Administracinė byla Nr. P-51-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06035-2013-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 80.11; 80.13

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, B. G. D., L. R. G. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarui R. K. dėl sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Akvilegija“ skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį ir Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ir Nr. 1266-1 (0,2523 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo; 2) panaikinti Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduodama neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Nr. 1266-1 (0,2523 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) pripažinti niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. 1-6689) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 1) ir 0,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas Nr. 2) pardavimo; 4) taikyti restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti valstybei.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino. Teismas panaikino Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį, kuria patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuotų žemės sklypų Nr. 1266-1 ir Nr. 1266-4 ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, specialiosios žemės ir mišo naudojimo sąlygos bei servitutai; panaikino Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalį dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ir Nr. 1266-1 (0,2523 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo; panaikino Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduota neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas Nr. 1266-1 (0,2523 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. 1-6689) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2523 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; taikė restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2523 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino valstybei, o V. G. iš B. G. D. priteisė 10 000 Lt.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-3301 dalį, kuria patvirtintos Vilniaus rajono, (duomenys neskelbtini) seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suformuoto žemės sklypo Nr. 1266-4 ribos ir plotai, nustatyti žemės naudojimo paskirtis, būdai bei pobūdžiai, specialiosios žemės ir mišo naudojimo sąlygos bei servitutai; panaikino Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2127 dalį dėl žemės sklypų Nr. 1266-4 (0,6534 ha) ribų, plotų pretendentei B. G. D. patvirtinimo; panaikino Tarnybos 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. 48S-505 dalį, kuria perduota neatlygintinai B. G. D. žemės sklypas Nr. 1266-4 (0,6534 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino niekine ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 12 d. B. G. D. ir V. G. sudarytą pirkimo–pardavimo sutarties (notarinis registro Nr. 1-6689) dalį dėl 0,6534 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo; taikė restituciją ir 0,6534 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) grąžino valstybei, o V. G. iš B. G. D. priteisė 3 000 Lt. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ likusią skundo dalį atmetė. Priteisė iš pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ atsakovės L. R. G. naudai 7,24 Eur žyminio mokesčio.

II.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ atstovas advokatas G. B. 2015 m. lapkričio 25 d. elektroninėmis ryšio priemonėmis pateikė prašymą priteisti pareiškėjui solidariai iš visų atsakovų 605 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalyse numatytas išlaidų atlyginimas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, ir prašė priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidų už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, veikdama kartu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vardu, pateikė atsiliepimą, prašydamas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš atsakovų ne daugiau nei po 60 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo manymu, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos lygiomis dalimis, o ne solidariai, kaip prašo pareiškėjas. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo pateikto procesinio dokumento parengimas nepareikalavo didelių laiko ir darbo sąnaudų, byla nėra sudėtinga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1315-492/2015 pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ atstovo advokato G. B. prašymą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjo naudai iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus, B. G. D. po 60,50 Eur, iš atsakovės L. R. G. 121 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Likusioje dalyje pareiškėjo atstovo advokato G. B. prašymą dėl išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teisėjų kolegija vertino, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patenkinta 50 procentų pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę į išlaidų atlyginimą, proporcingą patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje yra atstovavimo apeliacinės instancijos teisme sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir advokato G. B. kontoros (II t., b. l. 63). Kartu su prašymu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikta 2015 m. vasario 4 d. sąskaita faktūra AGB Nr. 1382, pagrindžianti patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurioje matyti, kad išlaidas sudaro procesinių dokumentų rengimas ir atstovavimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas užpraėjusį ketvirtį paskelbtas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, skaičiuojant nuo konkrečios teisinės paslaugos teikimo. Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir nurodė, kad pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2015 m. antro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 713,90 Eur.

Teisėjų kolegija rėmėsi Rekomendacijų 8.11 punktu ir darė išvadą, kad maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra 928,07 Eur (koeficientas 1,3 padaugintas iš 713,90 Eur vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, kuris galiojo 2015 m. antrą ketvirtį). Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija maksimalios priteistinos sumos, nurodytos Rekomendacijose. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, atsiliepimo į apeliacinius skundus apimtį, atsižvelgdama į patenkintų reikalavimų dalį, Rekomendacijų 2, 8.11 punktus, vadovaudamasi protingumo, proporcingumo principais, nurodė, jog pareiškėjui turi būti priteista 302,50 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma, padalinant ją iš atsakovų po lygiai, o iš atsakovės L. R. G. ir V. G., kurio teisių perėmėja ji yra, tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis.

III.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1315-492/2016.

Atsakovas paaiškina, kad Tarnyba yra valstybės institucija, turinti 50 teritorinių skyrių, neturinčių savarankiško teisinio subjektiškumo, todėl nėra atskiri juridiniai asmenys, galintys būti savarankiškais proceso dalyviais. Atsakovas pabrėžia, kad juridinio asmens filialas, neturintis juridinio asmens teisių, negali būti šalimi civiliniame procese. Atsakovas daro išvadą, kad teismas nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis juridinio asmens filialo (padalinio) statusą teisminiame bylos procese, neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-2254/2012, todėl nepagrįstai nusprendė priteisti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjui ne tik iš Tarnybos, bet ir iš Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismas neteisingai apskaičiavo maksimalią priteistiną užmokesčio sumą už advokato teiktas teisines paslaugas, tuo padarydamas esminį materialinės teisės normos pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 3 dalį, administracinių bylų, kurių proceso atnaujinimas pradėtas ir nebaigtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, proceso atnaujinimas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Vadovaujantis ABTĮ 158 straipsnio 2 dalimi, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Nagrinėjamu atveju atsakovo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1315-492/2015 paduotas nepraleidus ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, per kurį teismui gali būti paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (t. y. trijų mėnesių nuo tos dienos, kai prašymą padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas), nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kurioje prašoma atnaujinti procesą, priimta 2016 m. sausio 20 d., o į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi 2016 m. balandžio 6 d. (II t., b. l. 171).

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimas galimas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, t. y. tose, kuriose išspręsti materialiniai, o ne procesiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis nėra tas procesinis dokumentas, kuriuo yra išspręsta byla iš esmės, ir dėl kurio gali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo išspręstas teismo išlaidų atlyginimo klausimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-143-502/2015, 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-62-822/2015, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P662-30/2014).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentai susiję su procesinės, o ne su materialinės teisės normų taikymu, todėl negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1315-492/2015 pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ prašymą dėl išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Akvilegija“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui, B. G. D., L. R. G. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 2 notarų biuro notarui R. K. dėl sprendimų panaikinimo, sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                      Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas