gerai, patenkinamai, tiek nepatenkinamai. Priklausomai nuo atlikto vertinimo rezultatų, atsiranda ir atitinkamos teisinės pasekmės. Šiuo konkrečiu atveju, vadovaujantis VTĮ 22 straipsnio 18 dalies 1 punktu, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui buvo pasiūlyta panaikinti valstybės tarnautojui antrą kvalifikacinę klasę ir siūlymas realizuotas apskųstu Įsakymu.
43. Paminėtas teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į ginčo nekeliančias faktines aplinkybes, suponuoja išvadą, kad Komisija įstatymų leidėjo suteiktų kompetencijos ribų neperžengė ir turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo tarnybinę veiklą įvertinti nepatenkinamai, net tiesioginiam vadovui įvertinus valstybės tarnautojo veiklą patenkinimai, todėl apeliacija, išdėstyta nutarties 31.6 punkte, yra atmestina.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat neturi jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pripažinti apeliacinio skundo argumentus, išdėstytus nutarties 31.4 punkte, pagrįstais. Atvirkščiai, byloje esantys įrodymai neabejotinai leidžia teigti apie suteiktą galimybę būti išklausytam ir pateikti savo paaiškinimus tarnybinės veiklos vertinimo metu (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).
45. Taigi Komisijos procedūrinė veikla bei priimtas sprendimas visiškai atitiko teisinį reguliavimą, todėl šiuo aspektu apeliacinio skundo dalis akivaizdžiai nepagrįsta.
46. Kita apeliacinio skundo dalis nukreipta į netinkamai atliktą patį tarnybinės veiklos vertinimą, apeliuojant į tai, jog nebuvo analizuota, kodėl nepavyko pareiškėjui įgyvendinti jam pavestų užduočių, ar buvo sudarytos tinkamos darbo sąlygos toms užduotimis įgyvendinti (nutarties 31.2 p).
47. Taisyklių 19 punkte buvo pasisakyta, jog valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus, kas iš esmės ir buvo atlikta, pareiškėjo (apelianto) tarnybinę veiklą įvertinant nepatenkinamai.
48. Komisijos priimtas sprendimas pareiškėjo veiklą įvertinti nepatenkinamai, pirmosios instancijos teismo pripažintas pagrįstu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, visiškai atitinka byloje esančius faktinius duomenis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).
49. Nepatenkinamo įvertinimo pagrįstumą, be kitų byloje esančių įrodymų, aptartų pirmosios instancijos teismo ir jau nebekartotinų, pavyzdžiui, puikiai iliustruoja ta aplinkybė, kad pareiškėjo darbo veiklos rezultatai buvo patys prasčiausi poskyryje, ko iš esmės nepaneigė ir pats apeliantas. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas neįvardijo faktinių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs suabejoti Komisijos sprendimo objektyvumu. Nebuvo ir jokio pagrindo išvadai apie Komisijos siekį susidoroti su apeliantu. Tokių duomenų apeliaciniame skunde taip pat nepateikiama, todėl apeliacinės instancijos teismas irgi neturi pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Vilniaus apygardos administracinio teismo.
50. Netgi pareiškėjo apeliaciniame skunde minima užduotis Nr. 17051 byloja ne jo naudai. Užduoties formuluotė bei tikslas – „Atlikti patikrinimą Kalvarijų g. ir kiemai, fiksuoti neeksploatuojamus automobilius ir Sisp-o programos pagalba perduoti informaciją teisenos vykdymui Prevencijos ir teisenos poskyriui. Apie patikrinimo rezultatus įrašyti užduoties rezultatuose“, abejonių nekelia ir yra / buvo visiškai suprantama. Delsimas įvykdyti pavedimą tik patvirtina nenorą tiesioginių pareigų vykdymui bei yra dalis bendros visumos faktinių duomenų, lėmusių nepatenkinamą apelianto įvertinimą.
51. Diskriminacinis aspektas šioje byloje visiškai eliminuotinas. Pažymėtina, jog pareiškėjas, grįsdamas diskriminacijos buvimą, save lygina su kitais valstybės tarnautojais, kurie taip pat buvo vertinti Komisijos kasmetinio vertinimo metu, bet įvertinti palankiau nei pareiškėjas. Čia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog kiekvieno valstybės tarnautojo veikla vertinama individualiai, atsižvelgiant į tarnybinės veiklos rezultatus. Esant jų skirtumui, kada vienas valstybės tarnautojas pasiekia geresnių rezultatų, pavestas užduotis vykdo efektyviau ir pan., visiškai objektyvu, kad tokio valstybės tarnautojo veikla bus įvertinta visiškai kitaip nei valstybės tarnautojo, neįvykdžiusio pavestų užduočių, dirbančio nepakankamai rūpestingai, atsakingai ir pan., ką Komisija šiuo atveju ir padarė. Taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju yra pažeidžiama Konstitucijos laiduojama pareiškėjo teisė būti traktuojamam vienodai su kitais asmenimis, esančiais tame pačiame teisiniame statuse.
52. Skunde pareiškėjas buvo pateikęs reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė.
53. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir, nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, turtinės žalos atlyginimas šioje byloje buvo sietas su darbo užmokesčio netekimu, nurodant, kad toks mažinimas buvo galimas tik laikantis nuostatų, išdėstytų DK 168 straipsnio 3 dalyje (žr. nutarties 31.8 p.).
55. Būtina pabrėžti, jog šios administracinės bylos nagrinėjimas dalykas – Įsakymo panaikinimas, kuris ir lėmė darbo užmokesčio sumažėjimą, kadangi buvo panaikinta pareiškėjo turėta antra kvalifikacinė klasė, o tai reiškia, kad darbo užmokestis pasikeitė į mažąją pusę kitokiu pagrindu nei apeliuojama. Įsakymas pripažintas teisėtu bei pagrįstu, t. y. nenustatyta neteisėtumo aplinkybė, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti tenkinamas.
56. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Siekiant jos (neturtinės žalos) atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
57. Tačiau tam, kad būtų priteista neturtinė žala, turi būti pagrįstos tos aplinkybės / sąlygos, kurios paminėtos ankščiau (nutarties 53 p.).
58. Neturinės žalos atlyginimas kildintas iš mobingo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastarasis aspektas analizuotinas tik nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki Įsakymo priėmimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-208-553/2019).
59. Pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo siedamas su jam taikytu mobingu (apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė dažniausiai taiko vienam asmeniui), apeliacinės instancijos teismo nuomone, pastarojo niekaip nepagrindė. Tai bendro pobūdžio tvirtinimas, kuris nebuvo pakankamai aiškiai išdėstytas bei pagrįstas, t. y. kada, kiek dažnai per mėnesį, savaitę ir pan. bei kaip pasireiškė galbūt psichologinio persekiojimo / teroro atakos. Nutarties 31.9 punkte esanti apeliacija dėl mobingo yra be faktinio pagrindimo.
60. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, taip pat netenkinamas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Romanas Klišauskas
Arūnas Sutkevičius