Baudžiamosios bylos Nr. 1-320-805/2013

    Teisminio proceso Nr. 1-80-1-00611-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.3;

2.10.1.3;

2.10.1.4.

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS

ĮSAKYMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. gruodžio 27 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, dirbantis UAB „Medžio fabrikas Nida“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis V. M. 2013 m. gruodžio 6 d. apie 18 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, metaliniu žarstekliu tyčia smogė žmonai E. M. penkis smūgius į dešinę ranką ir du smūgius į nugarą, šepečio kotu smogė du smūgius į galvą ir petį, tuo nukentėjusiajai E. M. sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso 140 str. 2 d.

Iš kaltinamojo V. M. apklausos protokolo matyti, kad dėl jam pareikšto įtarimo sutinka visiškai, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 6 d. išgėrė 6 litrus alkoholinio kokteilio, nuo kurio apsvaigo. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tarp jo ir žmonos E. M. kilo žodinis konfliktas dėl to, kad žmona norėjo paskambinti kaimynui. Jis supyko, nuo krosnies virtuvėje paėmė metalinį žarsteklį ir tyčia juo smogė žmonai per rankas ir nugarą, norėdamas išmušti jai iš rankos telefoną. Kiek sudavė smūgių, neprisimena. Žmona, gindamasi nuo jo smūgių, jam iš rankų ištraukė žarsteklį, todėl jis pastvėrė ant sienos pakabintą grindims šluoti šepetį ir jo kotu smogė E. M. du kartus per galvą. Suprato, kad tokiais veiksmais žmonai sukėlė fizinį skausmą. Ar sužalojo žmoną nepastebėjo, nes E. M. pa smūgių sudavimo iš virtuvės iš karto išbėgo į lauką. Nusikaltimą padarė dėl girtumo ir dėl to, kad buvo labai supykęs (b.l. 50, 55).

Iš nukentėjusiosios E. M. apklausos protokolo matyti, kad V. M. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo girtas. Jis pavalgė ir nuėjo į kambarį žiūrėti televizoriaus. Ji buvo virtuvėje. Gulėdamas lovoje paprašė, kad ji pagarsintų televizoriaus garsą. Valdymo pulteliu ji pagarsino televizoriaus garsą ir užsidarė duris. Dėl to, kad užsidarė duris, jos vyras įbėgo į virtuvę, pagriebė nuo krosnies metalinį žarsteklį ir juo 4 ar 5 smūgius sudavė į dešinę ranką ir gal 2 smūgius į nugarą. Ji atėmė iš vyro žarsteklį. Tada jis paėmė virtuvėje buvusį šepetį ir plastmasiniu kotu kirto du kartus jai į galvą ir petį. Tada ji išbėgo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus. Su vyru konfliktai dažniausiai kyla, kai jis būna girtas, nors kartais vyras grasina prieš ją panaudoti smurtą ir kai būna blaivus. Smūgių sudavimo metu jai labai skaudėjo (b.l. 17).

Be kaltinamojo V. M. prisipažinimo ir nukentėjusiosios E. M. parodymų, V. M. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos taip pat patvirtina E. M. protokolas - pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada.

2013-12-06 protokolu pareiškimu E. M. nurodė, jog 2013-12-06 apie 18 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė sutuoktinis V. M., kuris jai sudavė smūgius žarstekliu ir šepečiu (b.1. 3).

2013-12-07 įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvė (b.l. 5-7).

2013-12-07 protokolu apžiūrėti E. M. pateikti žarsteklis ir šepetys (b.l. 10, 11-13), kurie po apžiūros grąžinti E. M. (b.l. 14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1239/13(06) nurodyta, kad teismo medicininis tyrimas atliktas pagal pateiktus dokumentus. Esant bylos medžiagoje duomenims, patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai E. M. sukėlimo galimybė (b.l. 21-22).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad V. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., t.y. smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį, sutuoktinę E. M., su kuria kartu gyvena tuose pačiuose namuose, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už V. M. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis V. M. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l. 63).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str. Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p., yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. V. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 str. 1 d. 9 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad V. M. dirba, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, nors nusikaltimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, psichiatrinio bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas, sutinka su prokurorės pasiūlyta bausme (b.l. 63).

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes V. M., siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį prevenciškai pataisyti, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad V. M. nusikalto prieš artimą asmenį, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Pagal 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojusį BK 641 str., kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 641 str., ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam V. M. į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinasis sulaikymas 2013-12-07, t.y. 1 dieną prilyginant ją 2 laisvės apribojimo dienoms (BK 66 str., 65 str. 1 d. b p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o):

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nubausti laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. pagrindu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ar rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Lietuvos Respublikos BK 66 str. pagrindais, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme 2013-12-07 įskaitytinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 722 str. paskirti kaltinamajam V. M. baudžiamojo poveikio priemonę: įpareigoti V. M. tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones – įpareigojimus V. M. laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie smurtą patyrusios E. M., nebendrauti, neieškoti ryšio su ja – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

                            Išaiškinti V. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja                                                                                                                                                 Loreta Radzevičienė