Civilinė byla Nr. 2A-973-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29446-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus ir Liudos Uckienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1528-863/2017 pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Lazdijų rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Domėja“ ir V. L..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė N. L. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad atsakovė UAB „Būsto švara“ nepagrįstai reikalauja sumokėti 228,58 Eur skolos ir 46,80 Eur delspinigių už kamino remonto darbus; pripažinti, kad atsakovė sąmatoje nurodytus kamino remonto darbus atliko savo rizika, netinkamai vykdydama įsipareigojimus ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus; pripažinti, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytų kamino remonto darbų ir medžiagų kaina nepagrįsta ir per didelė; įpareigoti atsakovę išskaičiuoti iš mokesčių už paslaugas rodmenų ataskaitų (sąskaitų), pateiktų ieškovei už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. L. priklausantį butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nurodytas mokėjimo už kamino remonto darbus sumas ir nurodytus delspinigius; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad neginčija kamino remonto išlaidų, nes pati kreipėsi dėl šių darbų atlikimo, tačiau iki šiol negalėjo jų apmokėti, nes nežinojo, kokia už visus remonto darbus priskaičiuotų išlaidų dalis tenka būtent kamino remonto darbams. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad už kamino remonto darbus ji turėtų sumokėti 29,68 Eur, šia suma mažino ieškinio kainą, nes dėl jos jokių pretenzijų atsakovei neturi. Kitoje dalyje – dėl 220,48 Eur, ieškinį palaikė, nurodė, kad nesutinka mokėti atsakovei šios sumos, nes kitiems remonto darbams nedavė sutikimo, dėl šių remonto darbų nebuvo priimtas joks gyventojų sprendimas, o atlikti darbai buvo smulkaus remonto pobūdžio. Ieškovė nurodė neginčijanti atliktų darbų kainos, tačiau mano, kad atsakovė gyventojams paskirstė nepagrįstai didelę kainą, į kurią neteisėtai buvo įtrauktos bokštelio nuomos išlaidos bei atsakovės sutarčių administravimo mokestis. Ieškovės manymu, gyventojams turėjo būti paskirstyta rangovo sąmatoje nurodyta kaina, todėl ir tuo pagrindu nesutinka mokėti atsakovės jai paskaičiuoto mokesčio už remonto darbus.
3. Atsakovė UAB „Būsto švara“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso du bokšteliai, kurie yra naudojami administratoriaus funkcijoms vykdyti, taip pat kitoje atsakovės veikloje – valymo paslaugoms teikti. Šiuo atveju bokšteliai buvo išnuomoti remonto darbus atliekančiam rangovui, siekiant sumažinti rangos sutarties kainą. Pažymėjo, kad sutarčių administravimo mokestis yra nustatytas 2011 m. liepos 3 d. įsakymu ir yra naudojamas administratoriaus išlaidoms kompensuoti, atlieka kompensacinę kaip ir palūkanos funkciją, nes administratorius privalo atsiskaityti su rangovu iš karto po atliktų darbų atlikimo ir tam naudoja nuosavas lėšas, o gyventojai administratoriaus sumokėtas lėšas jam grąžina tik po kurio laiko. Nurodė, kad ieškovei už ginčo remontą paskaičiuotą 250,16 Eur sumą sudaro: 29,68 Eur už kamino remontą, 99,32 Eur už pastato išorinių tinkuotų paviršių atskirų vietų remontą, 1,91 Eur už atskirų vietų grebėstų iš lentų su tarpais pakeitimą, 9,84 Eur už karnizo pakalimą, 9,16 Eur už šlaitinių stogų vėjalenčių įrengimą, 7,21 Eur už karnizų ir vėjalenčių padengimą „Pinoteksu“, 20,01 Eur už šlaitinių stogų vėjalenčių įrengimą bei 51,45 Eur už bokštelių nuomą.

              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę perskaičiuoti ieškovei mokestį už UAB „Domėja“ 2015 m. lapkričio 13 d. Rangos sutarties pagrindu atliktus remonto darbus, pagal rangovo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje Serija DOM Nr. 0087 numatytą 1 098,68 Eur kainą; priteisė valstybei iš atsakovės 20 Eur žyminio mokesčio, 27 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 1 131,82 antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 13 d. atsakovė, veikdama kaip ginčo daugiabučio namo administratorius, sudarė su trečiuoju asmeniu UAB „Domėja“ rangos sutartį dėl daugiabučio namo statybos remonto darbų atlikimo.
6. Iš Statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodytų aplinkybių apie nesandarų dūmtraukį, pro kurį pavojingos dalelės galėjo patekti į gyvenamąsias patalpas, netinkamą stogo sutvarkymą ir iš viršaus trupančius cemento gabalus, bei liudytojo S. G. paaiškinimų apie fasado (cokolio) kritinę būklę teismas padarė išvadą, kad namas neatitiko esminių statinio naudojimo mechaninio atsparumo (STR 2.01.01 (1):2005) ir higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų (STR 2.01.01(3):1999 10.2 punktas), buvo nesaugus gyventojams, todėl ginčo remonto darbus atlikti atsakovė privalėjo kuo greitesniu laiku ir jų atlikimui neprivalėjo gauti gyventojų daugumos pritarimo, nes darbai buvo susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Atitinkamai ieškovė privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie minėtų darbų apmokėjimo.
7. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus (toliau – Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai), už nenumatytus darbus, kurie būtini pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apmokama pagal šių darbų faktines išlaidas ir atitinkamus mokestinius dokumentus. Iš byloje esančių remonto darbus atlikusio rangovo – UAB „Domėja“ parengtų dokumentų – Atliktų darbų akto Nr. 15-11-23-01 ir už darbus išrašytos PVM sąskaitos faktūros Serija DOM Nr. 0087 matyti, kad už atliktus ginčo remonto darbus turėjo būti sumokėta 1 098 Eur suma. Byloje liudytoju apklaustas UAB „Domėja“ darbuotojas S. G. patvirtino, jog būtent tokia kaina buvo sumokėta už Rangos sutartimi sulygtų darbų atlikimą. Tuo tarpu gyventojams atsakovė pateikė ne UAB „Domėja“ parengtą, o pačios parengtą sąmatą 1 700,45 Eur sumai. Sulyginus abi sąmatas matyti, kad atsakovės parengtoje sąmatoje ir UAB „Domėja“ sąmatoje sutampa visos atliktų darbų pozicijos, išskyrus vieną papildomą poziciją – bokštelio nuomos išlaidas, kurios nėra rangovo sąmatoje; tačiau atsakovės gyventojams parengtoje sąmatoje atliktų darbų kainos kiekvienoje pozicijoje yra 20 procentų didesnės, nei rangovo sąmatoje.
8. Teismas pabrėžė, kad administratoriaus teisės rinkti tam tikrus mokesčius iš gyventojų ir jų dydžiai yra reglamentuoti teisės aktų – patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimo tvarką nustato Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, kurių IV skyriuje nurodyta, kokius konkrečius mokesčius proporcingai patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai kas mėnesį apskaičiuoja administratorius ir kaip tie mokesčiai yra skaičiuojami. Minėtame skyriuje yra įtvirtintas bendras principas, kad kitų įmonių teikiamos paslaugos apmokamos pagal paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą kainą ir tarifą, t. y. pagal faktiškai patirtas išlaidas. Nei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, nei Lazdijų Rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai nenumato administratoriaus teisės rinkti papildomų – sutarčių administravimo ar kitaip įvardintų mokesčių, todėl atsižvelgdamas į tai, kad „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur), teismas konstatavo, jog atsakovė 20 procentų sutarčių administravimo mokestį gyventojams taikė neteisėtai.
9. Teismas taip pat sutiko su ieškovės pozicija, jog jai nekilo pareiga apmokėti atsakovės bokštelių nuomos išlaidų. Teismas nustatė, kad atsakovės ir UAB „Domėja“ Rangos sutarties 4.1.5. punkte šalys sulygo, kad rangovui nemokamai bus skirtas autobokštelis darbams atlikti. Tuo tarpu gyventojams atsakovė išrašė du Darbų atlikimo aktus dėl dviejų bokštelių 10 val. nuomos už bendrą 318,36 Eur sumą. Atsižvelgdamas į tai, jog kitų įmonių teikiamas paslaugas gyventojai apmoka pagal su tomis įmonėmis sudarytose sutartyse numatytas kainas (Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai IV skyrius), o su UAB „Domėja“ sudarytoje Rangos sutartyje numatyta, kad bokštelis (vienas) yra nuomojamas nemokamai, teismas konstatavo, jog atsakovė negalėjo įtraukti papildomų mokesčių į ginčo remontų sąmatą, nes UAB „Domėja“ tokių išlaidų nepatyrė ir jų apmokėti neprašė. Kartu teismas pažymėjo, jog tai nereiškia, kad atsakovė, kaip namo administratorė, pati negali teikti gyventojams jokių paslaugų ir už tai gauti atlyginimą. Tokią teisę atsakovei numato tiek Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai, tiek Lazdijų Rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, tačiau tokiu atveju, kai paslaugą teikia pats administratorius, už ją apmokama pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju bokštelio nuomos išlaidų jokio pagrindimo (kaip buvo nustatytas nuomos tarifas ir pan.) byloje nėra.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai paskaičiavo ieškovei mokestį už UAB „Domėja“ atliktą remontą, todėl ieškovei nekilo pareiga jo apmokėti, todėl ieškinys tenkintinas, įpareigojant atsakovę perskaičiuoti ieškovei tenkančią remonto išlaidų dalį nuo UAB „Domėja“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kainos – 1 098,68 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Būsto švara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, įpareigodamas atsakovę perskaičiuoti ieškovei mokestį už darbus pagal UAB „Dormėja“ pateiktą sąskaitą ir konstatuodamas, kad taip yra visiškai tenkinamas ieškinys, neturėjo tam jokio teisinio pagrindo, savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą bei pačios ieškovės reikalavimus, kuri iš esmės nesutiko mokėti už darbus. Taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 ir 265 straipsnių nuostatas, peržengė ieškovės pareikšto ieškinio ribas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Šis teismo pažeidimas turėjo įtakos ir netinkamam bylinėjimosi išlaidų paskirstymui, t. y. sąlygojo CPK 93 straipsnio pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad iš keturių ieškovės pareikštų reikalavimų teismas sprendimu patenkino iš dalies tik vieną – teismo sprendimu įpareigojus atsakovę perskaičiuoti ieškovei mokestį už darbus pagal UAB „Domėja“ sąskaitą, laikytina, kad atsakovė turėjo teisę iš ieškovės reikalauti 147,68 Eur sumokėjimo už darbus pagal UAB „Domėja“ sąskaitą, vadinasi, vienas iš ieškovės reikalavimų buvo patenkintas tik 35 proc. –, atitinkamai turėjo būti paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos.
2. Lazdijų rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 9 straipsnyje įtvirtintos teisės normos, kuriomis atsakovė privalo vadovautis teikdama administratoriaus paslaugas daugiabučiam namui, nenumato, kad kitas paslaugas (pavyzdžiui, bokštelio nuomos paslaugą, atliekant namo remonto darbus) atsakovė privalo teikti tik už kainą, iš anksto suderintą su gyventojais. Teismui sprendime konstatavus, kad darbai buvo susiję su privalomais statinių priežiūros ir naudojimo reikalavimais, kurių atlikimui nebūtinas išankstinis gyventojų sutikimas, priemonių šių darbų atlikimui nuoma taip pat neprivalo būti derinama su gyventojais iš anksto. Byloje nesant ginčo dėl fakto, kad darbų atlikimui buvo naudojamas atsakovės turtas – bokštelis, atsakovei pateikus įrodymus, kas sudaro bokštelio nuomos kainą, ieškovei neginčijant, kad nurodyta kaina yra nepagrįsta ar neatitinka rinkos kainų, teismas nepagrįstai sprendime konstatavo, kad bokštelio nuomos išlaidos negalėjo būti įtrauktos į darbų atlikimo sąmatą ir ieškovei nekyla pareiga už juos sumokėti.
3. Teisės aktuose nesant imperatyvaus draudimo namo administratoriui taikyti mokesčius už papildomas paslaugas, šiuo atveju – su kitais paslaugų tiekėjais sudarytų sutarčių administravimą, teismas nepagrįstai konstatavo, kad šis atsakovės taikomas mokestis už darbus buvo neteisėtas. Šio mokesčio teisėtumą 2017 m. liepos 24 d. vykusio teismo posėdžio metu patvirtino Lazdijų rajono savivaldybės, kuri atsakovę paskyrė daugiabučio namo administratoriumi, atstovas.
4. Atsakovė, sumokėdama už darbus iš savo lėšų, iš esmės savo sąnaudomis finansavo darbų atlikimą, taip pat atliko darbų priežiūrą, todėl patyrė sąnaudų, kurių atlyginimo išraiška ir apėmė 20 proc. mokestį už rangos sutarties su UAB „Domėja“ administravimą. Be to, atsakovė dar 2011 m. kovo 21 d. yra sudariusi kreditavimo sutartį, kuria iš esmės skolinosi iš banko pinigų tam, kad turėtų galimybę vykdydama administratoriaus funkcijas iš karto pagal sudarytas rangos sutartis atsiskaityti su rangovais. Taip užtikrinamas operatyvus būtinų darbų atlikimas, atsiskaitymas su rangovais iki lėšų surinkimo su gyventojais, bet tuo pačiu atsakovė yra priversta mokėti bankui palūkanas. Taigi numatytas sutarčių administravimo mokestis kompensuoja atsakovės patiriamas išlaidas darbus apmokant iš asmeninių lėšų.
5. Sprendimas dėl mokesčio už sutarčių administravimą taikymo priimtas dar 2011 metais, prieš atsakovę paskiriant daugiabučio namo administratoriumi. Šis taikomas mokestis buvo žinomas tiek savivaldybei, tiek gyventojams, todėl teisės aktuose esant įtvirtintai nuostatai, kad administratorius, be kitų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose numatytų mokesčių, apskaičiuoja mokesčius ir įmokas už kitas teiktas paslaugas, šis mokestis, priešingai nei konstatavo teismas, yra teisėtas, todėl pagrindo ieškovei jo nemokėti nėra.

12. Ieškovė N. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškinys iš esmės atitiko visus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl buvo priimtas nagrinėti. Ieškovė pateikė į bylą visus turimus įrodymus ir jais pagrindė ieškinio reikalavimus. Atsakovė nuo pat pradžių buvo atstovaujama profesionalaus atstovo ir turėjo visas galimybes tinkamai gintis nuo ieškinio. Dėl to nebuvo pažeistas atsakovo lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškė pagrindinį reikalavimą pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti 228,58 Eur skolą ir delspinigius už kamino remonto darbus, šį reikalavimą grindė įvairiomis įstatymo leidžiamomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas turėjo išnagrinėti ir įvertinti jos reikalavimo pagrįstumą visais faktiniais pagrindais ir taikytinų įstatymų požiūriu, ką ir padarė. Be to, visuotinai pripažįstama, kad teismas tam tikrais atvejais ne tik gali, bet ir privalo peržengti ieškinio ribas. Tokios šio principo ribos paprastai būna susijusios su būtinumu apsaugoti, apginti pamatines vertybes – viešąjį interesą, silpnesniosios šalies teises, teisėtus interesus bei lūkesčius ir pan. Teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
13. Trečiasis asmuo V. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisingas. Trečiasis asmuo sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais ir nurodo neįžvelgiantis jokio teisinio pagrindo teismo sprendimą keisti ar panaikinti, kaip apeliaciniu skundu to prašo atsakovė.
14. Trečiasis asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo sutinkantis su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais, kuriais vadovaujantis ieškinys buvo patenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).
16. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl daugiabučio namo buto savininko pareigos atsiskaityti su namo bendro naudojimo objektų administratoriumi už namo statybos remonto darbus.
17. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas apeliantę perskaičiuoti ieškovei mokestį už namo remonto darbus pagal rangovo pateiktą sąskaitą ir konstatuodamas, kad taip yra visiškai tenkinamas ieškinys, savo iniciatyva pakeitė ieškinio pagrindą bei dalyką ir tuo pažeidė CPK 263 bei 265 straipsnių nuostatas, kas taip pat lėmė netinkamą byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
18. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė: 1) pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai reikalauja sumokėti 228,58 Eur skolos ir 46,80 Eur delspinigių už kamino remonto darbus; 2) pripažinti, kad atsakovė sąmatoje nurodytus kamino remonto darbus atliko savo rizika, netinkamai vykdydama įsipareigojimus ir viršydama jai suteiktus įgaliojimus; 3) pripažinti, kad atsakovės pateiktoje sąmatoje nurodytų kamino remonto darbų ir medžiagų kaina nepagrįsta ir per didelė; 4) įpareigoti atsakovę išskaičiuoti iš mokesčių už paslaugas rodmenų ataskaitų (sąskaitų), pateiktų ieškovei nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., nurodytas mokėjimo už kamino remonto darbus sumas ir delspinigius.
19. Nors minėti ieškovės prašymai buvo suformuluoti kaip keturi atskiri ieškinio reikalavimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje buvo pareikštas tik vienas (pirmasis) savarankiškas ieškinio reikalavimus, kurį patenkinus ieškovei nekiltų pareiga mokėti apeliantei jos nurodytos sumos už ginčo remonto darbus, o likę prašymai pagal savo pobūdį buvo susiję su ieškinio faktiniu pagrindu (antrasis ir trečiasis reikalavimai) arba buvo išvestiniai (ketvirtasis reikalavimas).
20. Skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę perskaičiuoti ieškovei mokestį už namo remonto darbus pagal rangovo išrašytoje sąskaitoje nurodytą sumą. Apeliantė pripažįsta, kad tokio teismo sprendimo įvykdymas reikštų, kad ieškovė vietoje 228,58 Eur skolos turėtų sumokėti apeliantei 147,68 Eur sumą, taigi, faktiškai ieškovės ieškinys buvo iš dalies patenkintas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus ir pažeidė CPK 263 bei 265 straipsnių nuostatas.
21. Tačiau apeliantė yra teisi teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė byloje patenkintų (-o) ieškovės reikalavimų (-o) apimtį, kas nulėmė netinkamą byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
22. Apeliaciniame skunde apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad apeliantė nepagrįstai reikalauja iš ieškovės atlyginti bokštelių nuomos išlaidas ir sumokėti su darbų rangovu sudarytos sutarties administravimo mokestį.
23. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl bokštelių nuomos išlaidų atlyginimo, sprendė, kad tais atvejais, kai paslaugą teikia pats administratorius, už ją apmokama pagal patalpų savininkų sprendimu patvirtintą šios paslaugos sąmatą ir tarifą, o nagrinėjamu atveju jokio bokštelių nuomos išlaidų pagrindimo (kaip buvo nustatytas nuomos tarifas ir pan.) byloje nėra. Apeliantė tvirtina, kad Lazdijų rajono savivaldybės butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, kuriais apeliantė privalo vadovautis teikdama administravimo paslaugas, nenumatyta, kad kitas paslaugas (nagrinėjamu atveju – bokštelių nuomos) apeliantė privalo teikti tik už kainą, iš anksto suderintą su gyventojais.
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant, ar nagrinėjamu atveju ieškovei kyla pareiga atlyginti apeliantei bokštelių nuomos išlaidas, teisiškai reikšminga, ką nurodė ir pirmosios instancijos teismas, yra tai, kad statybos remonto darbų rangos sutartyje apeliantė įsipareigojo skirti bokštelį darbams atlikti nemokamai, todėl apeliantės pateiktuose darbų atlikimo aktuose esantis įrašas, kad bokštelio nuomos paslauga namo gyventojams yra teikiama pagal sutartį (1 t., b. l. 75-76), yra nepagrįstas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų suteikusi savarankišką bokštelių nuomos paslaugą namo gyventojams (o ne rangovui pagal rangos sutartį), todėl teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantė negalėjo įtraukti bokštelio nuomos išlaidų į ginčo remonto sąmatą.
25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad, Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatuose esant įtvirtintam bendrajam principui, kad kitų įmonių teikiamos paslaugos apmokamos pagal paslaugų pirkimo sutartyje nustatytą kainą, apeliantės reikalavimas daugiabučio namo gyventojams papildomai sumokėti 20 proc. sutarties administravimo mokestį yra neteisėtas. Nors apeliaciniame skunde apeliantė tvirtina, kad nurodytas mokestis kompensuoja apeliantės patiriamas išlaidas apmokant darbus iš asmeninių lėšų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad už teikiamas administravimo paslaugas daugiabučio namo gyventojai apeliantei kas mėnesį moka administravimo mokestį (administravimo išlaidas), kuris ir yra skirtas administratoriaus veiklos sąnaudoms padengti. Dėl šių priežasčių aplinkybės, susijusios su apeliantės apyvartinių lėšų finansavimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, ir apeliantės pateiktos kreditavimo sutarties, kaip teisiškai nereikšmingos, apeliacinės instancijos teismas nevertina.
26. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, bylos nagrinėjimo metu ieškovė sutiko su jai tenkančia 29,68 Eur kamino remonto darbų suma ir šia suma sumažino ieškinio reikalavimus, o dėl 220,48 Eur sumos ieškinį palaikė. Minėta, kad, įvykdžius teismo sprendimą, ieškovei už ginčo remonto darbus tektų sumokėti 147,68 Eur. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą šios aplinkybės neginčijo. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 33 proc. ((72,80 Eur x 100 proc.) / 220,48 Eur = 33 proc.), atitinkamai keistinas pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93, 96 straipsnis).
27. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės valstybės naudai priteisiama 6,60 Eur žyminio mokesčio ((20 Eur x 33 proc.) / 100 proc. = 6,60 Eur), 373,50 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų ((1 131,82 Eur x 33 proc.) / 100 proc. = 373,50 Eur) ir 8,91 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ((27 Eur x 33 proc.) / 100 proc. = 8,91 Eur) (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 368,51 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 916,90 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės ir (ar) fakto klausimai, ieškinio sumą, ir vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovei iš ieškovės priteisia 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
29. Atsakovės apeliacinis skundas dėl materialiųjų teisinių reikalavimų nebuvo patenkintas, todėl už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis atsakovei nepriteisiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 368,45 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas dėl procesinių teisinių aspektų (bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) buvo patenkintas, teismas mano, kad būtų teisinga priteisti atsakovei iš ieškovės 50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
31. Apeliacinės instancijos teisme ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteisiamos, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, antrinę teisinę pagalbą ieškovei suteikė (t. y. atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė) advokato padėjėja, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, rengimas procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2016).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, dalyje dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, priteisiant valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) 6,60 Eur (šešis eurus, 60 ct) žyminio mokesčio, 373,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt tris eurus, 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 8,91 Eur (aštuonis eurus, 91 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) iš ieškovės N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Eur (šimtą eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto švara“ (juridinio asmens kodas 165169682) iš ieškovės N. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Vilija Mikuckienė

Tomas Venckus

Liuda Uckienė