Baudžiamoji byla Nr. 1S-117-478/2018

Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01183-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

2.5.14.; 2.5.19.                           

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2017 m. gruodžio 11 d. priimtą nutarimą Nr. 95-227 taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. V. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 1 dalį 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis pakeistas: nusikalstama veika iš BK 132 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus ir galutinė bausmė paskirta 9 (devyneri) metai laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 12 d.
3. 2017 m. gruodžio 11 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-227 nutarta taikyti nuteistajam V. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, be to, nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad V. J. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai leistų konstatuoti, jog jis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį neigiamai charakterizuoja bausmės atlikimo metu gautos drausminės nuobaudos, jo mąstysenos ydingumas - savivokos stoka, neadekvatus savęs vertinimas, per didelis pasitikėjimas tiesioginiu patyrimu, empatijos jausmo stokojimas.
5. Skunde nuteistasis V. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 12 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
1. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas klaidingai įvertino jo asmenybės charakteristiką, socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dabartinį elgesį bausmės atlikimo metu, todėl priėmė nepagrįstą nutartį. Šioje nutartyje nagrinėjami tik jį kaltinantys duomenys dėl jo praeities, o palankūs duomenys ignoruojami. Taigi, teismas buvo šališkas, pateiktą medžiagą vertino selektyviai. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką sumažėjo nuo 44 iki 25 balų, jo tinkamumą probacijai įrodo ir šiuo metu rodomas nepriekaištingas elgesys, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, motyvuotumas. Atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą vien subjektyviais argumentais, apylinkės teismas sumenkino jo pastangas keistis, gerai elgtis, dirbti. Toks teismo požiūris griauna teisinę sistemą ir jį demotyvuoja.
2. Nuteistasis pažymi, kad Lietuvoje kalėjimai ir pataisos įstaigos yra vietos, kuriose mokomasi agresyvaus, asocialaus elgesio, buvimas šiose įstaigose atlieka tik bausmės funkciją, tačiau neatliekama reabilitacijos funkcija. Toliau nuteistasis skunde aptaria agresyvaus ir žiauraus elgesio sumažinimo ir kontrolės ypatumus. V. J. nesutinka su jo gautų drausminių nuobaudų analizavimu, kadangi jų galiojimas jau pasibaigęs. Todėl tai nuteistasis vertina kaip jo pakartotinį baudimą už tą patį prasižengimą, kas griežtai draudžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Lygtinio paleidimo taikymui neturi reikšmės jo ankstesni teistumai, nes tai nekintantis duomuo, kaip ir padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis, pavojingumas. Į šiuos duomenis teismas jau atsižvelgė skirdamas jam bausmę.
3. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi aiškią motyvaciją, supranta savo veiksmų pasekmes, yra padaręs tinkamas išvadas. Jis nuoširdžiai gailisi, jog staigaus ir impulsyvaus veikimo pasekmes suprato tik įvykus nelaimei, ateityje žada vengti situacijų, kurios galėtų sukelti neigiamus padarinius. Nuteistasis teigia pasimokęs iš savo klaidų. Apylinkės teismas vadovavosi senąja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusia iki 2015 m. rugsėjo 1 d.), todėl tinkamai neįvertino Komisijos padarytų išvadų, kurios yra teisingos ir pagrįstos.
6. Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
8. Nors nuteistasis skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė nebegaliojančias BVK nuostatas, susijusias su lygtinio paleidimo taikymu, tačiau aukštesnysis teismas nenustatė, jog būtų vadovaujamasi neaktualia įstatymo redakcija. Tai, kad buvo įvertinta neigiamai nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, nereiškia, jog buvo neatsižvelgta ir į teigiamai jį apibūdinančius duomenis, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad V. J. nepalanki informacija nusveria jo šiuo metu rodomus teigiamus elgesio pokyčius, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2017 m. gruodžio 11 d. nutarimą.
9. Nuteistasis V. J. yra atlikęs 1/2 paskirtosios bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (laikytis nustatyto režimo reikalavimų, dirbti VĮ „Mūsų amatai“, užsiimti saviugda-savišvieta, vykdyti finansinius įsipareigojimus, palaikyti pozityvius socialinius ryšius, aktyviai dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse), jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (25 balai pagal OASys metodiką). Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.
10. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai nenustatė materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo požiūrį į padarytą nusikaltimą ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurios svarbios vertinant nuteistojo dedamas pastangas, siekiant sėkmingos probacijos. V. J. skunde aukštesniajam teismui naujų, reikšmingų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos pirmosios instancijos teismo, nepateikė. Priešingai, pateikiami formalūs, abstraktūs teiginiai, kalbama apie bendras įkalinimo tendencijas, cituojami mokslinių veikalų teiginiai apie smurtinio elgesio mažinimo galimybes, tačiau kuo ši informacija reikšminga nuteistojo lygtinio paleidimo svarstymui, nedetalizuojama. Darytina išvada, jog Komisijos nariai nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, darbą pataisos įstaigoje, įgytą specialybę, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog nėra būtina itin kruopščiai įvertinti visą nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, neteikiant kuriai nors vienai aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.
11. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą. Nors V. J. skunde pažymi, kad nusikaltimo sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti teismo skiriant jam laisvės atėmimo bausmę, tačiau šios aplinkybės leidžia identifikuoti sritis, kurias būtina koreguoti. Pateiktoji medžiaga liudija, kad V. J. dalyvavo adaptacijos programoje, integracijos į visuomenę programoje, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, taip pat įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės. Nė viena iš minėtų programų nėra susijusi su smurtinio elgesio prevencija, agresijos, impulsyvaus elgesio kontrole, savitvardos ugdymu ir pan. Šiai sričiai nuteistasis neskiria jokio dėmesio, kas patvirtina, jog didelių pastangų keisti savo netinkamą elgesį jis nededa.
12. Nors pataisos namuose V. J. dirba, jo darbinė motyvacija nėra stipri. Būdamas laisvėje, nuteistasis turėjo nestabilią darbo istoriją, prieš nusikaltimo padarymą buvo bedarbis. Ankstesnėse darbovietėse jis darė pravaikštas, nepasižymėjo stropumu. Pataisos namuose jo darbinė patirtis taip pat nėra stabili, yra fiksuoti keturi nustatytos vidaus tvarkos pažeidimai, susiję su darbo drausme. Vadinasi, nors V. J. suvokia darbinio užimtumo naudą, tačiau pavestas užduotis atlieka ne itin atsakingai, nesistengia rodyti kuo geresnių darbo rezultatų. Nors už gerą darbą nuteistasis buvo ir skatintas, tačiau tai nebuvo motyvuojanti priežastis jam laikytis nustatytos darbo drausmės, kas būnant laisvėje neabejotinai būtų atleidimo iš darbo pagrindas. Todėl pateiktas raštas (b. l. 17) dėl nuteistojo galimo įdarbinimo UAB „S.“ krovėjo pareigose nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog V. J. iš tiesų yra pasiryžęs sąžiningai dirbti minėtoje įmonėje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis turi vienuolikos klasių išsilavinimą, pataisos namuose jis įgijo staliaus-baldžiaus specialybę, šiuo metu mokosi Karaliaus Mindaugo profesinio mokymosi centre odinių dirbinių taisytoju, tačiau jo motyvacija saviugdai ir savišvietai yra tik vidutinė. Taigi, vien formalus mokymasis, nesiekiant įgytų žinių pritaikyti praktiškai, neleidžia daryti išvados apie V. J. sėkmingą integraciją į darbo rinką bei legalių pajamų gavimą, jam būnant laisvėje.
13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, jam priteistas pakankamai didelis civilinis ieškinys – 12 215,01 Eur, pataisos įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus tik dėl 4 478,01 Eur atlyginimo, tačiau per šešerius su puse metų bausmės atlikimo V. J. sugebėjo atlyginti vos 725,56 Eur, kas rodo, jog priteisto ieškinio jis faktiškai nedengia. Dėl turimų neįvykdytų finansinių įsipareigojimų gali kilti problemų, ypač įvertinant jau aukščiau aptartą nuteistojo darbinę motyvaciją.
14. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Tai reiškia, jog nuteistojo padaryti nusižengimai, kurie buvo įvertinti skiriant drausmines nuobaudas, bei gauti paskatinimai yra reikšmingi svarstant lygtinio paleidimo klausimą. V. J. nustatyto režimo bei vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė devynis kartus, aštuonis kartus jis baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą nuobauda jam skirta 2016 m. sausio 7 d., vadinasi, jos galiojimas išnyko 2017 m. sausio 7 d. Po paskutinės nuobaudos išnykimo nuteistasis kartą paskatintas, iš viso bausmės atlikimo metu skatintas keturis kartus. Taigi, įstaigoje nustatytos tvarkos jis nesilaikė maždaug penkerius metus, o pavyzdingą elgesį rodo tik antrus metus iš eilės. Nuobaudų bei paskatinimų išsidėliojimo tvarka liudija, kad nepriekaištingą elgesį V. J. išlaikyti pakankamai sudėtinga, net ir po gauto pirmojo paskatinimo jis sugebėjo dar keturis kartus pažeisti įstaigoje nustatytą tvarką. Be to, dauguma jo padarytų pažeidimų vertintini kaip itin šiurkštūs (alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas ar laikymas), dėl ko jis keturis kartus po penkiolika parų buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Įvertinus šiuos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin pavyzdingas.
15. Turimos mąstymo problemos atsiskleidžia Socialinio tyrimo išvadoje, kur pažymėta, kad V. J. save kaip asmenybę vertina gerai, nors ne visuomet objektyviai, savęs vertinimas yra dirbtinai išpūstas bei daugeliu atvejų neturi realaus pagrindo. Psichologinės tarnybos specialistė nurodė ir tai, kad kalbėdamas apie save V. J. yra linkęs akcentuoti teigiamus būdo bruožus, siekdamas sudaryti įspūdį. Neigiamų savybių jis neįžvelgia, jam trūksta savikritiškumo, atsakomybės, empatijos jausmo, apie turimas problemas jis kalbėti vengia, priimdamas sprendimus yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Visus šiuos probleminius aspektus pagrįstai akcentavo ir apylinkės teismas. Teisėjų kolegija taip pat įvertina dviprasmišką nuteistojo požiūrį į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą bei kriminalinės subkultūros palaikymą. Nors Komisijos nutarime pažymėta, kad V. J. neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, tačiau Socialinio tyrimo išvada liudija priešingas aplinkybes. Kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas jis palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Taigi, nuteistasis yra paveikus kriminalinio pasaulio atstovų neigiamai įtakai, kas taip pat gali apsunkinti probacijos sėkmę.
16. Aukštesnysis teismas negali ignoruoti fakto, jog iki šiol kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta tik iš dalies. Nors skunde V. J. aiškina, kad dėl to, kas įvyko, nuoširdžiai gailisi, savo klaidas suprato ir neketina jų kartoti, tačiau, spręstina, jog nuteistąjį prižiūrintys asmenys geriau pažįsta nuteistojo asmenybę bei jo palaikomas nuostatas, todėl netikėti pateiktoje medžiagoje nurodytais teiginiais, kad V. J. dėl padaryto nusikaltimo kaltina ne save, bet susidariusias aplinkybes, savo kaltę menkina, nėra pagrindo. Šiuo metu jam nustatyti du kriminogeniniai veiksniai ir du artimi kriminogeniniams veiksniai, kurių eliminavimui ar mažinimui nuteistasis nededa didelių pastangų. V. J. dalyvauja tik privalomose pataisos programose, laisvalaikį dažniausiai leidžia žaisdamas kompiuterinius žaidimus, kas rodo jo abejingumą vykdomam pataisos procesui. Nuteistojo teigimu, pataisos įstaigoje nuteistieji nėra skatinami reabilituotis, čia jie mokomi tik agresijos ir asocialaus elgesio, tačiau šiuos pasisakymus apygardos teismas vertina kaip subjektyvų asmeninį požiūrį, kuris tik patvirtina, jog lygtinio paleidimo taikymui V. J. dar nėra pasiruošęs.
17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis V. J. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. sausio 12 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai                     Jūratė Jakubonienė

                    Algirdas Remeika

                    Gytis Večerskas