VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
(S)
N U T A R T I S
2015 m. birželio 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama A. P. skundo priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-05-19 buvo gautas A. P. skundas, kuriame jis teismo prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 000 (keturis tūkstančius eurų) Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų, patirtų laikotarpiu 2012-04-26–2013-12-26.
Skundas laikytinas nepaduotu.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalį, jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Kadangi pareiškėjo paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo 2015-05-21 nutartimi nustatytas terminas skundo trūkumams šalinti, t. y. jis iki 2015-06-18 turėjo skunde nurodyti individualias žalos atsiradimo aplinkybes, pateikti skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, jos dydžio arba pateikti duomenis, pagrindžiančius, kad kreipėsi dėl dokumentų (informacijos) gavimo, tačiau juos atsisakyta pateikti.
Pareiškėjas 2015-06-01 teismui pateikė skundą, kuriame nurodė, kad analogiškose situacijose kitose bylose tokie patys skundai buvo priimti ir yra priimti teismų sprendimai, teismas nepagrįstai reikalauja, kad jis pateiktų įrodymus, tokias aplinkybes galėtų vertinti, priimdamas sprendimą. Prašė jo byla išnagrinėti ir priimti teisingą sprendimą.
Šiuo atveju pareiškėjas 2015-06-01 pateiktame skunde nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų pateikti skunde išdėstytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Teismas pareiškėjui buvo išaiškinęs, kad jis ne tik turi nurodyti aplinkybes, pagrindžiančias prašomą priteisti neturtinę žalą, bet ir teismui pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 24 straipsnio 1 dalis, 57 straipsnio 4 dalis).
Pareiškėjas turėjo pakankamai laiko, kad tokius įrodymus teismui pateiktų arba per teismo nustatytą terminą kreiptųsi į administraciją su prašymu dėl įrodymų pateikimo. Vien tik tai, kad pareiškėjas užpildė skundo formą, nenurodydamas individualių aplinkybių ir nepateikdamas jokių duomenų žalai pagrįsti, negali būti vertinama tinkamu skundo pagrindimu. Pareiškėjo paaiškinimas, kad identiškos bylos jau yra išnagrinėtos, nesudaro pagrindo jo individualaus skundo vertinti kitų nagrinėtinų bylų kontekste. Šiuo atveju vertinamas individualus pareiškėjo skundas, kurio priėmimo klausimas sprendžiamas lankantis ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas, būdama aktyvus, siekė pareiškėjui sudaryti galimybę pateikti skundą, kuris atitiktų individualiam skundui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju paties pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, nesant objektyvių kliūčių, nešalinti teismo nutartyje nustatytų trūkumų. Jis nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėjo pateikti individualaus skundo bei jo pagrįsti individualiais duomenimis. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad jis 23 val. turi būti laikomas kamerose, ne visada suteikiama viena valanda pasivaikščiojimui ir kad jis negali kiemelyje sportuoti, nepagrįsti individualiomis aplinkybėmis (kada, kokia jo teisė buvo ribojama, ar jis kreipėsi į administraciją su skundais dėl jo teisių pažeidimo). Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių skunde išdėstytas aplinkybes, kurie patvirtintų neturtinės žalos pagrįstumą. Jis tik užpildė skundą, įrašydamas laikotarpį ir sumas, tačiau individualių žalos pagrindimą aplinkybių nenurodė. Nors pareiškėjas ir yra priskiriamas socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, bet savaime tai nesudaro pagrindo skundo priėmimo klausimą spręsti kitaip nei nustatyta ABTĮ. Pareiškėjas turėjo individualiai įvertinti žalos faktą ir jos dydį, o ne tik abstrakčiai remtis teismų praktika. Taigi, pareiškėjas skunde nepagrindė nei žalos fakto, nei jos dydžio.
Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepašalino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-05-21 nutartyje nustatytų trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti arba skundo, kuris atitiktų ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas.
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 105–106 straipsniais,
n u t a r ė :
A. P. skundą laikyti nepaduotu.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjui.
Išaiškinti, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus atitinkančiu skundu.
Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Malijauskienė