Civilinė byla Nr. e2-910-943/2020

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00457-2020-5

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.1.1; 3.1.18.1.1.1

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 3 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto sodas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2961-933/2020, kuria netenkintas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pradėtoje pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovėms Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. ir KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui „KAYI Construction“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miesto sodas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 

1.1.       priteisti iš atsakovių KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A.S. bei atsakovės filialo „KAYI Construction“ ieškovės naudai 81 991,43 Eur skolą, 820,49 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

1.2.       priteisti iš atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret A.S. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi Maitinimo paslaugų sutartimi atsakovės KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialui „KAYI Construction“ suteikė maitinimo paslaugas. Už suteiktas paslaugas ieškovė pateikė apmokėti sąskaitas, kurios apmokėtos iš dalies. 2020 m. sausio 13 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu šalys patvirtino, kad skolos suma – 81 991,43 Eur, tačiau jos atsakovė neapmokėjo.

3.       Reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –82 851,92 Eur sumai taikyti atsakovės Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A.S. bei atsakovės filialo „KAYI Construction“ piniginių lėšų, esančių atsiskaitomosiose sąskaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis areštą, taip pat kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei turtinių teisių, esančių Lietuvos Respublikoje, areštą.

4.       Nurodė, kad atsakovės filialo skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2020 m. kovo mėnesį sudarė 10 996,36 Eur. Filialas nepajėgus vykdyti prievolių ne tik komercinę veiklą vykdantiems ūkio subjektams, bet ir valstybei. Atsakovės filialo įsiskolinimas valstybei rodo, kad pradelstas įsipareigojimas ieškovei (82 851,92 Eur) laikytinas dideliu. Atsakovės filialas Juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų. Toks nesąžiningas atsakovės elgesys užkerta kelią tinkamam atsakovės filialo finansinės būklės įvertinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino.

6.       Pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškiniu keliamus reikalavimus, nurodytą ieškinio faktinį pagrindą bei pateiktus įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Vertindamas antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavimą, teismas pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovės filialas neteikia finansinių atskaitomybės dokumentų VĮ „Registrų centras“ nereiškia, kad atsakovės yra nesąžiningos ieškovės atžvilgiu. Teismas atkreipė dėmesį, kad remiantis bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė su atsakovės filialu pasirašė Tarpusavio atsiskaitymo aktą, kas rodo, jog atsakovė filialas su ieškove bendradarbiauja piniginių prievolių vykdymo klausimais. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovė prašė laikinųjų apsaugos priemonių abiejų atsakovių atžvilgiu, tačiau duomenų apie atsakovės Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. nesąžiningus veiksmus neįrodinėjo.

7.       Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad nėra grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8.       Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Miesto sodas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones 82 851,92 Eur sumai atsakovo Kayi Insaat Sanayi ve Ticaret A. S. ir atsakovo filialo „KAYI Construction“ lėšoms, esančioms atsiskaitomosiose sąskaitose, įmonės kasoje bei pas trečiuosius asmenis, taip pat kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui bei turtinėms teisėms, esančioms Lietuvos Respublikoje.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Teismas, vertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, neatsižvelgė į tai, kad šiuo metu yra areštuota 52 311,77 Eur vertės atsakovo filialo turto, taigi teismai jau yra įvertinę atsakovų nesąžiningumą, o nepadengtos skolos ir bylose vykstantys teisminiai ginčai, kuriuose atsakovams pareikšti turtiniai reikalavimai, įrodo jų nesąžiningumą, polinkį nesilaikyti sutartinių įsipareigojimų.

9.2.       Atsakovės filialas buvo įtrauktas į viešą Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) prasižengusių ir sukčiavusių įmonių sąrašą. Valstybinė darbo inspekcija yra nustačiusi, kad atsakovės filialas yra daugiau kaip tris mėnesius nesumokėjęs darbo užmokesčio darbuotojams. Nurodytų aplinkybių kontekste ieškinio suma suponuoja pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo

11.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019 ir joje nurodytą praktiką).

12.       Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nustatė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja. Nutarties teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka vertinantis teismas neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, todėl plačiau dėl pirmosios iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo nepasisako.

13.       Atsakovų nesąžiningumas, kaip antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė grėsmės būsimo, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė, nesutikdama su šiomis teismo išvadomis, visų pirma nurodo, kad atsakovės filialo turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti kitų kreditorių pareikštus ieškinius, įmonės, atsakovo procesiniu statusu, dalyvauja kitose civilinėse bylose, kuriose joms reiškiami turtiniai reikalavimai.

14.       Vertindamas nurodytus skundo argumentus teismas išaiškina ieškovei, kad teismų nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neturi res judicata galios. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, tiria ir nagrinėja konkrečios bylos aplinkybes, ir sprendimą jas taikyti arba netaikyti priima atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą, todėl kitoje byloje priimta nutartis, kuria atsakovams yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės neturi prejudicinės (privalomos kitam teismui) teisinės galios (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Vien aplinkybė, kad atsakovių turtas yra areštuotas siekiant užtikrinti kitų kreditorių pareikštus reikalavimus, taip pat nesudaro pagrindo įžvelgti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje. Teismo vertinimu, bendrovių nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad jos dalyvauja atsakovių procesiniu teisiniu statusu ir kitose bylose, kuriose joms pareikšti turtiniai reikalavimai. Vien ši aplinkybė, nesant duomenų apie tarp šalių kilusių ginčų pobūdį, taip pat savaime nėra pakankama konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nagrinėjamoje byloje.

15.       Ieškovė, siekdama pagrįsti atsakovių nesąžiningumą, pateikė duomenis iš viešai prieinamų informacijos šaltinių, kurie, anot ieškovės, įrodo, kad atsakovės filialas įtrauktas į VMI sudaromą „prasižengusių“ įmonių sąrašą bei turi pradelstų su darbo užmokesčiu susijusių įsipareigojimų. Teismas visų pirma pastebi, kad argumentai apie tai, kad KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ įtrauktas į VMI sudaromus „prasižengusių“ įmonių sąrašus yra paremti ne pirmine informacija iš nurodytos įstaigos, bet duomenimis iš kitų informavimo priemonių.

16.       Teismui patikrinus viešai skelbiamus VMI duomenis (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-laiku-vykdantys-mokestinius-isipareigojimus-turintys-mokestine-nepriemoka), nenustatyta, kad KAYI Insaat Sanayi ve Ticaret Anonim Sirketi filialas „KAYI Construction“ yra įtrauktas į sąrašą PVM mokėtojų, 2019 m. sausio 21 d. turėjusių deklaruotą mokestinę nepriemoką, kuri yra didesnė nei 10 000 Eur ir nesumokėta daugiau nei 2 mėnesius. Nurodytos atsakovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 3 969,49 Eur (https://www.vmi.lt/evmi/asmenys-nevykdantys-klaidingai-vykdantys-prievoles), tačiau jis nevertintinas kaip savaime įrodantis atsakovių nesąžiningumą ir grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kadangi susidariusi skolos suma gali būti nulemta ir vykstančių darbo ginčų.

17.       Ieškovė, siekdama pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, taip pat teigia, kad nurodyti duomenys apie atsakovių įsiskolinimus bei pradėtus procesus teismuose kartu su ieškinio suma pagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Šiuo atveju kaip konstatuota, nesąžiningų atsakovių veiksmų, kuriais būtų siekiama išvengti teismo sprendimo įvykdymo neįrodyta, tuo labiau atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo pažymėtą aplinkybę, kad atsakovės su ieškove yra pasirašiusios Tarpusavio skolų suderinimo aktą, neneigia skolos fakto ir imasi veiksmų išspręsti susidariusią situaciją, todėl šiuo atveju ieškinio suma negali būti savarankišku pagrindu laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

18.       Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovių veiksmai liudija apie egzistuojančią grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė