Administracinė byla Nr. A-597-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00084-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 11.4.2; 11.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno teritoriniam padaliniui, Prienų rajono savivaldybės administracijai, J. M., J. A. B., A. L., V. M. dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, su prašymu (I t., b. l. 7-17) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus (toliau – ir NŽT skyrius) vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“.

Paaiškino, kad 2013 m. gruodžio 20 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas NŽT skyriaus 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškimas Nr. 10SD-(14.10.7)-2393, kuriame prašoma įvertinti NŽT skyriaus priimtų administracinių aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje teisėtumą ir nustačius pažeidimus, viešojo intereso gynimo tvarka, kreiptis į teismą dėl jų panaikinimo. 1932 m. archyvo dokumentai patvirtina, kad K. L. įsigijo 17 ha 1710 m žemės dviejuose sklypuose: 1 ha 8544 kv. m žemės sklypą ir 15 ha 3166 kv. m žemės sklypą. Ginčas byloje kilo dėl administracinių aktų, priimtų atkuriant nuosavybės teises į K. L. iki nacionalizacijos valdyto 1,8544 ha žemės sklypo, esančio Jiezne, (duomenys neskelbtini), Prienų r. Atsakovas, pažeisdamas teisės aktų – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) 34 ir 106 punktų; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7 punkto, Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies – reikalavimus, pažeidė pagrindines nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Todėl administraciniai aktai – NŽT skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10SK-( 14.10.110) - 989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ ir NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimai Nr.10S-(14.10.3)-220, Nr. 10S-(14.10.3)-221, Nr. 10S-(14.10.3)-223, kuriais J. A. B., V. M., J. L. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r., neteisėti. NŽT darbuotojai, vykdydami tarnybai priskirtas funkcijas ir uždavinius, privalėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Teisės aktų pažeidimai sąlygojo nepagrįstų administracinių aktų priėmimą, todėl yra neteisėti ir naikintini. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, NŽT skyrius administracine tvarka panaikino du iš trijų 2012 m. lapkričio 8 d. priimtų sprendimų: 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr.10VĮ-(14.10.2)-1 NŽT sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-220, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., pripažintas netekusiu galios; 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ- (14.10.2)-2 NŽT sprendimas Nr.10S-(14.10.3)-221, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. M., pripažintas netekusiu galios. NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimas Nr. 10S-(14.10.3)-223, kuriuo J. L. (miręs) atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r., nėra administracine tvarka pripažintas netekusiu galios, kadangi J. L. įpėdinis A. L. sutikimo nepateikė.

Atsakovas NŽT atsiliepime (I t., b. l. 70-77) prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

Paaiškino, kad NŽT skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 suformuotame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., yra pastatai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L., J. L. įpėdinei J. M., J. A. B. ir V. M.. Tvarkos 106 punkte numatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tokio teritorijų planavimo dokumento, t. y. 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., detaliojo plano arba žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Prienų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) nėra pateikusi. Todėl NŽT skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti 1,8036 ha ginčo žemės sklypą bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3 punkte reglamentuota, kad šiuo nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo įstatymą. Taisyklių 7 punkte numatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys. Šiuo atveju, sprendimai atkuriant nuosavybės teises į žemę, priimti neatsižvelgiant į žemės sklype esančius statinius. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ūkinis pastatas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. atsiliepime (b. l. 150-158) prašė prokuroro prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad A. L. tėvas J. L. 1991 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. valdytus 15,00 ha žemės. A. L. tėvas J. L. (duomenys neskelbtini) mirė. Pagal 2005 m. liepos 27 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. liudijimą A. L. yra J. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) įpėdinis pagal įstatymą. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 20 d. raštu Nr. 22R-1420 „Dėl žemės sklypų“ kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pagal kartografinėje medžiagoje pažymėtas K. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Administracija organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo darbus ir 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. NŽT skyrius 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 10SK-(14.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m; adresas (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. sav.) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis. Taip pat NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą. Pagal šiuo metu esantį administracinį suskirstymą, K. L. (A. L. seneliui) priklausęs 1,8544 ha sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jiezno mieste, Prienų rajone. Administracijos direktoriaus 2007 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. (7.7)-A3-400 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Jiezno m., Prienų r. sav., planų patvirtinimo“ patvirtino šioje teritorijoje 1,80 laisvos (neužstatytos) žemės (1,12 ha ploto žemės sklypo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Jiezno mieste; 0,68 ha ploto žemės sklypo, kuriame yra tvenkinys, tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių Jiezno mieste) planą. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Geodezininkai“ matininkas 2007 m. rugsėjo 6 d. parengė žemės klypo kadastro duomenų bylą, pagal kurią buvo suformuotas 1,8036 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r. sav., Kauno apskrityje. Ginčo žemės sklypas pagal išlikusius archyvinius planus buvo suformuotas toje pačioje istorinėje vietoje, iš esmės analogiškos formos ir to paties ploto. IĮ „Geodezininkai“ matininko 2007 m. rugsėjo 6 d. parengta žemės klypo kadastro duomenų byla buvo pagrįstas ir pakankamas pagrindas suformuoti 1,8036 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste. NŽT skyrius 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 10SK-(l4.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m.; adresas (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. sav.) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezininkai“ matininko D. K. 2007 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Taip pat NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą. Taip faktiškai buvo padaryti visi reikalingi ginčo žemės sklypo formavimo darbai ir tik per klaidą praleistas vienas formalus žemės sklypo formavimo/derinimo veiksmas – žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Administracijos direktoriaus. Formalus Administracijos parašo (patvirtinimo) nebuvimas ant suformuoto žemės sklypo plano negali būti pagrindas panaikinti nuosavybės teises patvirtinančio dokumento – 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Ginčo žemės sklype šiuo metu stovi 3 pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)). A. L. yra šių pastatų bendraturtis kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis J. M., J. A. B. ir V. M.. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2011 m. liepos 19 d. aktu Nr. KPD-RM-1650 patikslino Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Dvaro pastatų komplekso, duomenis. Pagal patikslintus duomenis, pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. sav., patenka į 2011 m. liepos 19 d. Departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu Nr. KPD-RM-1650 apibrėžtą Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos pastatų komplekso (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)) teritoriją. Anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (redakcija, kuri galiojo iki 2013 m. liepos 1 d.) 22 straipsnio 10 dalyje buvo numatyta, kad planuojamoje teritorijoje esant registruotų nekilnojamųjų kultūros vertybių, rengiant bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus turi būti konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu. Atkuriant nuosavybės teises į miesto gyvenamojoje vietovėje esančius žemės sklypus detalusis planas nėra rengiamas. Šiuo atveju yra rengiama kadastrinių matavimų byla (žemės sklypo planas). Vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 16.3 punktu, žemės sklypo planas, esant pagrindui, derinamas su institucija, atsakinga už saugomas teritorijas, jei žemės sklypas ar jo dalis patenka į saugomas teritorijas. Šioje byloje prokuroro nurodyti formalūs pažeidimai (formalus žemės sklypo plano nesuderinimas su Administracijos direktoriumi ir Departamentu) negali būti pagrindas panaikinti A. L. nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. A. L. nuo 1994 metų (kuomet mirė jo tėvas J. L.) siekia atkurti nuosavybės teises į jo seneliui K. L. priklausiusią žemę Jiezno mieste. Be to, prokuroras neįrodė viešojo intereso šioje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. B. atsiliepime (I t., b. l. 85-86) pažymėjo, kad prokuroro prašymas yra pagrįstas ir motyvuotas.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 25 d. sprendimu (I t., b. l. 160-172) prašymą tenkino: panaikino NŽT skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10SK-( 14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ ir panaikino NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“.

Teismas nustatė šias faktines aplinkybes: 1932 m. archyvo dokumentai patvirtina, kad K. L. įsigijo 17 ha 1710 m žemės dviejuose sklypuose: 1 ha 8544 kv. m žemės sklypą ir 15 ha 3166 kv. m žemės sklypą. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą, 1,8544 ha žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Jiezno mieste, Prienų r., 15,3166 ha žemės sklypo 4,23 ha žemės dalis yra Jiezno miesto teritorijoje, o 11,0866 ha žemės dalis – (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 5-8). Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. tėvas J. L. 1991 m. spalio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. valdytus 15,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 1). A. L. tėvas J. L. (duomenys neskelbtini) mirė (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 22). Pagal 2005 m. liepos 27 d. Kauno miesto 13-ojo notarų biuro notarės V. B. liudijimą A. L. yra J. L. (mirusio (duomenys neskelbtini)) įpėdinis pagal įstatymą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 64). Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. B. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. valdytus apie 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 3). 1992 m. sausio 29 d. V. M. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. valdytus 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 2). 1992 m. sausio 29 d. O. S. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno mieste valdytus 2,00 ha žemės ir (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. valdytus apie 16,00 ha žemės (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 4). Giminystės ryšį įrodantys dokumentai patvirtina, kad J. L. yra buvusio savininko K. L. sūnus, V. M. – buvusio savininko vaikaitis ((duomenys neskelbtini) mirusios dukters D. L. (L.) M. sūnus), J. A. B. ir O. S. -buvusio savininko vaikaičiai ((duomenys neskelbtini) mirusios dukters A. L. (L.) B. vaikai) (nuosavybės teisių atkūrimo byla, b. l. 9-22). Nagrinėjamoje byloje ginčijami administraciniai aktai, priimti atkuriant nuosavybės teises į K. L. iki nacionalizacijos valdyto 1,8544 ha žemės sklypą, esantį Jiezne, (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., todėl siekiant neišeiti už ginčo ribų faktinės aplinkybės dėl kitų nuosavybės teisių atkūrimo objektų neaptariamos. 2007 m. birželio 14 d. Administracijos direktorius įsakymu NR.(7-7)-A3-400 „Dėl laisvų (neužstatytų) teritorijų Jiezno m., Prienų r.sav., planų patvirtinimo“ patvirtino šioje teritorijoje 1,80 ha laisvos (neužstatytos) žemės planą (b. l. 35). Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyrius 2007 m. birželio 20 d. raštu „Dėl žemės sklypų“ kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas pagal kartografinėje medžiagoje pažymėtas K. L. iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti parengtus žemės sklypų planus (b.l. 36). Administracija organizavo žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo darbus – 2007 m. rugsėjo 6 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla (kadastrinių matavimų bylos dokumentai: K. L. iki nacionalizacijos valdyto Jiezno mieste 1,8544 ha žemės sklypo ribų planas; 2007 m. rugsėjo 4 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas; 2007 m. rugsėjo 6 d. žemės sklypo planas; 2007 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypo kadastriniai duomenys; 2007 m. rugsėjo 12 d. bylos vidaus apyrašas, kiti dokumentai) (b. l. 37-44). NŽT skyrius 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 10SK-(14.10.110)-989, kuriuo suformavo žemės sklypą (sklypo plotas 18036 kv. m.; adresas (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. sav.) ir patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezininkai“ matininko D. K. 2007 m. rugsėjo 6 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą (Nuosavybės teisių atkūrimo byla, b.l. 97-101). Taip pat NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-223 dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L. (A. L. tėvui) į buvusio savininko K. L. (A. L. senelio) nekilnojamąjį turtą. NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-220 J. A. B. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 0,5019 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3)-221 V. M. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 0,2978 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. (b.l. 26-28). 2012 m. gruodžio 6 d. vyko susirinkimas (b.l. 32-33) dėl V. M. 2012 m. lapkričio 21 d. prašymo, kuriuo pareiškėjas reiškė pretenzijas dėl jam atkurtos buvusio žemės savininko K. L. valdytos žemės dalies, nagrinėjimo. Šio susirinkimo metu nustatyta, kad sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., V. M. ir J. L. (miręs), priimti neatsižvelgiant į neginčytinus faktus: žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. savininkui K. L. nuosavybės teise (nuo 1991 metų) priklausė statiniai, kurie nuo 2012 m. sausio 25 d. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis). Taip pat neatsižvelgta į tai, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., nuo 2011 m. rugsėjo 21 d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad ūkinis pastatas ir malkinė, esantys (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Nustačius šias aplinkybes NŽT skyrius V. M., J. A. B. ir J. L. turtinių teisių perėmėjui A. L. pasiūlė NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-220, NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3)-221 ir NŽT 2012 m. lapkričio 8d. sprendimą Nr.10S-(14.10.3)-223 panaikinti administracine tvarka. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, NŽT skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ-( 14.10.2)-1 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-220 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. A. B.“ pripažinimo netekusiu galios“ sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J. A. B., pripažintas netekusiu galios (b. l. 34). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 9 dalimi, atsižvelgiant į V. M. 2012 m. gruodžio 6 d. gautą prašymą NŽT skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 10VĮ- (14.10.2)-2 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012-11-08 sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-221 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui V. M.“ pripažinimo netekusiu galios“ sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. M., pripažintas netekusiu galios (b. l. 29). J. L. įpėdinis A. L. nepateikė sutikimo dėl NŽT 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-223 panaikinimo. Administracija, atsakydama į paklausimą, 2013 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (7.24)-R3-2013/1805 informavo, kad Prienų rajono savivaldybė neturi teritorijų planavimo dokumento, kuriame suformuotas 1,8036 ha sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Jiezno m.„ (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r. sav. (b.l. 53).

Pasisakydamas dėl viešojo intereso gynimo, teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių), kultūros paveldo objektų apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms vertybėms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Teises aktų pažeidimas šioje srityje laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Valstybės ar savivaldybės institucijų veiklos teisėtumas šioje viešojo administravimo srityje, vykdant įstatymais pavestas funkcijas yra viešojo intereso dalis, todėl nustačius jog valstybės ar savivaldybes institucijos savo veikloje pažeidė įstatymų ar kitas teisės normas, prokurorui atsiranda pareiga imtis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytų viešojo intereso gynimo priemonių. Tinkama saugomų teritorijų (vertingų vietovių) apsauga yra suinteresuota visa visuomenė, todėl interesas, kad bet kokia veikla, galinti turėti neigiamos įtakos minėtoms teritorijoms, būtų vykdoma griežtai laikantis Konstitucijos, įstatymų ir jiems neprieštaraujančių kitų teisės aktų reikalavimų, yra laikytinas viešuoju. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui ar valstybės, savivaldybės institucijoms kreiptis į teismą, lyg iš anksto numato, kad konkretūs santykiai, iš jų kylantys ginčai gali būti susiję su viešuoju interesu. Įgyvendinant viešąjį interesą nuosavybės teisių atkūrimo procese valstybės ir visuomenės vardu veikia nuosavybės teises atkurianti valstybės institucija. Nagrinėjamoje byloje prokuroras prašo panaikinti šios institucijos sprendimus, t. y. susidaro situacija, kurioje prokuroras pradeda ginti viešąjį interesą, kurį netinkamai įgyvendino valstybės institucija. Kolegija pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimas asmenims, pažeidžiant įstatymo nustatytą tvarką, yra prioritetinis viešasis interesas nagrinėjamoje byloje. Kitaip valstybės institucijos taptų ne teisėtai nuosavybės teises atkuriančiomis, bet nepagrįstai jas suteikiančiomis institucijomis. Taip kolegija padarė išvadą, jog šioje nagrinėjamoje byloje prokuroras gina viešąjį interesą, kadangi byloje sprendžiamas nuosavybės teises atkuriančios valstybės institucijos priimtų administracinių aktų dėl nuosavybės teisių atkūrimo teisėtumo klausimas, ir įstatymų nustatyta tvarka neišsprendus šio klausimo, būtų pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės.

Pasisakydamas dėl administracinių aktų panaikinimo teisinių pagrindų, teismas vertino, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, kadangi priimti pažeidžiant teisės normas. Be to, ginčijami 2012 metais priimti sprendimai tiesiogiai susiję su 2007 metais nebaigta nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Jiezne procedūra, todėl nagrinėjamos teisės aktų reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą bei jos įgyvendinimo tvarką, redakcijos, galiojančios 2007 metais ir atitinkamai 2012 metais.

Teismas citavo Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pažymėjo, kad ta pati teisės norma įtvirtinta ir Tvarkos 34 punkte.

Vertinta, kad NŽT skyriaus vedėjo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 suformuotame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., yra pastatai (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis).

Tvarkos 106 punkte numatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Pažymėta, kad tokio teritorijų planavimo dokumento, t. y. 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., detaliojo plano arba žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracija nėra pateikusi. Todėl NŽT skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti 1,8036 ha ginčo žemės sklypą bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha ginčo žemės sklype.

Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.3, 7 punktais.

Vertinta, kad iš 2007 metais parengtų dokumentų matyti, kad tuometinis žemėtvarkos skyrius lydraščiu prašė savivaldybės administracijos direktoriaus: suformuoti žemės sklypus, organizuoti jų kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus patvirtinti parengtus žemės sklypų planus. Nustatyta, kad kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje buvo atlikti, tačiau neatsižvelgiant į šiame sklype nuosavybės teise piliečiams priklausančius pastatus. Kadastrinės bylos duomenys neatitinka tikrovės – 2007 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, nėra statinių savininkų. Vadinasi, kadastriniai matavimai žemės naudmenų kiekybinė charakteristika ir vertė taip pat apskaičiuota neteisingai (kadastro byloje 2007 m. rugsėjo 11 d. Žemės sklypo duomenys). Kita vertus, žemės sklypas nebuvo įvertintas (pateiktas pasiūlymas) savivaldybės administracijos direktoriaus.

Taip pat pažymėta, kad nuo 2011 m. balandžio 24 d. įsigaliojo nauja Tvarkos redakcija (2011 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 457). Buvo pakeista ir 106 punkto redakcija: „Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, ar perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms), priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“.

NŽT skyrius tęsdamas nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procedūrą, 2012 m. lapkričio 8 d. pasirašė 2007 m. rugsėjo 12 d. UAB „Geodezija“ parengtame Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, patvirtindamas kad žemės sklypo ribos paženklintos ir jų pagrindu parengtas žemės sklypo planas atitinka teisės reikalavimus ir 2012 m. lapkričio 8 d. Sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 patvirtino 2007 m. rugsėjo 12 d. nustatytus kadastro duomenis (suformavo žemės sklypą). Tačiau, kaip jau nustatyta, 2007 metais žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktuose numatytą procedūrą, bylos duomenys neatitinka tikrovės ir yra neteisingi, todėl tokia kadastro byla negalėjo būti patvirtinta ir žemes sklypas negalėjo būti suformuotas.

Pažymėta, kad nuo 2011 m. rugsėjo esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r. gyvenamasis namas yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o ūkinis pastatas ir malkinė, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Vadinasi 2007 metais nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos negalėjo būti patvirtintos 2012 metais. Kadastro byloje nėra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, tačiau NŽT skyrius nepatikrino kadastro duomenų bylos dokumentų teisėtumo. 2012 m. lapkričio 8 d. NŽT priėmė sprendimus Nr. 10S-(14.10.3)-220, Nr. 10S-(14.10.3)-221, Nr. 10S-(14.10.3)-223 atkurti J. A. B., V. M., J. L. (miręs) nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. 2012 m. lapkričio 8 d. ir tvirtinant kadastro duomenis, ir atkuriant nuosavybės teises, sprendimai turėjo būti priimti vadovaujantis Tvarkos 106 punkto nuostatomis, tačiau NŽT skyrius teisės akto reikalavimus pažeidė dėl ko buvo priimti neteisėti ir nepagrįsti administraciniai aktai.

Tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, taip pat reglamentuota Tvarkos 106 punkte. Vadovaujantis šio punkto nuostata, žemėtvarkos skyrius suformuoja žemės sklypą (patvirtina jo kadastro duomenis) tik tuomet, kai gauna iš savivaldybės administracijos nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų bylą ir šioje byloje esantį ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad grąžintinas žemės sklypas randasi mieste, vadovaujantis 2010 m. liepos 21 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1124 patvirtintu „Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašu“, turėjo būti parengtas žemės sklypo planas, prilyginamasis detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Teismas rėmėsi ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 8, 9 punktais, nurodė, kad duomenų apie tai, kad rengiant 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., kadastrinių matavimų bylą, buvo konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu, nėra.

Kolegija nesutiko su nuomone, jog išdėstyti pažeidimai priimant ginčijamus sprendimus yra tik formalaus pobūdžio.

Pažymėjo, jog teisėti ir galiojantys viešojo administravimo institucijų sprendimai saisto ne tik privačius asmenis, bet ir pačias šiuos sprendimus priėmusias institucijas, todėl bet koks sprendimas, kuris prieštarauja priimtų ir galiojančių sprendimų turiniui, teisės aktams, ar jį priimant neišlaikytos procedūros, vertintinas kaip neteisėtas. Darytina išvada, kad NŽT skyrius, pažeisdamas teisės aktų – Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies punkto (2004 m. spalio 26 d.), Tvarkos 34 ir 106 punktų, Taisyklių 7 punkto; Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies, reikalavimus, pažeidė pagrindines nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Todėl skundžiami administraciniai aktai administraciniai aktai, kuriais J. A. B., V. M., J. L. (miręs) atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r., neteisėti.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. L. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 180-190), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl administracinių aktų panaikinimo kaip nepagrįstą.

Taip pat pateikė prašymus:

1) administracinę bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka;

2) sustabdyti šią administracinę bylą, kol bus priimtas bei įsiteisės galutinis teismo sprendimas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-2901-423/2014;

3) prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungti prieduose nurodytus įrodymus (dokumentus).

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) teismas nepagrįsta taikė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 dalį ir Tvarkos 106 punktą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-616/2014, akcentuoja, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, žemės grąžinimas natūra turi prioritetą ne tik prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, bet ir prieš kitų asmenų teises išsipirkti besiribojančius žemės sklypus. Natūra miestų teritorijose nėra grąžinama tik žemė, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemė, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Ginčo sklypas nepatenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytus žemės naudojimo atvejus, pretendentai atkurti nuosavybės teises natūra į ginčo žemės sklypą (A. L., J. A. B., J. M., V. M.) nėra atsisakę šios savo teisės. Priešingai, pagal išnagrinėtoje byloje esančius duomenis matyti, kad pretendentai yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į visą K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, o ne žemės sklypo dalį apie statinius. Sistemiškai aiškinant Atkūrimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir Tvarkos 106 bei 1061 punktus, galima daryti išvadą, kad tokiu atveju, kai pretendentai (kuriems tame pačiame žemės sklype nuosavybės teise priklauso ir statiniai) pageidauja atkurti nuosavybės teises į visą savininkui priklausiusį žemės sklypą, turi būti taikomas Aprašo 1061 punktas, jų teisė atkurti nuosavybės teises negali būti ribojama formuojant žemės sklypą tik apie statinius, atsisakant formuoti žemės sklypą visoje apimtyje (t. y. pagal ankstesniam žemės sklypo savininkui priklausiusio žemės sklypo ribas.

2) Teismas nepagrįstai nurodė, kad atkuriant nuosavybės teise turėjo būti vadovaujamasi Tvarkos 106 punktu ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 206 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatomis (Taisyklių 2.3 p., 7 p.), kurios įpareigoja rengti detaliuosius planus (arba žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) ir formuoti žemės sklypą tik prie žemės sklype stovinčių pastatų. Teismas turėjo vadovautis ir taikyti Aprašo 1061 punkto nuostatas, kuriose nėra reikalavimo parengti detaliojo plano arba žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Teigia, kad faktiškai buvo padaryti visi reikalingi ginčo žemės sklypo formavimo darbai ir tik per klaidą praleistas vienas formalus žemės sklypo formavimo/derinimo veiksmas – žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Administracijos direktoriaus. Formalus Administracijos parašo (patvirtinimo) nebuvimas ant suformuoto žemės sklypo plano negali būti pagrindas panaikinti nuosavybės teises patvirtinančio dokumento – 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Pažymi ir tai, kad šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I- 2901-423/2014, kurioje Administracijai pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo plano patvirtinimo (suderinimo).

3) Teismas ginčijamus administracinius aktus panaikino ir tuo pagrindu, kad rengiant 1,8036 ha ploto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, nebuvo konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu. Nurodo, kad A. L. atstovas 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas suderinti ginčo žemės sklypo planą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus. Iš Departamento gautas 2014 m. balandžio 25 d. atsakymas, kad Departamento padalinys 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Departamento komisiją kultūros paveldo apsaugos klausimams su prašymu išnagrinėti žemės (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, formavimo galimybę. Kartu su apeliaciniu skundu pateikia 2014 m. gegužės 8 d. Departamento komisijos Kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžio protokolą, kuriame komisija pažymėjo, kad: „yra galimas žemės sklypo formavimas (duomenys neskelbtini), Jiezno m., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., kadangi dvaro sodybos pastatų komplekso teritorija nėra vientisa, sklypas būtų suformuotas prie nuosavybės teise valdomo, gyvenamosios paskirties, Dvaro sodybos pastatų komplekso kumetyno pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)). Formuojamo sklypo ribos aiškios: vakarinė bei rytinė – sutapatinamos su kultūros paveldo objekto ribomis, šiaurinė bei pietinė – sutapatinamos su inžinerinių statinių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribomis“. Departamento komisija rekomendavo Departamento padaliniui – pakoregavus žemės sklypo ribas, sutapdinus jas su kultūros paveldo objekto ribomis bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų ribomis, žemės sklypo planui pritarti. Departamentui iš esmės pritarus suformuotam 1,8036 ha ploto ginčo žemės sklypui, ginčijamų sprendimų naikinti nėra pagrindo. Pažymi, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Suformavus žemės sklypą tik apie pretendentams atkurti nuosavybės teises priklausančius statinius (t. y. panaikinus ginčijamus sprendimus), būtų pažeisti ne tik nuosavybės teisių atkūrimo natūra principas, bet ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatos.

4) Remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pažymi, jog kriterijus, pagal kurį vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas, administracinė byla A14- 416/202005). Teigia, jog šioje byloje prokuroro nurodyti formalūs pažeidimai (formalus žemės sklypo plano nesuderinimas su Administracijos direktoriumi ir Departamentu) negali būti pagrindas panaikinti A. L. nuosavybės teisių į žemės sklypą. Jis nuo 1994 metų siekia atkurti nuosavybės teises į jo seneliui K. L. priklausiusią žemę Jiezno mieste. Teismui formaliais pagrindais panaikinus ginčijamus sprendimus, nepateisinamai ilgai vilkinama nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, varžomi (ribojami) pretendento A. L. (taip pat ir kitų pretendentų) teisės (teisėti lūkesčiai) natūra atkurti nuosavybės teises į K. L. priklausiusį ginčo žemės sklypą. Teismas nevertino ir nenustatė, ar iš naujo pakartojus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų (pašalinus formalius pažeidimus) būtų iš esmės priimti kitokio turtinio sprendimai. Nei prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nei atsakovas nenurodė, teismas taip pat nenustatė, kas iš esmės pasikeistų (ar pasikeistų žemės sklypo plotas, ar pasikeistų žemės sklypo ribos ir pan.) iš naujo formuojant žemės sklypą A. L. ir kitiems pretendentams. Kartu pažymi, kad A. L., kaip ir kiti statinių bendraturčiai, turi pareigą saugoti bei prižiūrėti į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įrašytus pastatus. Pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 dalį, valdytojas turi pareigą prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Dėl besitęsiančių ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą, A. L. neturi galimybės tinkamai prižiūrėti žemės sklype esančių statinių, nebūdamas žemės sklypo savininkas, neturi galimybės aptverti žemės sklypo, užtikrinti tinkamos kultūros paveldo objekto apsaugos. Šiuo metu į žemės sklypą gali patekti bet kas ir daryti neigiamą poveikį jame esantiems statiniams.

5) Pateikia argumentus dėl bylos sustabdymo, žodinio bylos nagrinėjimo ir papildomų dokumentų prijungimo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (II t., b. l. 18-22), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Apeliantas klaidingai supranta ir aiškina nagrinėjamoje byloje aptariamus teisės aktus. Iš apeliacinio skundo turinio suprantama, kad piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypo grąžinimas – nelaikytinas grąžinimu natūra ir jeigu pretendentai yra pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, o ne į žemės sklypo dalį apie statinius, buvo privaloma atkurti nuosavybės teises nepriklausomai nuo esamų statinių. Apelianto pateikti teiginiai iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-616/2014 konteksto patvirtina išvadą, kad „žemės grąžinimas natūra turi prioritetą ne tik prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, bet ir prieš kitų asmenų teises išsipirkti besiribojančius žemės sklypus“. Atsižvelgiant į tai, kad 1,8036 ha žemės sklype yra pastatai, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis), taikytinas Tvarkos 106 punktas. NŽT skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti 1,8036 ha žemės sklypą bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha ginčo žemės sklype.

2) Dėl argumento, kad reikia vadovautis Aprašo 1061 punktu, pažymi, kad Aprašo 1061 punkte numatyta nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, tvarka.

3) Nesutinka ir su argumentu, kad Administracijos parašo (patvirtinimo) nebuvimas ant suformuoto žemės sklypo plano yra formalus pažeidimas. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje buvo atlikti, neatsižvelgiant į sklype nuosavybės teise piliečiams priklausančius pastatus, kadastrinės bylos duomenys neatitinka tikrovės – 2007 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, nėra statinių savininkų. Vadinasi, kadastriniai matavimai žemės naudmenų kiekybinė charakteristika ir vertė taip pat apskaičiuota neteisingai. Kita vertus, žemės sklypas nebuvo įvertintas (pateiktas pasiūlymas) savivaldybės administracijos direktoriaus. Todėl neteisėti, prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams viešojo administravimo subjektų sprendimai, sukėlė teisines pasekmes: pretendentams grąžintinos žemės dalys apskaičiuotos neteisingai, neatsižvelgiant į kiekvienam priklausančią gyvenamojo namo ar statinio dalį (statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis). Taip pat nepagrįsti teiginiai, kad nagrinėjant administracinę bylą nei prokuroras, ginantis viešąjį interesą, nei atsakovas nenurodė, teismas taip pat nenustatė, kas iš esmės pasikeistų (ar pasikeistų žemės sklypo plotas, ar pasikeistų žemės sklypo ribos ir pan.) iš naujo formuojant žemės sklypą A. L. ir kitiems pretendentams visiškai nepagrįsti.

4) Nebuvo atsižvelgta į tai, kad gyvenamasis namas, esantis ginčo sklype nuo 2011 m. rugsėjo 21d. yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, kad ūkinis pastatas ir malkinė, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje. Duomenų apie tai, kad rengiant 1,8036 ha ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu, nėra. Apelianto pateikti susirašinėjimo su Departamentu faktai patvirtina tik ginčo sklype esamų objektų įrašytų į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą faktą bei tai, kad Departamento padalinys 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Departamento komisiją kultūros paveldo apsaugos klausimams su prašymu išnagrinėti žemės (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, formavimo galimybę.

Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 5-10) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Nesutinka, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti taikomos Tvarkos 1061 punkto nuostatos. Jame (2011 m. balandžio 20 d. redakcija) reglamentuota, kad šiame punkte nurodyta tvarka privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Ginčo sklype yra statiniai, todėl žemės sklypo negalima laikyti laisvu (neužstatytu), tad pagrįstai taikytas Tvarkos 106 punktas. Atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos Jiezno m., Prienų r. valdytą žemę buvo privaloma vadovautis Tvarkos 106 punkte nustatyta tvarka, prieš priimant sprendimą atkurti nuosavybės teises, turėjo būti parengtas žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Be to, teismas pagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas, esantis ginčo sklype yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ūkinis pastatas ir malkinė, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, todėl 2007 metais nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos negalėjo būti patvirtintos 2012 metais.

2) Nesutinka su argumentu, kad Departamentui iš esmės pritarus suformuotam 1,8036 ha ploto žemės sklypui, pagrindo naikinti ginčijamų administracinių aktų nėra. Duomenų apie tai, kad rengiant ginčo žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, buvo konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu, nėra. Ginčo žemės sklypo planas, parengtas IĮ „Geodezininkai“ matininko D. K., nėra suderintas Departamento, tad teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčijami sprendimai priimti pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas nuostatas. Su apeliaciniu skundu pateiktas Departamento protokolas, kad Departamento komisijos nuomone, ginčo žemės sklypo formavimas galimas tik pakoregavus žemės sklypo ribas, sutapatinus jas su kultūros paveldo objekto ribomis bei su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų ribomis. Taigi apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad Departamentas iš esmės pritarė ginčo žemės sklypo planui. Taip pat remiasi ABTĮ 138 straipsniu, pažymi, kad apeliantas nurodo, jog Departamento 2014 m. gegužės 8 d. protokolą gavo po administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo J. A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-2) nurodė, kad apelianto prašymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą prieštarauja Atkūrimo įstatymo 5 ir kitiems straipsniams, Tvarkos 106 punkto tvarkai, kuri buvo pažeista NŽT priėmus neteisėtus ir neteisingus sprendimus dėl neteisėto ir neteisingo nuosavybės teisių atkūrimo į 1,8036 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini), Jiezno m. (duomenys neskelbtini) sen., neatsižvelgiant į kiekvieno asmens nuosavybės teise turimą pastatų dalį ant šios žemės. Teismas sprendimu apgynė J. A. B., V. M. ir kitų interesus turėti žemę pagal turimą pastatų dalį. Apelianto ir jo sesers J. M. teisės ir interesai nebuvo pažeisti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Prieš nagrinėdama bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliaciniame skunde keliamų procesinių klausimų – prašymo šią bylą stabdyti, prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir dėl papildomų (naujų) dokumentų prijungimo prie bylos.

Pareiškėjas prašo prie nagrinėjamos bylos prijungti 2014 m. gegužės 23 d. patikslintą skundą, kurį pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui administracinėje byloje Nr. I-2901-422/2014 (naujas bylos Nr. I-1481-422/2015; teisminio proceso Nr. 3-62-3-00641-2014-2) bei 2014 m. gegužės 8 d. Departamento Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžio protokolą Nr. 13P-7, kurį, kaip teigia apeliantas, jis gavo po administracinės bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme tiriami tik tuo atveju, jeigu pastarasis teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas prašymą stabdyti šią bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1481-422/2015 buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui, kartu pateikdamas ir pastarojoje byloje pateiktą 2014 m. balandžio 25 d. skundą, kurio reikalavimai, tiek kiek aktualu šioje byloje, patikslintame skunde išliko tie patys, taip pat į patikslinto skundo datą, t. y., tai, kad jo kopija galėjo būti pateikta teismui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prašymas prie bylos prijungti patikslintą skundą netenkinamas.

Apeliantui apeliaciniame skunde teigiant ir įrodinėjant aplinkybę, kad Departamentas iš esmės pritaria suformuotam ginčo sklypui, kas, apelianto nuomone, įrodo nesant pagrindo naikinti šioje byloje skundžiamus sprendimus, Departamento protokolo kopija, kurią, minėta, apeliantas teigia gavęs po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, prijungiama prie bylos.

Apeliantas teismo prašo šios bylos nagrinėjimą sustabdyti iki bus priimtas sprendimas Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. I-2901-422/2014 (naujas bylos Nr. I-1481-422/2015; teisminio proceso Nr. 3-62-3-00641-2014-2), kurioje A. L. yra pateikęs skundą ir pareiškęs reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovą Departamentą per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r. sav., planą ir/arba atlikti visus kitus būtinus veiksmus/procedūras, gauti reikiamus suderinimus bei priimti sprendimus, kad žemės sklypo planas būtų tinkamai suderintas ir atitiktų Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 punkto, Saugomų teritorijų įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 3 punkto bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 16.3 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) įpareigoti atsakovą Administraciją per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patvirtinti 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r. sav., planą ir atlikti visus kitus susijusius veiksmus, kad žemės sklypo planas atitiktų Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Tvarkos 34, 106, 1061 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimus; 3) panaikinti 2014 m. balandžio 30 d. Administracijos raštą Nr. (7.33)-R3-2014/726 „Dėl advokato P. M. kontoros 2014 m. balandžio 2 d. prašymo“.

Teisėjų kolegijos nuomone, pagrindo tenkinti tokį apelianto prašymą nėra.

Nors administracinė byla Nr. I-1481-422/2015 ir nagrinėjama administracinė byla yra susijusios prejudiciniu ryšiu, teisėjų kolegijos nuomone, būtent nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai, aplinkybės turės įtakos nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-1481-422/2015, o ne atvirkščiai, nes šioje byloje nagrinėjamos tiek laiko, tiek atliktų veiksmų eiliškumo požiūriu ankstesnės faktinės aplinkybės.

Tokia pozicija atitinka ir 2015 m. sausio 28 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-74-525/2015 išdėstytus argumentus.

Minėta, apeliantas pateikė ir prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Teisė pateikti tokį motyvuotą prašymą proceso šalims nustatyta ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje, tačiau minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apelianto argumentai, jog toks prašymas turėtų būti tenkintas dėl šios administracinės bylos sudėtingumo, ypatingai didelės bylos medžiagos apimties bei dėl to, jog žodinis bylos nagrinėjimas padės teismui ištirti byloje surinktus įrodymus, juos objektyviai įvertinti ir priimti pagrįstą sprendimą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl nurodytų priežasčių, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2012 m. lapkričio 8 d. NŽT skyriaus sprendimo Nr. 10SK-(14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ ir 2012 m. lapkričio 8 d. NŽT sprendimo Nr. 10S-(14.10.3)-223 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui J. L.“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skundą pateikęs prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašė minėtus sprendimus panaikinti kaip priimtus pažeidžiant teisės aktų (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p., Tvarkos 34 ir 106 p., Taisyklių 7 p. ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 str. 9 d.) reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir ją pagrindžiančiais argumentais, jog pateikdamas prašymą šioje byloje prokuroras gina viešąjį interesą. Kadangi apeliaciniame skunde ši išvada nėra ginčijama, teisėjų kolegija, pastebėdama tik tai, kad kultūros vertybių apsauga ir nuosavybės teisių atkūrimas laikantis teisės aktų reikalavimų neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t. y. viešuoju interesu, dėl to plačiau nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai aptaręs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo prie išvados, kad NŽT skyrius, pažeisdamas teisės aktų – Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies [1] punkto; Tvarkos 34 ir 106 punktų; Taisyklių 7 punkto ir Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies, reikalavimus, pažeidė pagrindines nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir taisykles, kurios turėjo užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl skundžiami administraciniai aktai, kuriais J. A. B., V. M., J. L. (miręs) atkurtos nuosavybės teises į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytą žemę, esančią 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r., neteisėti.

Pastaroji išvada iš esmės prieita konstatavus tokius nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų ir taisyklių pažeidimus – pirma, teritorijų planavimo dokumento, t. y. 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., detaliojo plano arba žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, Administracija nėra pateikusi, todėl NŽT skyrius, neturėdamas įstatymų nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, negalėjo priimti sprendimo suformuoti ginčo žemės sklypą bei patvirtinti jo kadastro duomenis, taip pat atkurti nuosavybės teises J. L. (mirusiam) į buvusio savininko K. L. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį grąžinant natūra 1,0039 ha žemės dalį bendrame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno m., Prienų r. Antra, kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje buvo atlikti, tačiau neatsižvelgiant į šiame sklype nuosavybės teise piliečiams priklausančius pastatus. Kadastrinės bylos duomenys neatitinka tikrovės – 2007 m. rugsėjo 12 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, nėra statinių savininkų. Taigi, kadastriniai matavimai žemės naudmenų kiekybinė charakteristika ir vertė taip pat apskaičiuota neteisingai, žemės sklypas nebuvo įvertintas (pateiktas pasiūlymas) savivaldybės administracijos direktoriaus. Trečia, 2007 metais žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta pažeidžiant teisės aktuose numatytą procedūrą, bylos duomenys neatitinka tikrovės ir yra neteisingi, todėl tokia kadastro byla negalėjo būti patvirtinta ir žemes sklypas negalėjo būti suformuotas. Ketvirta, gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., nuo 2011 m. rugsėjo yra įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, o ūkinis pastatas ir malkinė, yra Nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje, tad 2007 metais nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos negalėjo būti patvirtintos 2012 metais. Penkta, byloje nėra duomenų, kad rengiant 1,8036 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., kadastrinių matavimų bylą, buvo konsultuojamasi su Departamento įgaliotu specialistu.

Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pagrindiniais argumentais nurodydamas tai, kad teismas nepagrįstai taikė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Tvarkos 106 punktą, Taisyklių 7 punktą. Apelianto teigimu, nagrinėjamu atveju taikytinas Tvarkos 1061 punktas, kas atitinkamai reiškia, kad detalusis planas (ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) neturėjo būti rengiamas. Tai, kad žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Administracijos direktoriaus, apelianto nuomone, tėra formalus trūkumas, negalintis lemti byloje ginčijamų administracinių teisės aktų neteisėtumo. Apeliantas akcentuoja ir tai, jog Departamentas iš esmės pritarė suformuotam 1,8036 ha ploto ginčo žemės sklypui, tad pagrindo naikinti šioje byloje ginčijamų sprendimų nėra.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka, apelianto pateiktą teisės normų aiškinimą, argumentus dėl jų taikymo, atmeta kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai aiškinant teisės aktus, jų nuostatas bei taikant jas faktinėms ginčo aplinkybėms.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, NŽT skyriaus 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 10SK-(14.10.110)-989 „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Jiezne, Prienų r., nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypų suformavimo)“ suformuotame 1,8036 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, Prienų r., yra pastatai (gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso J. L. įpėdiniui A. L. (1/6 dalis), J. L. įpėdinei J. M. (1/6 dalis), J. A. B. (1/3 dalis) ir V. M. (1/3 dalis). Kitaip sakant, ginčo žemės sklypas yra užstatytas (jame yra pastatai).

Tuo tarpu pagal ginčui aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Tokia teisės norma įtvirtinta ir Tvarkos 34 punkte.

Atitinkamai pagal Atkūrimo įstatymą įgyvendinančios Tvarkos 106 punktą Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, nuosavybės teise turintiems statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą ar žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Tvarkos 1061 punkte nustatyta tvarka, kuria privaloma vadovautis atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje.

Kitaip sakant, tai, ar sprendžiant dėl nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo, turi būti vadovaujamasi Tvarkos 106 ar 1061 punkte nustatyta tvarka priklauso nuo to, ar žemė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, yra laisva (neužstatyta) ar užstatyta statiniais.

Nagrinėjamu atveju ginčo žemės sklype yra statiniai (gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir malkinė) bendrosios nuosavybės teise priklausantys tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. L., J. M., J. A. B. ir V. M., tad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl to, ar skundžiami administraciniai aktai priimti laikantis nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir taisyklių, pagrįstai rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Tvarkos 106, o ne 1061, punkte, nustatytu teisiniu reguliavimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo teisės aktų taikymo ir aiškinimo bei dėl to, jog detalusis planas (ar žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui) neturėjo būti rengiamas.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, jog per klaidą buvo praleistas tik vienas formalus žemės sklypo formavimo/derinimo veiksmas – žemės sklypo planas nebuvo patvirtintas Administracijos direktoriaus; formalus Administracijos parašo (patvirtinimo) nebuvimas ant suformuoto žemės sklypo plano negali būti pagrindas panaikinti nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą, teismas remiasi 2015 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015 pateiktu teisės aiškinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog nors pastarojoje nutartyje pateiktas teisės aiškinimas, kuriuo teisėjų kolegija remiasi šioje byloje, suformuotas iš esmės aiškinant Tvarkos 1061 punktą, jis mutatis mutandis aktualus ir šioje byloje.

Taigi, kaip pažymėjo išplėstinė teisėjų kolegija, teisės aktų leidėjas, realizuodamas savo diskrecijos teisę nustatyti neteisėtai nusavintos nuosavybės (nagrinėjamu atveju [kaip ir nagrinėjamoje byloje] – žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose) grąžinimo natūra tvarką, šiam procesui įgyvendinti paskyrė dvi viešojo administravimo institucijas – NŽT ir jos teritorinius padalinius – žemėtvarkos skyrius (dabar miestų arba rajonų skyriai) bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių. Teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima NŽT, tačiau iki šio momento tiek NŽT, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas ne tik su atitinkamų dokumentų iš pretendento pusės pateikimu, bet ir Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas.

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1, 4 p.). Administracinės jurisprudencijos nuostatose taip pat išaiškinta, kad pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires), o veikimas viršijant kompetencijos ribas (ultra vires) pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-906/2009, Administracinė jurisprudencija Nr. 8 (18), 2009). Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų. Plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007, Administracinė jurisprudencija, Nr. 3 (13), 2007). Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, kompetencija apima viešojo administravimo subjektui įstatymais suteiktus įgaliojimus ir jam nustatytus teisinius įpareigojimus, o žodis ,,įstatymas“ turėtų būti suprantamas plačiąja prasme, t. y. jis turėtų apimti ir poįstatyminius teisės aktus. Taigi nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti, ar NŽT pagrįstai ir teisėtai atsisakė atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalį natūra, turi būti vertinama šios institucijos kompetencijos apimtis, t. y. kokie įgaliojimai yra suteikti ir kokie teisiniai įpareigojimai teisės aktuose jai yra nustatyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija (Žin., 2010, 76-3869), nuosavybės teisių atkūrimas į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra galimas tik tuo atveju, jeigu pageidaujamas susigrąžinti žemės sklypas yra laisvas (neužstatytas) ir pagal to paties įstatymo 12 straipsnį nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kaip matyti iš teisinio reguliavimo nuostatų (inter alia Tvarkos 106, 1061 punktų), NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus, o piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises žemėtvarkos skyriai (dabar NŽT teritoriniai skyriai) nagrinėja, vadovaudamiesi, be kita ko, savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės sklypų planais, kai piliečiams grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusi miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Sąvokos ,,priima pagal“, ,,nagrinėja vadovaudamiesi“, ,,privaloma vadovautis“ (Tvarkos 1061 p.), iš esmės apibrėžiančios NŽT kompetencijos nagrinėjamu aspektu ribas, taip pat sisteminis, teleologinis aktualaus teisinio reguliavimo aiškinimas suponuoja išvadą, kad NŽT sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Todėl NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Toks Tvarkos 106 ir 1061 punktų aiškinimas nagrinėjamu aspektu iš esmės atitinka ir ankstesnę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1099/2007, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011). Viešojoje teisėje iš esmės dominuoja principas, jog leidžiama tik tai, kas nurodyta įstatymuose (kituose teisės aktuose). Todėl aiškinimas, kad NŽT gali nesivadovauti savivaldybės administracijos pateiktais inter alia įstatymuose nustatyta tvarka nenuginčytais duomenimis ir tęsti nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūrą, reikštų institucijos kompetencijos išplėtimą. Be to, tokiu būdu būtų paneigtas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas. Taigi NŽT (paprastai) neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai – atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui. Šiuo atveju teisės aktų leidėjas pasirinko tokį institucijų bendradarbiavimo nuosavybės teisių atkūrimo procese modelį, pagal kurį NŽT pagal Tvarkos 106 ir 1061 punktus nėra įpareigota tikrinti savivaldybės administracijos jai pateiktos informacijos teisingumo. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tai nepaneigia NŽT teisės, esant tam tikroms (inter alia naujai paaiškėjusioms, žemės sklypo statuso nustatymui svarbioms) aplinkybėms, pagal Tvarkos 1061 punktą (iki 2011 m. balandžio 24 d. galiojusios redakcijos Tvarkos 106 punktą) pakartotinai kreiptis į atitinkamos savivaldybės administraciją dėl duomenų pateikimo (patikslinimo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog negavusi Administracijos direktoriaus patvirtinto detaliojo plano ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo planavimo dokumentui, NŽT neturėjo teisės priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, grąžinimui natūra. Pasielgusi priešingai NŽT pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų eiliškumą ir kompetencijų paskirstymo mechanizmą. Šis pažeidimas negali būti laikomas nereikšmingu formaliu procedūros pažeidimu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai nustatė teisės aktų nuostatas, kurios buvo pažeistos priimant skundžiamus sprendimus. Dėl šių pažeidimų pretendentams neteisingai, t. y. neatsižvelgiant į kiekvienam priklausančią ginčo sklype esančių statinių dalį, apskaičiuotos grąžintinos žemės dalys.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad nėra pagrindo skundžiamų sprendimų naikinti tuo pagrindu, jog rengiant ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylą nebuvo konsultuojamasi su Departamento specialistu. Šį argumentą apeliantas grindžia nurodydamas, kad A. L. atstovas 2014 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas suderinti ginčo žemės sklypo planą ir atlikti kitus su tuo susijusius veiksmus, gavo 2014 m. balandžio 25 d. atsakymą, kad Departamento Kauno teritorinis padalinys 2014 m. balandžio 24 d. kreipėsi į Departamento Komisiją kultūros paveldo apsaugos klausimams su prašymu išnagrinėti žemės (duomenys neskelbtini), Jiezno mieste, formavimo galimybę.

Kaip minėta, su apeliaciniu skundu pateiktas 2014 m. gegužės 8 d. Departamento Komisijos kultūros paveldo klausimams nagrinėti posėdžio protokolas Nr. 13P-7 (II t., b. l. 196-198). Iš jo matyti, jog buvo svarstomas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Jiezno m., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., planas. Komisija, atsižvelgusi į Departamento Kauno teritorinio padalinio nuomonę, kad sklypo formavimas (duomenys neskelbtini), Jiezno m., (duomenys neskelbtini) sen., Prienų r., yra galimas, kadangi dvaro sodybos pastatų komplekso teritorija nėra vientisa, sklypas būtų suformuotas prie nuosavybės teise valdomo, gyvenamosios paskirties, Dvaro sodybos pastatų komplekso kumetyno pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – (duomenys neskelbtini)); formuojamo sklypo ribos aiškios: vakarinė bei rytinės – sutapatinamos su kultūros paveldo objekto ribomis, šiaurinė ir pietinė – sutapatinamos su inžinerinių statinių – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių ribomis, rekomendavo Departamento Kauno teritoriniam padaliniui – pakoregavus žemės sklypo ribas, sutapdinus jas su kultūros paveldo objekto ribomis bei su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų ribomis, žemės sklypo planui pritarti.

Taigi, skirtingai nei teigia apeliantas, Departamentas dar nėra pritaręs ginčo sklypo planui, rekomenduota tai padaryti su sąlyga, t. y. pakoregavus žemės sklypo ribas, sutapdinus jas su kultūros paveldo objekto ribomis bei su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sklypų ribomis. Be to, kaip minėta anksčiau, nagrinėjamoje byloje pareiškėjo ginčijami sprendimai panaikinti ne tik dėl to, kad rengiant sklypo planą nebuvo konsultuojamasi su Departamentu, tačiau ir dėl kitų teisės aktų pažeidimų, kurie išliktų net Departamentui pritarus sklypo planui, todėl skundžiami sprendimai išliktų neteisėtais.

2014 m. balandžio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A552-616/2014 priimta byloje, kurios faktinės aplinkybės nėra analogiškos ar labai panašios į nustatytas šioje byloje. Be to, nutarties citata, kuria apeliantas remiasi apeliaciniame skunde (pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą žemės grąžinimas natūra turi prioritetą ne tik prieš kitus nuosavybės teisių atkūrimo būdus, bet ir prieš kitų asmenų teises išsipirkti besiribojančius žemės sklypus. Natūra miestų teritorijose nėra grąžinama tik žemė, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemė, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja) nagrinėjamu atveju nėra aktuali, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl galimybės išsipirkti su ginčo sklypu besiribojančius sklypus.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Trečiojo suinteresuoto asmens A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.