Civilinė byla Nr. e2-13166-1169/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08506-2023-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 29 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Kamintra“ ir ko, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, D. M..
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė L. C. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 780,35 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, dublike) nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje, Kryžiokų g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo D. M., įvažiavo į kelio ženklais nepaženklintą maždaug 1 m ilgio duobę kelio važiuojamojoje dalyje. Šio įvykio metu buvo pradurtos ieškovės automobilio padangos, sulankstytas ratlankis ir pažeista važiuoklė. Apie įvykį buvo informuota policija, į įvykio vietą buvo atvykęs policijos patrulių ekipažas, su kamera užfiksuota įvykio vieta. Dėl šio įvykio ieškovė buvo priversta įsigyti naujas automobilio padangas, užsakyti ratlankio lyginimo darbus, šarnyro remontą, taip pat turėjo atlikti automobilio ratų geometriją, todėl patyrė 780,35 Eur žalą. Kadangi automobilis buvo sugadintas vietinės reikšmės kelyje, o pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms ir pareiga užtikrinti kelio tinkamumą eismui numatyta kelio savininkui, ieškovė 2022 m. spalio mėnesį Vilniaus miesto savivaldybei pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo. Tačiau atsakovė pretenziją atsisakė tenkinti, motyvuodama tuo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 6 d. su UAB „Kamitra“ ir ko pasirašė sutartį dėl Šiaurinės Vilniaus miesto dalies, gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų, todėl rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoju ir įsipareigojo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Ieškovės teigimu, po atsakovės atsakymo ji kreipėsi su pretenzija į UAB „Kamitra“ ir ko, kuri taip pat atsisakė atlyginti nuostolius, motyvuodama, kad savivaldybės sprendimas dėl kelių valdymo teisės perdavimo šiai bendrovei nepriimtas, todėl negalima laikyti, kad valdymo teisė perėjo UAB „Kamitra“ ir ko. Pareiškėja nurodė, kad ji pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl nuostolių atlyginimo, tačiau atsakovė atsisakė pretenziją tenkinti, formaliai nurodydama, kad šį klausimą ieškovė turėtų spręsti teisme.
3. Ieškovė pažymėjo, kad nei atsakovė, nei UAB „Kamitra“ ir ko neginčijo žalos padarymo fakto, jos dydžio taip pat priežastinio ryšio, bet kilo ginčas dėl to, kas yra tinkamas subjektas atsakyti už padarytą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 2 dalį atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui. Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiškai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad ją savarankiškai įgyvendina kitas asmuo. Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta. Ieškovės nuomone, atsakovė nepaneigė prezumpcijos, kad ji yra gatvės, dėl kurios statybinio defekto ieškovei atsirado nuostoliai, savininkė, taip pat neįrodė, kad trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko perdavė ne tik statinio techninės priežiūros, bet ir jo valdymo teisę. Atsakovė klaidingai interpretuoja su UAB „Kamitra“ ir ko pasirašytos sutarties nuostatas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad ne vienoje byloje teismai konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama sutartį su UAB „Kamitra“ ir ko neperdavė jai Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatvių savarankiškos valdymo teisės, o buvo perduota tik statinio techninė priežiūra.
4. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovė, kaip Vilniaus miesto Šiaurinės dalies kelių valdytoja, laiku nesiėmusi priemonių dėl Kryžiokų g. esančios eismui pavojingos kelio duobės pažymėjimo ir remonto, atliko neteisėtus veiksmus savo neveikimu ir sudarė prielaidas žalai atsirasti. UAB „Kamitra“ ir ko neturi sutartyje įtvirtintos teisės pati nuspręsti, kurias kelių vietas remontuoti ir kada remontuoti, o tai išimtinai priklauso nuo Vilniaus miesto savivaldybės. Atsakovė nepateikė duomenų, kad UAB „Kamitra“ ir ko būtų pavedusi remontuoti Kryžiokų gatvėje esančias eismui pavojingas duobes. Pasak ieškovės, D. M. įvažiavus į niekuo nepažymėtą kelio duobę ir laukiant policijos pareigūnų, prie jo buvo priėję gretimo namo gyventojai, kurie tvirtino, kad jis ne pirmasis, kuris įvažiavo į šią duobę ir sugadino automobilį bei kad savivaldybei jau ne vieną sykį buvo rašyta prašant atkreipti į tai dėmesį ir imtis priemonių.
5. Ieškovė pabrėžė, kad eismo įvykis įvyko ne žiemos metu. Duobė niekaip nebuvo pažymėta, todėl vairuotojas negalėjo iš toliau matyti, kad kelyje yra eismui pavojinga duobė / kliūtis. Nėra jokių duomenų, kad automobilio vairuotojas būtų važiavęs nesaugiu greičiu (viršijęs leistiną greitį) ar pažeidęs kitas kelių eismo taisyklių (toliau – KET) vairuotojams nustatytas pareigas ir kad tai būtų buvusi esminė eismo įvykio kilimo priežastis. Atvykęs policijos ekipažas nekonstatavo jokių vairuotojo padarytų KET pažeidimų.
6. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime ir triplike prašė pakeisti atsakovę į UAB „Kamitra“ ir ko, ieškovės ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti arba sumažinti priteistinos žalos dydį.
7. Atsakovė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, triplike) nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų teikimu, o šiuo konkrečiu atveju – su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiūros ar remonto, o atlieka užsakovės pareigas ir paveda šiuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Taigi, jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą, savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta. Tam, kad konkretus subjektas būtų laikomas statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos (įskaitant kelius) valdytoju, jam pakanka daiktinės ar prievolių teisės pagrindu šiems objektams atlikti bent vieną iš nurodytų veiksmų, t. y. arba eksploatuoti, arba prižiūrėti, arba tvarkyti.
8. Atsakovės teigimu, ji 2020 m. su rangove UAB „Kamitra“ ir ko sudarė sutartį dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų. Minėtos sutarties 25.18 punkte rangovė įsipareigoja nuolat, be atskiro reikalavimo, vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną bei priežiūrą. Atsakovės nuomone, rangovė nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) valdytoja pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti užsakovui (Savivaldybei) ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Pasak atsakovės, sudarydama minėtą sutartį su UAB „Kamitra“ ir ko, ji turėjo tikslą perduoti gatvių valdymą savo srities profesionalams, įgalindama nurodytą bendrovę turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Atsakovės nuomone, sutartimi UAB „Kamitra“ ir ko prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnį statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „Kamitra“ ir ko privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. UAB „Kamitra“ ir ko įsipareigojo ne išimtinai laukti užsakovo nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai – imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „Kamitra“ ir ko galimai neatliko. Sutarties 34 punkto pagrindu UAB „Kamitra“ ir ko įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius atsakovei ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Atsakovės įsitikinimu, ji yra netinkama atsakovė šioje civilinėje byloje ir jai nekyla prievolė asmeniškai atsakyti už žalą, atsiradusią dėl kelio trūkumo.
9. Atsakovės nuomone, šiuo atveju nėra jos civilinės atsakomybės sąlygų. Vilniaus miesto savivaldybė tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo teigti esant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtiems veiksmams (ar neveikimui), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad nuostoliai turi būti realūs, atitikti protingumo ir teisingumo principus. Žalos dydis šioje byloje nėra tinkamai pagrįstas ir įrodytas, nes neatlikta žalos ekspertizė ir nenustatytos tikrosios gedimų priežastys. Byloje nėra jokių duomenų apie automobilio techninę būklę iki eismo įvykio, byloje iš esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad automobilio gedimai buvo sąlygoti būtent automobilio įvažiavimo į duobę. Šarnyro remontas yra eksploatacinė (techninė) dalis, kuri dėvisi automobilį eksploatuojant, todėl jos keitimas yra neišvengiamas. Į bylą nepateikta įvykio schema, kuri leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Iš pateiktų nuotraukų, matoma, jog pažeistas (nuleistas) tik 1 automobilio ratas, todėl nesuprantama, kodėl automobiliui buvo pirkta 4 vnt. padangų. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad eismo įvykis įvyko Kryžiokų g., pro minėtą gatvę pravažiuoja šimtai automobilių, tačiau tokio masto sugadinimai atsirado būtent ieškovei, be to, dokumentų patvirtinančių, jog vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių, ieškovė nepateikė. Ieškovės pateiktuose prieduose (sąskaitose faktūrose) nėra aišku, kokiam automobiliui yra atliekami darbai. Atsakovės manymu, vairuotojas būdamas atidus ir atsakingas turėjo visas galimybes išvengti eismo įvykio, todėl būtent jis ir yra atsakingas už žalą. Remiantis CK 6.282 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai paties nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
10. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko atsiliepime prašė ieškovės ieškinį tenkinti, esant įrodytam žalos dydžiui. UAB „Kamitra“ ir ko nurodė, kad atsakovė nėra perdavusi jai Kryžiokų gatvės valdymo, nes valdymo teisės perleidimo faktas nėra registruotas viešame registre, be to, Vilniaus miesto savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl kelių valdymo teisės perleidimo rangovei. Pagal CK 4.27 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Naujausioje teismų praktikoje taip pat suformuoti išaiškinimai, kad atsakovė, sudarydama sutartis su kitomis įmonėmis, neperleidžia joms kelių valdymo teisės išimtinai tik sutarties pagrindu. UAB „Kamitra“ ir ko teigimu, atsakovės minimos sutarties tikslas buvo suteikti atsakovės nuosavybės teise priklausančių kelių techninės priežiūros funkcijas, bet ne perduoti atitinkamų gatvių valdymą rangovui, nes vien nuoroda į CK 6.266 straipsnį nereiškia, kad tokiu būdu yra perduodama valdymo teisė. Sutarties nuostatos nesukuria kelių valdymo teisės perdavimo fakto. Tą taip pat patvirtina ir rangovės UAB „Kamitra“ ir ko priklausomumas nuo užsakovo (atsakovės) darbų vykdymo metu. Pagal sutarties 25.1 punktą gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų vykdymas vyksta ne rangovo, bet atsakovės, tikrojo kelių valdytojo, iniciatyva pagal rangovui teikiamą raštišką atsakovės užsakymą, tačiau UAB „Kamitra“ ir ko nėra gavusi jokio raštiško užsakymo dėl kelio duobės, esančios Kryžiokų g. (šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tvarkymo, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji netinkamai vykdo sutartį. Atsakovė yra vienintelė ir tikroji Šiaurinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos savininkė ir valdytoja, todėl yra atsakinga už žalos atlyginimą ieškovei.
11. Trečiasis asmuo UAB „Grinda“ atsiliepime prašė ieškovės ieškinį atmesti. UAB „Grinda“ nurodė, kad su ieškovės nurodytu žalos dydžiu nesutinka, nes ieškovė neįrodė prašomos priteisti žalos pagrįstumo. Trečiasis asmuo nurodo, kad vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino ar kelyje nėra kliūčių, nes iš byloje esančios medžiagos matyti, kad įvykio metu buvo žiemos metas, o vairuotojas elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, kadangi toliau važiavo nemažindamas greičio. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalimi, kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Šiuo atveju, nukentėjusiojo asmens veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis. Taip pat būtina išsiaiškinti ar kelyje esanti duobė galėjo sukelti eismo įvykį, kurio metu galėtų būti pilnai sugadintos visos ieškovės nurodytos automobilio dalys. UAB „Grinda“ papildomai nurodo, kad būtina atsakomybę įvertinti vadovaujantis deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis bei atkreipė dėmesį į tai, jog automobilių vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, jie privalo pasirinkti saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią, o jei stebėti kelio nėra galimybės, tai privalo nedelsiant sustoti, taigi darytina išvada, jog atsakovė yra atleistina nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio 1 dalies, 6.270 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
12. Trečiasis asmuo D. M. rašytinuose paaiškinimuose nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. vairavo ieškovei priklausantį automobilį ir Vilniuje, Kryžiokų g., šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepaženklintą maždaug 1 m ilgio duobę kelio važiuojamojoje dalyje. D. M. nurodo, kad automobiliu važiavo leistinu greičiu, tačiau ir taip važiuojant išvengti įvažiavimo į duobę nebuvo galimybių, nes jos iš toliau nesimatė, o įvažiavus į duobę buvo pradurtos automobilio padangos, sulankstyti ratlankiai ir pažeista jo važiuoklė. Iki įvykio automobilis buvo visiškai techniškai tvarkingas, be jokių gedimų, todėl trečiasis asmuo UAB „Grinda“ ir atsakovė nepagrįstai teigia, kad galimai buvo suremontuoti gedimai, nesusiję su byloje aptariamu įvykiu, kadangi jei automobilis butų su tokio pobūdžio gedimais iki įvykio, jo paprasčiausiai nebūtų įmanoma eksploatuoti, nors pats gedimų pobūdis (pradurtos padangos, sulankstyti ratlankiai, sugadintas šarnyras) rodo, kad gedimai atsirado nuo stipraus rato kontakto į kelyje esantį nelygumą. D. M. paaiškino, kad nors buvo pradurtos ne visos padangos, tačiau pakeistos yra visos keturios, nes nėra įmanoma surasti tokios pačios padangos, kuri būtų vienodai nusidėvėjusi, kaip ir likusios, o sumontavus kitokią padangą, kuri būtų skirtingai nusidėvėjusi, būtų nesaugu automobilį eksploatuoti, nes tokios padangos neužtikrintų vienodo sukibimo su kelio danga, automobilis ant kelio nebūtų stabilus. Dėl šios priežasties, paprastai yra keičiamos visos padangos, kurios yra vienodo nusidėvėjimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
13. Byloje nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas D. M., 2022 m. rugpjūčio 1 d. Vilniuje, Kryžiokų gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelyje buvusią duobę ir buvo apgadintas. Apie įvykį informuota policija.
14. Ieškovė 2022 m. spalio 6 d. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija nurodė, kad ieškovė dėl žalos atlyginimo turėtų kreiptis į UAB „Kamitra“ ir ko, nes minėta bendrovė sutarties su atsakove pagrindu yra laikoma gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės dalies valdytoja. Ieškovė 2022 m. lapkričio 25 d. pateikė pretenziją dėl 780,35 Eur žalos atlyginimo UAB „Kamitra“ ir ko, tačiau minėta bendrovė nurodė ieškovei, kad ši dėl nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją. 2023 m. vasario 3 d. ieškovė dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama kompensuoti 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykio metu patirtus nuostolius, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija pasiūlė ieškovei kreiptis į teismą.
Dėl tinkamo atsakovo byloje
15. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas) (CK 6.266 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio duobė yra kelio statybinės konstrukcijos trūkumas, t. y. statinio trūkumas, todėl atsakomybė už žalą, padarytą dėl netinkamos statinio būklės, jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016 18 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, kad ji yra kelio, esančio Kryžiokų g., Vilniuje, savininkė, taigi dėl šios aplinkybės ginčo nėra, tačiau atsakovė laikosi pozicijos, kad ji yra netinkama atsakovė, nes sutartimi šios gatvės valdymą yra perdavusi trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko, todėl pagal ieškinį turėtų atsakyti būtent UAB „Kamitra“ ir ko kaip statinio valdytoja.
17. Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovė) ir tiekėjų grupė UAB „Kamitra“ ir ko bei UAB „Grinda“ sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-115/20, kuria rangovas (UAB „Grinda“, UAB „Kamitra“ ir ko) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (Žirmūnų, Verkių, Antakalnio seniūnijos) (į kurią patenka ir Kryžiokų g.) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo sumokėti už faktiškai suteiktus darbus sutarties nustatyta tvarka. Sutarties 25.18 punkte šalys, be kita ko, susitarė, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir / ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tame pačiame sutarties punkte šalys taip pat susitarė, kad tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovės (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos), užsakovė savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui pagal sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovei sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.
18. Pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnis reglamentuoja tik statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę, bet nenustato valdymo teisės perdavimo taisyklių. Kilus ginčui dėl to, ar kelio (gatvės) savininko valdymo teisė buvo perduota kitam asmeniui ir todėl savininkui nekyla pareiga pagal CK 6.266 nuostatas civiline tvarka atsakyti už asmeniui padarytą turtinę žalą, būtina vertinti, ar faktinės aplinkybės, įvertintos savininko teises ir pareigas reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, leidžia daryti išvadą, kad savininkas perdavė valdymo teisę į kelią (gatvę).
19. Nuosavybės teisė pagal subjektus ir jų teisių turinį skirstoma į privačios ir viešosios nuosavybės teisę. Privačios ir viešosios nuosavybės teisės įgyvendinimas turi tam tikrų teisinio reguliavimo ypatumų. Viešosios nuosavybės teisinius santykius visų pirma reguliuoja viešosios teisės normos, o CK nuostatos taikomos tik tiek, kiek viešosios nuosavybės įgyvendinimo teisinių santykių nereguliuoja atitinkami įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis).
20. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo, kad Kryžiokų gatvės savininkė yra atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė. Taigi atsakovės, kaip viešojo subjekto, nuosavybės teisės įgyvendinimas visų pirma reglamentuojamas imperatyviųjų viešosios teisės normų.
21. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja: 1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą – įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas); 2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise; 3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJĮ 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJĮ 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJĮ 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtą ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, šių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJĮ 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punktą valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, viešosios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina VSĮ 48 straipsnio 2 dalyje.
22. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą perduoti Kryžiokų gatvės valdymą patikėjimo teise kitam subjektui.
23. VSĮ 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybių funkcijos pagal veiklos pobūdį skirstomos į vietos valdžios, viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų teikimo. Viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų pagal VSĮ 6 straipsnio 32 punktą yra savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikšmės kelių tąsa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiūros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiūros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte. Pagal VSĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktą savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo paslaugos.
24. Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad gatvių priežiūra yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobūdį laikytina viešosios paslaugos teikimu. Organizuodama šios viešosios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiūros) teikimą savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimą pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau viešosios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimą organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedūrų, numatytų viešosios teisės aktuose, būtų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui. Taigi, viešosios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiškų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims.
25. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, jog Vilniaus miesto savivaldybės taryba būtų priėmusi sprendimą, kuriuo būtų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti Kryžiokų gatvę, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama atsakove pagal ieškinį dėl gatvės trūkumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu. Kadangi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu, pirmiau aptarta sutarties 25.18 punkto nuostata, pagal kurią atsakovė laikoma Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (įskaitant Kryžiokų g.) valdytoja, laikytina neturinčia esminės teisinės reikšmės, sprendžiant dėl atsakovės kaip civilinės atsakomybės subjekto teisinio statuso, ir nesudaro pagrindo kitaip vertinti susiklosčiusią situaciją.
26. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-420-967/2022, pasisakydamas dėl tos pačios atsakovės su UAB „Kamitra“ ir ko bei UAB „Grinda“ sudarytos 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutarties sąlygų konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybė, sudarydama 2020 m. rugpjūčio 6 d. sutartį, neperdavė UAB „Kamitra“ ir ko gatvių savarankiško valdymo teisės. Sutartimi UAB „Kamitra“ ir ko buvo perduota iš esmės tik statinio techninė priežiūra, veikiant pagal užsakovo nurodymus.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
27. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintas griežtosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas reiškia, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje aiškindamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009).
28. Šiuo atveju nustatyta, kad atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį tenka atsakovei kaip kelio, esančio Kryžiokų g., Vilniuje, savininkei ir valdytojai. Ieškovė pateikė į bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2022 m. rugsėjo 15 d. raštą, kuriame pateikta informacija patvirtina, kad 2022 m. rugpjūčio 1 d. Kryžiokų g., Vilniuje, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į duobę ir pradūrė dvi padangas. Į bylą taip pat pateiktos įvykio nuotraukos, kuriose užfiksuota duobė ir jos vieta, atvykusi policija, prakiurusi automobilio padanga. Teismo vertinimu, nurodyti įrodymai patvirtina gatvės trūkumo – duobės gatvės važiuojamoje dalyje ir įvykio, kurio metu ieškovės automobilis įvažiavo į minėtą duobę, faktą.
29. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
30. Ieškovė nurodo, kad dėl 2022 m. rugpjūčio 1 d. įvykio ji patyrė 780,35 Eur žalą, nes buvo priversta įsigyti naujas automobilio padangas, užsakyti ratlankio lyginimo darbus, šarnyro remontą, taip pat turėjo atlikti automobilio ratų geometriją.
31. Tiek vyriausiojo policijos komisariato pateikta informacija, tiek pačios ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės automobiliui įvažiavus į duobę, buvo pradurtos tik 2 padangos, tačiau ieškovė į priteistinos žalos dydį įtraukia išlaidas už 4 padangas. Kaip paaiškino automobilį įvykio metu vairavęs D. M., nors buvo pradurtos ne visos padangos, tačiau pakeistos yra visos keturios dėl saugumo, nes sumontavus skirtingo nusidėvėjimo padangas, būtų nesaugu automobilį eksploatuoti dėl nevienodo sukibimo su kelio danga. Teismas neturi pagrindo abejoti tokiais trečiojo asmens paaiškinimais. Taigi, nors įvykio metu buvo pradurtos tik 2 automobilio padangos, tačiau likusios dvi padangos taip pat turėjo būti pakeistos dėl saugumo reikalavimų, todėl visų 4 padangų keitimas, teismo vertinimu, yra priežastiniu ryšiu susijęs su įvykiu Kryžiokų g., todėl atsakovė turi atlygini su tuo susijusią žalą.
32. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 678 Eur išlaidas už 4 padangas, ratų nuėmimą, permontavimą ir balansavimą, 2 ratlankių išlyginimą, taip pat išleido 42,35 Eur už ratų geometriją. Teismo vertinimu, nurodyti darbai yra neišvengiamai susiję su padangų keitimu ir automobilio būklės atstatymu į padėtį, buvusią iki įvažiavimo į duobę, todėl ieškovė pagrįstai iš atsakovės reikalauja 720,35 Eur žalos atlyginimo. Tačiau teismas laiko neįrodytomis 60 Eur išlaidas šarnyro remontui. Nors šarnyro pažeidimai yra būdingi automobiliui įvažiavus į duobę, tačiau šiuo atveju į bylą nepateikti įrodymai, kad 2022 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaita faktūra serija GR Nr. 63 už 60 Eur yra faktiškai apmokėta, be to, minėta sąskaita išrašyta ne ieškovei, o trečiajam asmeniui.
33. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad jie patvirtina ieškovės automobilio apgadinimus ir jų priežastinį ryšį su automobilio įvažiavimu į duobę Kryžiokų g., todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 720,35 Eur žalos atlyginimą pripažintinas įrodytu. Atsakovė ar UAB „Grinda“, prašančios atmesti ieškovė ieškinį, jokių savo skaičiavimų, galinčių paneigti ieškovės duomenis, nepateikia.
Dėl vairuotojo kaltės
34. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020). Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikšminga yra tai, ar nukentėjusysis sąmoningai neatsižvelgė į tam tikrą riziką, apie kurią buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) ją esant.
35. Civilinių bylų procese taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, įpareigojanti šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti ieškovės automobilį vairavusio D. M. didelį neatsargumą. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Grinda“ neįrodė, kad D. M. būtų elgęsis nerūpestingai, o samprotavimai apie galimai pažeistas kelių eismo taisykles paremti tik prielaidomis. Pažymėtina, kad į įvykio vietą buvo atvykusi policija, tačiau jokių duomenų, kad būtų užfiksuotas KET pažeidimas byloje nėra, be to, priešingai nei teigia UAB „Grinda“, ieškovės automobilis į duobę įvažiavo ne žiemą, o vasaros metu.
36. Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. Reiškiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo išvadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės ir trečiojo asmens argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas atmesti ieškinį arba sumažinti prašomos priteisti žalos atlyginimą dėl paties vairuotojo kaltės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisiamas 720,35 Eur nuostolių atlyginimas. Be to, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 720,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
38. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 79 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 straipsnis).
39. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 455,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminis mokestis ir 435,60 Eur už ieškinio ir dubliko parengimą), trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko – 544,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (už suteiktas teisines paslaugas). Teismo vertinimu, ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio pagrindu apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl gali būti atlyginamos.
40. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas 92,31 proc., ieškovei iš atsakovės priteistinas 420,56 Eur (455,60 Eur x 92,31 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Trečiasis asmuo UAB „Kamitra“ ir ko iš esmės palaikė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo, tačiau nurodė, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas tik įrodžius žalos dydį. Įvertinus tokią trečiojo asmens poziciją, darytina išvada, kad trečiajam asmeniui 92,31 proc. bylinėjimosi išlaidų, t. y. 502,63 Eur turi atlyginti atsakovė, o likusią dalį – 41,87 Eur – ieškovė.
41. Byloje patirta 26,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporciją, darytina išvada, kad 24,52 Eur šių išlaidų valstybei turi atlyginti atsakovė. Ieškovei tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis neviršija 5 Eur, todėl valstybei nepriteistina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 720,35 Eur (septynių šimtų dvidešimt eurų 35 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (720,35 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 420,56 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko (j. a. k. 126247592) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 502,63 Eur (penkių šimtų dviejų eurų 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Kamitra“ ir ko (j. a. k. 126247592) iš ieškovės L. C. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41,87 Eur (keturiasdešimt vieno euro 87 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 26,56 Eur (dvidešimt šešių eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Marija Vaičiūnaitė