Civilinė byla Nr. e2A-1788-896/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08986-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.2.1.; 3.3.1.19.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tomo Ridiko, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EISI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimo ir 2025 m. gegužės 19 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EISI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Drelona“ dėl skolos ir netesybų priteisimo bei pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Drelona“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EISI“ dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, permokos ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „EISI“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Drelona“ (toliau – ir atsakovė) 10 544 Eur skolą, 379,58 Eur delspinigius, 3 000 Eur baudą, 12,50 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų kompensavimą. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių 2023 m. gegužės 12 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis, kuria ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti elektros instaliacijos montavimo darbus ir perduoti darbų rezultatą atsakovei (užsakovei). Ieškovė nurodė ir tai, kad minėtos sutarties 1.3. punkte šalys susitarė, jog darbų kaina 23 500 Eur + PVM, o sutarties 5.3. punkte buvo numatyta, kad atsakovė per 3 darbo dienas nuo darbų pradžios sumoka ieškovei 7 000 Eur dydžio avansą. Ieškovė atliko dalį sutartų darbų ir papildomus darbus. Atsakovė už dalį atliktų rangos darbų sumokėjo, tačiau, ieškovės teigimu, vėliau atsakovė pradėjo nebemokėti, o ieškovei sustabdžius savo prievolių vykdymą dėl atsakovės priešpriešinių prievolių nevykdymo, 2024 m. vasario 6 d. pranešimu atsakovė nurodė, kad vienašališkai nutraukia rangos sutartį. Pasak ieškovės, ji už atliktus rangos darbus atsakovei išrašė PVM sąskaitų faktūrų bendrai 24 405,10 Eur sumai, neapmokėtas skolos likutis sudaro 10 544 Eur. Ieškovės nuomone, statybų rangos sutartis nutraukta nepagrįstai, todėl atsakovė, pagal sutarties 6.3.3. punktą, turi sumokėti 3 000 Eur dydžio baudą.
2. Atsakovė UAB „Drelona“ su ieškiniu nesutiko, pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 29 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. ir 2023 m. rugsėjo 26 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir priteisti iš ieškovės 7 291,28 Eur permoką, 3 000 Eur netesybų, 756,41 Eur palūkanas nuo permokos už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 6 d. iki patikslinto priešieškinio pateikimo teismui dienos, 12,25 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo patikslinto priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo permokos sumos, 6 procentų metines palūkanas už laikotarpį nuo priešieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, palūkanas skaičiuojant nuo 3 000 Eur netesybų sumos. Atsakovė nurodė, kad šalys susitarė dėl fiksuotos darbų kainos visam darbų kiekiui – 23 500 Eur + PVM. Darbai turėjo būti atlikti laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 15 d. iki 2023 m. liepos 30 d. Pasak atsakovės, ieškovė vengė pateikti išpildomąją dokumentaciją, pagal kurią būtų galima įvertinti faktinius darbų kiekius. Dėl to atliktų darbų aktai nebuvo pasirašyti ir juose nurodytomis sąlygomis (įkainiais) darbai nebuvo priimami. Atsakovės teigimu, pasibaigus sutartyje nustatytam darbų atlikimo terminui, ieškovė buvo atlikusi mažą dalį darbų, juos tęsė iki 2023 m. spalio mėn., tačiau ir iki šio termino darbai buvo nebaigti, dėl to ji sutartį nutraukė dėl esminio sutarties pažeidimo. Pasak atsakovės, ieškovė vienašališkai surašė ir atsakovei el. paštu atsiuntė ginčijamus aktus, nevykdydama faktinės darbų apžiūros ir jų perdavimo. Sutarties vykdymo metu tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryti tik du susitarimai (suderinimai el. paštu) dėl papildomų darbų atlikimo. 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 29 d. atliktų darbų aktuose nurodyti darbai pateko į sutartinių darbų apimtį, o 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktų (papildomų) darbų aktuose nurodyti darbai, atsakovės teigimu, nebuvo atlikti. Atsakovė kreipėsi į atestuotą statybos techninės priežiūros specialistą, kuris pateikė išvadą, kad ieškovės atliktų darbų dalis sudaro 23,59 procentų viso sutartyje numatyto darbų kiekio. Atsakovės teigimu, ji ieškovei yra sumokėjusi 13 861,12 Eur, iš jų 3 197,1 Eur pagal susitarimus dėl papildomų darbų ir 10 664,02 Eur pagal sutartį. Atsakovė ieškovei avansu sumokėjo 2 250 Eur už įvadinės spintos įrengimo darbus. Atsakovei iš ieškovės grąžintina avansu sumokėta suma, išskaičiavus įvadinės spintos įsigijimo kaštus – 79,09 Eur, t. y., 2 170,91 Eur. Atsakovės permoka ieškovei už darbus, kurie sutarties nutraukimo metu taip ir nebuvo atlikti yra 7 291,28 Eur. Pasak atsakovės, iš ieškovės priteistinos 3 000 Eur dydžio netesybos, kurios kompensuoja minimalius atsakovės patirtus nuostolius, kadangi dėl ieškovės esminio sutarties pažeidimo užsakovė UAB „Neostata“ atsakovei taikė 2 000 Eur baudą, sumažino darbų apimtį (negautos pajamos), be to, atsakovė sudarė pakeičiančiąją sutartį, dalį darbų atliko savomis jėgomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 7 291,28 Eur permoką, 3 000 Eur netesybas, 535,91 Eur palūkanų, 12,25 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 6 procentus metinių palūkanų nuo 3 000 Eur sumos už laikotarpį nuo priešieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Kitą priešieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. gegužės 12 d. sudarė statybos rangos sutartį ir tarp jų kilo ginčas dėl atliktų darbų apimties ir kainos. Teismas sprendė, kad šiuo atveju sutartyje numatytų darbų perdavimas priėmimas vyko nesilaikant formaliųjų įstatyme nustatytų darbų perdavimo reikalavimų (aktai šalių nepasirašyti, jų nepasirašė ir ieškovė vienašališkai). Tačiau, teismas įvertinęs visumą nustatytų faktinių aplinkybių, padarė išvadą, kad atsakovė darbus priėmė, dėl kokybės pretenzijų nereiškė, šiuos darbus perdavė generaliniam rangovui UAB „Neostata“, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už atliktus darbus. Teismas sprendė, kad ieškovė atlikto dalį sutartimi sulygtų darbų (17 pozicijų pagal darbų kiekio žiniaraštį), papildomus darbus pagal 2023 m. gegužės 31 d. atliktų (papildomų) darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą (947,10 Eur + PVM), taip pat perdavė įvadinę spintą.
5. Teismas, pasisakydamas dėl atliktų darbų kainos, pažymėjo, kad nustatytas faktas dėl darbų atlikimo savaime nereiškia, jog atsakovei kyla prievolė apmokėti už darbus pagal priėmimo– perdavimo aktuose nurodytus įkainius. Teismo vertinimu, minėti aktai nepatvirtina šalių valios juos įkainoti kita tvarka, nei įtvirtinta sutartyje. Ieškovės aktuose užfiksuota darbų vertė yra rangovo valia nurodyta atitinkama mokėtina kaina už tam tikrą atliktą darbų kiekį, o ne abipusis šalių susitarimas dėl tam tikros darbų grupės įkainojimo. Teismas pažymėjo, kad šalių elgesys sutarties vykdymo metu taip pat neatskleidė jų valios įkainoti atskiras rangos darbų grupes konkrečiomis aktuose ieškovės nurodytomis kainomis. Teismas padarė išvadą, kad ieškovei mokėtinas atlyginimas už faktiškai atliktus darbus apskaičiuotinas ne pagal aktuose nurodytą darbų įkainojimą, o pagal faktiškai atliktų darbų kiekį. Šalims susitarus dėl fiksuotos visų darbų kainos, nesant šalių susitarimo dėl atskirų darbų įkainojimo, ieškovei byloje nepateikus specialisto išvadą paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas pripažinti, jog ieškovė atliko 23,59 procentus sutartimi nustatyto darbų kiekio ir darbų vertė yra 5 543,65 Eur (23 500 x 23,59 procentai = 5 543,65 Eur).
6. Teismo vertinimu, ieškovė, teigdama, kad papildomi darbai buvo atlikti, nepateikė jokių įrodymų, kad darbai faktiškai buvo atlikti ar, kad šalys buvo susitarę dėl šių darbų atlikimo. Vien aktų ir sąskaitų išrašymas, teismo nuomone, nepatvirtina, kad šalys sulygo dėl papildomų darbų. Teismas nustatė, kad šalys elektroniniu paštu suderino ir susitarė dėl papildomų darbų pagal 2023 m. gegužės 31 d. atliktų (papildomų) darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą (947,10 Eur +PVM), taip pat dėl įvadinės spintos įrengimo darbų pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. atliktų (papildomų) darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, už kuriuos sumokėtas 2 250 Eur avansas. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti skolą pagal 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 29 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. aktus pagrįstumą, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, išskyrus paaiškinimus, kad tokie darbai buvo vykdomi, neaišku, kur jie vykdyti, ar su atsakove buvo derinti, todėl vien jų nurodymas aktuose neįrodant, kad jie buvo faktiškai atlikti, nepateikiant išpildomosios dokumentacijos, nėra pagrindas už juos atlyginti.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog faktiškai atliko darbų už 24 405,13 Eur + PVM sumą. Byloje nustačius, kad atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 13 861,12 Eur, iš jų 3 197,10 Eur pagal susitarimus dėl papildomų darbų ir 10 664,02 Eur pagal sutartį bei konstatavus, jog ieškovė yra atlikusi 23,59 procentus sutartinio darbų kiekio, už kuriuos mokėtina kaina 5 543,65 Eur, atitinkamai permokėta suma už darbus pagal sutartį sudaro 5 120,37 Eur (10 664,02 Eur – 5 543,65 Eur) ir 2 170,91 Eur už įvadinės spintos įrengimo darbus (sumokėtas 2 250 Eur avansas, tačiau ieškovė šių darbų neatliko, įsigijo ir pristatė atsakovei tik pačią įvadinę spintą, kurios kaina yra 79,09 Eur). Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 544 Eur skolos atmestinas kaip nepagrįstas, atitinkamai, atsakovės priešieškinio reikalavimas priteisti 7 291,28 Eur permoką yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
8. Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, pažymėjo, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl to, jog minėti aktai nebuvo pasirašyti nei vienos iš šalių, todėl nėra teisinio pagrindo jų ginčyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalį. Teismo vertinimu, šie aktai ir juose pateikta informacija apie nurodytu laikotarpiu atliktų darbų mastą, įsigytas medžiagas yra reikšmingas tam, kad, palyginus jų duomenis su kitais rašytiniais įrodymais, būtų tinkamai nustatytos faktinės bylos aplinkybės apie realiai jo atliktų darbų pagal sutartį mastą.
9. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti netesybas už vienašališką sutarties nutraukimą, pažymėjo, kad nors pagal sutarties 3.1.5. papunkčio nuostatas darbų pradžios ir pabaigos terminų pažeidimas laikytas esminiu, tačiau, įvertinus sutarties vykdymo aplinkybes, t. y. jog 2023 metų rugsėjo mėnesį šalys tarėsi dėl papildomų darbų (įvadinės spintos sumontavimo), nėra duomenų, kad dėl darbų neatlikimo sutartyje nustatytais terminais atsakovė būtų reiškusi ieškovei pretenzijas. Sutartis atsakovės iniciatyva nutraukta tik 2024 m. vasario 6 d. pranešimu (t. y., po 6 mėnesių suėjus darbų pabaigos terminui), juolab, kad atsakovė nurodo, jog ieškovė nuo 2023 metų spalio mėnesio objekte nebedirbo, todėl, teismo įsitikinimu, nėra pagrindo daryti išvadą, kad darbų vykdymo terminas buvo esminė sutarties sąlyga. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, svarbu tai, kad sutarties nutraukimas nebuvo ginčijamas. Nors ieškovė nurodė, kad nutraukimas yra neteisėtas, tačiau pripažino, jog tolesnis sutarties vykdymas nebeteko prasmės. Dėl to teismas konstatavo, kad sutartis atsakovės iniciatyva buvo nutraukta pagrįstai ir ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės netesybas atmetė.
10. Teismas, vertindamas atsakovės priešieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo, pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu tai, jog ieškovė pažeidė sutartį, nes neatliko visų sutartų darbų. Ieškovė nurodė, kad atsakovei neatsiskaitant, ji sustabdė prievolių vykdymą, tačiau byloje nustatyta, kad pagal sutartį atsakovė sumokėjo daugiau nei buvo faktiškai atlikta darbų. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų įrodymų, generalinis rangovas UAB „Neostata“ atsakovei taikė 2 000 Eur baudą dėl to, kad nebuvo atlikti papildomo susitarimo darbų sąmatoje nustatyti darbai ir sumažino darbų apimtį. Teismas sprendė, kad byloje nustačius, jog ieškovė pažeidė sutartį, vadovaujantis sutarties 6.3.3. papunkčiu, yra pagrindas tenkinti atsakovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo ir priteisti iš ieškovės atsakovei 3 000 Eur baudą (CK 6.71 straipsnis).
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. priėmė papildomą sprendimą. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 4 067,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad sprendimu ieškinys atmestas visiškai, priešieškinis tenkintas iš dalies – atmestas neturtinis reikalavimas pripažinti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus negaliojančiais (patenkinta 0 procentų), turtinis reikalavimas priteisti 11 047,69 Eur tenkintas iš dalies, priteisiant atsakovei 10 827,19 Eur (patenkinta 98 procentai). Atsižvelgdamas į šios bylos galutinį procesinį rezultatą (patenkinta 0 procentų ieškinio ir 49 procentai priešieškinio reikalavimų), teismas priteisė iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai (25,50 procentų) 590,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (74,50 procentų) – 4 657,90 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų patirtų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, teismas iš ieškovės atsakovei priteisė 4 067,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „EISI“ (toliau – ir apeliantė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkini, o priešieškinį atmesti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismas neteisingai įvertino atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų teisinę galią ir jų pagrindu atsiradusias prievoles šalims. Be to, nenuosekliai ir prieštaringai vertino pačių aktų sukeltas teisines pasekmes ir jų reikšmę, t. y., ar aktai yra sandoriai, ar įrodymai, patvirtinantys tam tikrus juridinius faktus ir įvykius. Nors teismas padarė išvadą, kad sutartyje numatytų darbų perdavimas priėmimas vyko nesilaikant formaliųjų įstatymo nustatytų reikalavimų (aktai šalių nepasirašyti, jų vienašališkai nepasirašė ir ieškovė), tačiau kartu konstatavo, kadangi atsakovė darbus perdavė generalinei rangovei UAB „Neostata“, todėl ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti už priimtus darbus. Ieškovės vertinimu, teismas iš esmės sutiko su jos argumentais, kad byloje esantys ieškovės surašyti ir atsakovei perduoti, bet abiejų šalių ar bent ieškovės vienašališkai nepasirašyti aktai yra tinkami atliktų darbų perdavimą ir priėmimą patvirtinantys įrodymai. Tačiau po to, paneigdamas aktų teisinę reikšmę tam tikriems rangos teisinių santykių faktams patvirtinti, teismas padarė išvadą, kad aktuose nurodyti duomenys apie atliktų darbų kainą ir apimtis nėra šalims privalomi.
12.2. Nepagrįsta teismo išvada, kad tam tikro etapo atliktų darbų kainos nurodymas aktuose, nereiškia, jog šalys sulygo dėl akte nurodytos etapo kainos. Pasak ieškovės, šalių sudarytoje sutartyje nurodžius galutinę darbų kainą, tačiau nenurodžius tarpinių darbų kainų, šalys buvo laisvos susitarti dėl konkrečios darbų etapo kainos, jeigu kaina (jos visuma) neviršijo sutartyje numatytos galutinės darbų kainos. Todėl, priešingai teismo išvadai, aktuose nurodoma darbų kaina nereiškia sutartyje nurodytos galutinės darbų kainos keitimo, sutartyje nesant draudimo susitarti dėl konkrečios darbų etapo kainos, toks susitarimas neprieštarauja sutarties laisvės ir uždarumo principams. Kaip tik atvirkščiai – teismas remdamasis specialisto išvada ir darbų etapų kainas skaičiuodamas remiantis specialisto nurodomais įkainiais šiuos principus pažeidė, nes šalys nebuvo susitarusios taikyti konkrečių darbų etapų įkainius. Be to, tai, kad atsakovė priėmė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, ieškovės nuomone, reiškia, kad atsakovė savo veiksmais patvirtino sutinkanti su dokumentuose nurodytais duomenimis. Tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika patvirtina ir atsakovės atliktų mokėjimų už atliktus darbus pagal aktuose ir jų pagrindu išrašytus mokestinius dokumentus faktas, vertinant juos su neapmokėtais aktais.
12.3. Teismas neįvertino, kad iš atsakovės prie atsiliepimo pateikto el. susirašinėjimo tarp šalių atstovų matyti, jog už darbus nebuvo apmokėta dėl dviejų priežasčių, t. y., kad aktai turi būti pateikti iki 25 dienos ir dėl išpildomosios dokumentacijos nepateikimo. Ieškovės įsitikinimu, minėti atsakovės atstovų veiksmai taip pat patvirtina, kad atsakovė visiškai sutiko su aktuose ir jų pagrindu išrašytose mokestiniuose dokumentuose nurodyta atliktų darbų kaina. Dėl to, teismo išvada, kad aktuose nurodyta atliktų darbų kaina nėra galutinis šalių susitarimas yra neteisinga. Pasak ieškovės, aktuose nurodyta atliktų darbų kaina ir jų pagrindu išrašytuose mokestiniuose dokumentuose nurodyta kaina atspindi šalių valią susitarti dėl tam tikro etapo darbų kainos. Atsakovė, priimdama šiuos dokumentus, pripažino, kad sutinka su sutartos kainos dydžiu, įsipareigodama sutartyje numatytomis sąlygomis sumokėti atliktų darbų kainą. Neįvykdydama piniginės prievolės atsakovė pažeidė ieškovės teises, todėl įsiskolinimas už atliktus darbus turėjo būti priteistas.
12.4. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė neapmokėjo pagal 4 papildomų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytus mokestinius dokumentus. Už darbus pagal 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 29 d. aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovė sumokėjo, tai, ieškovės įsitikinimu, taip pat patvirtina, kad šalys žodžiu tarėsi dėl papildomų darbų atlikimo, derino kainas ir kitas sąlygas, o neapmokėjo už papildomai atliktus darbus pagal 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. papildomų darbų aktus bei liko 751,84 Eur skola pagal 2023 m. rugsėjo 25 d. aktą ir PVM sąskaitą faktūrą. Teismo padarytos faktinių ginčo aplinkybių vertinimo klaidos savaime įrodo sprendimo ydingumą, nevisapusišką ginčo išsprendimą ir ginčo esmės nenustatymą.
12.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė šalių susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Teismas pripažindamas atliktų darbų aktus tinkamais dokumentais, patvirtinančiais atliktų darbų perdavimą priėmimą, kartu pripažino, kad šie dokumentai patvirtina CK 6.694 ir 6.662 straipsniuose nurodytas aplinkybes. Todėl atsakovė, priėmusi aktuose nurodytus darbus ir ikiteisminio bylos nagrinėjimo neginčijusi aktų tuo pagrindu, kad juose nurodyti duomenys dėl darbų kiekio ir kainos yra ydingi, šiais veiksmais pripažino prievolę apmokėti už papildomų darbų atlikimą pagal žodžiu sudarytą susitarimą. Dėl to, ieškovės vertinimu, teismo motyvai dėl aktų reikšmės yra prieštaringi – iš vienos pusės pripažįstama, kad aktai yra galiojantys, tačiau iš kitos pusės – yra neigiamos šių aktų sukeliamos teisinės pasekmės.
12.6. Teismas neįvertino elektros darbų aktų suvestinės, kurioje nurodyta užsakovės UAB „Neostata“ atsakovei sumokėta kaina už atliktus elektros darbus. Pagal minėtos suvestinės duomenis, paskutiniai ieškovės išrašyti ir neapmokėti elektros darbų aktai yra 2023 m. rugsėjo 25 d. Atsakovė 2023 m. rugsėjo 29 d. išrašė UAB „Neostata“ paskutiniąją, 4-ąją sąskaitą pagal 2023 m. rugsėjo 29 d. atliktų darbų aktą. Įvertinusi, kad iki 2023 m. spalio 11 d. kol ieškovė buvo sustabdžiusi darbus be ieškovės kito subrangovo elektros darbams atlikti nebuvo, ieškovė daro išvadą, kad atsakovės 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugsėjo 29 d. aktai buvo surašyti ieškovės atliktų darbų pagrindu. Šią aplinkybę, pasak ieškovės patvirtina ir kainų sutapimas – ieškovė atliko darbus bendrai 24 405,10 Eur sumai, o atsakovei kaip generalinei rangovei pagal 4 atliktų darbų aktus buvo sumokėta 27 684,75 Eur. Be to, išpildomosios dokumentacijos nepateikimas (kurią neva turėjo pateikti ieškovė) atsakovei nesukliudė darbus perduoti užsakovei. Ieškovės teigimu, vertinant suvestinėje nurodytus faktus, akivaizdu, kad ginčo išsprendimo būdas prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi pagal teismo sprendimą ieškovei už atliktus darbus lieka 6 569,82 Eur, o atsakovei 21 114,93 Eur. Dėl to teismo sprendimu buvo sudarytos sąlygos atsakovei nesąžiningai praturtėti ieškovės sąskaita.
12.7. Nors ieškovė sutinka su sprendimo dalimi netenkinti priešieškinio reikalavimo dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, tačiau mano, kad motyvai netenkinti šio reikalavimo yra nepagrįsti. Be to, teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu atmetus reikalavimą buvo patenkintas reikalavimas priteisti iš ieškovės atsakovei neva permokėtą darbų kainą. Nors teismas nustatė, kad aktai nepasirašyti nei abiejų šalių, nei vienašališkai ieškovės, t. y., neatitinka aktams keliamų formos reikalavimų, tačiau yra galiojantys. Netenkindamas priešieškinio teismas padarė priešingą išvadą – aktai yra savaime negaliojantys, nes nėra pasirašyti. Be to, teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, teigia, kad darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tačiau vėliau daro priešingą išvadą – kad atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame užfiksuojamas rangovo atliktas darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų. Dėl to, pasak ieškovės, neaišku, ar atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, ar dokumentas. Kadangi teismas priešieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu atmetė, tai priteisdamas neva permokėtą darbų kainą privalėjo motyvuoti, kokiu teisiniu pagrindu tai daro, kadangi aktams ir jų pagrindu išrašytiems mokestiniams dokumentams galiojant, neatsirado pagrindas sugrąžinti jų pagrindu sumokėtas sumas.
12.8. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė netesybas. Ieškovės teigimu, šalių sudaryta sutartis buvo nutraukta jau po to, kai buvo įvykdyta su UAB „Neostata“ sudaryta sutartis, nes paskutinis atsakovės atliktų darbų aktas buvo surašytas 2023 m. gruodžio 29 d., o atliktų darbų kaina sumokėta 2024 m. sausio 30 d. Be to, teismas netinkamai įvertino atsakovės sutarties pažeidimą, nemokant už atliktus darbus, neįvertino, kad dar 2023 m. spalio 13 d., t. y., nenutraukusi sutarties su ieškovė, atsakovė sudarė elektros darbų rangos sutartį su kita įmone.
12.9. Ieškovės teigimu, pagrindiniu sprendimu buvo atmestas priešieškinio reikalavimas pripažinti negaliojančiais skundžiamus aktus, todėl priteisiant bylinėjimosi išlaidas į šią aplinkybę buvo būtina atsižvelgti ir bylinėjimosi išlaidas sumažinti atmestų reikalavimų daliai.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Drelona“ prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
13.1. Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų reikšmės. Pasak atsakovės, teismas nekonstatavo, kad šalių nepasirašyti atliktų darbų aktai yra galiojantys ir sukelia šalims teises bei pareigas. Nepasirašyti atliktų darbų aktai negalioja ir nei vienai iš šalių nesukelia jokių teisinių padarinių, tačiau atsakovė pripažino savo prievolę atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, t. y., už 23,59 procentus sutartyje numatytų darbų. Tačiau atsakovė atliktų darbų aktų, kuriuos, nevykdydama realaus darbų perdavimo, parengė ieškovė, pagrįstumo, teisingumo ir teisėtumo atsakovė nepripažino, kadangi juose buvo nurodomi tikrovės neatitinkantys darbų kiekiai, vienašališkai sugalvoti įkainiai, be to, nebuvo perduota jokia išpildomoji dokumentacija ir t.t. Atsakovės įsitikinimu, ieškovės bandymas remtis negaliojančiais aktais, ginčo atveju yra labai formali ir byloje nieko neįrodanti pozicija, kadangi ji neginčija fakto, jog atliko tik 23,59 procentus sutartinio darbų kiekio, neįrodinėja susitarimų dėl papildomų darbų egzistavimo ir pačių papildomų darbų atlikimo fakto. Atliktų darbų aktuose nurodyti darbų įkainiai, jei jie nebuvo numatyti rangos sutartyje, negali reikšti atskirų darbų įkainojimo ir užsakovo neįpareigoja.
13.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atmetus reikalavimą dėl darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, negalėjo būti sprendžiamas restitucijos (permokos grąžinimo) klausimas. Atsakovės teigimu, permokos grąžinimas nėra restitucija, tai yra sumos, viršijančios faktiškai atliktų darbų kainą, priteisimas. Be to, ieškovė nepagrįstai atliktų darbų aktą tapatina su sandoriu, kuris gali būti nuginčijamas tik CK 1 knygoje įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis.
13.3. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šiuo atveju šalys buvo laisvos susitarti dėl konkrečių darbų etapo kainos. Pasak atsakovės, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo dėl atskirų darbų įkainių nustatymo, priešingai, ji su ieškovės nesąžiningu elgesiu atliktų darbų aktuose vienašališkai nurodant rinkos kainų neatitinkančius atskirų darbų įkainius, nesutiko ir tai buvo viena iš atsisakymo akceptuoti atliktų darbų aktus priežasčių. Be to, atliktų darbų aktai, net ir tais atvejais kai šalių yra pasirašyti, neatlieka atskirų darbų įkainojimo funkcijos, atitinkamai aktuose nurodyti įkainiai niekaip neįpareigoja užsakovo. Dėl to, tarp šalių nesant ginčo, kad ieškovė atliko 23,59 procentus sutartimi nustatyto darbų kiekio, todėl įgijo teisę tik į 23,59 procentų sutarties kainos dydžio atlyginimą. Atsakovės teigimu, iš ieškovės atliktų/neatliktų darbų suvestinės matyti, kad iš 83 pozicijų darbų ieškovė yra atlikusi tik dalį, t. y., 17 pozicijų nurodytų darbų. Dėl to, šiuo atveju vien 17 pozicijų darbų vertė gautųsi 25 046,92 Eur, t. y., 1 500 Eur didesnė už sutartinę visų darbų (83 pozicijų) kainą.
13.4. Atsakovė nesutinka su ieškove, kad jos išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir atsakovės atlikti mokėjimai patvirtino darbų priėmimą ir prievolę atsiskaityti pagal nepasirašytus aktus. Atsakovės vertinimu, PVM sąskaita faktūra yra tik mokėjimo dokumentas, įforminantis ūkinę operaciją, bet nepatvirtina nei šalių susitarimo dėl darbų kainos, nei darbų priėmimo perdavimo fakto. Be to, atsakovė daug kartų akcentavo ir išaiškino, kad mokėjimus atliko avansu. Atsakovė, siekdama, kad darbai nebūtų vilkinami, atlikdama mokėjimus finansavo darbų vykdymą. Šiuo atveju, atsakovės nuomone, svarbu aktų nepasirašymo priežastys: aktuose nurodyti neteisingi darbų įkainiai ir jų vertės, dalis darbų nepagrįstai įvardinti papildomais, su aktais nebuvo pateikta privaloma pateikti dokumentacija (paslėptų darbų geodezinės nuotraukos, panaudotų medžiagų eksploatacinių savybių deklaracijos ir kt.).
13.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl tariamų papildomų darbų atlikimo. Atsakovės teigimu, tiek sutarties 2.4.-2.5. punktai, tiek įstatymai numato rangovo teisę reikalauti atlyginimo už papildomus darbus (net jei tokie realiai būti atlikti) tik tuo atveju, jei tokie darbai buvo suderinti su užsakovu ir dėl jų buvo sudarytas rašytinis susitarimas. Šiuo atveju, pasak atsakovės, tarp šalių nesant sudarytų rašytinių (ar kitų aiškiai išreikštų) susitarimų dėl ieškovės parengtuose aktuose nurodytų papildomų darbų ir jai neįrodžius, kad tokie darbai buvo atlikti, teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl atsiskaitymo už tariamus papildomus darbus. Atsakovė pažymėjo, kad tokie darbai kaip nišų iškirtimas, vagų išpjovimas, kabelių ir kt. demontavimas nėra papildomi darbai, jie pateko į sutartinių darbų apimtį.
13.6. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad visus elektros instaliacijos darbus, kuriuos atsakovė perdavė generaliniam rangovui UAB „Neostata“, atliko ieškovė ir atsakovė už tuos darbus gavo 27 684,75 Eur, o ieškovei sumokėjo tik 6 569,82 Eur. Atsakovės teigimu, už ieškovės atliktus darbus atsakovė gavo 8 137,18 Eur, nes ieškovė atliko ne visus generalinei rangovei perduotus darbus. Nuo 2023 m. spalio mėn. ieškovė objekte nebedirbo, o 2023 m. spalio 31 d. susitarimu su generaliniu rangovu sulygti elektros instaliacijos darbai buvo atlikti tik 2023 m. gruodžio mėn., todėl, atsakovės vertinimu, šie darbai su ieškovės atliktais darbais yra nesusiję. Šiuo atveju aktualu tik tai, ar 2023 m. liepos 24 d. papildomu susitarimu su generaliniu rangovu sulygti darbai atitinka ieškovės aktuose nurodytus tariamus papildomus darbus. Pasak atsakovės, ieškovė atliko tik dalį mintame susitarime numatytų darbų.
13.7. Teismas pagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Atsakovės teigimu, šalys sutartyje aiškiai susitarė, kad sutarties sąlyga dėl darbų užbaigimo termino yra esminė, o sutarties 6.3.1. papunktyje numatyta, kad ieškovei vėluojant vykdyti darbus, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Dėl to, atsakovės įsitikinimu, termino pažeidimas šalių susitarimu buvo esminis sutarties pažeidimas, kuris sudarė pagrindą reikalauti sutartyje numatytų netesybų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
15. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės (rangovės) reikalavimas dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo bei tenkinti atsakovės (užsakovės) priešieškinio reikalavimai dėl permokos ir netesybų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
16. Ieškovė (apeliantė) prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, motyvuodama bylos sudėtingumu ir faktinių ginčo aplinkybių apimtimi.
17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas.
18. Nagrinėjamu atveju bylos šalys procesiniuose dokumentuose aiškiai išdėstė esmines bylos nagrinėjimui faktines aplinkybes, nurodė ir aptarė įrodymus, kuriais grindžia pareikštus reikalavimus bei atsikirtimus į juos, apeliantė apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentus, kurie gali būti įvertinti rašytinio proceso tvarka. Be to, apeliantė, prašydama nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, nekonkretizuoja, kokias aplinkybes būtų galima nustatyti bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka, todėl teisėjų kolegija apeliantės prašymą laiko deklaratyviu ir nepagrindžiančiu sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo bendros bylų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos buvimo. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija netenkina apeliantės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalys 2023 m. gegužės 12 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti sutartyje nurodytame objekte elektros instaliacijos montavimo darbus. Įsipareigojamų atlikti darbų kiekis buvo numatytas sutarties priede Nr. 1 (Darbų kiekių žiniaraštis). Sutartyje darbų kaina nurodyta 23 500 Eur + PVM (sutarties 1.3. punktas).
20. Ieškovė atsakovei pateikė penkis pagal minėtą sutartį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus: 2023 m. gegužės 25 d. (suma 7 844,99 Eur), 2023 m. birželio 30 d. (suma 670,83 Eur), 2023 m. liepos 29 d. (suma 354,80 Eur), 2023 m. rugpjūčio 28 d. (suma 2 177,33 Eur) ir 2023 m. rugsėjo 25 d. (suma 3 889,82 Eur) bei jų pagrindu surašytas atitinkamas PVM sąskaitas faktūras (viso 14 937,77 Eur sumai).
21. Ieškovė atsakovei taip pat pateikė penkis papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus: 2023 m. gegužės 25 d. (suma 947,10 Eur), 2023 m. birželio 30 d. (suma 660,60 Eur), 2023 m. liepos 29 d. (suma 1 132,80 Eur), 2023 m. rugpjūčio 28 d. (suma 3 725,02 Eur) ir 2023 m. rugsėjo 25 d. (suma 3001,84 Eur) bei jų pagrindu surašytas atitinkamas PVM sąskaitas faktūras (viso 9 467,36 Eur sumai). Taigi, ieškovė bendrai savo atliktus darbus įkainojo 24 405,10 Eur suma.
22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei sumokėjo 13 861,12 Eur (10 664,02 Eur už pagrindinius darbus ir už 3 197,10 Eur papildomus darbus). Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės nesumokėtą skolos likutį 10 544 Eur (24 405,10 Eur – 13 861,12 Eur).
23. Atsakovė, nesutikdama su pareikštu ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti devynis ieškovės surašytus darbų priėmimo–perdavimo aktus negaliojančiais ir priteisti 7 291,28 Eur permoką ir kitas su tuo susijusias išmokas. Atsakovė savo poziciją motyvavo tuo, kad ieškovė atliko tik dalį sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų (23,59 procentus), o dėl ieškovės nurodytų papildomų darbų šalys nesitarė (išskyrus dvi pozicijas). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, tenkino priešieškinio dalį dėl permokos, netesybų ir kitų su tuo susijusių išmokų priteisimo. Teismas laikė, kad ieškovei atlikus tik 23,59 procentus sutartyje numatytų darbų, ji įgijo teisę į 5 543,65 Eur atlygį (23 500 Eur x 23,59 procentai), dėl to permokėta suma už darbus pagal sutartį sudaro 5 120,37 Eur (10 664,02 Eur – 5 543,65 Eur). Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė sumokėjo 2 170,91 Eur už įvadinės spintos įrengimo darbus (sumokėtas 2 250 Eur avansas, tačiau ieškovė šių darbų neatliko, įsigijo ir pristatė atsakovei tik pačią įvadinę spintą, kurios kaina yra 79,09 Eur). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovės permoka už atliktus darbus sudaro 7 291,28 Eur ( 5120,37 Eur + 2 170,91 Eur).
24. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad: i) šalys turėjo teisę susitarti dėl konkrečios atskirų darbų etapų kainos, o atsakovė, priimdama atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, sutiko su juose nurodytomis kainomis; ii) teismas nepagrįstai sprendė, kad nebuvo šalių susitarimo dėl papildomų darbų, nes atsakovė ne tik papildomus darbus priėmė, bet juos ir perdavė generalinei rangovei; iii) teismas netinkamai ir prieštaringai įvertino ginčijamus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus. Taigi, esminis ginčas kilo dėl šalių sutartų ir ieškovės faktiškai atliktų darbų apimties bei šių darbų vertės nustatymo.
Dėl ieškovės faktiškai pagal sutartį atliktų statybos rangos darbų ir šių darbų kainos nustatymo
25. Statybos darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalių normose numatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.653 straipsnio 5 dalis yra imperatyvi teisės norma, kuria draudžiama keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).
27. Apeliantės teigimu, šalims sutartyje nurodžius galutinę darbų kainą, tačiau nenurodžius tarpinių darbų kainų, šalys turėjo teisę susitarti dėl konkrečios darbų etapo kainos, jeigu ši kaina neviršija galutinės darbų kainos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės darbų priėmimo–perdavimo aktuose vienašališkai nurodyta atliktų dalies darbų vertė nereiškia šalių susitarimo dėl tam tikros atliktų darbų grupės įkainojimo, o atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei už faktiškai atliktus darbus, kurių vertė apskaičiuojama proporcingai nuo visos sutarties kainos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti šiai pirmosios instancijos teismo išvadai.
28. Minėta, kad šalys statybos rangos sutarties 1.3 punkte susitarė, jog darbų kaina 23 500 Eur + PVM. Šios sutarties 2.2. punkte numatyta, kad ši darbų kaina yra galutinė. Už minėtą kainą rangovė (ieškovė) įsipareigojo atlikti sutartyje numatytus darbus, o į sutarties kainą įeina darbo jėgos, medžiagos, mechanizmų, įrankių, šiukšlių šalinimo objekto teritorijoje ir valstybei mokamų mokesčių išlaidos (sutarties 2.3. punktas). Pagal sutarties 2.5. punktą į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimas numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptartos sutarties nuostatos patvirtina, kad šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė dėl konkrečios visų darbų, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovė, kainos (CK 6.193 straipsnis, 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai, kad ieškovė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose atskirai vienašališkai įkainojo atliktus darbus, nereiškia, jog pasikeitė sutarties nuostata dėl bendros sutarties kainos. Darbų priėmimo–perdavimo aktu yra įforminamas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Kitaip tariant, atliktų darbų perdavimo aktas tik fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymą (etapą), tačiau juo negali būti nustatoma ar keičiama šalių sutarta konkreti statybos darbų kaina, jeigu šalys tokios galimybės nenustatė rangos sutartyje. Atliktų darbų perdavimas ir priėmimas nėra siejamas su atliktų darbų kaina. Priešingu atveju, tokia situacija, kai sutartyje konkrečių statybos darbų kaina neaptarta, ta šalis, kuri atliko tik dalį darbų, turėtų galimybę piktnaudžiauti darbų kaina, nurodydama didesnę kainą būtent atliktų darbų (tačiau neišeidama iš bendros darbų kainos). Be to, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime, atsakovės direktorius 2023 m. gegužės 9 d. el. laišku, siųsdamas sutarties projektą, siūlė detalizuoti sąmatos įkainius, tačiau ieškovė tokio pageidavimo neišreiškė (patikslinto ieškinio priedas Nr. 4). Ši aplinkybė tik sustiprina teisėjų kolegijos įsitikinimą, kad nebuvo šalių suderintos valios dėl atskirų atliktų darbų etapų įkainojimo.
30. Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovės argumentą, kad jos atliktų darbų etapų kaina neviršijo galutinės sutartyje numatytos kainos, pažymi, jog, kaip nustatyta šios nutarties 20 punkte, ieškovė bendrai iš atsakovės pareikalavo 14 937,77 Eur už pagrindinius pagal šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 numatytus darbus, t. y., 63,56 procentus nuo bendros sutartyje numatytos darbų kainos (23 500 Eur × 100/14 937,77 Eur). Atsakovė į bylą pateikė ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio statybos techninės priežiūros vadovo K. Š. 2024 m. liepos 17 d. konsultacinę išvadą, kurioje buvo įvertinta, kiek tarp šalių sudarytos sutarties priede Nr. 1 numatytų darbų ieškovė nurodė kaip atliktus jos pareiktuose atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktuose (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2). Konsultacinėje išvadoje nustatyta, kad iš sutarties priede Nr. 1 numatytų 83 darbų pozicijų, atlikta tik 17 ir tai sudaro 23,59 procentus sutartimi nustatyto darbų kiekio. Nors ieškovė byloje pripažino, kad atlikto tik dalį sutartimi sulygtų darbų kiekio, tačiau, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame sprendime, ieškovė nepateikė specialisto išvadą paneigiančių įrodymų. Ieškovės atstovas 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu taip pat negalėjo atsakyti į atsakovės atstovės klausimą, kokia dalis (procentais) pagal sutartį darbų buvo atlikta (2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 5 s.). Pastebėtina, kad ieškovė apeliaciniame skunde taip pat visiškai nenurodė jokių argumentų, jog minėtoje išvadoje nurodytas pagal ginčo sutartį atliktų darbų kiekis nustatytas netinkamai. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė, atskirai įkainodama atliktų darbų etapus, atsižvelgiant į atliktų darbų kiekį, viršijo sutartyje numatytą galutinę sutarties kainą, nesant dėl to nei rašytinio, nei žodinio susitarimo (sutarties 2.5 punktas).
31. Atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovė, priimdama ieškovės pateiktus atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktus ir jų pagrindu surašytas PVM sąskaitas faktūras bei jas iš dalies apmokėdama, sutiko su šiuose dokumentuose atliktų darbų kaina (įkainojimu). Remiantis bylos duomenimis, atsakovė yra neapmokėjusi 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d. darbų priėmimo–perdavimo aktų pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų serija EI 23 Nr. 530, 531, 535, 536. Kaip matyti iš į bylą pateikto šalių atstovo susirašinėjimo el. paštu, atsakovės direktorius 2023 m. rugpjūčio 28 d., atsakydamas į ieškovės atstovo laišką, kuriuo buvo pateikti 2023 m. rugpjūčio mėn. atliktų darbų aktai, nurodė, kad „<...>neturiu išpildomosios dokumentacijos, negaliu patikrinti, kur padaryti šie darbai. Tas pats galioja ir ankstesniems darbams<...>. “, dėl to aktų nepriima. Atsakovo atstovas iš esmės tą pačią informaciją nurodė ir 2023 m. rugsėjo 5 d. ir 2023 m. rugsėjo 6 d. el. laiškuose. Ieškovės atstovas 2023 m. lapkričio 8 d. el. laišku pateikė atsakovės atstovui 2023 m. rugsėjo mėn. darbų aktus ir priminė, kad vėluojama apmokėti sąskaitas Nr. 530, 531, 535 ir 536. Atsakovės atstovas, atsakydamas į šį laišką, nurodė, kad sąskaitos nėra ir nebus priimtos, kol nebus pateikta išpildomoji dokumentacija (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Šios aplinkybės paneigia apeliantės argumentus, kad atsakovė sutiko su ieškovės pateiktais apmokėjimui dokumentais, o tai, kad atsakovė apmokėjo ankstesnes ieškovės pateiktas sąskaitas, negali būti vertinama kaip atsakovės sutikimas su visais ieškovės pateiktais mokėjimo dokumentais. Juolab, kad iš 13 861,12 Eur ieškovei sumokėtos sumos, atsakovė 2023 m. gegužės 18 d. sumokėjo 7 000 Eur avansą (ieškinio priedai). Be to, atsakovė byloje nuosekliai teigė, kad mokėjimus ieškovei iš esmės atlikinėjo avansu, o nesiedama su atliktų darbų priėmimu.
32. Aukščiau aptartų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims susitarus dėl konkrečios sutarties kainos, apskųstame teismo sprendime pagrįstai ieškovei priklausantis atlygis nustatytas atsižvelgiant į ieškovės atliktų darbų (23,59 procentus) proporciją, kurios ieškovė iš esmės neginčija, o ne pagal ieškovės pateiktus darbų priėmimo–perdavimo aktus ir jų pagrindu surašytas PVM sąskaitas faktūras (CK 6.653 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Dėl susitarimo atlikti papildomus darbus
33. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo paneigia tai, jog šie darbai buvo perduoti generalinei rangovei UAB „Neostata“. Be to, atsakovė, priimdama atliktų papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus, pripažino prievolę už juos sumokėti.
34. Minėta, kad šalys sutartyje susitarė, jog į sutarties kainą įtrauktas visas už darbų atlikimą numatytas užmokestis ir rangovas neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių darbų kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro raštiško šalių susitarimo (sutarties 2.5. punktas). Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių nebuvo atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Ieškovės atstovas V. G. 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad žodžiu susitardavo dėl papildomų darbų, ieškovė išsiųsdavo atsakovei sąmatą ir jeigu pasakydavo daryti, tuomet ieškovė darydavo (2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 38 min., 46 min – 48 min.). Atsakovė tiek patikslintame priešieškinyje, tiek jos atstovas 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu teigė, kad tarp šalių buvo 2 susitarimai (suderinimai el. paštu) dėl papildomų darbų atlikimo, t. y., dėl papildomų el. dėžučių įrengimo ir įvadinės spintos (2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 19 min.). Vadinasi, tarp šalių buvo tam tikrų susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo, dėl to, pagal byloje esančius įrodymus būtina įvertinti, ar dėl visų ieškovės nurodytų papildomų darbų buvo suderinta abiejų šalių valia.
35. Kaip nustatyta šios nutarties 21 punkte, ieškovė atsakovei pateikė penkis atliktų papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktus (2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 30 d., 2023 m. liepos 29 d., 2023 m. rugpjūčio 28 d. ir 2023 m. rugsėjo 25 d.), kuriose bendra darbų vertė 9 467,36 Eur. Minėta, kad atsakovė sutiko, jog tarp šalių buvo du suderinimai dėl papildomų darbų atlikimo, t. y., dėl papildomų el. dėžučių įrengimo (2023 m. gegužės 31 d. papildomų darbų akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra EI 23 Nr. 523 947,10 Eur sumai, kurią atsakovė apmokėjo) ir dėl įvadinės spintos įrengimo (2023 m. rugsėjo 25 d. papildomų darbų priėmimo perdavimo akto pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra EI 23 Nr. 535, kurią atsakovė apmokėjo iš dalies, nes, jos teigimu, įvadinė spinta buvo nupirkta ir pakabinta, tačiau nepajungta). Šalių susitarimą dėl aukščiau aptartų papildomų darbų patvirtina į bylą pateiktas šalių susirašinėjimas el. paštu. Ieškovės atstovas 2023 m. gegužės 23 d. nusiuntė atsakovės atstovui papildomų darbų aprašą derinimui, o 2023 m. birželio 16 d. pateikė jau atliktų 2023 m. gegužės 31 d. papildomų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą E1 23 Nr. 523 (patikslinto priešieškinio priedas Nr. 1). Susitarimą dėl įvadinės spintos patvirtina šalių 2023 m. gegužės 24 d., 2023 m. rugsėjo 7 d. el. laiškai bei tai, kad atsakovė apmokėjo 2023 m. rugsėjo 7 d. išankstinio (avansinio) mokėjimo sąskaitą už paskirstymo sieną ant spintos (patikslinto priešieškinio priedai Nr. 1–3).
36. Tačiau byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo abiejų šalių suderinta valia ir dėl kitų nutarties 35 punkte nurodytuose papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktuose išvardintų darbų atlikimo ir, kad šie darbai faktiškai buvo atlikti. Be to, atsakovės teigimu, 2023 m. birželio 30 d. ir 2023 m. liepos 29 d. atliktų papildomų darbų priėmimo–perdavimo aktuose nurodyti darbai buvo ne papildomi, o pateko į sutartinių darbų apimtį, dėl to atsakovė už juos ir sumokėjo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakove, kad minėtuose aktuose nurodyti darbai, tokie kaip nišų moduliniams skydeliams kirtimas, kabelio klojimas, vagų išpjovimas, demontavimas ir kt. patenka į sutartimi prisiimtų įsipareigojimų atlikti elektros instaliacijos montavimo darbų apimtį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovės atstovas 2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad be vagos negalima nutiesti kabelio (2025 m. kovo 4 d. teismo posėdžio garso įrašo 40 min. 26 s.). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, būdama savo srities profesionalė, sudarydama sutartį, kurioje įsipareigojo numatytus darbus atlikti už konkrečią bendrą darbų kainą, turėjo ir galėjo įvertinti sutarties įvykdymo riziką ir būsimas sąnaudas, tačiau to tinkamai nepadariusi, prisiėmė su tuo susijusią riziką. Juolab, kad ir pagal sutarties 2.4 punktą, rangovė (ieškovė) įsipareigojo savo sąskaita atlikti papildomus/ nenumatytus darbus, kuriuos buvo galima numatyti Be to, minėtuose aktuose atskirai išskirtos medžiagos, nors pagal sutartį ieškovė įsipareigojo darbus atlikti savo medžiagomis, kurių kaina įskaičiuota į bendrą sutarties kainą (sutarties 1.1., 2.2. punktai). Aptariamu atveju, vien aktų dėl papildomų darbų ir sąskaitų pateikimas nėra pakankamas pagrindas šalių susitarimui dėl papildomų darbų patvirtinti.
37. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovė perdavė generalinei rangovei UAB „Neostata“ ieškovės atlikus elektros instaliacijos darbus ir už tai gavo 27 684,75 Eur atlygį, o ieškovei sumokėjo tik 6 569,82 Eur. Iš atsakovės pateikto aktų palyginimo lentelės nustatyta, kad 2023 m. gegužės mėn. generalinei rangovei perduota ieškovės atliktų darbų už 4 897 Eur, 2023 m. birželio mėn. už 330,63 Eur, 2023 m. liepos mėn. už 302 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėn. už 1 169,80 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. už 1 437,75 Eur, t. y., viso už 8 137,18 Eur, lentelėje taip pat pateiktas konkrečių darbų pavadinimas (2025 m. vasario 25 d. pateikti papildomi dokumentai DOK-29804). Palyginus minėtoje lentelėje nurodytus darbus su ieškovės surašytuose atliktų darbų perdavimo aktuose nurodytais darbais matyti, kad šie duomenys iš dalies sutampa, tačiau atsakovės lentelėje yra nurodyti darbai, kurių ieškovės pateiktuose darbų aktuose nėra, t. y., atsakovė generalinei rangovei perdavė daug daugiau atliktų darbų pozicijų nei nurodyta ieškovės pateiktuose darbų perdavimo aktuose, pavyzdžiui, 2023 m. liepos 31 d. UAB „Neostata“ atliktų darbų akte Nr. 2 nurodytų darbų nėra ieškovės atliktų darbų aktuose (2025 m. sausio 13 d. pateikti papildomi dokumentai DOK-5181). Analizuojamu atveju vien abstraktus apeliantės argumentas, kad pagal UAB „Neostata“ elektros darbų aktų suvestinėje nurodytus 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. liepos 31 d., 2023 m. rugsėjo 29 d. aktus, atsakovė generalinei rangovei perdavė būtent ieškovės atliktus darbus, nėra pakankamas paneigti atsakovės pateiktos perduotų darbų aktų palyginimo lentelėje nurodytus duomenis apie konkrečius perduotus darbus. Kitaip tariant, ieškovė neįrodė, kad būtent ji atliko visus atsakovės generalinei rangovei minėtais aktais perduotus darbus (CPK 178 straipsnis).
Dėl ginčijamų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų vertinimo
38. Apeliantė neginčija skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinės dalies, kuria buvo atmestas atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais. Tačiau, apeliantės vertinimu, teismo motyvai yra prieštaringi, nes, viena vertus, teismas sprendė, kad darbų perdavimo aktų nepasirašymas nereiškia, jog darbai nebuvo atlikti ir perduoti, t. y., laikė, kad šie aktai yra galiojantys, tačiau, atmesdamas minėtą priešieškinio reikalavimą nurodė, jog aktai savaime negalioja, nes yra nepasirašyti.
39. CK 6.694 straipsnio 4 dalis numato, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.
40. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad rangovo vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Užsakovo interesų apsaugą užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktą – vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Tačiau kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, taip pat yra išaiškinęs, kad tai yra ir įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygom (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).
41. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors ieškovės surašyti atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai neatitiko jiems keliamų reikalavimų (aktai šalių nepasirašyti, taip pat vienašališkai nepasirašyti ir ieškovės), tačiau, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, laikė, jog jie patvirtina faktines aplinkybes dėl dalies faktiškai atliktų darbų perdavimo atsakovei. Kitaip tariant, teismas minėtus aktus vertino kaip įrodymus, kurie visų bylos aplinkybių kontekste patvirtino dalies darbų perdavimą užsakovei (atsakovei) ir toks teismo aiškinimas atitinka auksčiau aptartą kasacinio teismo praktiką. Tačiau esant situacijai kuomet ne tik užsakovas, bet ir rangovas nėra pasirašęs perdavimo akto, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad šiuo atveju toks aktas neįgyja įstatyme ir teismų praktikoje apibrėžto vienašalio darbų perdavimo akto teisinės galios, įtvirtintos CK 6.694 straipsnyje. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų prieštaringumo atmetant priešieškinio reikalavimą dėl darbų perdavimo aktų panaikinimo. Be to, analizuojamu atveju, priešingai nei teigia apeliantė, teismas taikė ne restituciją, o priteisė atsakovės permokėtas sumas už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti.
Dėl netesybų priteisimo
42. Teismas, remdamasis tarp šalių sudarytos sutarties 6.3.3 papunkčiu, tenkino atsakovės reikalavimą dėl 3 000 Eur baudos (netesybų) priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė neatliko visų sutartimi sulygtų darbų, o generalinis rangovas taikė atsakovei 2 000 Eur baudą bei sumažino darbų apimtį. Apeliantė nesutinka su teismo priteista bauda, teigdama, kad atsakovė sutartį vienašališkai nutraukė jau po to, kai buvo įvykdyta sutartis su generaline rangove UAB „Neostata“, o sutartį su UAB „Vinis ir plaktukas“ dėl elektros darbų rangos atliko sudarė dar nenutraukusi sutarties su ieškove.
43. Šalių sudarytos sutarties 6.3.3. papunktyje numatyta, kad už sutarties nutraukimą be pagrindo arba netinkamą įvykdymą sutartį pažeidusi šalis kitai šaliai moka 3 000 Eur dydžio baudą ir kompensuoja kitus nuostolius, kylančius dėl sutarties pažeidimo. Atsakovė sutartį dėl esminio jos pažeidimo vienašališkai nutraukė 2024 m. vasario 6 d. pranešimu, kuriame nurodė, kad ieškovė nuo 2023 m. spalio 11 d. nevykdo statybos rangos sutarties, ieškovė nepildė statybos darbų žurnalo, nepridavė nė vieno paslėpto darbo, nepateikė išpildomosios dokumentacijos, užsakovas paskyrė atsakovei baudą, sumažino darbų apimtį, atsakovė turėjo sudaryti pakeičiamąją sutartį ir kt.
44. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atliko tik dalį sutartyje numatytų darbų, darbai taip pat nebuvo atlikti iki sutartyje numatyto termino (2023 m. liepos 30 d.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad generalinė rangovė UAB „Neostata“ taikė atsakovei 2 000 Eur baudą už neatliktus elektros instaliacijos montavimo darbus pagal suderintą papildomų darbų sąmatą (3 skyrius 6 punktas) bei sumažino darbų apimtis (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, minėtus darbus ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties priedą Nr. 1 (2 skyriaus 6 pozicija), tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovė šiuos darbus atliko ir perdavė atsakovei, t. y., tokie darbai nebuvo nurodyti ieškovės surašytuose darbų perdavimo aktuose. Be to, atsakovė, siekdama įvykdyti įsipareigojimus generaliniam rangovui 2023 m. spalio 13 d. sudarė sutartį su UAB „Vinis ir plaktukas“, kuri atliko elektros instaliacijos montavimo darbus ir juos atsakovei perdavė 2024 m. kovo 21 d. paslaugų priėmimo perdavimo aktu (patikslinto priešieškinio priedas Nr. 6). Tai, kad minėta sutartis buvo sudaryta dar nenutraukus sutarties su ieškove ar tai, kada generalinė rangovė atsiskaitė su atsakove, neturi įtakos vertinant, ar ieškovė tinkamai vykdė šalių sudarytą sutartį. Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad ieškovė pažeidė sutartį, dėl to jai taikytos sutarties netinkamo įvykdymo pasekmės, t. y., turi sumokėti sutartyje numatytas netesybas (sutarties 6.3.3. papunktis).
Dėl papildomo sprendimo
45. Pasak apeliantės, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. priimdamas papildomą sprendimą turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad priešieškinio reikalavimas dėl aktų pripažinimo negaliojančiais buvo atmestas.
46. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 19 d. papildomame sprendime nustatė, kad priešieškinis tenkintas 49 procentais (atmestas reikalavimas dėl aktų pripažinimo negaliojančiais, o turtinis reikalavimas tenkintas iš dalies, priteisiant atsakovei 10 827,19 Eur, t. y., 98 procentais), ieškinys atmestas visiškai. Dėl to teismas priteisė iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio ir atmestų priešieškinio reikalavimų daliai 25,50 procentus bylinėjimosi išlaidų (590,33 Eur), o iš ieškovės atsakovei proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų ir patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai – 74,50 procentus bylinėjimosi išlaidų (4 657,90 Eur) ir atlikęs bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymą, atsakovei priteisė 4 067,57 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu neginčijamos atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis ar jų pagrįstumas, todėl teisėjų kolegija bylinėjimosi išlaidų jų dydžio prasme neperskaičiuoja. Tačiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, visas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal teismo nustatytą patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
47. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus apie ieškovės faktiškai atliktus darbus, tinkamai aiškino tarp šalių sudarytos rangos sutarties nuostatas dėl kainos nustatymo bei pagrįstai pripažino, jog ieškovė atliko mažesnę rangos darbų dalį, nei jai buvo sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė permoką už neatliktus darbus. Apeliantės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo apskųstą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
49. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 044,90 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Tai patvirtina 2025 m. birželio 5 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2025 m. gegužės 2 d. ir 2025 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymai. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus jų dydžio (maksimalus dydis būtų 3 036, 67 Eur), todėl priteistinos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 28 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 19 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EISI“ (kodas 302411455), atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Drelona“ (kodas 304895663) 2 044,90 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt keturis eurus, 90 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Edvardas Paliokas
Tomas Romeika
Tomas Ridikas