Civilinė byla Nr. e2A-930-340/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-33617-2015-7
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.2.9.1., 2.3.4.8., 2.5.1.3.1., 2.4.1.3; 3.3.2.2; 3.3.2.4
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. sausio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams V. Š. ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ dėl 437,36 Eur žalos regreso tvarka atlyginimo ir metinių palūkanų priteisimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateiktu ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 437,36 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-09-29 buvo vandeniu aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra apdraustas AB „Lietuvos draudimas”. Ieškovė, kompensuodama dėl užpylimo draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 437,36 Eur dydžio draudimo išmoką ir įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Gyvenamojo namo administratorius nurodė, kad patalpos buvo aplietos vandeniu dėl vandens pratekėjimo iš šildymo sistemos automatinio nuorintojo, esančio 34 bute. Pratekėjimas įvyko per šildymo sistemos dalį, kurią savarankiškai remontavo palėpę įsirengiantis 34 buto gyventojas. Minėto buto savininkė nurodė, kad palėpės rekonstrukcija buvo vykdoma pagal projektą ir žalos padarymo metu ji buvo baigta, o trūkusi įranga yra namo bendroji inžinerinė įranga, už kurią atsakingas šią įrangą prižiūrintis asmuo. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nesilaikė pareigos užtikrinti tokio pastato eksploatavimo būdo, kad jis nekeltų žalos, dėl ko buvo apgadintas turtas. Atsakovas privalėjo tinkamai valdyti, remontuoti, eksploatuoti bei prižiūrėti inžinerinę įrangą. Kadangi atsakovų prievolė susijusi su dviejų asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, atsakovų atsakomybė yra solidari.
Atsakovė V. Š. pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad patalpų savininke ji tapo 2015-01-20, todėl negalėjo būti darbų užsakovė. Atsakomybė už nekokybiškai atliktus darbus turėtų tekti ankstesniam buto savininkui, kuris ir vykdė šiuos darbus bei pasirinko rangovinę organizaciją. Be to, šiluminės trasos vamzdyno avarija, vožtuvo nesandarumas, įvyko atsakovei nepriklausančiose, tačiau besiribojančiose patalpose. Avarijos metu buvo užlietos ir atsakovei nuosavybės teise priklausančios patalpos.
Atsakovas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmestis. Pažymėjo, jog ieškovas maišo prižiūrėtoją su pastato bendrojo naudojimo obejtkų administratoriumi, kuriam taikomos ieškovo nurodytos statybos techninio reglamento nuostatos ir pareiga užtiktinti tinkamą statinio eksploataciją – techninę priežiūrą. Atsakovo darbuotojai nuvykę į iškvietimą nustatė, jog vanduo bėga iš antrosios pastato laiptinės 34 buto, kur tuo metu vyko remonto darbai. Vandens bėgimas buvo lokalizuotas, užsukant ventilį prieš nuorintoją, o darbus priėmęs asmuo nurodė, jog gedimą sutavrkys patys buto savininkai. Ventilis, dėl kurio kilo žala, yra priskiriamas asmeninei savininko atsakomybei, kadangi juo savininkas gali laisvai naudotis ir jo buvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Ieškovės nurodomos žalos atsiradimą sąlygojo ne pastato bendroji naudojimo objektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies;priteisė iš atsakovės V. Š. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 437,36 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; netenkino ieškinio reikalavimų dalyje dėl 437,36 Eur žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų V. Š. ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ bei reikalavimo priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovės V. Š. valstybei 6,05 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovė V. Š. statybos leidimo pagrindu 2011 metais vykdė gyvenamojo namo palėpės patalpų rekonstravimą. 2011 m. spalio 27 d. surašytas šiluminių trasų vamzdynų stiprumo ir sandarumo bandymo aktas, jog darbai atlikti pagal projektą ir atitinka statybos norminių dokumentų reikalavimus. Teismas nustatė, jog pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad draudiminio įvykio (buto užliejimo) metu vyko statybos - rekonstrukcijos darbai. Teismas pažymėjo, kad jokie kiti įrodymai, patvirtinantys vandens pratekėjimo priežastis ir tai, jog nuorintojas yra ne atsakovės bute, teismui nebuvo pateikti. Remdamasis nurodytais motyvais teismas darė išvadą, jog dėl buto užliejimo vandeniu kaltė tenka buto Nr. 34, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) savininkei V. Š. (atsakovei) ir ji privalo regreso tvarka atlyginti draudikui žalą, kurią sudaro 437,36 Eur dydžio draudėjui išmokėta suma. Teismas akcentavo, jog nėra pagrindo taikyti solidariąją atsakomybę ir žalos atlyginimą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų, tai yra iš buto savininkės ir pastato prižiūrėtojos UAB „Namų priežiūros tarnyba“, nenustačius atsakovės UAB „Namų priežiūros tarnyba“ neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kitų įstatymo nustatytų civilinės atsakomybės pagrindų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jei praleista ieškinio senatis – ieškinį atmesti, o jei senatis nepraleista – žalos atlyginimą priteisti iš UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“; priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Būtent atsakovas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo įsipareigojęs vykdyti (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nuolatinę techninę priežiūrą, tačiau teismas sprendime nurodė, kad išimtinai šilumos prižiūrėtojui priskirtus priežiūros darbus turėjo atlikti namo gyventoja V. Š.;
- Pirmosios instancijos teismas, neturėdamas tam pagrindo, nepagrįstai konstatavo atsakovės atsakomybę pagal CK 6.263 ir 6.266 straipsnius, nes bendroji namo inžinerinės įrangos – šildymo sistemos dalis – automatinis nuorintojas nėra jos asmeninės inžinerinės sistemos dalis, ji nėra jos savininkė, valdytoja ar netgi naudotoja. Be to, teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų dėl šio įrenginio gedimo atsiradimo bei priežastinio ryšio;
- Pirmosios instancijos teismas neužtikrino bylos nagrinėjimo žodiškumo ir rungimosi principų, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, nors prieš tai šio asmens dalyvavimą byloje pripažino būtinu. Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nepateikė reikalaujamų įrodymų, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o teismas priėmė neteisėtą sprendimą;
- Sprendime nėra pasisakyta dėl ieškinio senaties, nors atsakovė prašė ją taikyti. Ieškinio senaties terminas yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškinys pateiktas nepraleidus ieškinio senaties termino, kadangi ieškinys pateiktas 2015-09-29, be to, atsakovė neprašė nei žodžiu, nei raštu taikyti ieškinio senatį. Civilinėje byloje yra keli įrodymai, patvirtinantys, jog vanduo į Vivulskio 15-7 butą pateko iš aukščiau esančių patalpų (duomenys neskelbtini). Paaiškini, jog vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.9 p., vartotojo inžinerinė sistema yra atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ir uždaromaisiais įtaisais, bei kitomis vartotojo atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis. Atsiliepime pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo ribas nustato bei įrodymus teikia byloje dalyvaujantys asmenys. Teismas įrodymų nerenka bei neturi specialių žinių, todėl priima sprendimą pagal šalių pateiktus įrodymus, kurie suponuoja didesnę tikimybę, kad vanduo bėgo iš atsakovės buto, o ne iš kitų patalpų.
Atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas padarė pagrįstą išvadą, jog žalos kilimo vieta neįeina į namo bendrųjų inžinerinių sistemų tinklą ir už jų priežiūrą nėra atsakingas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius ar prižiūrėtojas. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad palėpės patalpos, kuriose buvo vykdomas remontas, nepriklauso apeliantei ar nėra jos faktiškai valdomos. Paaiškino, jog pateikė bylos nagrinėjimui reikalingus procesinius dokumentus, kuriuose nurodė paaiškinimus, vykdydamas teismo įpareigojimą, todėl negalima teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės nurodytus civilinio proceso principus. Pažymėjo, jog palaiko prašymą taikyti ieškinio senatį.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis, 2012 m. rugsėjo 29 d. vandeniu buvo aplietas butas, esantis Vivulskio g.15-7, Vilniuje. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ pripažino įvykį draudiminiu ir atlygino buto savininkui (draudėjui) 437,36 Eur dydžio žalą. 2012 m. spalio 3 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašytame Turto sunaikinimo, sugadinimo akte nustatyta, jog numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo - viršutinių patalpų savininkas. 2012 m. rugsėjo 29 d. iškviesti UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai, nustatė, jog vanduo teka iš antroje laiptinėje esančio buto Nr. 34, kuriame vyksta remonto darbai, t.y. vanduo bėga per automatinį šildymo sistemos nuorintoją. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, viršuje esančios patalpos - butas Nr. 34, nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Š.. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ regreso tvarka kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų V. Š. ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ 437,36 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės V. Š. AB „Lietuvos draudimas“ naudai 437,36 Eur nuostolių atlyginimą regreso tvarka, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Teismas nurodė, kad draudiminio įvykio (buto užliejimo) metu vyko statybos - rekonstrukcijos darbai, kuriuos vykdė atsakovė. Teismas pažymėjo, kad jokie kiti įrodymai, patvirtinantys vandens pratekėjimo priežastis ir tai, jog nuorintojas yra ne atsakovės bute, teismui nebuvo pateikti. Remdamasis nurodytais motyvais teismas darė išvadą, jog dėl buto užliejimo vandeniu kaltė tenka buto Nr. 34, esančio gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkei V. Š. (atsakovei) ir ji privalo regreso tvarka atlyginti draudikui žalą, kurią sudaro 437,36 Eur dydžio draudėjui išmokėta suma.
Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai kvalifikavo atsakomybės ribas, nes ne apeliantė, o atsakovas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ buvo įsipareigojęs vykdyti Vivulskio g. 15 gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos nuolatinę techninę priežiūrą. Pasak apeliantės, teismas sprendime šilumos prižiūrėtojui pavestus atlikti priežiūros darbus nepagrįstai perkėlė apeliantei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.
Pažymėtina, jog CK 6.263 straipsnyje numatyta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Remiantis teismų praktika, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, o tai reiškia esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei. Jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz. vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str. Taigi, šioje teisės normoje įtvirtinta deliktinė civilinė atsakomybė kyla be kaltės ir jai atsirasti pakanka nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos. Kasacinio teismo jurisprudencijoje šiuo klausimu yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Byloje nėra ginčo dėl to, kad apeliantė V. Š. statybos leidimo pagrindu 2011 metais vykdė gyvenamojo namo palėpės patalpų rekonstravimą. 2011 m. spalio 27 d. surašytas šiluminių trasų vamzdynų stiprumo ir sandarumo bandymo aktas, jog darbai atlikti pagal projektą ir atitinka statybos norminių dokumentų reikalavimus. Apeliantės į bylą pateikta palėpės patalpos (buto) kadastrinių matavimų byla patvirtina, jog butas šildomas vietinio centrinio šildymo būdu (elektra). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, iškviesti UAB „Naujamiesčio būstas“ darbuotojai patvirtino, jog vanduo bėga per automatinį šildymo sistemos nuorintoją. UAB „Naujamiesčio būstas“ užsuko ventilį prieš nuorintoją ir to pakako, kad būtų nutrauktas vandens pratekėjimas iš buto Nr. 34. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog byloje nėra įrodymų, paneigiančių, kad nuorintojas buvo ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (CPK 178 straipsnis).
Be to, Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.19 p. nurodoma, kad bendrosios statinio inžinerinės sistemos – tai viso pastato (visų pastato patalpų) inžinerinės sistemos (vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo, dujų, elektros, nuotolinio ryšio (telekomunikacijų), gaisrinės saugos ir gaisro aptikimo, pranešimo apie jį ir gesinimo, dūmų, šiukšlių šalinimo, žmonėms skirtų liftų, procesų valdymo, automatizavimo, signalizacijos ir kitos sistemos), užtikrinančios pastato (visų pastato patalpų) funkcionavimą ir tenkinančios jo naudotojų poreikius. Vartotojo inžinerinė sistema – statinio bendrosios inžinerinės sistemos dalis (posistemė), atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis (6.9 p). Konstatuotina, kad kai atitinkamoje sistemoje yra įrengtas ir skaitiklis ir įtaisas galintis nutraukti vandens pratekėjimą (uždaromasis įtaisas), tai būtent pastarasis laikomas nustatantis ribą tarp bendrosios ir vartotojo inžinerinės sistemos. Tokio įrenginio (šiuo atveju ventilio prieš nuorintoją) funkcija nutraukti vandens pratekėjimą į vartotojo gyvenamąją patalpą. Iš to seka, kad vandens ventilis yra vandens tiekimo ir vartojimo riba, šiuo ventiliu buto gyventojas gali laisvai naudotis ir jo nebuvimas, neveikimas ar užsukimas neįtakoja viso namo bendros vandentiekio sistemos. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, jog pirmosios instancijos nepagrįstai konstatavo atsakovės atsakomybę pagal CK 6.263 ir 6.266 straipsnius, kadangi atsakomybė atsakovei kyla be kaltės.
Skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino bylos nagrinėjimo žodiškumo ir rungimosi principų, nes bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovei UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, nors prieš tai šio asmens dalyvavimą byloje pripažino būtinu. Pasak apeliantės, atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ nepateikė reikalaujamų įrodymų, dėl ko nebuvo atskleista bylos esmė, o teismas priėmė neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tokius apeliantės teiginius pripažinti pagrįstais.
Pažymėtina, kad šalies dalyvavimą pripažinti būtinu numato LR CPK 51 straipsnio 2 dalis, o LR CPK 230 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas atsižvelgdamas į bylos pobūdį, gali nuspręsti, kad į parengiamąjį teismo posėdį turi atvykti šalys ir tretieji asmenys. Iš nurodytos teisės normos matyti, kad diskrecijos teisė pripažinti šalies dalyvavimą būtinu, palikta būtent teismui. Teismas iš dalies sutinka su apeliante, nes 2016 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovo dalyvavimas byloje buvo pripažintas būtinu, tačiau tokį sprendimą teismas priėmė iš esmės dėl to, kad įpareigojo atsakovę UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateikti papildomus įrodymus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2016-03-09 atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ pateikė papildomus dokumentus. Konstatuotina, jog atsakovei pateikus teismo reikalautus įrodymus, iš esmės išnyko pagrindas UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovui dalyvauti nagrinėjant bylą teismo posėdyje. Minėtas aplinkybes patvirtino ir pirmosios instancijos teismas 2016-05-11 teismo posėdžio metu nutardamas pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės nedalyvaujant atsakovės UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“ atstovui. Apeliantei taip pat nurodytina, jog pati šalis turi galimybę pasirinkti, kaip gins savo teises, todėl atsakovė UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, nuspręsdama nedalyvauti bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, veikė savo rizika. Be to, atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, kad pateikė bylos nagrinėjimui reikalingus procesinius dokumentus, kuriuose nurodė paaiškinimus, vykdydama teismo įpareigojimą, todėl nesutiko, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės nurodytus civilinio proceso principus.
Galiausiai, apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl ieškinio senaties, nors atsakovė prašė ją taikyti.
Pažymėtina, jog ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškiniams dėl iš draudimo teisinių santykių atsirandančių reikalavimų taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.). Taikant ieškinio senaties institutą, visų pirma būtina nustatyti pažeistos asmens teisės momentą (kada faktiškai buvo pažeista asmens teisė arba kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeistą teisę). Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga). Be to, akcentuotina, jog pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsakovės pateiktų procesinių dokumentų turinį bei susipažinęs su teismo posėdžių protokolų medžiaga, konstatuoja, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė V. Š. būtų prašiusi taikyti ieškinio senatį. Dėl išdėstyto, atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismo sprendime nėra pasisakyta dėl ieškinio senaties, kadangi apeliantė neįrodė, kad buvo išreiškusi prašymą taikyti ieškovės reikalavimams ieškinio senatį (CPK 178 straipsnis).
Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog apeliantė neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžia savo apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, palikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Tatjana Žukauskienė