Civilinė byla Nr. 2-2668/2013

   Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02030-2013-6

                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                            126.2.; 126.8.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjaEgidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kurmista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutarties, kuria ieškovas įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą lėšas administravimo išlaidoms padengti, civilinėje byloje Nr. B2-5486-431/2013 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Kurmista“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Betono dekoras“ dėl bankroto bylos iškėlimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Kurmista“ kreipėsi į teismą prašydamas iškelti atsakovui UAB „Betono dekoras“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti P. V.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas jam yra skolingas 317 671,05 Lt, tačiau neatsiskaito jau ilgą laiką. Be to, pareiškėjo žiniomis, atsakovas turi įsiskolinimų ne tik jam, bet ir kitiems kreditoriams, tačiau atsiskaityti vengia. Atsakovo vengimas atsiskaityti, pareiškėjo vertinimu, rodo, kad atsakovas yra nemokus, dėl to yra pagrindas kelti bankroto bylą.

Vilniaus apygardos teismas priėmė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą bei duomenis apie įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, finansinių ataskaitų rinkinius, informaciją apie teismuose nagrinėjamas bylas, įkeistą turtą ir kitą bylos nagrinėjimui būtiną informaciją. Teismo nustatytu terminu atsakovas atsiliepimo ir bylos nagrinėjimui būtinų duomenų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 28 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją UAB „Kurmista“ per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus apygardos teismo depozitinę 5 000 Lt.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog atsakovas finansinių duomenų ir atsiliepimo neteikia, Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonė nuo savo registracijos - 2010 m. rugpjūčio 11 d., nei karto nepateikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, nekilnojamojo turto neturi, o remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, jog UAB „Betono dekoras“ buvo iškelta bylų dėl skolos priteisimo, konstatavo, jog įmonės turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Kurmista“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės pareiškėjui nustatyti termino pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi Įmonių bankroto įstatymas (toliau tekste - ĮBĮ) tokios galimybės nenumato.

2. Skundžiama nutartis priimta visapusiškai neištyrus atsakovo turtinės padėties. Teismas bylos nagrinėjimo metu nebuvo aktyvus, nerinko bylos nagrinėjimui būtinos medžiagos ir nepagrįstai sprendė, jog įmonės turto gali nepakakti teismo ir administravimo išlaidoms padengti, nors pareiškėjo pateikti duomenys rodo, jog atsakovo įmonei yra skolingos kelios įmonės, kas leidžia manyti, jog įmonė turi lėšų.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 5 000 Lt dydžio sumą teismo ir administravimo išlaidoms padengti.

Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Įmonių bankroto įstatymas. Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias civilinio proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato Civilinio proceso kodeksas (toliau tekste - CPK) ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, ĮBĮ ieškinio (pareiškimo) dėl bankroto bylos iškėlimo trūkumų šalinimo nenumato, tačiau bet kokiu atveju teismui teikiamas procesinis dokumentas turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.), bet ir specialiuosius, šiuo atveju nustatytus ĮBĮ (ĮBĮ 6 str.). Teismui sprendžiant ieškinio ar pareiškimo priėmimo klausimą ir nustačius, jog jis neatitinka bendrųjų ar specialiųjų reikalavimų, teismas vadovaujasi CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis trūkumų šalinimo institutą ir įpareigoja pareiškėją pateikti teismui tinkamai parengtą procesinį dokumentą. Tačiau šiuo atveju, teismo nustatytas terminas teismo įpareigojimams įvykdyti nustatytas ne remiantis CPK normomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, bet ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi. Ši teisės norma nustato, kad tais atvejais, kai teismas, priėmęs pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, padaro pakankamai pagrįstą prielaidą, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, jis turi pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, įmokėti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo nurodyto pasiūlymo dienos į teismo depozitinę sąskaitą teismo nustatytą sumą. Ši suma negali viršyti teisės aktuose nustatyta tvarka nustatytų 25 minimaliųjų mėnesinių algų sumos. Būtent šia teisės norma (ĮBĮ 10 str. 10 d.), o ne CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ieškinio trūkumų šalinimo institutą, vadovavosi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį. Vykdant teismines bankroto procedūras patiriamos ne tik teismo, bet ir administravimo išlaidos, tačiau ne visos nemokios įmonės turi turto ar jo turi pakankamai šioms išlaidoms apmokėti, todėl įstatymų leidėjas suteikė teismui galimybę asmeniui, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, siūlyti padengti galimas teismo ir administravimo išlaidas, padarius pagrįstas išvadas, jog įmonė neturi lėšų šioms išlaidoms padengi. Ši teisės norma skirta ne teismui pateikto procesinio dokumento trūkumams pašalinti, o sudaryti galimybę apmokėti teismo bei administravimo išlaidas iškėlus atsakovui bankroto bylą.

Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog teismas priėmė ginčijamą nutartį netyręs ir nevertinęs atsakovo turtinės padėties bei nesurinkęs visų įrodymų. Teismas sutinka su pareiškėju, jog nesant visų duomenų apie atsakovo turtą, negalima vienareikšmiškai teigti, jog jo apskritai nėra ar yra nepakankamai teismo ir administravimo išlaidoms padengti. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja teismo įsitikinimo, jog įmonė neturi turto ar jo nepakanka administravimo išlaidoms padengti. Remiantis ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalimi, pagrindas pasiūlyti pareiškėjui sumokėti atitinkamą sumą yra teismo pakankamai pagrįsta prielaida. Įstatymas nenustato, kokie duomenys yra būtini tokiai teismo prielaidai padaryti, todėl tokią prielaidą gali suformuoti bylos aplinkybių visuma, tame tarpe ir aplinkybė, kad nepateikti jokie duomenys apie atsakovo turtinę padėtį ir teismui prieinamomis priemonėmis nepavyko tų duomenų gauti. Viešojo intereso byloje buvimas įpareigoja teismą, sprendžiant ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, būti aktyviam, esant reikalui įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo aktyvus, nurodė, kokius duomenis turi pateikti atsakovas, siekdamas pagrįsti finansinę padėtį. Kadangi atsakovas paaiškinimų ir įrodymų dėl įmonės finansinės padėties nepateikė, teismas pats rinko bylos nagrinėjimui būtiną medžiagą, kuri patvirtino, jog atsakovas neturi nekilnojamojo turto, neteikia juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagrindas naikinti skundžiamą nutartį būtų tuomet, jeigu pareiškėjas įrodytų, kad atsakovas turi turto. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė tik duomenis apie 2013 m. vasario mėnesį atsakovui pervestas lėšas, tačiau duomenų ir įrodymų, jog šios lėšos vis dar yra įmonės sąskaitose – nepateikta. Duomenys apie lėšų atsakovo sąskaitoje judėjimą pateikti tik iki 2013 m. kovo mėnesio, todėl 2013 m. gruodžio mėnesį sprendžiant klausimą, ar atsakovo turto pakanka teismo ir administravimo išlaidoms padengti, jie nebėra aktualūs. Teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo turimą turtą, taip pat atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis bei tai, kad atsakovas neteikia nei teismui, nei Juridinių asmenų registrui finansinių ataskaitų, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę padaryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti ir tuo pagrindu pasiūlyti pareiškėjui sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad jeigu atsakovo bankroto proceso eigoje paaiškėtų, jog atsakovas turto turi, teismo ir administravimo išlaidos galės būti padengtos iš realizavus atsakovo turtą gautų lėšų (ĮBĮ 131 str. 5 d.), tuo atveju jei paaiškėtų, kad pardavus turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų nei reikia teismo ir administravimo išlaidoms padengti, teismas priimtų nutartį vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra tvarka. Be to, pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs teismo nustatytą sumą, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti įmokėtą sumą iš įmonės vadovo, savininko, dėl to, kad šie įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigus administravimo išlaidoms padengti, skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Netenkinti atskirojo skundo.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui UAB „Kurmista“ naują penkių darbo dienų terminą įvykdyti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi numatytą įpareigojimą ‑ į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą įmokėti 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų), terminą pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.

Teisėja                                                        Egidija Tamošiūnienė