Civilinė byla Nr. e2A-678-856/2021

                                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01252-2021-7

                        Procesinio sprendimo kategorijos 1.3.2.9.10;

                        1.3.2.9.10.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.3.1.18.2;

                        3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3605-291/2021 pagal ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos bei kitų išmokų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas (duomenys neskelbtini) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir ŠRATC) direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant (duomenys neskelbtini) į buvusį darbą; pripažinti (duomenys neskelbtini) ir ŠRATC (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktą teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną; įpareigoti ŠRATC per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti naują pranešimą (2-SD forma) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodra) nurodant (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą – Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, bei pateikti (duomenys neskelbtini) šio įpareigojimo įvykdymą įrodančius dokumentus; (duomenys neskelbtini) iš ŠRATC, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), priteisti: vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos, 5 386,68 Eur (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją, 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą bei patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas P. Ž. priimtas vykdyti atsakovės (duomenys neskelbtini) pareigas. Nuo 2020 m. kovo 14 d., ŠRATC dalininkams nusprendus, ieškovas paskirtas eiti ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigas ((duomenys neskelbtini) statusas ((duomenys neskelbtini) pasikeitimas) oficialiai 2020 m. kovo 31 d. įregistruotas viešajame Juridinių asmenų registre). Nuo (duomenys neskelbtini) ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti naujai išrinktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ieškovas liko vykdyti (duomenys neskelbtini)pareigų.

3.       Ieškovas, suvokdamas, jog jam yra daromas spaudimas ir tai, kad toliau bus sudarytos nenormalios bei nepalankios sąlygos dirbti, pateikė prašymą nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu. 2020 m. gruodžio 10 d. ŠRATC direktorius priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovą iš darbo atleido DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, t. y. dėl darbo metu ar darbo vietoje padarytos nusikaltimo požymių turinčios veikos (DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktas). Įsakyme minimi 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 10 d. išvados ieškovui nebuvo pateiktos, su jų turiniu jis nesupažindintas, dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų teiginių atsakovė nereikalavo ieškovo pateikti paaiškinimų, nors jais motyvuojamas Įsakymas.

4.       Atsakovė nurodė, jog yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau ši aplinkybė savaime nepagrindžia, kad ieškovas padarė kokį tai šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Ieškovui nėra pareikšti jokie įtarimai/kaltinimai. Atsakovė ikiteisminio tyrimo įstaigai nepateikė jokių objektyviai pagrįstų įrodymų, o tik savo versijas, pagrįstas prielaidomis, bei prašė nustatyti buvo ar ne nusikalstamos veikos požymiai. Tačiau darbuotojo atleidimą iš darbo už darbo pareigų šiurkštų pažeidimą galima laikyti pagrįstu ir teisėtu tik tuo atveju, kuomet nelieka jokių pagrįstų abejonių, kad būtent tas darbuotojas padarė nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus. Šiuo atveju, ne tik abejonės, bet ir aiškūs, objektyviai patikrintini rašytiniai įrodymai paneigia atsakovės prielaidas dėl ieškovo veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių, padarymo. Visi atsakovės kaltinimai ieškovui pagrįsti vien tik tiesiogiai pavaldžių trijų darbuotojų surašytais tarnybiniais pranešimais, nepateikiant jokių įrodymų, leidžiančių objektyviai patikrinti pranešimuose nurodytas aplinkybes.

5.       Ieškovas prašė netaikyti DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeistų teisių gynimo būdo, t. y. grąžinimo į darbą, nes būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl prašoma tik atsakovės veiksmų neteisėtumo pripažinimo bei atitinkamų piniginių reikalavimų patenkinimo.

6.       Ieškovą ir atsakovę darbo santykiai siejo nuo (duomenys neskelbtini) iki jų nutraukimo 2020 m. gruodžio 10 d., t. y. daugiau kaip ketverius metus, todėl, atsižvelgiant į tai, ieškovas prašė iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą bei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

7.       Ieškovo nuomone, pagal turimus atlyginimų (atsiskaitymų) lapelius, o taip pat atsakovės pateiktą pažymą dėl vidutinio darbo užmokesčio apskaičiuojant prašomą priteisti VDU už priverstinę pravaikštą, taikytinas 126,27 Eur vidutinis darbo dienos užmokesčio dydis už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną. Šis dydis fiksuotas būtent skaičiuojant pagal trijų mėnesių - prieš ieškovo nušalinimą ir atleidimą iš darbo, atlyginimo duomenis. Tie patys duomenys naudotini ir apskaičiuojant prašomą priteisti 2 VDU kompensaciją, t. y. atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 2020 metų rugpjūčio – spalio mėnesiais dirbo 64 darbo dienas, vieno mėnesio darbo dienų vidurkis būtų 21,33 darbo dienų (64 d. d./3 mėn.), todėl VDU gaunasi 2 693,34 Eur (126,27 Eur  x 21,33 d. d.), o 2 VDU kompensacija būtų lygi 5 386,68 Eur (2693,34 Eur x 2) sumai.

8.       Ieškovas taip pat prašė priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą, kuri pasireiškia tuo, jog dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirti neigiami dvasiniai išgyvenimai ir įtampa bei nepatogumai. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovą iš darbo atleido jį apkaltinus padarius nusikaltimo požymių turinčią veiklą, tačiau atsakovė nei konkrečiai sugebėjo įvardinti tą veiklą, nei nurodyti, kokio dydžio žala ir kaip konkrečiai padaryta toji žala atsakovei. Žinia apie atleidimą iš darbo ieškovui buvo visiškai netikėta, sukėlė šoką dėl faktiškai patirto pažeminimo. Neigiamos emocijos ir dvasiniai išgyvenimai nesibaigia iki šiol. Vargu ar galima tikėtis teigiamų perspektyvų ateityje „turint žymą“ dėl atleidimo už nusikaltimo požymių turinčios veikos padarymą. Iki šiol šeimos nariams, artimiesiems ir draugams ieškovas yra priverstas aiškintis, jog nėra nusikaltėlis. Patiriami nepatogumai siekiant apginti pažeistas teises, t. y. leidžiamas laikas teisinėms konsultacijoms, dokumentų rinkimui.

9.       Atsakovė ŠRATC su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas pažeidė esmines pareigas, sukėlė itin didelę žalą atsakovei, elgėsi abejingai padarytų pažeidimų atžvilgiu, stengėsi juos nuslėpti, o atsakovė, laikydamasi DK 58 straipsnio 4 ir 6 dalyse numatytų procedūrinių reikalavimų, tinkamai ištyrė pažeidimą ir suteikė galimybę ieškovui pasiaiškinti, todėl ieškovo atleidimą iš pareigų dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimų laiko adekvačia ir proporcinga priemone. Ieškovas atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. DK 58 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, 3 dalyje vienu iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų, galinčių būti priežastimi nutraukti darbo sutartį, įvardyta darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika. Taigi, DK įtvirtinta galimybė nutraukti darbo sutartį, jeigu darbdavys konkretaus darbuotojo veiksmuose įžvelgia nusikalstamos veikos požymių net nesant darbuotojui pareikštų baudžiamojo proceso normų nustatyta tvarka įtarimų, nesant įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio. Atsakovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą, 2020 m. gruodžio 23 d. buvo gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Buvo pagrįstai konstatuota, kad ieškovo neteisėti veiksmai yra tokie, kuriais buvo šiurkščiai pažeistos darbuotojo darbo pareigos ir šiame kontekste ypatingai pabrėžiant, kad ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), ėjo atsakingas vadovaujančias pareigas. Ieškovas turėjo veikti išimtinai įstaigos interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė pagrindines savo pareigas ir esminius darbdavio interesus, piktnaudžiavo padėtimi, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus bei pažeistų reikalavimų pobūdį ir mastą. Ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, nevykdė griežtos projektų kontrolės, nenustatė ir nepranešė apie sutarties vykdymo žymius pasikeitimus, nesiekė išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių taip kinta išgarinamo svorio dydis, galimai siekė gauti neteisėtų pajamų, įvykdė veikas, nesuderinamas su vykdomomis darbo funkcijomis, turinčias sukčiavimo, dokumentų klastojimo požymių, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, šiais veiksmais padarė žalą bendrovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino - panaikino VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant (duomenys neskelbtini) į buvusį darbą; pripažino (duomenys neskelbtini) ir ŠRATC (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktą teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną, įpareigojo atsakovę per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pateikti naują pranešimą (2-SD forma) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodra) nurodant (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo pagrindą – DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalis, bei pateikti (duomenys neskelbtini) šio įpareigojimo įvykdymą įrodančius dokumentus; iš atsakovės priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur už kiekvieną darbo dieną ir laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė); iš atsakovės priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, skaičiuojant proporcingai vienos darbo dienos vidutinį darbo užmokesčio dydį 126,27 Eur  už kiekvieną darbo dieną ir laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2020 m. gruodžio 10 d.) iki sprendimo įvykdymo dienos; iš atsakovės priteisė ieškovui 5 386,68 Eur (dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio) kompensaciją; iš atsakovės priteisė ieškovui 2 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą; iš atsakovės priteisė ieškovui 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės 693 Eur žyminio mokesčio valstybei.

11.       Teismas

12.       Teismas

13.       Teismas

14.       Teismas

15.       Teismas

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė ŠRATC prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.       Pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindė tik tuo, kad jam tariamai nebuvo tiksliai nurodyta, kokie jo neteisėti veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštūs pažeidimai, o atsakovė tariamai rėmėsi tik prielaidomis. Teismas nepateikė jokių motyvų, dėl kurių būtų galimą daryti tokią išvadą, teismo sprendimas priimtas ignoruojant esmines faktines bylos aplinkybes, nurodytas atsiliepime į ieškinį, ieškovo eitų darbo funkcijų ypatumus ir svarbą, atsakovės esminius interesus, kuriuos ieškovas šiurkščiai pažeidė.

16.2.       Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2020 m. gruodžio 23 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, patvirtina, kad yra pagrįstų įtarimų, jog ieškovo veiksmais buvo padarytos priešingos teisei veikos, be kita ko, ieškovui yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas, o tai reiškia, kad specialusis liudytojas, kitaip nei liudytojas, duoda parodymus ne apie kito asmens galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką.

16.3.       Teismas

16.4.       Ieškovas, eidamas vadovaujančias pareigas, duodavo nurodymus darbuotojams neatsakingai vykdyti jų funkcijas - neprižiūrėti UAB „NEG Recycling“ veiklos, nesinaudoti sutartinėmis teisėmis kontroliuoti UAB „NEG Recycling“ veiklą. Tokie nurodymai darbuotojams yra ieškovo darbo pareigų pažeidimas. Šiuo metu ŠRATC ir bylinėjasi su UAB „NEG Recycling“ dėl to, kad UAB „NEG Recycling“ nesudaro galimybių tikrinti jų veiklos ir, atsakovės įsitikinimu, egzistuoja eilė pažeidimų, kuriuos ieškovas siekė nuslėpti. Taigi, yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir bendrovės patirtų neigiamų pasekmių, tačiau teismas nepagrįstai ignoravo šias aplinkybes.

16.5.       Ieškovas turėjo veikti išimtinai bendrovės interesais, veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, tačiau taip nesielgė, pažeidė pagrindines savo pareigas ir esminius bendrovės interesus, piktnaudžiavo padėtimi, todėl ieškovo padaryti darbo pareigų pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs atsižvelgiant ir į ieškovo darbo pobūdį, taikytinus aukštesnius standartus ir pažeistų reikalavimų pobūdį bei mastą. Atsakovė ypač akcentavo ieškovo vadovaujamų pareigų specifiškumą, tačiau teismas į šiuos atsakovės argumentus nepagrįstai ir visiškai neatsižvelgė.

16.6.       Dėl tokių ieškovo veiksmų (ir neveikimo), kuriais ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini), pažeidė jam nustatytas esmines pareigas, atsakovė pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti ieškovu. Ieškovo pareigos yra atsakingos, įstaigos veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra besąlygiškai reikšmingas. Tad atsakovė dėl nustatytų pažeidimų prarado pasitikėjimą ieškovu toliau eiti pareigas, dėl ko ieškovo pažeidimai pagrįstai pripažintini kaip šiurkštūs.

16.7.       Teismas

16.8.       Nesutinka su teismo motyvais, kad sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo negalėjo būti priimtas praėjus tik trims dienoms po kreipimosi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kadangi jau iki kreipimosi atsakovė buvo tvirtai įsitikinusi dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir ieškovo darbo pareigų pažeidimo aplinkybės buvo tiriamos mėnesį laiko. Pagal kasacinio teismo praktiką darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius. O šiuo atveju ne tik kad atsakovė buvo įsitikinusi dėl darbo pareigų pažeidimo, bet net ir kreipėsi į atitinkamą instituciją dėl galimai padarytos nusikalstamos veiklos atlikimo. 

16.9.       Darbo santykių eigoje tarnybiniai pranešimai yra laikomi dokumentais, kurie skirti vadovui, kuriais pranešama apie įvykį, susijusį su tarnybinį pranešimą rašančiojo pareigybe. Vadovas, gavęs tarnybinius pranešimus, įvertinęs jų turinį, jau turėjo pirminį įsitikinimą dėl ieškovo veiksmų, tačiau laikydamasis DK reikalavimų kreipėsi į ieškovą dėl paaiškinimų pateikimo. Ieškovui buvo suteikta galimybė pateikti savo įvykių versiją, tačiau ieškovas tokia galimybe nepasinaudojo. Akivaizdu, kad reikalavime pasiaiškinti aiškiai yra nurodytos aplinkybės ir galimo dokumentų klastojimo, netinkamo įstaigos finansų panaudojimo, dėl kurių teisėtumo atsakovei kilo įtarimai, o sprendime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodomi tik tie darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus, priešingai nei nurodė ieškovas ieškinyje ir teismas dėl to nepasisakė.

16.10.       Iš Įsakymo turinio akivaizdu, kad jis atitinka visus jam keliamus reikalavimus, t. y. išvardinta, kokie ieškovo veiksmai vertinti kaip šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai, atitinkamai nurodant DK normas bei paskutinę jo darbo dieną.

16.11.       Nesutinka su sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad ieškovui buvo apribota informacija, nepateikta informacija apie parašytus tarnybinius pranešimus, ieškovas neturėjo galimybės gintis, kadangi tarnybiniai pranešimai nėra skirti darbuotojui, dėl kurio veiksmų yra teikiami vadovybei, o atitinkamai ieškovas turėjo galimybę pateikti išsamius paaiškinimus atsakydamas į reikalavimus pasiaiškinti, tačiau to nepadarė.

16.12.       Nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad atsakovė ieškovą iš darbo atleido jį apkaltinus padarius nusikaltimo požymių turinčią veiklą, tačiau atsakovė nei konkrečiai sugebėjo įvardinti, nei nurodė, kokio tai dydžio žala. Atsakovė, kreipdamasi į ikiteisminio tyrimo instituciją, neturi pareigos ir kompetencijos vertinti galimai padarytą nusikalstamą veiką BK atžvilgiu, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo institucijos kompetencija.

16.13.       Vien atleidimo iš darbo faktas nesuponuoja, jog darbuotojui yra padaryta neturtinė žala. Ieškovas iki sprendimo atleisti jį iš pareigų žinojo, kokiais pažeidimais yra įtariamas, kadangi buvo prašoma dėl ieškovo veiksmų pateikti paaiškinimus, todėl atleidimas iš darbo jam neturėjo būti visiškai netikėtas, o tuo labiau ieškovas pats ketino nutraukti darbo sutartį savo noru, galimai siekdamas išvengti atleidimo dėl jo kaltės. Teismas, priimdamas sprendimą, nevertino aplinkybės, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų neturtinės žalos priteisimui, t. y. nepateikė įrodymų, kad jis būtų patyręs neturtinę žalą, kad tokią žalą patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. Ž. prašo         atsisakyti priimti atsakovės teikiamus papildomus įrodymus, o nusprendus juos priimti, kartu priimti ir ieškovo teikiamą rašytinį paaiškinimą, atmesti atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovui priteisti 850 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

17.1.       Atsakovė nepagrįstai sureikšmina ieškovui suteikto specialiojo liudytojo statuso aplinkybę. Specialiojo liudytojo statuso aplinkybė niekaip neįrodo ieškovo veikos turinčios nusikaltimo požymių. Ieškovui ir nepareikšti jokie įtarimai ar kaltinimai, nors ikiteisminis tyrimas tęsiasi bemaž metus.

17.2.       Be ikiteisminio tyrimo, darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką, privalo iš esmės tokia pat apimtimi, kokią numato baudžiamasis procesas, sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę. ŠRATC (duomenys neskelbtini), iškėlęs versijas apie neva tai pažeidimus atliekų tvarkymo procese ir kaltindamas ieškovą, remiasi tik tiesiogiai tame procese dalyvaujančių darbuotojų, kurie patys ir yra atsakingi už patikrinimus/priežiūrą/kontrolę ir t. t., pranešimais.

17.3.       Atsakovė tik cituoja pasirinktas darbuotojų tarnybinių pranešimų dalis, dėl jose nurodytų aplinkybių ieškovui nebuvo pateikti reikalavimai pasiaiškinti; pranešimuose nėra kalbama apie konkrečius ieškovo darbo pareigų pažeidimus; pranešimai savaime nereiškia aplinkybes įrodančiais įrodymais; pranešimai surašyti naujojo ŠRATC vadovo iniciatyvia; pranešimai ir ŠRATC vadovo kaltinimai ieškovui grįsti subjektyviais samprotavimais, prielaidomis grįstomis versijomis, o ne objektyviai pagrįstais įrodymais.

17.4.       Ieškovas jokiam darbuotojui nėra davęs nurodymų neatsakingai vykdyti funkcijas ar elgtis neteisėtai, aplaidžiai ar pan. Ta aplinkybė, jog šiuo metu ŠRATC ir UAB „NEG Recycling“ bylinėjasi, niekaip neįrodo ieškovo veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

17.5.       Ieškovas atleistas ne iš vadovaujamų pareigų, o iš (duomenys neskelbtini)pareigų. Atleidimo momentu ieškovas nevadovavo ŠRATC ir (ar) kokiam kitam struktūriniam padaliniui. Vien tai, kad ieškovo pavaldume buvo keletas darbuotojų, nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu taikytini juridinio asmens vadovui taikytini standartai, įskaitant galimybę atleisti iš pareigų vien tik praradus pasitikėjimą. Atsakovė, tik ginčui persikėlus į teismą, teikė nuorodas į ŠRATC (duomenys neskelbtini)pareigybinius nuostatus, tačiau apie juos nieko nėra nei Įsakyme, nei reikalavimuose pasiaiškinti.

17.6.       Ieškovas į visus atsakovės pateiktus reikalavimus pasiaiškinti išsamiai ir aiškiai atsakė rašytiniuose paaiškinimuose. Pačios atsakovės reikalavimai pasiaiškinti formuluoti ydingai, nenurodant, kokį konkretų darbo pareigų pažeidimą ieškovas padarė. Vien tai, kad atsakovei yra nepriimtini ieškovo atsakymai, nereiškia, jog jų nėra ir (ar) kad nebendradarbiaujama, o tai, kad darbuotojas „neprisipažįsta“ padaręs darbdavio įsivaizduojamo pažeidimo, irgi jokiu būdu negali būti traktuojama to įsivaizduojamo pažeidimo padarymu.

17.7.       Atsakovė iškraipo ieškovo atsakymus į reikalavimus pasiaiškinti. Ieškovas niekuomet nesutiko ir kategoriškai neigė bet kokias atsakovės prielaidas apie neva tai neteisėtų nurodymų davimą darbuotojams.

17.8.       Akivaizdžiai nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys atsakovės teiginiai neva tai atsakovės Įsakyme atleisti iš darbo nurodomi tik tie darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių ieškovui buvo sudaryta galimybė pasiaiškinti. Įsakyme nurodomi darbuotojų tarnybiniai pranešimai ir išvada, kurių ieškovas nebuvo gavęs ir dėl jų turinio net neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų.

17.9.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo visas sąlygas neturtinei žalai atlyginti, objektyviai ir tinkamai įvertino (nustatė) atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

18.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

19.       Apeliantė ŠRATC su apeliaciniu skundu prašo priimti papildomus įrodymus: 2021 m. rugpjūčio 3 d. leidimą naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą, 2021 m. birželio 15-17 d. M. A. apklausos protokolą, 2021 m. birželio 15-17 d. V. M. apklausos protokolą, 2021 m. sausio 14 d. I. G. apklausos protokolą, 2021 m. sausio 18 d. L. B. apklausos protokolą, 2021 m. sausio 18 d. T. B. apklausos protokolą, 2021 m. sausio 19 d. V. Š. apklausos protokolą, 2021 m. kovo 16 d. I. P. apklausos protokolą, 2021 m. kovo 19 d. L. S. apklausos protokolą, 2021 m. kovo 22 d. K. R. apklausos protokolą, 2021 m. balandžio 7 d. M. A. papildomos apklausos protokolą, 2021 m. vasario 3 d. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus nutarimą. Nurodo, kad šių bylai svarbių dokumentų neturėjo galimybės pateikti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, kadangi tik 2021 m. rugpjūčio 3 d. gavo leidimą naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą.

20.       Ieškovas P. Ž. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad jeigu teismas spręstų priimti atsakovės teikiamus papildomus įrodymus, ieškovas prašo kartu priimti ieškovo teikiamą rašytinį paaiškinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Pažymėjo, kad šiuo paaiškinimu ieškovas išdėstė iš esmės tuos pačius argumentus ir paaiškinimus, kuriuos nuosekliai dėsto nuo pačios pirmos dienos teikdamas paaiškinimus ŠRATC bei gindamas savo pažeistas teises teisme.

21.       Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).

22.       Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

23.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors atsakovė ŠRATC teigia, jog leidimą naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą ji gavo tik 2021 m. rugpjūčio 3 d., tačiau nepateikė įrodymų, kada ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl leidimo, t. y. byloje nėra įrodymų, ar apeliantė dėl leidimo išdavimo kreipėsi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių teikiamus įrodymus, vertina, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų šiam ginčui išspręsti reikšmingoms faktinėms aplinkybėms nustatyti, todėl dar ir šiuo aspektu nėra pagrindo CPK 314 straipsnyje nustatytos išimties taikymui.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo P. Ž. ir atsakovės ŠRATC sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbo sutartis), pagal kurią ieškovas priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytas priedas prie Darbo sutarties, kuriuo ieškovas perkeltas į ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigas nuo (duomenys neskelbtini). 

25.       Nuo 2020 m. kovo 14 d. ieškovas laikinai paskirtas eiti ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigas iki kol konkurso būdu bus paskirtas naujas įstaigos direktorius. Ieškovo (duomenys neskelbtini) įgaliojimų pabaigos data – (duomenys neskelbtini).

26.       Nuo (duomenys neskelbtini) ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigas pradėjo eiti naujai išrinktas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), o ieškovas liko vykdyti (duomenys neskelbtini) pareigas.

27.       2020 m. lapkričio 11 d. ŠRATC direktorius (duomenys neskelbtini) gavo tris tarnybinius pranešimus.

28.       2020 m. lapkričio 11 d. ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybos (duomenys neskelbtini) T. B. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną (toliau – ir Sąvartynas) yra priimamos atliekos ir pagamintos žaliavos (toliau – ir krovinys) iš Mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklos (toliau – ir MBA). Krovinį pristačiusi mašina yra pasveriama, svoris automatiškai įvedamas į svėrimo programą. Tada mašina nukreipiama į krovinio išpylimo vietą. Išsipylusi krovinį mašina vėl pasveriama ant svarstyklių ir tuščios mašinos svoris automatiškai įvedamas į svėrimo programą. Svėrimo programa automatiškai apskaičiuoja priimto krovinio svorį. Taip pat automatiškai fiksuojasi svėrimo data ir laikas. Kadangi ta pati mašina, vežanti krovinį, per dieną padaro daug reisų (vidutiniškai apie dvidešimt, o kartais ir daugiau), MBA pastoviai reikšdavo pretenzijas dėl gaištamo laiko prie svarstyklių (kada reikia pasisverti grįžtančią tuščią transporto priemonę). MBA prašymu buvo gautas ŠRATC (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) leidimas tuščią mašiną sverti vieną kartą dienoje. Taigi, nuo 2018-08-30 buvo nuspręsta, kad tuščia transporto priemonė dienos metu sveriama tik vieną kartą (ryte), o paskui šis svoris naudojamas visos dienos metu. Pilnos mašinos svoris įvedamas į programą automatiškai, o tuščios mašinos svoris įvedamas ranka (toks, koks buvo ryte). Tai padėjo sparčiau vykdyti priėmimo procedūras ir kažkiek palengvino priėmėjų darbą. <...> 2020 m. lapkričio 10 d. Jūsų [Atsakovo patikslinimas – naujojo (duomenys neskelbtini) nurodymu] nurodymu padariau į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną iš MBA gamyklos priimtų žaliavų, t. y. stabilato (kodas (duomenys neskelbtini)) bei techninio komposto (kodas (duomenys neskelbtini)), priėmimo detalią ataskaitą. Ataskaitoje matosi kiekvieno priėmimo data, laikas, pilnos transporto priemonės svoris, tuščios transporto priemonės svoris, priimtų atliekų svoris, atliekos pavadinimas ir kiti duomenys. Pradėjus atidžiau nagrinėti ataskaitą pastebėjau, kad tos pačios tuščios transporto priemonės svoris yra labai nevienodas. Vienomis dienomis tuščios transporto priemonės svoris nurodomas jau ženkliai didesnis. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ryte sveriama tuščia mašina, kai kuriomis dienomis faktiškai nebuvo visai tuščia. Tas leido į sąvartyną pristatyti daugiau krovinio, nei buvo įvesta į svėrimo programą. Tuo pačiu noriu informuoti, kad vieną kartą (laiko ir datos neprisimenu, bet lygtais rugsėjo mėn.) pastebėjau, kad mašina kuri svėrėsi kaip tuščia, buvo ne visiškai tuščia. Apklausiamas vairuotojas teisinosi, kad to nepastebėjo, kad taip nutiko netyčia, bet vėliau prisipažino, kad tokį nurodymą davė MBA (duomenys neskelbtini) R. K. Aš tuomet nedelsiant informavau V. Š., R. K. ir paprašiau, kad tokių dalykų nepasikartotų. Apie tai informavau ir (duomenys neskelbtini). Tuo metu priežasties, kodėl norėta dirbtinai padidinti tuščios mašinos svorį, negalėjau suprasti, tačiau po Jūsų įžvalgų ir įtarimų, kad kažkur dingsta MBA atliekos, tapo akivaizdu, kad jos galimai sumaišomos su žaliava, t. y. stabilatu bei techniniu kompostu.<...>“.

29.       2020 m. lapkričio 11 d. ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybos vyr. (duomenys neskelbtini) L. B. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „2020 m. gegužės mėnesį ŠRATC (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateikė sąrašą priėmimų, kuriuos nurodė panaikinti iš svėrimo programos (stabilatas, techninis kompostas). Buvo pasakyta, kad panaikinimo priežastį nurodyti „susidvigubinę duomenys“. Daugiau jokių paaiškinimų man nebuvo pateikta. Nurodytus svėrimus panaikinau. Visi panaikinti svėrimai programoje yra išlikę prie panaikintų svėrimų ir yra prieinami peržiūrai.“

30.       2020 m. lapkričio 11 d. ŠRATC (duomenys neskelbtini)V. Š. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad „nuo (duomenys neskelbtini) dirbu VšĮ T. M. pagrindinė pareiga buvo stebėti gamybos procesą MBA gamykloje. Pusantrų metų taip dariau diena iš dienos. Būdavau MBA gamykloje ir žiūrėjau ką atveža, kaip rūšiuoja, kas genda. Darydavau kiekvienos dienos ataskaitą ir pateikdavau buvusiam MBA direktoriui (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. įvykus padalinių susijungimui (iš trijų buvo suformuotos dvi) man buvo priskirta papildomų darbų, ko pasekoje fiziškai nebegalėjau skirti daug laiko MBA, nes didelę dalį laiko teko skirti ŠRATC transportui ir jo remontui, atliekų išvežimo iš aikštelių organizavimui ir kontrolei. ŠRATC (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) primygtinai sakė, kad ataskaitas apie MBA gamyklos veiklą turi pateikti MBA (duomenys neskelbtini) ŠRATC`UI, o ne mes jiems. Ir apskirtai ten nebūtina visą dieną būti ir stebėti, nes ten viskas gerai. Kai (duomenys neskelbtini) pranešdavau pastebėjimus, kad kas nors negerai vyksta MBA gamykloje, gaudavau atsakymą, kad žiūrėtumėme sąvartyno problemas ir jas spręstume, o su MBA yra viskas tvarkoje, ir yra taip kaip turi būti.“

31.       ŠRATC 2020 m. lapkričio 12 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovas nušalintas nuo darbo laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 12 d. iki 2020 m. gruodžio 10 d. siekiant išsiaiškinti 2018 m. lapkričio 21 d. atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo aplinkybes bei faktus dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo.

32.       2020 m. lapkričio 12 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimą - neišsiaiškinus, ar 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Ecoservice projektai“ faktiškai aptarnavo juridinių asmenų konteinerius, viršijus įgaliojimus duodant nurodymus UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“ pašalinti ASMILIS sistemoje konteinerių pakėlimų duomenis, neinformuojant apie tai direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų. Ieškovas informuotas apie galimą atleidimą iš darbo už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą.

33.       2020 m. lapkričio 17 d. ŠRATC direktoriui buvo įteiktas tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad įvertinus aukščiau nurodytus tarnybinius pranešimus yra tikslinga kreiptis į nepriklausomą ekspertą dėl biodžiovinimo proceso įvertinimo.

34.       2020 m. lapkričio 17 d. ŠRATC (duomenys neskelbtini) V. Š. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad ŠRATC kreipėsi į UAB „NEG Recycling“ dėl sutarties vykdymo kontrolės, prašant duomenų įvertinimui pateikti transporto priemonę, pakrautą po biodžiovinimo likusioms atliekoms, pasverti, svėrimą atliekant penkis kartus, tačiau MBA (duomenys neskelbtini) R. K. transporto priemonę svėrimui pateikti atsisakė.

35.       2020 m. lapkričio 17 d. ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybos (duomenys neskelbtini) T. B. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad buvo kreiptasi į UAB „NEG Recycling“ dėl sutarties vykdymo kontrolės, prašant duomenų įvertinimui pateikti transporto priemonę, pakrautą po biodžiovinimo likusioms atliekoms pasverti, svėrimą atliekant penkis kartus, tačiau MBA (duomenys neskelbtini) R. K. transporto priemonę svėrimui pateikti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad MBA (duomenys neskelbtini) M. V. taip nurodė.

36.       Atsakovė 2020 m. lapkričio 18 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paaiškinimo“ kreipėsi į ieškovą (duomenys neskelbtini), prašydama pateikti išsamų paaiškinimą apie visas žinomas 2018 m. lapkričio 21 d. Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)vykdymo aplinkybes.

37.       Ieškovas P. Ž. 2020 m. lapkričio 22 d. ŠRATC pateikė paaiškinimą.

38.       Atsakovė ŠRATC pakartotinai kreipėsi į ieškovą 2020 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), užduodant konkrečius klausimus dėl sutarties sudarymo ir vykdymo.

39.       Ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. ŠRATC pateikė paaiškinimus į visus užduotus klausimus.

40.       2020 m. lapkričio 26 d. ŠRATC Atliekų tvarkymo tarnybos (duomenys neskelbtini) T. B. bei (duomenys neskelbtini) I. G. atsakovei pateikė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame paaiškino stabilato/techninio komposto pristatymo į sąvartyną sistemą. Tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad MBA įrenginiuose yra priimamos ir apdorojamos mišrios komunalinės atliekos, surinktos iš Šiaulių regiono savivaldybių. MBA įrenginiuose po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo atskiriami metalai ir metalinė pakuotė, 2D ir 3D frakcijos, biologiškai skaidžios atliekos. Visos atliekos, patenkančios ir išeinančios iš įrenginio, yra atsakovės nuosavybė, išskyrus metalus ir metalinę pakuotę. Po apdorojimo dalis 2D ir 3D frakcijos šalinama sąvartyne ir dalis 2D frakcijos vežama į deginimo įrenginius. Siekiant sumažinti deginimui vežamų atliekų svorį buvo sudaryta sutartis tarp atsakovės ir UAB „NEG Recycling“. Iki sudarant sutartį UAB „NEG Recycling“ nurodė, kad biodžiovinimo metu galimas drėgmės netekimas yra apie 10 procentų, tačiau įvertinus suderinimo aktus per visą sutarties vykdymo laikotarpį nustatyta, kad vidutinis svorio sumažinimas yra 38,82 procentai, dėl ko UAB „NEG Recycling“ buvo sumokėta 352 098,60 Eur be PVM, nors pagal pasiūlymą (apie 10 procentų svorio sumažinimą) preliminariais skaičiavimais turėjo būti sumokėta 90 700,30 Eur be PVM. Taip pat nurodė, kad pagal pateiktus paskaičiavimus nustatyta, kad į sąvartyną buvo atvežta 7953,36 t 2D atliekų jų neapskaitant (galimai 2D atliekos buvo vežamos kaip stabilatas ir techninis kompostas, o stabilato ir techninio komposto svėrimai buvo naikinami ir dirbtinai mažinamas faktinis pristatomas jų svoris), todėl už šias neapskaitytas atliekas UAB „NEG Recycling“ sumokėta 246 554,16 Eur be PVM nepagrįstai, o vežant 2D frakciją kaip techninį kompostą ir stabilatą išvengta sumokėti valstybei taršos mokestį (5 Eur/t) - apie 40 000 Eur.

41.       2020 m. lapkričio 16 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta komisija, kuriai pavesta išsiaiškinti sutarties su UAB „NEG Recycling“ vykdymo aplinkybes pagal 2020 m. lapkričio 11 d. gautus tarnybinius pranešimus. 2020 m. gruodžio 9 d. komisija pateikė siūlymą ŠRATC direktoriui inicijuoti kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galimos nusikalstamos veikos, dėl ko ŠRATC ir valstybė patyrė žalą, bei spręsti klausimą dėl sutarties su UAB „NEG Recycling“ nutraukimo.

42.       Ieškovas P. Ž. 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą atsakovei nuo 2020 m. gruodžio 10 d. nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu.

43.       ŠRATC 2020 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo turint pagrįstų įtarimų dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

44.       2020 m. gruodžio 10 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas P. Ž. atleistas iš darbo ((duomenys neskelbtini)pareigų). Įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis DK 58 straipsnio 1 dalimi, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu, ŠRATC įstatų, patvirtintų įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo, įsigaliojusių 2016-01-26, 36.11. punktu, 36.12. punktu, atsižvelgiant į 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išdėstytus faktus, 2020 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadas, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) paaiškinimus, konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) veiksmuose įžvelgtina darbo metu padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, t. y. 2020 m. gegužės mėnesį duodamas nurodymą L. B. pašalinti iš atliekų svėrimo sistemos stabilato ir techninio komposto kiekius, nurodant atsakingiems Šiaulių regiono sąvartyno tarnybos darbuotojams faktiškai nevykdyti 2018 m. lapkričio 21 d. Atliekų, likusių po mechaninio apdorojimo, išrūšiavimo paslaugų, atskiriant perdirbimui ar naudojimui tinkamas antrines žaliavas, įskaitant pakuotės atliekas, ir likusių atliekų biodžiovinimo paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Sutartis) kontrolės, priimti ir pasirašyti UAB „NEG Recycling“ pateiktus paslaugų priėmimo perdavimo aktus, kuriuose nurodyti akivaizdžiai neteisėtai padidinti biodžiovinimo paslaugų kiekiai, taip savo veiksmais (neteisėtais nurodymais) padarant įstaigai didelę turtinę žalą bei diskredituojant ŠRATC dalykinę reputaciją, atsižvelgiant į tai, kad savo paaiškinimuose geranoriškai neatskleidė galimų biodžiovinimo paslaugų duomenų klastojimo aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra nustatytas (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimas, konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

45.       ŠRATC 2020 m. gruodžio 23 d. gavo pranešimą iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

46.       2021 m. vasario 3 d. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius priėmė nutarimą ieškovą (duomenys neskelbtini) apklausti BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais.

Dėl ginčo esmės\

47.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovas P. Ž. atleistas iš darbo ((duomenys neskelbtini)pareigų) pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 58 straipsnio 3 dalies 6 punktą.

48.       DK 58 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika.

49.       Įsakyme dėl ieškovo P. Ž. atleidimo iš darbo tiesiogiai nurodytas tik vienas ieškovo atliktų veiksmų laikotarpis – 2020 metų gegužės mėnuo. Bylos duomenys patvirtina, kad tuo metu ieškovas laikinai ėjo įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas. Tačiau įvertinus tai, kad Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytus faktus, 2020 m. lapkričio 16 d. direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtos komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadas bei į tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimas, darytina išvada, jog iš esmės darbo sutartis su ieškovu (duomenys neskelbtini) nutraukta įžvelgus jo neteisėtus veiksmus, kuriuos ieškovas galimai padarė ne tik laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, bet ir eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nuo įmonės vadovo kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso ir visos įmonės veiklos efektyvumas, nes įmonės vadovui yra suteikti platūs įgaliojimai veikti įmonės vardu. Iš viešai prieinamų atsakovės ŠRATC įstatų nustatyta, kad įstaigos (duomenys neskelbtini) atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, vadovauja įstaigos darbui, tvarko įstaigos turtą ir atlieka kitas įstatuose numatytas funkcijas. Tuo tarpu ŠRATC (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašyme numatyta, kad asmuo, einantis šias pareigas, kontroliuoja vykdomų projektų sutartinių įsipareigojimų vykdymą; bendradarbiauja, keičiasi informacija su kitais ŠRATC padaliniais siekiant efektyvaus ŠRATC darbo; nedelsiant informuoja vadovą apie ŠRATC darbe nustatytus trūkumus ir darbuotojų piktnaudžiavimą bei imasi priemonių trūkumams šalinti. Nors ieškovas buvo atleistas iš (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau, kaip nustatyta, tiek įstaigos (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiek (duomenys neskelbtini) funkcijas apima vykdomų projektų kontrolė. Ieškovas (duomenys neskelbtini) savo procesiniuose dokumentuose neginčija, kad eidamas tiek (duomenys neskelbtini) pareigas, tiek laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, turėjo pareigą kontroliuoti ŠRATC vykdomus projektus.

50.       Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje teigė, jog ŠRATC dalininkai ir (ar) valdyba nėra konstatavusi, kad ieškovas, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus bei tokiu būdu padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl šiuo metu ŠRATC vadovo pareigas einantis asmuo teisine prasme negalėjo vertinti (kvalifikuoti) darbuotojo, kuris prieš tai ėjo įstaigos (duomenys neskelbtini) pareigas, pareigų (ne)vykdymo kaip šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo ir šį darbuotoją atleisti iš visai kitų pareigų kaip už tų pareigų pažeidimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apie nusikaltimo požymių turinčią veiką paaiškėjus tik tuomet, kai ieškovas nebėjo (duomenys neskelbtini) pareigų, bei atsižvelgus į tai, kad nusikaltimo požymių turintys veiksmai nustatyti ir laikotarpiu, kai ieškovas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, darytina išvada, kad ieškovo darbinė veikla dabartinio atsakovės vadovo pagrįstai buvo vertinama nepriklausomai nuo ieškovo eitų pareigų visu ginčui aktualiu laikotarpiu. 

51.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimo iš darbo neteisėtumą iš esmės grindė tik tuo, kad jam tariamai nebuvo tiksliai nurodyta, kokie jo neteisėti veiksmai buvo įvertinti kaip šiurkštūs pažeidimai, o atsakovė tariamai rėmėsi tik prielaidomis. Teismas nepateikė jokių motyvų, dėl kurių būtų galimą daryti tokią išvadą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

52.       DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatos, t. y. kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikoma situacija, kai darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika, neįtvirtina teisinio reguliavimo, jog siekiant konstatuoti aptariamame punkte numatytą pažeidimą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas ar asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Pastebėtina, kad šiuo pagrindu darbuotojas atleidžiamas iš darbo kaip padaręs šiurkštų darbo pareigų pažeidimą dėl to, jog atlikęs nusikaltimo požymių turinčią veiką darbuotojas yra praradęs darbdavio pasitikėjimą. Kartu pažymėtina, kad DK nuostatos nenumato, jog priimant įsakymą dėl atleidimo iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies punkto pagrindu, darbdavys turi konkrečiai nurodyti, kokias nusikalstamas veikas darbuotojas galimai padarė, ir tiksliai įvardinti padarytos žalos dydį. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą, darbdavys, priėmęs sprendimą atleisti darbuotoją iš darbo dėl to, jog jis padarė veiką, turinčią nusikalstamo požymių, neprivalo tokia pat apimtimi, kokią numato baudžiamasis procesas, sugebėti pagrįsti ir įrodyti darbuotojo kaltę. Darbdavys neturi kompetencijos vertinti galimai padarytos nusikalstamos veikos baudžiamosios teisės normų atžvilgiu, kadangi tai yra ikiteisminio tyrimo institucijų kompetencija.

53.       Kasacinio teismo jurisprudencija dėl baudžiamosios, civilinės ir drausminės atsakomybės atribojimo yra suformuota ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2012, 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Europos Žmogaus T. T. savo praktikoje yra išaiškinęs, jog išteisinimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pats savaime netrukdo nustatyti civilinės ar kitokios formos atsakomybės, kylančios dėl tų pačių faktų, mažiau griežtos įrodinėjimo naštos pagrindu (R. v. Norway, no. 34964/97, no. 34964/97, judgment of 11 February 2003; Y v. Norway, no. 56568/00, judgment of 11 February 2003; žr. taip pat C. v. the U. K., no. 11882/85, Commission decision of 7 October 1987). Civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., E. v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; M. c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007). Nagrinėdamas bylas, kuriose kilo ginčų dėl atleidimo iš darbo, Europos Žmogaus T. T. yra konstatavęs, kad, nors skundžiamais atvejais civilinės atsakomybės sąlygos tam tikrais aspektais galėjo sutapti su baudžiamosios atsakomybės sąlygomis, vis dėlto civilinis ieškinys turėjo būti išspręstas vadovaujantis darbo teisės principais ir įrodinėjimo standartais, jo nelėmė baudžiamojo proceso baigtis, o sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą nebuvo teigiama, jog įvykdytos visos sąlygos pripažinti pareiškėją baudžiamosios teisės prasme kaltu dėl kaltinimų, dėl kurių jis išteisintas. Dėl to civilinis procesas nėra nesuderinamas su išteisinimu ir jo nepanaikina (pvz., E. v. Turkey, no. 52516/99, decision of 26 October 2004; M. c. France, no. 27521/04, décision du 13 septembre 2007).

54.       Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ginčo Įsakymo dėl atleidimo iš darbo motyvų turinį (nurodymas darbuotojai pašalinti iš atliekų svėrimo sistemos stabilato ir techninio komposto kiekius bei nurodymas darbuotojams faktiškai nevykdyti paslaugų sutarties kontrolės; priimti ir pasirašyti pateikti paslaugų priėmimo perdavimo aktai, kuriuose nurodyti akivaizdžiai neteisėtai padidinti biodžiovinimo paslaugų kiekiai; 2020 m. lapkričio 12 d. ŠRATC direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) jau buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) darbo pareigų pažeidimas ((duomenys neskelbtini) minėtu įsakymu pripažintas padaręs darbo pareigų pažeidimą, nes neišsiaiškino, ar UAB „Ecoservice projektai“ faktiškai aptarnavo juridinių asmenų konteinerius, viršijo įgaliojimus duodant nurodymus pašalinti sistemoje konteinerių pakėlimų duomenis, neinformuojant apie tai direktoriaus ir kitų atsakingų darbuotojų) darytina išvada, kad iš esmės atsakovė laikė, jog ieškovas galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir klastojo duomenis. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovės pareiškime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovas P. Ž. „kaltinamas“ BK 300 (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 228 (piktnaudžiavimas) straipsniuose numatytomis nusikalstamomis veikomis. Iš esmės pareiškime ieškovas „kaltinamas“ tuo, jog pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ((duomenys neskelbtini), o vėliau - ir (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini)) dalyvavo nusikalstamoje veikloje, sudarant kuo mažiau kontroliuojamą aplinką įstaigoje ir priimant dokumentus su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, taip sudarant galimybes nepagrįstai padidinti biodžiovinimo būdu išgautą rezultatą, dirbtinai didinant suteiktos paslaugos kainą pagal 2018 m. lapkričio 21 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau, tapus įstaigos (duomenys neskelbtini), dalyvaujant susidariusių neatitikimų faktinei situacijai likvidavime („išgarintos“ 2D frakcijos išvežimas į sąvartyną ir kt.). Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, kas suponuoja išvadą, jog atsakovė įsakymo dėl atleidimo iš darbo priėmimo metu buvo pagrįstai įsitikinusi, kad ieškovas P. Ž. galimai padarė nusikaltimo požymių turinčią veiką (-as). Dar daugiau, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo 2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pateiktų paaiškinimų į ŠRATC užduotus klausimus turinį, daro išvadą, kad nors apeliantas atsakė į visus atsakovės užduotus klausimus, tačiau ieškovo pateikti atsakymai savaime neišsprendė ir nepaaiškino atsakovei po gautų tarnybinių pranešimų kilusių abejonių dėl projektų kontrolės, duomenų neatitikimo ir kt. Kitaip tariant, ieškovo atsakymai į užduotus klausimus savaime negalėjo paneigti ir sumenkinti atsakovės įsitikinimo, jog galimai ieškovo veiksmuose buvo nusikalstamos veikos požymių.

55.       Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyta, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovas būtų elgęsis abejingai neva tai padarytų pažeidimų atžvilgiu ar stengęsis juos nuslėpti, priešingai, ieškovas atsakovės vykdomo tyrimo metu davė išsamius paaiškinimus, bendradarbiavo atliekant minėtą tyrimą. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad nustačius darbuotojo veiksmuose galimai nusikaltimo požymių turinčią veiką, nei vėlesnis darbuotojo bendradarbiavimas atliekant tyrimą, nei išsamių paaiškinimų teikimas darbdaviui, nepanaikina darbdavio teisės nutraukti darbo santykius DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

56.       Nustatyta, kad į atsakovės ŠRATC užduotą klausimą, kokiu pagrindu ir kieno nurodymu UAB „NEG Recycling“ mašinos, vežančios į sąvartyną stabilatą/techninį kompostą, tuščios buvo sveriamos ne kas kartą, o tik vieną kartą ryte, nuo kada taip pradėta sverti, ieškovas pateiktame 2020 m. gruodžio 1 d. paaiškinime atsakė: „Tarnybos darbuotojų siūlymai dėl svėrimo vieną kartą ryte, dalyvaujant tarnybos vadovui, buvo pateikti dėl svarbių priežasčių. Buvo ir MBA operatoriaus pretenzijos/prašymai dėl per ilgo laiko įforminant svėrimą. Tarnyboje buvo diskutuojama ir pateikti darbuotojų žodiniai paaiškinimai, kad operatyviau būtų galima dirbti ir yra tikslinga sverti tik vieną kartą ir tik išimtinai stabilatą/techninį kompostą. Nuo kada taip sveriama atsakyti negaliu“.

57.       Į atsakovės klausimą „2020 m. balandžio ir gegužės mėn. iš MBA gamyklos į Šiaulių regiono nepavojingų atliekų sąvartyną pristatytas labai didelis stabilato ir techninio komposto kiekis (balandžio mėn. - 5222,96 t, gegužės mėn. - 4687,2 t), kai kitais mėn. vidutiniškai išvežama apie 1500 t. Kodėl toks didelis kiekis buvo išvežtas? Kokiu pagrindu 2020 m. gegužės mėn. buvo nurodyta (duomenys neskelbtini) L. B. iš svėrimo programos panaikinti stabilato/techninio komposto priėmimus?“ ieškovas pateiktame 2020 m. gruodžio 1 d. paaiškinime atsakė: „Kovo mėnesį, atsižvelgiant į nepalankią koronaviruso (COVID-19) epidemiologinę situaciją, buvo įvestas karantinas. Šiuo laikotarpiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija teikė rekomendacijas dėl atliekų tvarkymo veiklos organizavimo COVID-19 plitimo grėsmės laikotarpiu bei rekomendacijas, kaip privalo būti užtikrintas nepertraukiamas paslaugų teikimas. Matant galimas grėsmes, buvo modeliuojami sprendimai kas nutiktų, jei MBA veikla sustotų daugiau nei 2 savaitėms. Buvo kreiptasi į UAB „NEG Recycling”, kad pateiktų ekstremalių situacijų planą bei siūloma ieškoti galimybių sandėliuoti viso mėnesio MKA atliekas. Atsižvelgiant į tai buvo priimtas sprendimas, kad visas laikomas stabilatas/techninis kompostas, kuris atitinka jam keliamus reikalavimus, būtų pristatytas į sąvartyną. Išvežus iš stoginės stabilatą/techninį kompostą buvo pasirengta ekstremaliai situacijai, laikant vieno mėnesio MKA atlaisvintoje vietoje. Nuo 2016 metų visa apskaita susijusi su MKA apdorojimu vyko nenutrūkstamu procesu, tai yra perduodamos MKA priimamos 2D, 3D, stabilatas/techninis kompostas bei deklaruojamas dalinai biologinės dalies praradimas. Tikslaus likučio įrenginiuose apskaičiuoti nebuvo galimybės. Gautos masės sumažėjimas buvo tik preliminarus. Kai buvo atliktas viso stabilato/techninio komposto pridavimas, tuomet buvo galima nustatyti tikrą biologinės dalies praradimą nuo 2016 metų. Stabilato/techninio komposto kiekis, kurį pagal UAB „NEG Recycling” apskaitą nebuvo galimybės perduoti, buvo laikinai išimtas/atidėtas iki kuomet UAB „NEG Recycling” atliks taisymus/koregavimus savo duomenų apskaitoje nuo 2016 metų, kad galėtų tai įforminti kaip perdavimą, įtraukiant į savo apskaitą. Ar šie taisymai/koregavimai jau atlikti šiuo metu negaliu atsakyti“.

58.       Į atsakovės klausimą, kaip dažnai ir kokiu būdu buvo vykdoma MBA gamykloje vykdomų gamybinių procesų kontrolė, kokie konkrečiai kontrolės veiksmai, tyrimai buvo atliekami, ieškovas pateiktame 2020 m. gruodžio 1 d. paaiškinime atsakė: „Kontrolė buvo vykdoma ne tik kaip numatyta - ne rečiau kaip kas 2 metus, kuri apima įrenginių, pastatų tinkamą eksploatavimą, bet ir yra vykdoma pastovi priežiūra/kontrolė. Pastovios kontrolės metu, atsakingas darbuotojas žiūrėjo ar laikomasi technologinių procesų, ar įrenginiai tinkamai prižiūrimi, laikomasi aplinkosauginių, darbo saugos, priešgaisrinių ir kitų reikalavimų. Atsakingas darbuotojas apie vykdomą priežiūrą informuodavo tarnybos vadovą bei mane. Taip pat atsakingas darbuotojas dalyvaudavo laboratorinių mėginių paėmimo metu. Buvo atliekamas bandymas nustatant ar yra užtikrinamas 95% MKA esantis maišelių suplėšymas. 4 kartus per metus atliekami MKA morfologiniai tyrimai ir 2D, 3D morfologiniai tyrimai“.

59.       Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, be 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniuose pranešimuose išdėstytų faktų, komisijos 2020 m. gruodžio 10 d. atlikto tyrimo išvadų, aplinkybę, kad ieškovas, eidamas tiek (duomenys neskelbtini)pareigas, tiek laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, galimai nevykdė griežtos projektų kontrolės bei galimai įvykdė veikas, nesuderinamas su vykdomomis darbo funkcijomis, turinčias duomenų klastojimo požymių, patvirtina paties ieškovo aukščiau nurodytų atsakymų į atsakovės užduotus klausimus turinys („nuo kada taip sveriama atsakyti negaliu“; „stabilato/techninio komposto kiekis, kurį pagal UAB „NEG Recycling” apskaitą nebuvo galimybės perduoti, buvo laikinai išimtas/atidėtas iki kuomet UAB „NEG Recycling” atliks taisymus/koregavimus savo duomenų apskaitoje nuo 2016 metų, kad galėtų tai įforminti kaip perdavimą, įtraukiant į savo apskaitą“; dėl vykdomų gamybinių procesų kontrolės ieškovas iš esmės pasisakė, kad kontrolę vykdė kitas asmuo).

60.       Atsižvelgiant į išdėstytą yra pagrindas spręsti, jog atsakovė įrodė, kad ieškovas galimai atliko veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, dėl ko buvo pagrindas ieškovą iš darbo atleisti remiantis DK 58 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

61.       Pažymėtina, kad ieškovas ieškinyje dėstė argumentus ir dėl procedūrinių pažeidimų. Ieškovas nurodė, jog atsakovės Įsakyme dėl atleidimo iš darbo nurodytos 2020 m. gruodžio 10 d. tyrimo išvados ir 2020 m. lapkričio 11 d. tarnybiniai pranešimai ieškovui nebuvo pateikti. Nepareikalauta pateikti paaiškinimų dėl jų. Ieškovo įsitikinimu, vien tik dėl šių procedūrinių pažeidimų atsakovės sprendimas atleisti ieškovą iš darbo yra neteisėtas. Teisėjų kolegija, atmesdama šį apeliacinio skundo argumentą, pažymi, jog tarnybinis pranešimas yra įmonės vidaus dokumentas, informuojantis darbdavį apie tam tikras aplinkybes, faktus ar įvykius. Galiojantys įstatymai neįpareigoja supažindinti darbuotojų su gautais tarnybiniais pranešimais.         DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė, remdamasi gautais tarnybiniais pranešimais, 2020 m. lapkričio 18 d. raštu ir 2020 m. lapkričio 27 d. raštu kreipėsi į ieškovą, prašydama pateikti paaiškinimus ir atsakyti į klausimus. Ieškovas 2020 m. lapkričio 22 d. ir 2020 m. gruodžio 1 d. pateikė paaiškinimus ir atsakymus į klausimus. Taigi, atliekant atleidimo procedūrą, nebuvo pažeisti DK 58 straipsnio 4 dalies reikalavimai. Kartu darytina išvada, jog iš esmės ieškovui buvo sudarytos sąlygos pateikti paaiškinimus dėl tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarnybinių pranešimų bei ieškovo pateiktų paaiškinimų turinį, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog priešingai nei teigia ieškovas, Įsakyme dėl darbo sutarties nutraukimo nurodomi tik tie darbo pareigų pažeidimai, dėl kurių ieškovui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus.

62.       Remiantis DK 58 straipsnio 5 dalimi, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, 33 punktas).

63.       Kasacinio teismo praktikoje (kuri aktuali ir taikant 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio DK nuostatas) pažymėta, kad net ir pripažinus darbo drausmės pažeidimą šiurkščiu, tai nereiškia, jog darbuotojui vien dėl to gali būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Parinkdamas drausminės nuobaudos rūšį pagal DK 238 straipsnyje nustatytus kriterijus (kurie iš esmės atitinka nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančio DK 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus kriterijus), darbdavys taip pat turi įvertinti skiriamos drausminės nuobaudos tikslingumą ir jos įtaką darbo drausmės užtikrinimui. Darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės drausminės atsakomybės rūšies parinkimui, nes parodo, ar ateityje darbdavys gali tikėtis, kad darbo drausmės pažeidimą padaręs asmuo pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jeigu išvardytos aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius, teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

64.       Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, į šiame sprendime nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovo galimai nusikaltimo požymių turintys veiksmai turėjo didelę reikšmę atsakovei, kaip darbdavei. Dėl ieškovo galimai nusikaltimo požymių turinčių veiksmų ir neveikimo, kuriais ieškovas, kaip (duomenys neskelbtini) (o taip pat ir laikinai eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas), pažeidė jam nustatytas esmines pareigas – vykdyti projektų kontrolę, atsakovė pagrįstai įgijo pagrindą ateityje nepasitikėti ieškovu. Ieškovo pareigos yra atsakingos, įstaigos veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra besąlygiškai reikšmingas. Atitinkamai, atsakovė turėjo teisę netoleruoti tokių jos interesams prieštaraujančių darbuotojo veiksmų ir spręsti dėl jų padarinių. Kadangi pats ieškovas 2020 m. gruodžio 1 d. buvo pateikęs prašymą atsakovei nutraukti darbo sutartį DK 53 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl šiuo atveju atsakovės sprendimas nutraukti darbo santykius su atsakovu dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, negali būti laikomas neproporcinga priemone.

65.       Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškovo P. Ž. reikalavimą panaikinti ŠRATC direktoriaus 2020 m. gruodžio 10 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl ŠRATC (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo“ ir pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžinant (duomenys neskelbtini) į buvusį darbą. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog ieškovas iš darbo buvo atleistas teisėtai, dėl kitų išvestinių ieškinio reikalavimų (vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, kompensacijos priteisimo ir kt.) teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

66.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra nurodyta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė. Nors reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir reikalavimas atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą yra susiję (tiek vienu, tiek kitu atveju ieškovas (darbuotojas) turi įrodyti atsakovo (darbdavio) veiksmų neteisėtumą nutraukiant darbo sutartį), tačiau reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu patenkinimas savaime nelemia ir reikalavimo atlyginti dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą tenkinimo, ir priešingai – reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime nėra pagrindas atmesti reikalavimą atlyginti neturtinę žalą. Taigi, reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu atmetimas savaime neatima ieškovui (darbuotojui) teisės įrodinėti, kad darbdavys, atleisdamas jį iš darbo, elgėsi neteisėtai, ir kad dėl jo neteisėtų veiksmų darbuotojas patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009).

67.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis pripažįstama darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

68.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo konstatuota, jog buvo pagrindas atleisti ieškovą iš pareigų, atleidimo iš pareigų procedūros pažeidimų nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie atsakovės (jos darbuotojų) nepagarbų elgesį, kitokio pobūdžio neteisėtus veiksmus, nukreiptus į ieškovą, galėjusius sukelti jam tokių išgyvenimų, nepatogumų, kurie būtų pagrindas konstatuoti padarytos neturtinės žalos faktą ir spręsti dėl piniginės satisfakcijos priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog aptariamu atveju nenustatyta būtinų atsakomybės sąlygų priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų šalių argumentų

69.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

70.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovo P. Ž. ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

71.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72.       Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys netenkinamas, iš ieškovo atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 3 206,50 Eur už advokato teisinę pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

73.       Tenkinus apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantei priteisiama 2 177 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje ir 166 Eur žyminio mokesčio išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo P. Ž. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neturtinės žalos bei kitų išmokų priteisimo atmesti.

        Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, iš ieškovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 206,50 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų šešių eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, juridinio asmens kodas 145787276, iš ieškovo P. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 344 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos                                                                                                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

                                                                                                                                           Lina Muchtarovienė

                                                                                                   Vilija Valantienė