Civilinė byla Nr. 2S-1210-950/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08120-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.3.4.4.3; 3.5.1; 3.1.9.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

 

 

 

Kauno apygardos teismas

 

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. lapkričio 16 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (skolininkės) S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-8664-1191/2023 pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo skyrimo, suinteresuoti asmenys – išieškotojas A. K. ir skolininkė S. P..

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

I.       Ginčo esmė

 

1.       Antstolė A. A., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 6 dalies pagrindu, prašė skolininkei S. P. paskirti po 300 Eur baudą už teismo įpareigojimo ir antstolio reikalavimo nevykdymo dieną, baudą priteisiant išieškotojui A. K..

2.       Pareiškime nurodė, kad skolininkė savo veiksmais pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, todėl 2023 m. kovo 30 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą (toliau – Aktas). Pagal antstolei pateiktus vykdomuosius dokumentus užfiksuoti šie pažeidimai:

-         išieškotojas yra pateikęs įrodymus, kad 2021 m. rugpjūčio 15, 16, 17, 22, 23, 24 d., 2021 m. rugsėjo 4, 5, 6, 7, 9, 13, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 29, 30 d., 2021 m. spalio 1, 2, 3, 4, 5, 11, 12, 17, 18, 19 d., 2021 m. lapkričio 2, 13, 16, 30 d., 2021 m. gruodžio 7, 11, 14 d., 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. vasario 1, 5, 10 d., 2022 m. kovo 15, 19 d., 2022 m. gegužės 14, 17, 24, 31 d., 2022 m. birželio 7, 11, 16 d., 2022 m. liepos 27, 28 d., 2022 m. rugpjūčio 1 d., 2022 m. rugsėjo 4, 5, 26, 27, 30 d., 2022 m. spalio 3, 18 d., 2022 m. lapkričio 11, 12, 13, 14, 15, 24, 25, 27 d., 2022 m. gruodžio 11, 13, 27 d. ir 2023 m. sausio 5, 9, 16 d. bandė susisiekti su dukra telefonu, tačiau tam nebuvo sudarytos galimybės; 

-         2022 m. vasario 16 d. išieškotojas su dukra turėjo bendrauti teismo nustatyta tvarka, tačiau skolininkė atsisakė leisti dukrai bendrauti dėl saviizoliacijos, ir nors bendravimas įvyko ne dėl išieškotojo kaltės, bet nebendrautas laikas kompensuotas nebuvo;

-         skolininkė 2021 m. rugpjūčio 13 d. neleido išieškotojui paimti dukters, motyvuodama dukters nenoru bendrauti su tėvu, tačiau bendravimo laikas kompensuotas nebuvo.

2022 m. kovo 25 d. raštu Nr. S-22-36-12173, pakartotinai 2023 m. birželio 28 d. raštu Nr. S-22-36-4785 skolininkei nurodyta kompensuoti nebendrautą tėvo ir dukters laiką, 2023 m. vasario 10 d. raštu Nr. S-23-36-4785 paprašyta pateikti informaciją, ar buvo kompensuotas nebendrautas laikas ir kokiu būdu, tačiau iki pareiškimo teismui pateikimo dienos skolininkė nebuvo pateikusi jokio pasiūlymo kompensuoti nebendrautą laiką, nes teigia, jog visas nebendrautas laikas yra kompensuotas, nors tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

3.       Suinteresuotas asmuo (skolininkė) S. P. atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodė, kad antstolė netikrina išieškotojo teikiamos informacijos, ją priima kaip faktą, tokiu būdu nepagrįstai siekia, jog skolininkė būtų nubausta. Dėl bendravimo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nurodė, kad susitikimas neįvyko ne dėl skolininkės kaltės, o dėl to, kad dukra nenorėjo važiuoti pas išieškotoją ir tai yra užfiksuota Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kuri tą vakarą buvo atvykusi ir kalbėjo su dukra. Dėl 1.12 punkto pažeidimų nurodė, kad Kauno apygardos teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo iki 2022 m. kovo 30 d., kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bylą nagrinėti iš naujo. Taigi, įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui, liko galioti patikslintas Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktas ir visi kiti Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) punktai dėl bendravimo tvarkos, bet neliko minėto punkto dėl bendravimo kompensavimo. Dėl bendravimo telefonu antstolė taip pat konstatavo pažeidimus pagal negaliojantį teismo sprendimą. Be to, dukros ir tėvo pokalbiai telefonu nuo skolininkės nepriklauso, nes vaikas yra pakankamai sąmoningas nuspręsti, ar jis nori kalbėtis su tėvu, ar ne.

4.       Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. K. atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 13 d. skolininkė apie tai, jog dukra nenori su juo susitikti, jį informavo jam jau atvykus dukros pasiimti, su dukra pakalbėti neleido nei 2021 m. rugpjūčio 13 d., nei 2021 m. rugpjūčio 14–15 d., o kai išieškotojas 2021 m. rugpjūčio 18 d. bendravo su dukra, mergaitė papasakojo, jog jai grįžus iš susitikimo su tėvu, motina nuolat kartojo ir aiškino, kad su tėvu ji pabuvo savaitgalį ir dėl to turi pabūti su mama. Taigi, tariamas dukros nenoras šiuo atveju buvo vaiko motinos manipuliavimo dukra rezultatas ir psichologinis poveikis. Dėl susitikimo 2022 m. vasario 16 d. nurodė, kad skolininkė, išieškotojo nuomone, apie tai, jog ji ir kiti jos šeimos nariai serga Covid-19 žinojo dar tuo metu, kai 2022 m. vasario 11–13 d. savaitgalį mergaitė leido su tėvu, tačiau išieškotojo apie tai neinformavo, leido sveiką vaiką parvežti į namus, kai mergaitė galėjo izoliuotis pas išieškotoją, o vėliau teisindamasi izoliacija, neleido susitikti. Šiuo atveju skolininkė, neleidusi pasimatyti su vaiku, atsisakė sudaryti galimybę tėvui su dukra pabendrauti kitu laiku. Byloje Nr. 2VP-7785-1052/2021 yra aiškiai įvardinta, kokį bendravimo laikotarpį skolininkė privalo kompensuoti ir koks laikotarpis liko nekompensuotas.

5.       Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad, Skyriaus nuomone, nagrinėjamu atveju būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo nutarties nevykdymo, nutarties nevykdymo motyvus, kokiomis vertybėmis ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką, kaip paveikė skolininkės ir išieškotojo, o svarbiausia – jų nepilnamečio vaiko, interesus.

 

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

6.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino iš dalies – paskyrė suinteresuotam asmeniui S. P. suinteresuoto asmens A. K. naudai 400 Eur baudą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); priteisė A. K. iš suinteresuoto asmens S. P. 200 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023, jau yra įvertintas antstolės Aktas, minėtoje byloje nustatytus faktus nutarė laikyti prejudiciniais ir nurodė, jog jie pakartotinai nebegali būti vertinami.

8.       Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog suinteresuoti asmenys S. P. ar A. K. būtų bausti už tėvų valdžios A. K. atžvilgiu nepanaudojimą administracine tvarka, ar suinteresuotų asmenų atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

9.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje e2YT-9498-1162/2023 nustatė visas faktines aplinkybes dėl suinteresuoto asmens A. K. ir A. K. bendravimo telefonu vykdymo ir nevykdymo, nurodytų antstolės Akte. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo S. P., siekdama paneigti neįvykusius dukros pokalbius telefonu su tėvu 2022 m. sausio 11 d.; 2022 m. vasario 1, 5, 10 d.; ir 2023 m. sausio 5, 9, 16 d. nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

10.       Teismas suinteresuoto asmens S. P. atstovės argumentus, kad S. P. procesinių sprendimų nevykdymas jau buvo išspręstas ankstesniuose procesiniuose sprendimuose, paskiriant suinteresuotam asmeniui baudą, laikė nepagrįstais, nes nustatė, jog Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2VP-7785-1052/2021 nevertino aplinkybių dėl suinteresuoto asmens A. K. ir A. K. bendravimo 2021 m. rugpjūčio 13 d., 2022 m. vasario 16 d. bei bendravimo telefonu 2022 m. sausio 11 d., 2022 m. vasario 1, 5, 10 d. ir 2023 m. sausio 5, 9, 16 d., t. y. toje apimtyje, kurioje antstolės Aktas Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023 pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

11.       Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo S. P. pažeidė teismo nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas suinteresuotam asmeniui skirti baudą pagal CPK 771 straipsnio nuostatas.

12.       Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, suinteresuotam asmeniui S. P. paskyrė vienkartinę 400 Eur baudą už visus pažeidimus iki 2023 m. sausio 16 d. (paskutinės datos, nurodytos antstolės Akte).

 

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

 

13.       Atskiruoju skundu skolininkė S. P. (toliau – apeliantė arba skolininke) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį visa apimtimi ir atmesti antstolės prašymą skirti suinteresuotam asmeniui S. P. baudą bei atmesti suinteresuoto asmens A. K. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas; jei vis tik teismas manytų, kad suinteresuotas asmuo S. P. baustina pagal antstolės pareiškimą, prašo sumažinti jai skirtiną baudą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1.       Neteisinga ir neproporcinga būtų vertinti, kad, vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tik su nepilnamečiais vaikais gyvenantis tėvas yra saistomas pareigos užtikrinti tinkamą vaikų teisių ir interesų apsaugą, vaikų bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu. Suinteresuotas asmuo A. K., bendraudamas su dukra, neatsižvelgia į prioritetinius vaiko interesus, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino skolininkės veiksmus, susijusius su tėvo ir dukros bendravimu telefonu, kaip trukdymą ir teismo sprendimo nevykdymą. Skolininkės nuomone, Skyriaus pateiktose išvadose nurodytos aplinkybės patvirtina, jog tėvas deklaruoja ne vaiko, bet savo teisių pažeidimą.

1.2.       Nei antstolė, nei teismas nepareikalavo suinteresuoto asmens A. K. pateikti pokalbių išklotinių išmanaus laikrodžio, kuris šalių nepilnametei dukrai A. K. padovanotas jo tėvo ir tik tėvas kontroliuoja pokalbius ir susirašinėjimus šiuo įrenginiu. Skolininkė tokios galimybės neturi. Skolininkė taip pat pažymėjo, kad mergaitė Skyriaus specialistams yra patvirtintusi, kad motina netrukdo bendrauti su tėvu ir kad pati kartais su tėvu bendrauti ji nenori.

1.3.       Pirmosios instancijos teismas nesigilino į priežastis, nulėmusias sprendimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą, dėl ko teismo priimta nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Šios civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenys tik patvirtina, kad bendravimo su vaiku tvarkos laikymąsi riboja vaiko tėvų itin konfliktiški santykiai, todėl pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos esmę, didesnį dėmesį skyrė antstolės pateiktiems argumentams, suinteresuoto asmens A. K. argumentams ir jo įrodymams, tačiau skolininkės argumentus ar paaiškinimus vertino jos nenaudai, t.y. akivaizdu, kad tiek vaiko tėvas, tiek vaiko motina nepakankamai bendradarbiavo vykdant teismo sprendimą, todėl yra abu atsakingi už šios tvarkos reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. 

1.4.       Antstolė nesilaikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos ir į procesą neįtraukė vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo, kuris būtų galėjęs įvertinti, ar toks bendravimas, kurį verčia atlikti antstolis, atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Šią pareigą įvykdė teismas, tačiau pateiktą išvadą tik aprašė, bet ja nesivadovavo, t. y. nenustatinėjo, kokios buvo sukeltos pasekmės ir ar jos sukeltos, ar buvo pažeisti vaiko interesai, ar pažeisti tėvo interesai, ar tėvai tarpusavyje pakankamai bendradarbiavo vykdant teismo sprendimą.

1.5.       2021 m. rugpjūčio 13 d. bendravimas su tėvu neįvyko ne dėl vaiko motinos kaltės, nes pati dukra nenorėjo važiuoti pas tėvą į Vilnių. Jei vaikas išreiškia norą nevažiuoti ar nekalbėti su tėvu telefonu, tai neturėtų būti traktuojama, kad vaiko mama pažeidinėja teismo sprendimą. Vaiko tėvas, teikdamas prašymą antstolei ir traktuodamas vaiko nenorą atlikti tam tikrus veiksmus kaip teismo sprendimo pažeidimą, visai nepaiso nei vaiko norų, nei teisių, o tik siekia sau naudos, veikia priešingai vaiko interesams, ką pastebėjo ne viena institucija.

1.6.       2022 m. vasario 16 d. bendravimas su tėvu neįvyko ne dėl skolininkas kaltės, nes tuo metu galiojo Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktas ir visi kiti punktai, susiję su bendravimo tvarka. 2021 m. spalio 21 d. šis sprendimas įsigaliojo ir galiojo iki 2022 m. kovo 30 d., o tai reiškia, jog negaliojo minimas punktas dėl praleisto bendravimo kompensavimo.

1.7.       Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad bendravimo valstybinių švenčių dienomis tvarka yra nustatyta 2019 m. spalio 17 d. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu, nesigilino į motyvus, argumentus ir netikrino duomenų Liteko sistemoje, nes Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartis buvo priimta (duomenys neskelbtini).

1.8.       Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas suinteresuoto asmens A. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, netinkamai taikė CPK 595 straipsnio nuostatas ir bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui priteisė be jokio teisinio pagrindo.

14.       Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. K. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

2.1.       Skolininkė, remdamasi savo subjektyvia nuomone, pasisako dėl dukters A. K. interesų, neigdama vaiko tėvo vaidmenį dukters gyvenime ir poreikį jiems bendrauti bei palaikyti ryšį nuotoliniu būdu. Jau ne kartą išnagrinėtose bylose teismams buvo pateikti įrodymai, kad suinteresuotam asmeniui bandant susisiekti su dukra, nuo jos ši aplinkybė yra slepiama, be to, apie tai, kad yra skambinama dukrai, ji apskritai nebūdavo informuojama, telefono garsas išjunginėjamas arba skambučiai atmetinėjami net nepasibaigus pirmam garsiniam skambučio signalui, todėl vaiko motina iš esmės tik prisidengia deklaruojamais įstatymų leidėjo pirmenybę suteikiančiais vaiko interesais. Būtent skolininkė nėra linkusi ieškoti kompromisų, veikia priešingai dukros interesams, nepaiso vaiko norų, kuriuos ne kartą pati įvardino prioritetiniais, ir piktnaudžiauja savo motinos teisėmis.

2.2.       Nors dalis užfiksuotų skambučių pagal skolininkės skundą dėl antstolės veiksmų buvo atmesti dėl to, kad skolininkei nebuvo suteikta galimybė pagrįsti, tačiau tai nepaneigia pačio fakto, kad tais atvejais bendravimas su dukra nevyko.

2.3.       Vaiko motina savo sistemingus pažeidimus bando teisinti dangstydamasi ne tik tariamais vaiko interesais, bet ir Skyriaus atstovų išvadomis, pateikdama objektyvios tikrovės neatitinkantį šių išvadų traktavimą. Akivaizdu, kad šios išvados susijusios su vaiko interesais ir grubiais ne tik vaiko, bet ir jo tėvo teisių pažeidimais, kuriuos daro ne kas kitas, o vaiko motina.

2.4.       Remiantis 2023 m. birželio 9 d. Skyriaus atstovų pateikta išvada, akivaizdu, kad skolininkė, savo aktyviais veiksmais trukdydama vaikui palaikyti ryšį su tėvu, skundžiamoje teismo nutartyje aptartais atvejais ne tik neužtikrino vaiko teisės į šeimos ryšio kūrimą, bet apskritai neteisėtai pasikėsino į prioritetinius vaiko interesus, siekdama savo asmeninių tikslų ir būdama priešiškai nusiteikusi dukros tėvo atžvilgiu.

2.5.       Visi pažeidimai, už kuriuos prašoma bausti skolininkę, buvo fiksuoti, kai su vaiku buvo bandoma susisiekti visais įmanomais būdais, ne kartą kreipiantis į motiną ir klausiant, ar ruošiasi leisti bendrauti su dukra. Tiek antstolei, tiek teismui buvo pateikta visuma pakankamų įrodymų su fiksuotais konkrečiais pažeidimais, kuriuos tinkamai ir teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas.

2.6.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai kvalifikavo skolininkės veiksmus pagal antstolės pateiktas situacijas ir priėmė teisingą nutartį. Iš vaiko motinos atskirojo skundo motyvų akivaizdu, kad ji vadovaujasi, neaišku, kokio laikotarpio dokumentu, pats dokumentas nėra įvardintas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad eilinį kartą skolininkė pateikia teismui jos neteisėtą elgesį pateisinančias ištraukas, t. y. iš konteksto paimtus duomenis.

2.7.       Skolininkė neteisingai interpretuoja nutartyje nurodytą aplinkybę, siejamą su neišnagrinėta bylos dalimi, tai teismo nutarties teisingumui ir pagrįstumui neturi jokios esminės reikšmės, kadangi pažeidimo metu galiojo tas pats ginčo dalyku esančios šventinės dienos – vasario 16 d. – reglamentavimas.

2.8.       Remiantis naujausia kasacinio teismo praktika, CPK 595 straipsnio 5 dalies nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, taikomos tik antstolio atžvilgiu, o šalių bylinėjimosi išlaidos priteisiamos. Šioje teisės normoje nėra įtvirtinto draudimo paskirstyti byloje, kurioje nagrinėti CPK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyti pareiškimai, vykdymo proceso šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą ir priešingus išieškojo ir skolininko interesus.

2.9.       Skolininkės prašymas sumažinti jai paskirtą baudą taip pat yra nepagrįstas ir negali būti patenkintas. Iki šiol jos atžvilgiu paskirtos nedidelės prevencinio pobūdžio piniginės baudos nesustabdė vaiko motinos nuo tolimesnių pažeidimų darymo, skolininkė laikytina piktybine pažeidėja, todėl nėra jokios pagrindo sumažinti jai paskirtą baudą, nes kitaip pažeidėja jausis visiškai nebaudžiama.

15.       Pareiškėja antstolė A. A. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

3.1.       Nors Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023, panaikino antstolės fiksuotus pažeidimus dėl bendravimo tvarkos elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, internetu ir kita), tačiau kitus fiksuotus pažeidimus pripažino pagrįstais ir teisingai užfiksuotais. Ši teismo nutartis nebuvo apskųsta, yra įsiteisėjusi ir turi prejudicinę reikšmę.

3.2.       Skolininkė nebendradarbiauja su antstolė kontora, atsisako pateikti paaiškinimus apie išieškotojo fiksuotus ir antstolei perduotus pažeidimus. Ne kartą raginta pateikti planą, kokiu būdu galėtų būti kompensuotas tėvo ir dukters nebendrautas laikas, kai bendravimas neįvyko ne dėl tėvo kaltės, skolininkė nepripažįsta pareigos kompensuoti nebendrautą laiką, nors iki tol jai paskirtos baudos įrodo, kad skolininkė nesilaikė vykdomajame rašte nurodytos bendravimo tvarkos ir ją pažeidinėjo. Paskirtos piniginės baudos neatleidžia nuo pareigos kompensuoti tėvo ir dukters nebendrautą laiką.

3.3.       Skundžiama nutartis yra aiški, motyvuota ir teisinga, o paskirta bauda už pakartotinį teismo sprendimo nevykdymą yra pagrįsta.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

17.       Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

18.       Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies buvo tenkintas antstolės A. A. pareiškimas dėl baudos skyrimo už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

19.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-812-1045/2019, nustatė A. K. bendravimo su dukterimi A. K. tvarką. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2153-340/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimas paliktas nepakeistas (Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas pagal šiuos teismų procesinius dokumentus 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d. išdavė vykdomuosius raštus.

20.       Pagal 2019 m. lapkričio 29 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 3–5) atliekami vykdymo veiksmai pagal 1.21 bendravimo tvarkos punktą, kuriame nurodyta, jog „Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu arba elektroniniu paštu. Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu nuo 19.00 val. vakaro iki 21.00 val. vakaro (užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama) ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų, išskyrus, kai tai objektyviai nėra įmanoma“. Antstolė Akte nurodė, kad 2022 m. sausio 11 d., vasario 1, 5, 10 d. ir 2023 m. sausio 5, 9, 16 d. (Akte nurodyto kito laikotarpio apeliacinės instancijos teismas nemini ir nevertina, nes šioje dalyje Aktas panaikintas) išieškotojas bandė susisiekti su dukra telefonu, tačiau tam nebuvo sudarytos galimybės.

21.       Pagal 2020 m. sausio 13 d. išduotą vykdomąjį dokumentą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 1 t., b. l. 12–13) buvo atliekami ir šioje byloje yra aktualūs 1.1 bendravimo tvarkos punktas, kuriame nurodyta, kad „Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17.00 val. ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 19.00 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį“ ir 1.26 punktas, kuriame nurodyta, kad „Tuo atveju, kai tėvas negalėjo bendrauti su vaiku šioje tvarkoje nurodytu laiku ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, bendravimo su vaiku laikas kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku“. Antstolė Akte nurodė, kad bendravimas pagal šį punktą nevyko dėl to, jog skolininkė 2021 m. rugpjūčio 13 d. neleido išieškotojui paimti dukters, motyvuodama dukters nenoru bendrauti su tėvu, tačiau bendravimo laikas kompensuotas nebuvo.

22.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-665-920/2021, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytą A. K. bendravimo su dukterimi tvarką (nagrinėjamu atveju aktualūs 1.1 bendravimo tvarkos punktas, kuriame numatyta, jog „Tėvas bendrauja su dukra kas antrą savaitgalį (porinėmis metų savaitėmis) nuo penktadienio, pasiimdamas dukrą iš jos ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba jos gyvenamosios vietos 17.00 val., ir gražindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį iki 18.00 val.; jeigu į tėvo (motinos) savaitgalio bendravimą patenka šventinė diena, per kurią bendrauja su vaiku motina (tėvas), tai pirmenybė teikiama bendravimo tvarkai savaitgalį“, 1.8 bendravimo tvarkos punktas, kuris numato, kad „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), Visų šventųjų dieną ir Vėlinių dieną (lapkričio 1–2 d.) pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki lapkričio 2 d. 18.00 val.“, ir 1.13 punktas, pagal kurį „Abu tėvai bendravimo su vaiku klausimus derina telefonu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) arba elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Kiekvienas iš tėvų privalo užtikrinti vienas kitam galimybę susisiekti su vaiku telefonu, užtikrinti, kad ryšio priemonė būtų pakrauta, įjungta ir vaikui pasiekiama, ir (ar) kitomis elektroninio ryšio priemonėmis tuo metu, kai vaikas yra pas kitą iš tėvų. Tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone su dukra bendrauja antradienį laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., šeštadienį (jei tuo metu dukra nepraleidžia su tėvu) laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val. A. K. išreiškus norą, telefoninis bendravimas su kiekvienu iš tėvų, pas kurį tuo metu būna vaikas, turi būti užtikrintas atsižvelgiant į vaiko norus, jo interesus“). Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1331-273/2021, patikslino Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktą ir išdėstė taip: „Tėvas turi teisę bendrauti su dukra kiekvienais poriniais kalendoriniais metais: per Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 18.00 val.; Visų šventųjų dieną ir Vėlinių dieną (lapkričio 1–2 d.), pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos lapkričio 1 d. 10.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą iki lapkričio 2 d. 18.00 val.“ (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Pagal šiuos teismų procesinius dokumentus 2021 m. lapkričio 12 d. išduotas vykdomasis raštas (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 1–3). Antstolė Akte nurodė, kad 2022 m. vasario 16 d. išieškotojas su dukra turėjo bendrauti teismo nustatyta tvarka, tačiau skolininkė atsisakė leisti dukrai bendrauti dėl saviizoliacijos, ir nors bendravimas įvyko ne dėl išieškotojo kaltės, bet nebendrautas laikas kompensuotas nebuvo.

23.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria patikslintas Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1.8 punktas, panaikino ir bylos dalį dėl reikalavimų pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimu nustatytą bendravimo su dukterimi tvarką perdavė Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo. Kauno apygardos teismas 2023 m. birželio 12 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-6-894/2023, pakeitė Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu nustatytą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24.       Antstolė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 30 d. surašė Aktą, kuriame konstatuota, kad skolininkė nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 29 d. ir 2020 m. sausio 13 d. bei Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 12 d. vykdomųjų dokumentų (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 133–134). 2023 m. kovo 30 d. taip pat buvo surašytas pareiškimas dėl teismo sprendimo ir antstolio reikalavimų nevykdymo, kuriuo antstolė prašė teismo skolininkei skirti baudą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 136–137)

25.       Skolininkė S. P. pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, kuris buvo išnagrinėtas Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023 (nutartis įsiteisėjo 2023 m. birželio 13 d.). Minėta nutartimi skundas tenkintas iš dalies ir panaikintas antstolės Aktas dalyje, kuria nustatyta, kad skolininkė S. P. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo neužtikrinant tėvo bendravimo su dukra telefonu 2021 m. rugpjūčio 15, 16, 17, 22, 23, 24 d.; 2021 m. rugsėjo 4, 5, 6, 7, 9, 13, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 29, 30 d.; 2021 m. spalio 1, 2, 3, 4, 5, 11, 12, 17, 18, 19 d. ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimo dėl bendravimo telefonu 2021 m. gruodžio 7, 11, 14 d.; 2022 m. kovo 15, 19 d.; 2022 m. gegužės 14, 17, 24, 31 d.; 2022 m. birželio 7, 11, 16 d.; 2022 m. liepos 27, 28 d.; 2022 m. rugpjūčio 1 d.; 2022 m. rugsėjo 4, 5, 26, 27, 30 d.; 2022 m. spalio 3, 18 d.; 2022 m. lapkričio 11, 12, 13, 14, 15, 24, 25, 27 d.; 2022 m. gruodžio 11, 13, 27 d.

26.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 22 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-8664-1191/2023, antstolė prašymą dėl baudos skyrimo tenkino iš dalies ir už tai, kad skolininkė pažeidė teismo nustatytą tėvo ir vaiko bendravimo tvarką paskyrė S. P. išieškotojo naudai 400 Eur baudą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat išieškotojui iš skolininkės priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl skundo esmės

27.       

Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priklausomai nuo teismo sprendime nurodyto teisių gynimo būdo (teisių pripažinimas, teisinių santykių keitimas ar nutraukimas, buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas ir kiti būdai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje) ir konkretaus jo turinio (įpareigojimo perduoti turtą ar lėšas, atlikti tam tikrus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo ir kt.), teismo sprendimo priverstinio vykdymo procedūros bei atsakomybė už sprendimo nevykdymą turi savo ypatumų.

28.       CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas vykdymo vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes (CPK 771 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Taigi, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

29.       Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021). Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, ypač vaiko interesus bei jo gerovę.

30.       Nagrinėjamu atveju antstolės Aktas buvo surašytas dėl trijų sprendimo nevykdymo momentų: 1) išieškotojo bendravimo su dukra telefonu (dalis Akto panaikinta ir šiai dienai pagal nepanaikintą Akto dalį nagrinėtinas klausimas tik dėl išieškotojo nebendravimo su dukterimi 2022 m. sausio 11 d., vasario 1, 5, 10 d. ir 2023 m. sausio 5, 9, 16 d.)); 2) neįvykusio išieškotojo ir dukters bendravimo 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir nekompensuojant bendravimo kitu laiku; 3) neįvykusio išieškotojo ir dukters bendravimo 2022 m. vasario 16 d. ir nekompensuojant bendravimo kitu laiku.

31.       Apeliantė neginčija fakto, jog nurodytu laikotarpiu bendravimas nevyko, tačiau nurodo, kad vaikas su išieškotoju nebendravo ne dėl skolininkės kaltės ir nurodo su tuo susijusias aplinkybes. Atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į priežastis, kurios nulėmė sprendimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Apeliantės manymu, teismo sprendimas nebuvo tinkamai vykdomas dėl abiejų tėvų nebendradarbiavimo ir itin konfliktiškų jų santykių. Be to, apeliantė nurodo ir tai, kad punktas dėl praleisto bendravimo kompensavimo negaliojo.

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2021 m. birželio 20 d., kai Kauno apygardos teisme buvo priimta neskundžiama ir nuo priėmimo momento galiojanti nutartis, galiojo nauja bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, nustatyta tiek Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. sprendimu, tiek Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 20 d. nutartimi (žr. šios nutarties 22 punktą) ir galiojo iki Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. kovo 30 d. priimant nutartį, kuria dalis Kauno apygardos teismo nutarties panaikinta ir grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nei viename iš šių teismų procesinių dokumentų neliko sąlygos dėl neįvykusio bendravimo laiko kompensavimo.

33.       Taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių byloje rėmėsi Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023, nustatytomis aplinkybėmis kaip prejudiciniais faktais ir iš esmės skolininkės nurodytų aplinkybių dėl neįvykusio tėvo ir dukters bendravimo nurodytais laikotarpiais nevertino, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kauno apylinkės teismo byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023 buvo vertinama, ar antstolės Aktas buvo priimtas teisėtai, bet vien tai, kad teismas kitoje byloje konstatavo, jog Aktas priimtas teisėtai, dar neįpareigojo pirmosios instancijos teismo, kuris sprendė klausimą dėl baudos skolininkei pagal Aktą skyrimo, tą baudą skirti neįvertinus su baudos skyrimu susijusių faktinių aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-9498-1162/2023 faktinės aplinkybės buvo vertinamos tik tuo aspektu, ar Aktas buvo priimtas teisėtais, o ne tuo, ar yra pagrindas skolininkei skirti baudą.

34.       Išieškotojo ir dukters bendravimui telefonu ginčo atveju galiojo nauja bendravimo tvarka, pagal kurią tėvas telefonu ar kita komunikacijų priemone su dukra turėjo bendrauti antradienį laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val., šeštadienį (jei tuo metu dukra nepraleidžia su tėvu) laikotarpiu nuo 11.00 val. iki 13.00 val. (žr. šios nutarties 22 punktą). Antstolės Akte pagal šią bendravimo tvarką atitinka 2022 m. sausio 11 d., vasario 1 ir 5 d., kitas nurodytas laikotarpis Akte, dėl kurio Aktas nėra panaikintas, į bendravimo tvarką nepatenka. Tiek iš antstolės Akto, tiek iš jos pasisakymų atsiliepime į atskirąjį skundą matyti, kad dėl sprendimo nevykdymo 2021 m. rugpjūčio 13 d. ir 2022 m. vasario 16 d. laikotarpiais baudą prašoma skirti ne dėl paties fakto, kad bendravimas nevyko, o labiau dėl to, jog nebendrautas laikas nebuvo kompensuotas, tačiau, kaip apeliacinės instancijos teismas jau yra konstatavęs šioje nutartyje, bendravimo tvarkos dalis dėl nebendrauto laiko kompensavimo nebegaliojo.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, tai, kad bendravimo tvarkos nesilaikymas išieškotojui su dukra bendraujant telefonu buvo užfiksuotas tik tris kartus, todėl laikytinas mažareikšmiu, konstatuoja, kad byloje nėra nustatytą tokių apeliantės neteisėtų, piktavališkų ar nesąžiningų veiksmų, kurie sudarytų pagrindą baudos jai šiuo atveju skyrimui už teismo sprendimo dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skyrė skolininkei baudą už nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nevykdymą, todėl yra teisinis pagrindas suinteresuoto asmens (skolininkės) S. P. skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 338 straipsnis).

36.       Kiti atskirajame skunde / atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

38.       Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 200 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, pateikė šias išlaida pagrindžiančius dokumentus.

39.       Atsižvelgiant į tai, kad apeliantinės atskirasis skundas yra patenkintas, nėra pagrindo suinteresuotam asmeniui A. K. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

suinteresuoto asmens (skolininkės) S. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą dėl baudos už teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėjas                                                                    Tomas Ridikas