Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. e2AT-18-648/2017

                                                                      Teisminio proceso Nr. 4-26-3-00148-2016-7

                                                                      Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.22 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovo advokato Valentino Mikelėno prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Panevėžio RAAD) 2016 m. kovo 2 d. nutarimu D. K. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį 150 Eur bauda, 78 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda 150 Eur bauda.

1.1. D. K. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 12 d. 7 val. Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) valstybiniame geologiniame draustinyje, valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai, neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, iškirto (sunaikino) 41 vnt. saugotinų medžių: beržus (3 vnt.), vinkšnas (5 vnt.), baltuosius gluosnius (32 vnt.), klevą (1 vnt.), taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir Taisyklės) 9 punktą: „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui...“.

1.2. D. K. pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai savavališkai iškirto (sunaikino) 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių: baltalksnius (122 vnt.), juodalksnius (49 vnt.), drebules (5 vnt.), taip pažeidė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių, patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS-165, 45 punktą: „Fiziniai ir juridiniai asmenys už savavališkai nupjautus ar kitaip sunaikintus medžius ir krūmus atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka“.

2. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimu, patenkinus D. K. skundą, panaikintas nutarimas nubausti D. K. pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį bei 78 straipsnio 2 dalį ir administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nenustačius jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties.

3. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimu panaikintas Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimas ir priimtas naujas sprendimas: paliktas galioti Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 2 d. nutarimas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovo advokato Valentino Mikelėno prašymas ir atnaujinta D. K. administracinio teisės pažeidimo byla.

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovas advokatas Valentinas Mikelėnas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 28 d. nutarimą.

5.1. Pareiškėjas nurodo, kad priimant Panevėžio RAAD nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą buvo padaryta esminių proceso teisės – nekaltumo prezumpcijos ir įrodymų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklių – pažeidimų. D. K. nubaustas už tai, kad jo iš valstybės išsinuomotame žemės sklype buvo iškirsti medžiai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Panevėžio RAAD nutarimą D. K. atsakomybė taikyta už veikimą, t. y. už tai, kad organizavo medžių iškirtimą, o pagal Panevėžio apygardos teismo nutarimą – už neveikimą, t. y. už tai, kad žinojo, jog minėtame žemės sklype yra neteisėtai kertami medžiai, tačiau nesiėmė priemonių užkirsti tam kelio. Pasak pareiškėjo, byloje nebuvo keliamas klausimas, ar asmuo, organizavęs (ar tik žinojęs) medžių kirtimą, gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1, 2 dalis. Šiose normose numatyta atsakomybė už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą, bet ne už žinojimą apie tokias veikas. Pasak pareiškėjo, net jei atsakomybė galėtų būti taikoma už medžių kirtimo organizavimą, byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių D. K. kaltę organizavus neteisėtą veiką. Šiame kontekste pareiškėjas atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 2AT-3-976/2015, kurioje buvo keliamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas asmeniui, galimai neužtikrinusiam, kad jam išnuomotame valstybinės žemės sklype prekyba iš laikino įrenginio (šerbeto šaldytuvo) būtų vykdoma turint atitinkamos kompetentingos institucijos leidimą, ir kurioje pirmosios instancijos teismas bylos teiseną pagal ATPK 167 straipsnio 1 dalį nutraukė konstatavęs, kad pažeidimo subjektas (laikiną įrenginį pastatęs asmuo) nenustatytas ir nėra pagrįstų įrodymų, patvirtinančių, jog būtent atsakomybėn traukiamas asmuo organizavo ar vykdė prekybą sklype, neturėdamas atitinkamo leidimo; nors apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad aplinkybė, jog nenustatytas laikiną įrenginį pastatęs asmuo, neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės, nes būtent jis privalėjo prižiūrėti nuomos pagrindu valdomą žemės sklypą ir užtikrinti, kad jame vykdoma veikla turėtų reikalingus leidimus, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, tokius apeliacinės instancijos teismo argumentus atmetė. Pasak pareiškėjo, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad D. K. organizavo medžių kirtimą, o medžius kirtęs asmuo nebuvo ieškomas. Pareiškėjas pažymi, kad medžių iškirtimo faktą nustatė Alizavos girininkijos girininko pavaduotojas R. B., kuris apylinkės teisme parodė, jog pastebėjęs išpjautus medžius apklausė netoliese buvusį T. L., iš kurio sužinojo, kad pavedimą jam pjauti medžius davė asmuo, vardu Ramūnas (galbūt – R. S.), patvirtino, kad T. L. duomenis perdavė Panevėžio RAAD specialistams. Nors T. L. vėliau pradėjo neigti kirtęs medžius, tačiau jis nenurodė jokios informacijos, kad turėjo kokių nors santykių su D. K.. Pasak pareiškėjo, Panevėžio RAAD į T. L. paaiškinimus neatsižvelgė. Taigi byloje nepaneigta galimybė, kad medžiai buvo iškirsti ne D. K. valia ir pavedimu, o dėl kitų asmenų neteisėtos veikos. Be to, išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus, nes nuo pažeidimo praėjo daugiau nei vieneri metai, neapklausti asmenys, kurie galėjo šį pažeidimą organizuoti ir vykdyti.

5.2. Pareiškėjas nurodo, kad D. K. nubaustas remiantis iš esmės vien tik subjektyvia 2015 m. rugpjūčio 14 d. jo parašyto elektroninio laiško interpretacija ir Panevėžio RAAD darbuotojų samprotavimais. Pasak pareiškėjo, D. K. elektroninio laiško sakiniai: „Kadangi NŽT baudžia už netvarkomą žemę, o žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, buvo pradėtas sklypo valymas nuo krūmų, siekiant tinkamai prižiūrėti ir tvarkyti sklypą“ ir „Šiuo metu valymo darbai yra sustabdyti“ – negali būti vertinami kaip neabejotinas ir pakankamas kaltės įrodymas. D. K. sklypo tvarkymo niekada nesiejo su medžių kirtimu (tai jam inkriminuota) – buvo planuota tik apvalyti sklypą nuo menkaverčių krūmų. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvų, kodėl nesutinka su apylinkės teismo vertinimu, kad minėti laiško sakiniai nepatvirtina aplinkybės, jog būtent D. K. iniciatyva (ar su jo žinia) buvo išpjauti 41 vienetas saugotinų medžių ir 176 saugotiniems nepriskirtų medžių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti Panevėžio RAAD nutarimą tuo pagrindu, kad D. K. tariamai žinojo (negalėjo nežinoti) apie medžių kirtimą, neargumentavo, kodėl toks žinojimas yra pakankamas administracinei atsakomybei taikyti.

5.3. Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo surinkti visi bylai reikšmingi įrodymai. Apylinkės teismas neapklausė T. L., kaip galimai tiesioginio neteisėtos veikos vykdytojo ar kaip veiką galimai mačiusio asmens (taip pat ir R. S.), taip nebuvo aktyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62-2203/2011). Esant tokiai situacijai, kai iš esmės nebuvo tirta aplinkybė, kas kirto medžius, apeliacinės instancijos teismas objektyviai negalėjo priimti sprendimo patraukti D. K. administracinėn atsakomybėn (nes apklausos metu įtariamas medžių kirtėjas galėjo pripažinti savo veiką, ir tai būtų paneigę D. K. inkriminuojamus kaltinimus). Taigi, pareiškėjo manymu, buvo pažeisti bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungtyniškumo principai, nes D. K. buvo atimta galimybė apklausti asmenis, kurie galėjo būti tiesiogiai susiję su pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-51-511/2015, 2AT-27-2015, 2AT-31-2015). Pagal teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta (Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-6-2012).

5.4. Pareiškėjas taip pat nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūros vyriausiosios specialistės N. U. paaiškinimų vertinimo, kurie gali būti vertinami tik kaip pačios institucijos pozicija, bet ne kaip papildomas savarankiškas įrodymas. N. U. paaiškinimai apie tai, kaip D. K. apibūdino savo sąsajas su pažeidimu (ar žinojo apie medžių kirtimą ir pan.), yra subjektyvi dviejų asmenų telefoninio pokalbio interpretacija (šio pokalbio garso įrašo nėra). Pareiškėjas taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas negalėjo kaip liudytojo parodymais remtis Panevėžio RAAD atstovo teisme A. K. paaiškinimais, nes jis neprisiekė teismui, o jo pozicija objektyviai negalėjo skirtis nuo atstovaujamojo pozicijos, nes juos sieja pasitikėjimo teisiniai santykiai ir lojalumas (CK 2.87, 6.670 straipsniai). Atstovo samprotavimas, kad medžių neišvežimas iš sklypo neleidžia kalbėti apie jų vagystę, yra prielaidų pobūdžio. Pasak pareiškėjo, šiuo atveju neatmestina galimybė, kad jei medžiai buvo kertami siekiant juos pagrobti biokurui, nusikaltimo vykdytojai galėjo tiesiog nespėti užbaigti veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išvedamu in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-94-976/2015).

6. Panevėžio RADD Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Albertas Kilevičius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovo advokato V. Mikelėno prašymą prašo jį atmesti.

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad Panevėžio apygardos teismas, nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje priimdamas nutarimą, laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylos aplinkybes, išsprendė ją tiksliai pagal įstatymus, įrodymus įvertino išnagrinėjęs bylos aplinkybių visetą, vadovaujantis įstatymu. Teisminio nagrinėjimo metu buvo paneigti prašymo argumentai, kad Panevėžio RADD patikrinimo aktai negali būti pripažinti įrodymais, kad medžiai Buožių draustinyje buvo iškirsti ne tame plote, kuris buvo skirtas naudotis D. K.. 2015 m. rugpjūčio mėn. atliktų patikrinimų metu ir papildomo patikrinimo 2016 m. birželio 14 d. metu buvo tiksliai nustatyta, kad visi iškirsti medžiai yra Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) žemės sklype, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kupiškio skyriaus vedėjas 2014 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 22VĮ-(14.22.2.)-461 leido laikinai naudotis D. K.. Tyrimo metu buvo nustatytas D. K. motyvas iškirsti medžius, t. y. apleisto žemės sklypo sutvarkymas, iškertant medžius, jo deklaravimas Nacionalinėje mokėjimo agentūroje, turint tikslą gauti išmokas. D. K. kaltę padarius pažeidimus, numatytus ATPK 78 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įrodo jo siųsti dokumentai, patikrinimą atlikusių pareigūnų nustatytos aplinkybės. D. K. elektroninis laiškas su schema, patikrinimą atlikusios N. U. parodymai patvirtina, kad, tik nustačius pažeidimo faktą, to neneigė ir pats D. K., tačiau sužinojęs apie apskaičiuotą padarytos žalos gamtai dydį, ėmėsi taktikos neigti ką nors žinantis apie medžių kirtimą. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Asmuo turi numatyti galimus padarinius, kilsiančius jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Aplinkos apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad aplinkos apsaugos valdymo politika ir praktika turi nukreipti visuomeninius ir privačius interesus aplinkos kokybei gerinti, skatinti gamtos išteklių naudotojus ieškoti būdų ir priemonių, kaip išvengti arba sumažinti neigiamą poveikį aplinkai bei ekologizuoti gamybą; 9 straipsnis nustato, kad piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. K. atstovo advokato Valentino Mikelėno prašymas tenkinamas iš dalies.

8. Pagal ATPK 30221 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių, byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali byloje teismų nutarimuose (nutartyse) išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo ar patikimumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Dėl to šioje atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjo atstovo teiginiai dėl įrodymų vertinimo teisėjų kolegija nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 30221 straipsnio 13 dalyje numatytais atnaujintos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribomis ir pagrindais.

Dėl prašymo argumentų dėl procesinių pažeidimų

9. Pareiškėjas prašyme dėl administracinio teisės pažeidimo bylos atnaujinimo teigia, kad byloje pažeistos įrodymų tyrimo ir jų pakankamumo administracinei atsakomybei taikyti taisyklės. Prašyme nurodoma, kad D. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas nesurinkus pakankamai įrodymų, bylos tyrimas buvo neišsamus, nesurinkti visi reikšmingi įrodymai, neapklausti asmenys (T. L. ir R. S.), netinkamai vertinti įrodymai – D. K. rašyto elektroninio laiško turinys, Panevėžio RADD darbuotojos N. U. ir atstovo A. K. paaiškinimai ir pan.

10. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Pagal ATPK 257 straipsnį administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai turi būti vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-2-2013, 2AT-9-2014, 2AT-65-303/2015). Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Sprendimą dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti lemia daug faktorių: įrodymų kiekis, rūšis, patikimumas ir pan. Teisingam teismo baigiamojo akto priėmimui svarbu ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

12. Byloje nustatyta, kad D. K. išsinuomotoje valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje, esančioje Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) valstybiniame geologiniame draustinyje, be leidimo buvo iškirsti (sunaikinti) 41 vnt. saugotinų medžių ir neteisėtai savavališkai iškirsti (sunaikinti) 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių.

13. Kupiškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. K. skundą dėl Panevėžio RADD 2016 m. kovo 2 d. nutarimo, įvertino liudytojų Panevėžio RAAD Kupiškio rajono agentūros specialistės N. U., (duomenys neskelbtini) girininkijos girininko pavaduotojo R. B., Miškų tarnybos kontrolės skyriaus Panevėžio teritorinio poskyrio vyr. specialistės L. I., VĮ Kupiškio miškų urėdijos miškotvarkos inžinieriaus V. S. parodymus, rašytinius įrodymus: 2015 m. rugpjūčio 14 d. D. K. elektroninį laišką, D. K. 2015 m. gruodžio 14 d. paaiškinimą (kad apie kirtimus nieko nežino), T. L. paaiškinimą, 2015 m. rugpjūčio 19 d. patikrinimo aktą Nr. K9-3-180, 2015 m. rugpjūčio 24 d. patikrinimo aktą Nr. K9-3-184, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kupiškio skyriaus vedėjos 2014 m. birželio 4 d. įsakymą, 2015 m. rugpjūčio 13 d. Draustinio būklės vertinimo aktą, 2016 m. birželio 14 d. patikrinimo aktą Nr. K9-3-149, kaip įrodymus, gautus įstatymo nustatyta tvarka ir susijusius su tiriamais teisės pažeidimais. Teismas konstatavo, kad D. K. elektroninis laiškas nepatvirtina aplinkybės, jog būtent jo iniciatyva buvo iškirsti medžiai. Teismas taip pat pažymėjo, kad institucija neišsamiai ištyrė įvykio aplinkybes, neapklausė T. L. nurodyto R. S.; teismas nesirėmė liudytojos N. U. parodymais, jog D. K. iš pradžių neneigė padaręs pažeidimą, taip pat atmetė institucijos atstovo A. K. argumentus dėl aplinkybės apie iškirstų medžių palikimą vietoje.

14. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą, kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino D. K. 2015 m. rugpjūčio 14 d. elektroninio laiško turinį ir padarė išvadą, kad elektroniniame laiške šis pripažino, jog sklype yra kertami medžiai, jie kertami jo išsinuomotame žemės sklype, o ne kitame, nes su laišku atsiuntė žemės sklypo schemą ir įsakymą dėl leidimo naudotis sklypu. Teismas įvertino ir liudytojos N. U. paaiškinimus apie jos pokalbius telefonu su D. K., kuriuose šis neneigė inicijavęs sklypo tvarkymo darbų, ir laikė, kad jie atitinka D. K. elektroniniame laiške nurodytas aplinkybes apie jo naudojamo žemės sklypo tvarkymo darbus. Teismas taip pat įvertino rašytinius įrodymus (įsakymą dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme, patvirtinantį, kad D. K. yra žemės sklypo naudotojas; patikrinimo aktą ir brėžinį, patvirtinančius sunaikintų medžių vietą, esančią D. K. nuomojamame sklype), A. K. paaiškinimus, kurie padėjo formuoti teismo vidinį įsitikinimą, kad tai, jog medžiai iškirsti D. K. iniciatyva, patvirtina aplinkybė, jog iškirsti medžiai niekur nebuvo išvežami, o buvo paliekami sklype, ir tai nėra būdinga medžių vagysčių atvejais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad įrodymai byloje buvo surinkti pažeidžiant jų gavimo tvarką, kad jie būtų nepatikimi ar prieštaringi. Įstatymo nuostata, kad įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

15. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ATPK procesinių normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme be pagrindo suabsoliutina D. K. elektroninio laiško teiginį, kad buvo pradėtas sklypo valymas nuo krūmų, t. y. jame neminima apie kertamus medžius. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas savo prašyme (33 punkte) nurodė, kad „buvo planuota tik apvalyti sklypą nuo aplinkosauginiu požiūriu menkaverčių krūmų“, o tai atitinka D. K. elektroniniame laiške minimas, tačiau vėliau skunde ir paaiškinimuose kategoriškai neigtas aplinkybes, kad sklypo tvarkymo darbus suplanavo D. K. ir tokie darbai realiai buvo pradėti vykdyti.

16. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeisti bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungtyniškumo principai, nes D. K. buvo atimta galimybė apklausti asmenis, kurie galėjo būti tiesiogiai susiję su pažeidimu. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas D. K. ir joje nebuvo sprendžiamas kitų asmenų, galimai neteisėtai kirtusių saugotinus medžius, atsakomybės klausimas. Byloje nenustatyta, kad D. K. pats asmeniškai kirto medžius – Panevėžio RAAD nutarimu D. K. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas už saugotinų ir jiems nepriskirtų medžių naikinimą pažeidėjui organizavus naudojamo sklypo tvarkymo darbus. Pareiškėjo prašyme nurodomi subjektyvūs ir niekuo neparemti pamąstymai apie tai, kad, apklausus T. L. ir jo nurodytą asmenį, būtų nustatyti tikrieji medžių kirtėjai, kurie galėjo pripažinti savo veiką, ir tai būtų paneigę D. K. inkriminuojamus kaltinimus.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tiesiogiai ištyrė visus Panevėžio RAAD surinktus įrodymus, pats papildomai rinko naujus įrodymus, kvietė ir apklausė liudytojus, taip pat sprendė ir dėl T. L. apklausos reikalingumo ir jo paaiškinimų galimos reikšmės D. K. atsakomybės kontekste, priėmė motyvuotą protokolinę nutartį liudytojo į apklausą nekviesti. Tai, kad teismas nutarė neatlikti tam tikrų procesinių veiksmų, nereiškia, kad tyrimas buvo neišsamus ar kad buvo pažeisti bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungtyniškumo principai. Papildomų proceso veiksmų atlikimas būtinas tada, kai byloje esančių įrodymų nepakanka pagrįstoms išvadoms padaryti. Apeliacinės instancijos teismas Panevėžio RAAD apeliacinį skundą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, įrodymų netyrė, o tik iš naujo juos įvertino ir padarė atitinkamas išvadas. Pareiškėjo prašyme nurodyti teiginiai apie neišsamų tyrimą ir įrodymų vertinimą kitaip, nei nori pareiškėjas, nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nutarimas yra priimtas iš esmės pažeidžiant proceso normas.

18. Pareiškėjas teigia, kad byloje yra esminis ir akivaizdus nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes D. K. nubaustas neįrodžius jo kaltės. Nekaltumo prezumpcijos principas administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės reiškia, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą nustatyta tvarka turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo teiseną pradėjusi ir bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) ir toks asmuo laikomas nekaltu iki tol, kol įsiteisėja jo kaltumą patvirtinantis nutarimas (ATPK 249 straipsnis, BPK 44 straipsnio 6 dalis). Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos tyrimą atliko ir nutarimą priėmė Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas (pareigūnas). Institucijos priimtame administracinio teisės pažeidimo nutarime yra išvardyti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas D. K. inkriminuojamų pažeidimų įrodytumas. Pirmosios instancijos teismas tiesiogiai patikrino institucijos surinktus įrodymus, pats papildomai rinko naujus įrodymus. Minėta, kad teisėjų kolegija nenustatė, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, būtų padaręs esminių proceso pažeidimų. Taigi, šiuo prašyme nurodytu aspektu nėra pagrindo konstatuoti nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimą.

Dėl ATPK 78 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

19. Pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė numatyta už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsakomybė numatyta ir už neteisėtą želdynuose esančių saugotiniems nepriskirtų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą arba naikinimą. Šios normos yra blanketinės, todėl taikomos, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės.

20. Pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį D. K. nubaustas už tai, kad organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai, neturėdamas vietos savivaldybės leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, iškirto (sunaikino) 41 vnt. saugotinų medžių ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 1 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktą „Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, <...>, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui...“. Teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju teisės akto norma, nustatanti pareigą asmeniui, vykdančiam saugotinų medžių kirtimą, gauti leidimą, ir kuri šiuo atveju buvo pažeista, administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotame kaltinime ir nutarime yra nurodyta teisinga, šiuo atveju administracinė atsakomybė taikyta tinkamai.

21. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog D. K. nubaustas už faktą, kad jo iš valstybės išsinuomotame sklype buvo iškirsti medžiai ir apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad jam atsakomybė taikytina vien dėl to, jog jis žinojo apie kertamus medžius ir nesiėmė veiksmų, kad tam sutrukdytų. ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek ir neveikimu. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn už neveikimą gali būti traukiamas ir žemės sklypo savininkas, jei jis nevykdė atitinkamų įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų, kuriais yra nustatytos tam tikros pareigos žemės sklypų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-89-222/2015). Suformuota teismine praktika rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad atsakomybė dėl tokio pobūdžio pažeidimų galima ir už neveikimą. Nors tokia teismo išvada nagrinėtos bylos kontekste buvo perteklinė, tačiau tai nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad D. K. ir nubaustas už neveikimą, ir taip pakeitė kaltinimą ar nurodė naują veikos požymį. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarimo turinio aiškiai matyti, kad teismas paliko galioti nepakeistą Panevėžio RADD nutarimą, kuriuo D. K. nubaustas už neteisėtą saugotinų medžių sunaikinimą jam organizavus sklypo tvarkymo darbus.

22. Pareiškėjas kelia abejonių dėl administracinės atsakomybės D. K. taikymo ir tuo pagrindu, kad byloje nesiaiškinta, ar D. K. gali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, kad organizavo saugotinų medžių neteisėtą iškirtimą jo išsinuomotoje valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje. Minėta, kad byloje nenustatyta, jog D. K. pats asmeniškai sunaikino saugotinus medžius, tačiau tai nereiškia, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pagal Želdynų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą želdynų ir želdinių valdytojai ir savininkai privalo išsaugoti želdynus ir želdinius, tinkamai juos tvarkyti, atkurti ir veisti naujus. Saugotini medžiai ir krūmai gali būti kertami, persodinami ar kitaip pašalinami, kai yra gautas savivaldybės (ar jos institucijos) leidimas ir atlyginus medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime. Nurodytus darbus gali atlikti pats žemės sklypo, kuriame auga saugotini medžiai, savininkas ar valdytojas, gali ir kiti asmenys, tačiau sklypo savininkui ar valdytojui tenka užtikrinti, kad tokie darbai būtų atliekami tik gavus leidimą teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl kai ne miškų ūkio paskirties sklypo savininkas, valdytojas ar jų įgalioti asmenys tik organizuoja saugotinų medžių kirtimą, persodinimą ar genėjimą ir tokie darbai atliekami negavus leidimo, tai organizavęs asmuo yra traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, konstatuoja, kad D. K. yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį.

23. Tuo tarpu pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį D. K. nubaustas už tai, kad, organizuodamas išsinuomoto sklypo tvarkymo darbus, neteisėtai savavališkai iškirto (sunaikino) 176 vnt. saugotiniems nepriskirtų medžių, ir taip pažeidė Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklių, patvirtintų Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. TS-165, 45 punktą: „Fiziniai ir juridiniai asmenys už savavališkai nupjautus ar kitaip sunaikintus medžius ir krūmus atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka“. Kaltinant asmenį tokio pažeidimo padarymu, protokole turėtų būti nurodama, kokią konkrečią teisės normą, reglamentuojančią želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros tvarką, asmuo pažeidė. Taigi matyti, kad nutarime nurodyta bendro pobūdžio, o ne konkreti teisės akto norma, kurią pažeidus kyla administracinė atsakomybė už ATPK 78 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Pažymėtina, kad Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros Kupiškio rajone taisyklės nereglamentuoja nesaugotinų medžių ir krūmų ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos ir priežiūros (Taisyklių 1 ir 2 punktai). Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. K. nubaustas nepagrįstai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl ATPK 78 straipsnio 2 dalies taikymo nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas), atitinkamai keičiami Panevėžio RAAD ir apeliacinės instancijos teismo nutarimai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 2 d. nutarimą ir Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarimą.

Nutraukti D. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 78 straipsnio 2 dalį (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 2 d. nutarimo dalį, kuria, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, D. K. subendrintos pagal ATPK 78 straipsnio 1 ir 2 dalis paskirtos administracinės nuobaudos – baudos.

Kitose dalyse nutarimus palikti nepakeistus.

Teisėjai                                                                                                     Armanas Abramavičius

                                                                                                                  Aurelijus Gutauskas

                                                                                                                 Artūras Pažarskis