Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 27 d.
Klaipėda
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Romano Klišausko (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1023S35746 panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1023S35746 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę ištrinti pareiškėjo duomenis iš atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS).
Pareiškėjas nurodo, kad yra Rusijos Federacijos (toliau – ir Rusija) pilietis, nuolat gyvenantis Rusijoje. 2023 m. kovo 27 d. tikslu aplankyti savo motiną ir brolį, gyvenančius Latvijos Respublikoje (toliau – ir Latvija), ketino vykti tranzitu per Lietuvos Respubliką (toliau – ir Lietuva) į Latviją. Jis turėjo 2021 m. spalio 21 d. Latvijos išduotą C tipo Šengeno vizą, kuri galioja iki 2023 m. spalio 21 d.. Lietuvos valstybės sieną kirto per Kybartų pasienio kontrolės punktą (toliau – ir PKP), tačiau jam nebuvo leistą įvažiuoti į Lietuvą, nes VSAT Pagėgių pasienio rinktinė Skundžiamu sprendimu atsisakė leisti atvykti kertant sieną. Nurodoma, kad jis laikomas keliančių grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams bei neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Su Skundžiamu sprendimu nesutinka, mano, kad tokia atsakovės išvada yra nepagrįsta, Sprendimas grindžiamas tik spėjimais, o ne nustatytais faktais ir nėra tinkamai motyvuotas.
Remiasi Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 8 straipsnio 1 dalies, Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) 2016/399, patvirtinto Šengeno sienų kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies nuostatomis.
Teigia, kad VSAT pareigūnai nustatė dvi neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygas – neatitinka Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies c) ir e) punktų reikalavimų. Mano, kad šios išvados yra nepagrįstos. Kybartų PKP nurodė, kad jis vyksta per Lietuvą tranzitu į Latviją aplankyti savo senyvo amžiaus motinos Z. V., gim. 1936 m., ir brolio S. V., kurie gyvena kartu Latvijoje, (duomenys neskelbtini), o taip pat aplankyti mirusio tėvo V. V., palaidoto Daugpilyje, kapą. Turėjo tai patvirtinančius dokumentus (mirties liudijimą, savo gimimo liudijimą, motinos ID kortelės kopiją, pažymą dėl tėvo kapavietės). Tačiau VSAT pareigūnas nusprendė, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Pažymi, kad su 2021 m. spalio 21 d. Latvijos išduotą Šengeno C tipo vizą iki 2023 m. kovo 27 d. kirto Lietuvos sieną daug kartų ir visais atvejais nurodydavo analogiškas atvykimo į Lietuvą ir vykimo per ją tranzitu tikslus ir turėjo analogiškus dokumentus. Nei per vieną ankstesnį Lietuvos sienos kirtimą nebuvo nustatyta, jog jis neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Prašymuose išduoti Šengeno C tipo vizą nurodydavo tą patį buvimo Šengeno teritorijoje tikslą – artimo giminaičio (motinos) lankymas Latvijoje, buvo pridedami motinos dokumentai.
Akcentuoja, kad Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentu (EB) Nr. 810/2009, nustatančiu Bendrijos vizų kodeksą, buvimo Šengeno valstybių teritorijoje tikslą įvertino vizą pareiškėjui išdavusi Latvijos Respublikos kompetentinga institucija ir nenustatė, jog jis kelia grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Iš Skundžiamos sprendimo visiškai neaišku kokią grėsmę kelia pareiškėjas: ar viešajai tvarkai, ar vidaus saugumui, ar visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Tvirtina, kad pagal UTPĮ 4 straipsnio 3 dalies nuostatas VSAT turėjo teisę vertinti tik tai ar pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.
Nurodo VSAT vado 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 4-460 patvirtinto Duomenų apie užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei ir nelegalios migracijos grėsmės tikrinimo bei išvados dėl grėsmių rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.1 ir 8.2 papunkčius. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kad nustatytos Apraše nurodytos aplinkybės. Taip pat nenurodytos kitos faktinės aplinkybės, kuriuos leistų daryti išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams. Mano, kad faktiniai duomenys apie pareiškėjo daugkartinį įvažiavimą į Lietuvą per keletą metų ir Šengeno valstybių teisės aktų pažeidimų nebuvimas, įrodo, kad jis nekelia jokios grėsmės Lietuvai.
Remiasi Reglamento (ES) 217/2226 18 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 5 dalies nuostatomis bei prašo ištrinti įrašus su juo duomenimis iš atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS).
Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Remiasi UTPĮ 5 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalies, Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies a), b), c), e) punktais, 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 1 straipsnio, I priedo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009 nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – ir Vizų kodeksas) 30 straipsnio nuostatomis, 2019 m. spalio 11 d. Europos Bendrijos Komisijos rekomendacija, kuria nustatomas bendras „Praktinis sienos apsaugos pareigūnų vadovas“, skirtas valstybių narių kompetentingoms institucijoms naudoti vykdant asmenų kontrolę pasienyje.
Nurodo Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 3 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, jog Rusijos Federacijos veiksmai turi reikšmingai neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir NATO, ypač rytinių jų narių, bet ir visos Europos saugumui.
Teigia, kad patikrinimo kertant sieną metu pirmiausia yra surenkami faktiniai duomenys ir tik tuomet individualiai vertinama kiekvieno atvykstančio piliečio situacija bei priimamas sprendimas dėl jo įleidimo. Patikrinimo metu siekiama įsitikinti, ar atvykstantys asmenys atitinka atvykimo kriterijus ir ar jie nekelia grėsmės ne tik Lietuvos nacionaliniam, bet ir visos Europos šalių saugumui, viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, kaip tai numatyta Šengeno sienų kodekse.
Nurodo 2023 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. XIV-1789 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ 2 straipsnio 2 dalį. Akcentuoja, kad VSAT pareigūnai priimdami sprendimus leisti atvykti trečiųjų šalių piliečiams turi diskrecijos teisę vertinti, ar kyla abejonių dėl per valstybės sieną vykstančio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, taip pat turi įsitikinti, ar nėra neteisėtos migracijos grėsmės, o taip pat neteisėto trečiųjų valstybių piliečių judėjimo Šengeno šalių teritorijoje.
Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010, 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016, 2018 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3741- 552/2018). Pažymi, kad visos priemonės, kurių imasi VSAT pareigūnai vykdydami savo pareigas prie valstybės sienos, yra proporcingos tokiomis priemonėmis siekiamiems tikslams. Pasienio kontrolės metu pareigūnai su vykstančiais per valstybės sieną asmenimis bendrauja betarpiškai, pateikdami jiems su vykimo aplinkybėmis (tikslais, maršrutais, apgyvendinimu) susijusius klausimus. Iš tokio pirminio pokalbio yra išprofiliuojami asmenys, kurie yra siunčiami į antrą kontrolės liniją detalesniam patikrinimui, kuriems būtina užduoti papildomus klausimus susijusius su viešnagės (buvimo) Šengeno erdvėje tikslais, motyvais ir aplinkybėmis. Vykstantys per valstybės sieną asmenys turi pareigą pateikti pareigūnams informaciją apie numatomo buvimo Šengeno erdvėje tikslus ir aplinkybes.
Paaiškina, kad VSAT pareigūnas N. V. 2023 m. kovo 27 d. tarnybiniame pranešime Nr. 13PR-4507 ,,Dėl neįleisto RUS piliečio“ nurodė, jog 2023 m. kovo 27 d. 3.25 val. VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Kybartų kelio pasienio kontrolės punkte, darbo vietoje Nr. 2 tarnybą vykdęs VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kybartų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas V. M. jį informavo, kad 3.20 val. tikrindamas reisiniu autobusu Neoplan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vyksta maršrutu „Kaliningradas - Ryga“) keleivio RUS piliečio A. V., gim. (duomenys neskelbtini), RUS pasas (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu RUS (duomenys neskelbtini), dokumentus nustatė, kad RUS pilietis turėdamas LVA „C“ tipo vizą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą 2021 m. spalio 21 d., vyksta asmeniniais tikslais į Latviją. RUS pilietis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 kriterijų ir reikalavimų, todėl jam surašytas atsisakymas leisti atvykti kertant sieną Nr. 23S35746, priežastis - „E ir I“.
Nurodo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1 punktą. Teigia, kad pareiškėjas galimai atitinka Nutarimo 1.1.4.2 papunkčio nuostatą – „Nustatyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją per Europos Sąjungos išorės sieną siekiantiems patekti Rusijos Federacijos piliečiams netaikomas šio nutarimo 2 punkte nurodytas patikrinimas, jei jie: yra Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės ar Šveicarijos Konfederacijos piliečio šeimos nariai (kaip jie apibrėžiami 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje, iš dalies keičianti Reglamentą (EEB) Nr. 1612/68 ir panaikinanti Direktyvas 64/221/EEB, 68/360/EEB, 72/194/EEB, 73/148/EEB, 75/34/EEB, 75/35/EEB, 90/364/EEB, 90/365/EEB ir 93/96/EEB)“.
Tvirtina, kad pareiškėjas būdamas daugiau kaip 21 m. amžiaus ir gyvendamas atskirai nuo savo mamos ir brolio, kurie gyvena Latvijos Respublikoje, neatitinka Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos „šeimos nario“ sąvokos. VSAT nenustatė, o pareiškėjas ir nenurodė (nepagrindė atitikties jiems) kitų Nutarime išvardytų kriterijų, kuriuos pareiškėjas atitiktų ir todėl galėtų būti įleistas į Lietuvos Respublikos teritoriją. Vadovaujantis Nutarimo 2 punktu, Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio Nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams. Minėto individualaus papildomo išsamaus patikrinimo metu pareigūnai, atsižvelgdami į tai kas išdėstyta anksčiau, priėmė Skundžiamą sprendimą, nurodydami, jog pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.
Remiantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalimi akcentuoja, kad VSAT pareigūnai 2023 m. kovo 27 d. tikrindami pareiškėjo vykstančio per valstybės sieną kelionės dokumentus nustatė, kad tai yra asmuo, kuris neatitinka trečiųjų piliečių atvykimo sąlygų. VSAT pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka užpildė Atsisakyti leisti atvykti kertant sieną blanką ir jame nurodė aiškias atsisakymo įleisti į Lietuvos Respubliką priežastis. Pažymi, kad su 2021 m. spalio 21 d. Latvijos išduota Šengeno C tipo viza ir anksčiau Latvijos išduota Šengeno C tipo viza pareiškėjui pagal nagrinėjamu atveju pateiktus dokumentus buvo galima atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2022 m. rugsėjo 18 d., nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. įsigaliojus Nutarimui, pareiškėjas negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, nors kaip matyti iš pareiškėjo paso kopijoje esančių sienos kirtimo spaudų, pareiškėjas buvo įleistas į Lietuvos Respubliką 2022 m. rugsėjo 19 d.. Tikriausiai tą kartą pareiškėjas pateikė papildomus dokumentus, kuriais remiantis buvo vadovaujamasi Nutarimo 1 punkto reikalavimais. Taip pat galėjo įvykti ir „žmogiškasis faktorius“, kadangi sienos kirtimas vyko apie 5 val. ryto, tikrinamas buvo autobusas, kuriuo vyko apie 40 asmenų. Tikėtina, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 19 d. į Lietuvos Respubliką buvo įleistas per klaidą, dėl pareigūno praktikos stokos, taikant Nutarimo nuostatas, kadangi buvo pirma diena, kai Nutarimas įsigaliojo.
Teigia, kad pareiškėjo teiginiai ir argumentai neatitinka faktinių duomenų bei prieštarauja imperatyvioms aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatoms. VSAT, priimdama Skundžiamą sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jai teisės aktų suteiktą kompetenciją ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčas kilęs dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VSAT) Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 1023S35746 (toliau – ir Skundžiamas sprendimas) teisėtumo bei pagrįstumo.
Šiuo sprendimu buvo atsisakyta leisti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, remiantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymu dėl šių priežasčių: yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas. Skundžiamo sprendimo priėmimo faktiniu ir teisiniu pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimas Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ bei aplinkybė, kad pareiškėjas vyksta asmeniniais tikslais į Latviją.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra Rusijos Federacijos pilietis, nuolat gyvenantis Rusijos Federacijoje. Jis turi 2021 10 21 Latvijos išduotą C tipo Šengeno vizą, kuri galioja iki 2023 10 21.
Tikslu aplankyti savo motiną ir brolį, gyvenančius Latvijoje, 2023 m. kovo 27 d. jis kirto Lietuvos valstybės sieną per Kybartų pasienio kontrolės punktą, tačiau Skundžiamu sprendimu jam nebuvo leistą įvažiuoti į Lietuvą.
Pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjo motina ir brolis yra Latvijos Respublikos piliečiai, gyvenantys Latvijoje. Pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą patvirtina, kad pareiškėjo tėvas yra palaidotas Latvijoje.
Iš pasienio tarnybos pareigūnų N. V. ir V. M. tarnybinių pranešimų matyti, kad paaiškėjus, jog pareiškėjas asmeniniais tikslais tranzitu vyksta į Latviją, jo atžvilgiu buvo atliktas išsamus patikrinimas, kurio metu išsiaiškino, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. 937 ,,Dėl kriterijų, kuriuos atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai gali būti įleidžiami per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją nepaprastosios padėties metu, nustatymo“ (toliau- Nutarimas) sąlygų, dėl ko ir buvo priimtas Skundžiamas sprendimas.
Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Užsieniečių teisinės padėties įstatymas (toliau – UTPĮ) bei su jo įgyvendinimu, susiję kiti teisės aktai.
UTPĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2023-01-01 iki 2023-04-01) 1 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
Vadovaujantis UTPĮ 5 straipsnio 1 dalimi Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos Reglamento (ES) 2016/399 nuostatos. UTPĮ 8 straipsnio 1 dalis teigia, kad užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (UTPĮ 8 straipsnio 2 dalis).
Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso nuostatomis, trečiosios šalies piliečiui viena iš būtinų atvykimo į Šengeno erdvę sąlygų - turėti galiojantį kelionės dokumentą (6 straipsnio 1 dalies a) punktas) ir galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001, nustatantį trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorės sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus, išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą (6 straipsnis 1 dalis b) punktas). Vadovaujantis 2001 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 nustatančiu trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašą, kurio 1 straipsnyje nurodyta, kad I priede yra išvardinti trečiųjų šalių piliečiai, kirsdami valstybių narių išorines sienas, privalo turėti vizą. To paties teisės akto I priede numatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams yra taikomas vizų režimas, t. y. atvykstant į Šengeno erdvę, tuo pačiu ir Lietuvos Respubliką, Rusijos Federacijos piliečiams yra būtina pasienio kontrolei pateikti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Vizų kodekso 30 straipsnyje „Išduotos vizos suteikiamos teisės“ akcentuota, kad vien galiojančios vizos turėjimas, automatiškai nesuteikia teisės trečiosios šalies piliečiui atvykti į Šengeno valstybes, o tai reiškia, kad į Šengeno erdvę atvykstantis asmuo turi atitikti ir kitas atvykimo sąlygas, numatytas Šengeno sienų kodekse.
Ginčui aktualaus Šengeno sienų kodekso 8 straipsnio 3 dalyje a) punkte vi) papunktyje nustatyta, jog atvykstant trečiųjų šalių piliečiai sienos apsaugos pareigūnų nuodugniai patikrinami, ar atitinka 6 straipsnio 1 dalyje nustatytas atvykimą reglamentuojančias sąlygas (t. y. turi galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną, galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (25), išskyrus atvejus, kai jie turi galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą, pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, nėra asmenys, dėl kurių į SIS (Šengeno informacinę sistemą) yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti bei nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių), be kita ko, išsamiai patikrinant, ar atitinkamas trečiosios šalies pilietis, jo transporto priemonė ir daiktai, kuriuos jis vežasi, nesutrikdys nei vienos iš valstybių narių viešosios tvarkos, vidaus saugumo, visuomenės sveikatos ar tarptautinių santykių (toks patikrinimas apima tiesioginį duomenų bei įspėjimų apie asmenis ir, jei būtina, objektus, nurodytus SIS bei nacionalinėse duomenų rinkmenose, patikrinimą, ir veiksmą, kuris, jei reikia, turi būti atliekamas įspėjimo atveju). Vadovaujantis Šengeno sienų kodekso 14 straipsniu, reglamentuojančiu atsisakymą leisti atvykti, trečiosios šalies piliečiui, kuris, be kita ko, neatitinka visų minėtų Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvykimo sąlygų, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas (14 straipsnio 1 dalis). Atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą (14 straipsnio 2 dalis). Asmenys, kuriems buvo atsisakyta leisti atvykti, turi teisę apskųsti sprendimą; skundai nagrinėjami pagal nacionalinę teisę; skundo padavimas nesustabdo sprendimo atsisakyti leisti atvykti galios (14 straipsnio 3 dalis).
Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. XIV-1657 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ nuo 2022 m. gruodžio 17 d. 00 valandų 00 minučių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis: 1) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Baltarusijos Respublika; 2) visame Lietuvos Respublikos pasienio ruože prie Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi; 3) pasienio kontrolės punktuose, esančiuose ne Lietuvos Respublikos pasienio ruožo teritorijoje. Šio nutarimo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „vadovaujantis Nepaprastosios padėties įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, riboti Rusijos Federacijos piliečių vykimą per Europos Sąjungos išorės sieną. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos užtikrina, kad per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai“. Pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad yra sugriežtintas užsieniečių vizų režimas: „Sugriežtinus vizų režimą, sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija“ (2 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad pastaroji nuostata galiojo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. XIV-1244 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (žr. 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą), bei Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. XIV-1413 „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“ redakcijoje (2 straipsnio 1 dalies 4 punktą).
Vyriausybė priėmė Nutarimą kuris nustato sąrašą atvejų, kuomet Rusijos Federacijos piliečiams kertantiems Europos Sąjungos sieną, nėra taikomas individualus išsamus papildomas patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neatitiko Nutarimo 1 punkto sąlygų, todėl bylai aktualus yra Nutarimo 2 punkto taikymas.
Nutarimo 2 punkte nustatyta, kad Rusijos Federacijos piliečiams, nenurodytiems šio nutarimo 1 punkte, taikomas individualus papildomas išsamus patikrinimas dėl jų atvykimo keliamos grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Iš šios teisės normos dispozicijos matyti, kad Rusijos Federacijos piliečių atžvilgiu turi būti atliekamas individualus papildomas išsamus patikrinimas, tikslu nustatyti, ar jų atvykimas nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Reikalavimas atlikti individualų papildomą išsamų patikrinimą, reiškia, kad šio patikrinimo metu turi būti nustatytos tokios faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog konkretaus asmens atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Iš esmės analogiškuose teisiniuose santykiuose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas sąvoką „gali grėsti“, yra konstatavęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1498-822/2023;2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5322-520/2019 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra nurodęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui. Negali būti atmesta tokia situacija, kad grėsmė valstybės saugumui gali pasireikšti ir kaip potencialus pavojus. Taigi grėsmės valstybės saugumui sąvoka tam tikrais atvejais gali apimti ir galimą pavojų – kai dėl užsieniečio buvimo valstybės saugumui iškyla potencialus pavojus, kitaip tariant, atsiranda grėsmės valstybės saugumui galimybė. Tačiau galimos grėsmės valstybės saugumui turinys ir apimtis negali būti nepagrįstai ir neprotingai plečiamas (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
Minėta, kad pagal Šengeno sienų kodekso 14 straipsnio 2 dalį atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys; sprendimą priima pagal nacionalinę teisę įgaliota institucija, o jis įsigalioja nedelsiant. Motyvuotas sprendimas, kuriame nurodomos tikslios atsisakymo priežastys, pateikiamas V priedo B dalyje nustatytame standartiniame blanke, kurį užpildo institucija, pagal nacionalinę teisę įgaliota priimti sprendimą atsisakyti leisti atvykti. Užpildytas standartinis blankas perduodamas atitinkamam trečiosios šalies piliečiui, kuris tame blanke patvirtina sprendimo neleisti atvykti gavimo faktą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 8 d. administracinėje byloje Nr. eA-1374-968/2023 taip pat konstatavo, kad bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis.
Minėta, kad Skundžiamas sprendimas grindžiamas dviem pagrindais, t. y., pareiškėjas yra laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams; neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.
Dėl pirmojo pagrindo iš Skundžiamo sprendimo matyti, kad jis grindžiamas iš esmės tik Nutarimu, t.y., tik teisės aktu, kurio sudėtis nėra realizuojama jokiomis faktinėmis aplinkybėmis.
Akivaizdu, kad toks sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, nes jis nėra individualizuotas pareiškėjo atžvilgiu, jame nėra konstatuota jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pakankamą pagrindą tikėtino pobūdžio prielaidai, jog pareiškėjo atvykimas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.
Dėl kito Skundžiamo sprendimo pagrindo, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas, pažymėtina, jog pareiškėjo, jo motinos ir brolio gimimo liudijimai ir pasai, pareiškėjo tėvo mirties liudijimas ir pažyma apie tėvo palaidojimo vietą paneigia Skundžiamo sprendimo šioje dalyje išvadą, kad pareiškėjas neturi atitinkamų dokumentų, pateisinančių jo vykimą į Latviją tranzitu per Lietuvą. Be to, ir pats atsakovas pripažįsta, kad minėti pareiškėjo dokumentai buvo pakankami pateisinti buvimo tikslą ir sąlygas iki 2022 m. rugsėjo 18 d., o remiantis Nutarimo nuostatomis, nuo 2022 m. rugsėjo 19 d. yra „nebepakankami“, arba „nevertinami“ ir pan..
Apibendrinus daroma išvada, kad Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas bei neteisingas, dėl ko yra naikinamas. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ištrinti pareiškėjo duomenis iš atvykimo ir išvykimo sistemos (AIS), yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Skundžiamą sprendimą, kuriuo visa apimtimi pareiškėjui buvo sukeltos neigiamos pasekmės, todėl nėra tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjo skundą.
Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės 2023 m. kovo 27 d. sprendimą atsisakyti leisti atvykti kertant sieną Nr. 10 23S35746.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.
Teisėjai Remigijus Arminas
Romanas Klišauskas
Aušrelė Mažrimienė