Civilinė byla Nr. 2S-1739-601/2013

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09220-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.4; 121.18; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo                   posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) I. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š. ir antstoliui S. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :             

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti ieškovės 2005-11-23 prašymą antstoliui S. U. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pasiūlytam pirkėjui J. Š. negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo nuo jo sudarymo dienos, pripažinti neteisėtu nuo jo sudarymo dienos ir panaikinti 2005-11-24 turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą, panaikinti buto teisinę registraciją atsakovės J. Š. vardu, taikyti restituciją, priteisti solidariai iš atsakovų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-9).

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š., antstoliui S. U., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir kt. vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teismas yra išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-728-658/2007 bei bylą dėl proceso atnaujinimo A2-234-475/2012 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams J. Š. ir antstoliui S. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismas darė išvadą, kad teismai, nagrinėję ieškovės ieškinį atsakovams dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bei nustatę, jog sandoris galėtų būti pripažintas negaliojančiu ne kaip apsimestinis sandoris, o kaip dėl suklydimo sudarytas sandoris, t. y. nustatę, jog ieškovė ieškinyje išdėsčiusi ieškinio pagrindą, neteisingai nurodė materialiosios teisės normą, privalėjo pritaikyti išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą atitinkančią normą, priimdami sprendimus byloje. Ieškovės ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) yra analogiškas prieš tai išnagrinėtoje civilinėje byloje. Taip pat tapatus faktinis ieškinio pagrindas, nes ieškinyje nėra nurodyta kokių nors naujų aplinkybių, bei nepateikta kokių nors kitų įrodymų. Naujai pateiktame ieškinyje vartojamos skirtingos lingvistinės formuluotės nesudaro pagrindo pripažinti, kad reiškiamas naujas ieškinys, kadangi lemiamą reikšmę vaidina ne vartojamos sąvokos, o dokumento turinys, kuris, teismo nuomone; yra tapatus (b. l. 10-12).

3. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d.                     nutartį civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės 2013 m. birželio 6 d. ieškinį priimti (b. l. 24-28).

Motyvuose nurodė:

1. Dabartinio ieškinio ir 2007 metų ieškinio faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas atsakovei iš esmės skiriasi. Išnagrinėtos bylos pagrindą sudarė tai, kad ieškovė ir atsakovė, dalyvaujant trečiajam asmeniu G. V., veikdami kartu sudarė apsimestinį sandorį, o dabartinio ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, jog ieškovė iš esmės suklydo. Pirmu atveju teismas privalėjo nustatyti, ar buvo (jeigu buvo) apsimestinis sandoris ir, nustatęs jog buvo, turėjo taikyti sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisykles. Antru atveju, teismas turi nustatyti, ar ieškovė klydo ir neteisingai suvokė sudaromo sandorio turinį.
2. Nesutiktina, kad ieškinio dalykas analogiškas, kadangi abiejų ieškinių reikalavimai netapatūs.
3. Teismas nutartyje be pagrindo nurodė, jog nagrinėjant abu ieškinius teismo sprendimai yra priimti tarp tų pačių šalių. Šioje byloje atsakovu antstolis S. U. įtrauktas dėl kito, nei išnagrinėtoje byloje, reikalavimo. Be to, išnagrinėtoje byloje taip pat buvo įtraukti tretieji asmenys, o šiame ieškinyje jokių trečiųjų asmenų nėra.
4. Teismas nevertino naujų faktinių aplinkybių, dėl ko suklydimas laikytinas esminiu.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 reiškiamas reikalavimas yra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 išnagrinėtam materialiniam teisiniam ginčui, t. y. ar sutampa visi trys ieškinių tapatumo elementai – šalys, dalykas ir pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakydamas priimti ieškinį teisingai konstatavo išnagrinėtos civilinės bylos                      Nr. 2-728-658/2007 ir ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 reikalavimų tapatumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl ieškinių nurodytose byloje netapatumo yra nepagrįsti.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau šalys gindamos savo pažeistas teises turi sąžiningai naudotis. Jei ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau yra priimtas ir įsiteisėjo teismo sprendimas, teismas ieškinio priėmimo stadijoje atsisako ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), o jei tokias aplinkybes teismas nustato bylos nagrinėjimo metu – nutraukia bylą (CPK 293 str. 3 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje R. A. P. v. J. E. A., Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-290/2010; kt.).Taigi tam, kad būtų galima taikyti nurodytas CPK nuostatas, svarbu nustatyti pateikto ieškinio (nagrinėjamos bylos) ir išnagrinėtos bylos ieškinio tapatumą žyminčių elementų visetą.

Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, o ne reikalavimų lingvistinės formuluotės.

Civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 ieškovė prašė:

1. Pripažinti 2005-11-24 antstolio S. U. surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, 0034/0500394, kurio pagrindu ieškovei I. S. priklausantį keturių kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, pardavė atsakovei J. Š. už 87 159,48 Lt, negaliojančiu kaip apsimestinį pirkimo–pardavimo sandorį;
2. Pripažinti, kad antstolio S. U. surašytu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/05/00393, 0034/0500394 J. Š. pilnai 87 159,48 Lt sumoje įvykdė skolininkės I. S. prievolę išieškotojui G. V.: 60 700 Lt sumoje atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus pagal Hipotekos skyriaus prie Kauno m. apylinkės teismo 2005-08-22 nutartį Nr. 447/533 L-V vykdomojoje byloje Nr. 0034/05/00394 ir 20 808,48 Lt sumoje atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus pagal 2005-09-27 Kauno m. apylinkės teismo įsakymą (c. b. Nr. L2-09877/2005); ir įvykdė skolininkės I. S. prievolę antstoliui S. U. sumokėti jo turėtas vykdymo proceso išlaidas sumoje 5 651 Lt ir jai pereina kreditoriaus G. V. 81 508,48 Lt skolos reikalavimo teisė iš skolininkės I. S..

Teikdama ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 ieškovė prašo (b. l. 3-9):

1. Pripažinti ieškovės 2005-11-23 prašymą antstoliui S. U. parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune pasiūlytam pirkėjui atsakovei J. Š. negaliojančiu kaip sudarytą dėl suklydimo nuo jo sudarymo dienos;
2. Pripažinti neteisėtu nuo jo sudarymo dienos ir panaikinti 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394;
3. Panaikinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) teisinę registraciją atsakovės J. Š. vardu;
4. Taikyti restituciją natūra tokiu būdu: 4.1. gražinti ieškovei I. S. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas; 4.2. įpareigoti ieškovę I. S. per 90 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gražinti atsakovei J. Š. 81 508,48 Lt; 4.3. įpareigoti atsakovą S. U. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos gražinti atsakovei J. Š. 5 651 Lt.

Iš bylos ir LITEKO duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 (išnagrinėtoje byloje) teismas sprendė, kad nėra pagrindo 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinti negaliojančiu ir tokiu būdu pasisakė dėl akto, kuriuo nuosavybės teisės į butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, perėjo atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 ieškovė formuluoja kiek kitokius reikalavimus nei išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, tačiau, teismo nuomone, tai tik lingvistinės formuluotės aspektas, neturintis jokios reikšmės ginčo materialiniam teisiniam santykiui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės bylinėjimosi tikslas civilinėje byloje 2-12943-800/2013 (kaip ir išnagrinėtoje byloje) yra atgauti butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuris nuosavybės teise atiteko J. Š. 2005-11-24 akto pagrindu. Kadangi būtent šis aktas proceso šalims sukėlė teisines pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikto ieškinio pagrindinis reikalavimas yra 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimas negaliojančiu, visi kiti ieškinio reikalavimai, teismo nuomone, laikyti ne savarankiškais ir (ar) naujai keliamais, o išvestinio pobūdžio reikalavimais, nekeičiančiais ginčo esmės ir teisinės situacijos. Taigi, tiek išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-728-658/2007, tiek teikiamo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-12943-800/2013 materialinis teisinis santykis iš esmės susijęs su ieškovei teisines pasekmes sukėlusio (ginčo objekto) – 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394 teisėtumo vertinimu, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone reiškia, kad ieškinio dalykas – materialinis teisinis ginčas – abejose bylose yra vienodas (ieškinio dalykai tapatūs).

Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.), todėl ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Taigi, vertinant ieškinio pagrindą, svarbu nustatyti aplinkybių, kuriomis grindžiamas naujasis ieškinys, išnagrinėjimo ankstesnėje byloje faktą.

Kaip matyti, ieškovė ieškinyje nurodo tiek faktinį, tiek juridinį ieškinio pagrindą, grindžiamą CK 1.90 straipsnio nuostatomis, t. y. aktas, kaip ginčo sandoris, pripažintinas negaliojančiu dėl to, kad sudarytas dėl ieškovės suklydimo. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo nuomone iš esmės vien tik materialinės teisės normos skirtingas nei išnagrinėtoje byloje nurodymas nekeičia ginčo materialinio teisinio santykio turinio (ieškinyje juridinis ieškinio pagrindas CK 1.90 str., išnagrinėtoje byloje – CK 1.87 str. ir 1.91 str.). Kaip minėta, vertinant ieškinio pagrindų tapatumą svarbu nustatyti, ar aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinys buvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje.

Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suklydimas reiškia neteisingą sudaromo sandorio suvokimą, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų. Suklydimas yra asmens subjektyvus tam tikrų aplinkybių neteisingas suvokimas ir tik pats asmuo žino bei gali nurodyti, kaip jis atitinkamas sandoriui sudaryti reikšmingas aplinkybes suvokė, jas vertino, kas lėmė jo valią sudaryti (ar nesudaryti) atitinkamą sandorį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant suklydimą svarbus asmens, manančio, kad sandorį sudarė dėl suklydimo, valios ir su juo susijusių aplinkybių vertinimo kriterijus.

Iš LITEKO duomenų bazės matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį, kuriuo prašė aktą pripažinti negaliojančiu CK 1.87 ir 1.90 straipsnių pagrindu, atmetė. Kauno apygardos teismas 2007 m. spalio 15 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartį panaikinus ir perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 6 d. nutartimi apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą nepakeistą. Kauno apygardos teismui 2011 m. birželio 10 d. nutartimi atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 vėl buvo nagrinėjamas ginčijamo akto teisėtumas, tačiau Kauno apylinkės teismas 2012 m. balandžio 3 d. ieškinį atmetė, Kauno apygardos teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, ieškovės reikalavimas buvo nagrinėjamas visų instancijų teismuose ir, civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 atnaujinus procesą, dėl ginčijamo akto teisėtumo pasisakyta galutinai, nurodant, kad ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.87 ir 1.91 straipsnių pagrindu yra atmestinas. Nagrinėdami ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 teismai konstatavo, kad ieškovė valią parduoti butą už 87 159,48 Lt atsakovei išreiškė 2005-11-23 prašyme antstoliui S. U.. Laikė nepagrįstais ieškovės argumentus, jog ji nežinojo, jog parduoda butą, o manė, kad realiai tik bus pakeistas kreditorius, kadangi pati ieškovė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose nurodė, jog antstolis jai paaiškino, kad pakeisti kreditoriaus negalima. Ieškovei surašant prašymą dėl turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui antstolio kontoroje dalyvavo ir atsakovė J. Š. bei tretysis asmuo (ieškovės duktė) R. J. M.. Teismai laikė nepagrįstu motyvą, jog J. Š. veiksmai ir elgesys neatitiko pirkėjui būdingo elgesio: ji pareiškė antstoliui sutikimą pirkti ieškovės butą, nežiūrint į tai, kad ieškovę ir trečiąjį asmenį mato pirmą kartą, nebuvo apžiūrėjusi buto bei susipažinusi su jo nuosavybės dokumentais, atsakovė 20 000 Lt ieškovei perdavė kaip paskolą ir iki šiol nepareiškė reikalavimo ją grąžinti ir tik 2006 m. kovo mėn. pareikalavo atlaisvinti butą. Kauno apygardos teismas nesutiko su I. S. apeliacinio skundo motyvais, kad antstolis įtakojo ieškovės valią sudaryti apsimestinį sandorį – parduoti butą už 87 159,48 Lt, paaiškindamas, kad iš varžytynių butas bus parduotas už ženkliai mažesnę kainą nei iš ieškovės išieškoma skola bei žinodamas apie ieškovės šeimos sunkią materialinę padėtį. Šiems motyvams pagrįsti ieškovė nepateikė teismui jokių įstatymu nustatytų ir leistinų įrodymų. Teismas pažymėjo, kad priešingai, ieškovės nemaži finansiniai įsipareigojimai, skolos, priverstinio išieškojimo procedūros, galimai turėjo įtakos ieškovės neigiamai būsenai, tačiau negali būti pagrindu pripažinti jos siūlymą parduoti butą atsakovei sudarytu prieš ieškovės valią. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, kad jos valią neteisėtais veiksmais paveikė antstolis S. U..

Taigi, kaip matyti, teismai vertindami ieškovės reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 iš esmės vertino ieškovės valią sudarant sandorį – pasirašant 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, kas, kaip matyti, aktualu pareikšto ieškinio atžvilgiu ir yra (būtų) reikalavimo dėl akto pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo esminis vertinimo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomonė, kadangi dėl ieškovės valios ginčo objekto buto (duomenys neskelbtini), Kaunas, atžvilgiu tiek ieškovei teikiant 2005-11-23 prašymą bei nurodant pasirinktą pirkėją J. Š., tiek pasirašant 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasirinktam pirkėjui aktą, buvo išsamiai pasisakyta teismuose, nagrinėjusiuose civilinę bylą Nr. 2-728-658/2007, todėl pateikto ieškinio nagrinėjimas CK 1.90 straipsnio pagrindu reikštų iš esmės pakartotinį ir formalų ieškovės valios I. S. vertinimą, iš esmės nekeičiantį teisinės situacijos ir materialinio teisinio santykio esmės (t. y. proceso šalių valia ir su ja susijusios aplinkybės išsamiai įvertintos – ieškovė sutiko parduoti ginčo objektą atsakovei, o atsakove siekė įsigyti butą (duomenys neskelbtini), Kaunas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasirašius aktą, kuriuo nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, perduota atsakovei, atsakovė suteikė ieškovei 2 mėnesių terminą butui atlaisvinti (išsikraustyti). Iš LITEKO duomenų matyti, kad J. Š. (atsakovė) ginčo akto pagrindu įgijusi nuosavybės teisę į butą (duomenys neskelbtini), Kaunas, tačiau negalėdama nuosavybės teise priklausančiu objektu naudotis dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), 2006 m. balandžio 19 d. kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti I. S. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, su visa manta ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio reikalavimus grindžia 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394. Pažymėtina, kad nurodyta civilinė byla Nr. 2-910-375/2013 dėl iškeldinimo iki šiol nėra išnagrinėta, kadangi, J. Š. pareiškus ieškinį dėl iškeldinimo, I. S. tuo pačiu 2006 m. birželio 29 d. (praėjus vos 2 mėnesiams nuo J. Š. kreipimosi į teismą) kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394 pripažinimo negaliojančiu. Civilinę bylą Nr. 2-728-658/2007 išnagrinėjus iš esmės, ieškovės anūkai P. ir D. M., kurie ginčo bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, gyveno su motina (ieškovės dukra) R. J. M., 2009 m. spalio 6 d. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-728-628/2007. Kaip minėta, Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 10 d. nutartimi procesą atnaujinus (į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti P. ir D. M.), nagrinėtas ieškovės ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo konstatuotas 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto teisėtumo faktas. Taigi, kaip matyti, ieškovė sistemingai nuo 2006 m. birželio 29 d. (kai padavė ieškinį) naudojo įvairias procesines reikalavimo – dėl akto panaikinimo – nagrinėjimo galimybes, tokiu būdu, teismo nuomone, siekdama nevykdyti (vengdama vykdyti) ginčo akto pagrindu jai kilusių pareigų ir pažeisdama atsakovės J. Š. pagrįstai ir teisėtai įgytos nuosavybės teisės į butą, (duomenys neskelbtini), Kaune, įgyvendinimą.

Pažymėtina svarbi aplinkybė, kad teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenis matyti, kad civilinė byla Nr. 2-910-375/2013 (dėl I. S. iškeldinimo) buvo sustabdyta keturis kartus, t. y. 1) Kauno apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. 2-6594-480/2006 iki sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui S. U., J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (civ. b. Nr. 2-8937-658/2006); 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartimi iki galutinio sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovams antstoliui S. U., J. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (civ. b. Nr. 2-728-658/2007); 3) 2010 m. kovo 4 d. nutartimi iki sprendimo įsiteisėjimo Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. A2-5995-752/2010 (dėl proceso atnaujinimo) ir 4) 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi sustabdžius civilinę bylą Nr. 2-370-375/2012 iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. A2-5995-752/2010 pagal pareiškėjų D. M. ir P. M. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 atnaujinimo.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju ieškovės veiksmai – naujai reiškiamas ieškinys su reikalavimu pripažinti 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394 (dėl kurio teisėtumo jau pasisakyta) negaliojančiu dėl suklydimo – tai dar viena I. S. procesinė priemonė, kuria siekiama, kad būtų sustabdytas civilinės bylos Nr. 2-910-375/2013 nagrinėjimas (dėl ieškovės iškeldinimo). Ieškovė teikdama ieškinį ir reikšdama reikalavimą dėl 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu siekia, kad tas pats materialinis teisinis ginčas, kuris buvo nagrinėjamas, būtų išspręstas ieškovės naudai – panaikinus ginčijamą aktą ginčo objektą grąžintas I. S.. Teismo nuomone, tokiu būdu ieškovė iš esmės dėl to paties materialinio teisinio reikalavimo, dėl tų pačių ginčo teisinių santykių ir, tik formaliai nurodydama kitą sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindą (kitą CK straipsnį), iš esmės nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios buvo nenagrinėtos ankstesnėse civilinėse bylose, kas apeliacinės instancijos teismo nuomone rodo I. S. veiksmų nesąžiningumą (neatitikimą CPK 5 str. 1 d. įtvirtintai sąžiningos suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos principo įgyvendinimo) ir siekį vilkinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-910-375/2013 (dėl I. S. iškeldinimo). Be to, teismas pažymi, kad ieškovė civilinės bylos Nr. 2-728-658/2007 nagrinėjimo metu turėjo advokatą, todėl, atstovaujama profesionalaus teisininko, nurodytoje civilinėje byloje turėjo realią galimybę įgyvendinti pažeistų teisių gynybą – pripažinti sandorį negaliojančiu ne tik 1.87 straipsnio ir 1.91 straipsnio, bet ir 1.90 straipsnio pagrindu, kadangi suklydimo aplinkybės egzistavo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-728-658/2007 pareiškimo teismui momentu.

Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Tapataus ieškinio identifikavimui reikšminga ne palyginti dalyvaujančių byloje asmenų procesinį statusą, bet nustatyti, ar sutampa faktinės lyginamų ginčų šalys, t. y. ar analogiškas ginčas vyksta tarp tų pačių byloje dalyvavusių asmenų. Remiantis nustatytu, kad ginčo objektas – 2005-11-24 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0034/05/00393, 0034/05/00394 išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-728-658/2007 ir Nr. 2-12943-800/2013 sutampa, pagrindinio reikalavimo proceso šalys yra I. S. (ieškovė) ir J. Š. (atsakovė), o visi kiti reikalavimai iš esmės yra išvestiniai iš pagrindo reikalavimo, nesudarantys savarankiško teisinio reikalavimo (yra ginčijamo akto pasekmė), teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti proceso šalių tapatumu, t. y. ieškovas ir atsakovas šioje byloje yra tos pačios, kaip tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje (išnagrinėtoje) civilinėje byloje, šalys.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra visos ieškinio tapatumui konstatuoti sąlygos, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartis priimta teisėtai bei pagrįstai, ir nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                           Evaldas Burzdikas