Administracinė byla Nr. N575 – 851/2009
Procesinio sprendimo kategorija 50.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Trakų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimo L. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Trakų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2008 m. sausio 18 d. L. Č. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad L. Č. 2008 m. sausio 17 d. iš asmens, atliekančio kontrolinį aliuminio laužo pridavimą, supirko 12 kg aliuminio metalo laužo, už kurį sumokėjo 36 litus. Taip pat supirko neizoliuotus aliuminius elektros laidus. Tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo 3 straipsnį, Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių 2 dalies 4 punktą, Ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77 patvirtinto Dėl draudžiamų supirkti metalo laužo sąrašo 3 dalies 3, 1 punktus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1932 straipsnyje.
II.
Trakų rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 15 d. priėmė nutarimą, kuriuo L. Č. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė.
Teismas nurodė, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog L. Č. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodė, kad byloje esančiais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. P261531, 2008 m. sausio 17 d. patikrinimo aktu, nuotraukomis, darytomis patikrinimo vietoje, byloje apklaustų liudytojų T. K., O. D. ir V. L. parodymais, taip pat ir pačios L. Č. parodymais yra nustatyta aplinkybė, jog L. Č. 2008 m. sausio 17 d. savo gyvenamojo namo garaže iš T. K. nupirko vieną automobilio aliumininį ratlankį ir neizoliuotus aliumininius laidus sumokėdama už juos 36 litus. Teismas konstatavo, kad L. Č. nurodyta aplinkybė, jog ji šiuos metalus pirko ne iš T. K., o iš O. D., yra visiškai paneigta tiek paties T. K., tiek O. D. bei V. L. parodymais. T. K. parodymai iš esmės yra nuoseklūs, todėl jų teismas neatmetė ir nenustatė, jog jis yra suinteresuotas apkalbėti L. Č. Tai, jog jis netiksliai nurodė įvykio laiką bei neprisiminė visų L. Č. parduotų daiktų pavadinimų yra pateisinama tuo, jog nuo pardavimo momento iki jo apklausos praėjo beveik trys mėnesiai. Teismas nurodė, kad administracinė atsakomybė pagal ATPK 1932 straipsnį kyla asmeniui, kuris superka netauriųjų metalų laužą ir atliekas, įtrauktas į draudžiamųjų supirkti netauriųjų metalo laužo ir atliekų sąrašą arba kitaip pažeidžia netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarką. Tokios veiklos teisinius pagrindus nustato Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymas (2001-10-23 Nr. IX-565). Pagal šio įstatymo nuostatas netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas suprantamas kaip ūkinė veikla, t. y. veikla atliekama siekiant iš jos gauti nuolatines pajamas. Tokios pajamos gaunamos superkant tokį metalo laužą ir jį parduodant. Vadovaujantis minėtu įstatymu siekiant užsiimti tokia veikla būtina turėti licenziją (3 str. 1 d.), o supirkėju gali būti tik įstatymų nustatyta tvarka įsteigta įmonė (2 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad fizinis asmuo pagal galiojančius teisės aktus negali supirkti skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų. Nurodė, jog tam, kad L. Č. atsirastų atsakomybė pagal ATPK 1932 straipsnį, byloje turėjo būti įrodyta, kad ji verčiasi tokia ūkine veikla – superka netauriųjų metalų laužą bei atliekas ir jas parduoda. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Aliumininio automobilio ratlankio ir aliumininių laidų nupirkimas iš T. K. nesudaro šio administracinio teisės pažeidimo objektyvinės pusės – įstatymu nėra draudžiama nusipirkti šių daiktų savo reikmėms. Byloje esančios nuotraukos, padarytos patikrinimo metu, kuriose užfiksuotas garaže esančių metalo atliekų vaizdas, nepatvirtina aplinkybės, jog šios atliekos priklauso L. Č., taip pat nepatvirtina, jog šios metalo atliekos yra supirktos iš trečiųjų asmenų ir skirtos realizuoti. Teismas nurodė, kad L. Č. iš T. K. nupirkti aliumininiai laidai yra įtraukti į Ūkio ministro 2002 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 77 patvirtintą draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą (3.1 punktas), tačiau nesant įrodymų, paneigiančių, kad šios prekės yra nupirktos ne asmeniniams poreikiams tenkinti, jų vienkartinis pirkimas neužtraukia administracinės atsakomybės.
III.
Trakų rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą.
Nurodo, kad Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatyme nurodyta, kad verstis netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu gali tik įstatymų nustatyta tvarka įregistruota įmonė, gavusi licenciją verstis minėta veikla, tačiau L. Č. veikė kaip fizinis asmuo, tuo pažeisdama 2001 m. spalio 23 d. „Skirtu realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo“ įstatymą Nr. IX-565, ir padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1932 straipsnyje. Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu L. Č. parodė, kad 2008 m. sausio 17 d. atėjus nepažįstamam vyrui ir pasiūlius nupirkti lengvojo lydinio ratlankį ir aliuminio vielutes, ji minėtą metalą pasvėrė ir pasiūlė sumokėti 36 litus. L. Č. parodymai, kad lengvojo lydinio ratlankis tiks jų šeimos automobiliui, o vielutės voljerui taisyti, turėtų būti vertinami kritiškai, nes automobilio ratlankiai skirti modifikacijų ir jos nupirktas ratlankis galėjo ir netikti jos šeimos automobiliui, vielutės taip pat galėtų netikti voljerui taisyti, tuo labiau, kai L. Č. detaliai neapžiūrėjo nei ratlankio, nei vielučių. Nurodo, kad, jeigu daiktai būtų perkami savo reikmėms, tai nereikėtų jų sverti. Sprendžiant iš metalo svorio ir pinigų sumos, aišku, kad L. Č. žino kokia kaina mokama už aliuminio metalą metalo laužo supirktuvėse. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į policijos pareigūnų O. D. ir V. L. parodymus, kad jiems surašant patikrinimo aktą ir būnant prie L. Č. gyvenamojo namo, į namo kiemą buvo įvažiavęs lengvasis automobilis, iš kurio išlipęs vyras rodė L. Č. metalinę detalę ir teiravosi, ar ji nesuperka tokių daiktų.
L. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai konstatuoja, kad ji vertėsi netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, nes pagal Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymą, netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimas suprantama kaip ūkinė veikla, t. y. veikla, atliekama siekiant iš jos gauti nuolatines pajamas, o byloje nėra įrodymų, kad ji verčiasi tokia veikla – superka netauriųjų metalų laužą bei atliekas ir jas parduoda. Pažymi, kad aliuminio automobilio ratlankio ir aliuminio laidų nupirkimas iš T. K. nesudaro inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės, nes įstatymu nėra draudžiama nusipirkti šių daiktų savo reikmėms, o byloje esančios nuotraukos neįrodo, kad metalo atliekos yra supirktos iš trečiųjų asmenų ir skirtos realizuoti. Nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai dėl to, kad ji detaliai neapžiūrėjo nei ratlankio, nei vielučių, nustatė metalo svorį ir kainą, tėra prielaidos ir bendro pobūdžio pasvarstymai. Atkreipia dėmesį, kad policijos pareigūnai nepateikė įrodymų, kad ji būtų pirkusi kokią detalę iš kito vyro, todėl teismas pagrįstai neatsižvelgė į tokius policijos pareigūnų parodymus. Taip pat pažymi, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
ATPK 1932 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už netauriųjų metalų laužo ir atliekų, įtrauktų į draudžiamų supirkti netauriųjų metalų laužo ir atliekų sąrašą, supirkimo ar netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo, apskaitos ir saugojimo tvarkos pažeidimą. Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatyme nustatyta ūkinės veiklos, susijusios su skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu, teisiniai pagrindai. Analizuojant šio norminio akto bei tuo pačiu Vyriausybės 2002 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 177 patvirtintų Skirtų realizuoti netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo licencijavimo taisyklių nuostatas, o taip pat ATPK 1932 straipsnio dispoziciją, darytina išvada, kad pagal šį kodekso straipsnį administracinėn atsakomybėn trauktini asmenys, užsiimantys netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu įsteigus įmonę bei turint tokiai veiklai privalomą licenciją, tačiau pažeidę tokią veiklą reglamentuojančio įstatymo nuostatas.
Byloje esančių įrodymų pagrindu, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolu, L. Č. paaiškinimu, L. Č., T. K., O. D., V. L. parodymais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, neginčytinai nustatyta, kad L. Č. pirko aliuminio metalo laužą, tačiau netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimu užsiimančios įmonės nėra įsteigusi bei neturi tam privalomos licencijos. Todėl darytina išvada, kad L. Č. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1932 straipsnyje, sudėties.
Atsakomybė už vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu numatyta ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, tačiau byloje esančių minėtų įrodymų pagrindu nėra neabejotinai nustatyta, kad L. Č. pirko aliuminio laužą tikslu perparduoti, taip pat nėra įrodytas vienas iš privalomųjų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymių, o būtent vertimasis komercine veikla. Tuo pačiu nėra galimas ATPK 284 straipsnio 2 dalies taikymas bei L. Č. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 173 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepime į apeliacinį skundą L. Č. nurodo, kad yra praleistas apeliacinio skundo pateikimo terminas. Iš bylos medžiagos matyti, kad Trakų rajono policijos komisariatas apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimo teismui išsiuntė 2008 m. balandžio 25 d. (b. l. 56), t. y. nepraleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 128 straipsnyje numatyto 10 dienų apeliacinio skundo padavimo termino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 19 d. nutartimi Trakų rajono policijos komisariatui pasiūlė pašalinti nutartyje nurodytą apeliacinio skundo trūkumą per keturiolika dienų nuo nutarties nuorašo išsiuntimo, t. y. iki 2008 m. birželio 9 d. (b. l. 59). Iš byloje esančios pašto žymos ant voko (b. l. 62) matyti, kad apeliacinis skundas buvo išsiųstas teismui 2008 m. birželio 6 d., t. y. nepraleidus teismo nurodyto apeliacinio skundo trūkumo pašalinimo termino. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas argumentas dėl apeliacinio skundo padavimo termino praleidimo atmestinas.
Remiantis išdėstytu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai, priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tenkinti apeliacinį skundą ir jį panaikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Trakų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo nepatenkinti.
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. nutarimą L. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Antanas Ablingis
Ričardas Piličiauskas
Virgilijus Valančius