Civilinė byla Nr. e2-81-236/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00036-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų R. B. ir N. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „KDS grupė“ ieškinį atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. dėl žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :        

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 448 659,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas.

3.       Kauno apygardos teismas 2019-01-22 nutartimi ieškovės prašymą tenkino – ieškovės BUAB „KDS grupė“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo 448 659,80 Eur sumai atsakovams N. B., A. K., R. B. ir A. D. nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovams ir esančius pas atsakovus ir / arba trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovams areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę. Nustačius, kad atsakovai neturi pakankamai materialaus turto, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, teismas areštavo atitinkamą piniginių lėšų, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, dalį. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovams priklausančios piniginės lėšos, leido iš šių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį bei leisti iš areštuotų lėšų disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems atsakovų poreikiams tenkinti. 

4.       Atsakovai R. B. ir N. B. pateikė prašymą panaikinti jų atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2019-01-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovės pareikšto atsakovų R. B. ir N. B. atžvilgiu reikalavimo dydis negali sąlygoti būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo neįvykdymo rizikos, nes atsakovų finansinė padėtis yra gera ir stabili. Atsakovui R. B. priklauso nekilnojamasis turtas, kurio bendra vertė 467 000 Eur, o atsakovei N. B. – 145 762,75 Eur. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2019-05-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-476-236/2019 yra panaikinęs atsakovo A. K. atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, padaręs išvadą, kad neegzistuoja ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Be to, byloje nėra duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, atliktus arba atliekamus veiksmus, kurie leistų spręsti, jog atsakovai neketina vykdyti jiems teksiančių įpareigojimų, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai teismo sprendimas.

5.       Ieškovė BUAB „KDS grupė“ pateikė atsiliepimą į atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kuriuo prašė jį atmesti. Nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2019-01-22 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovai neskundė ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl minėta nutartimi teismo konstatuotų išvadų atsakovai neturi teisėto pagrindo kvestionuoti ir siekti jas paneigti, t. y. aplinkybių, susijusių su didele ieškinio suma, neaiškia atsakovų finansine padėtimi bei egzistuojančia rizika, kad atsakovai, vengdami teismo sprendimo vykdymo, iki bylos išnagrinėjimo dienos gali perleisti jiems priklausantį turtą ir taip apsunkinti teismo sprendimo vykdymą, o kartu ir ieškovės bei jos kreditorių interesų gynybą. Vien aplinkybė, kad atsakovai šiuo metu turi nekilnojamojo turto nesudaro pagrindo išvadoms, jog jų finansinė būklė yra gera ar stabili ir nesieks išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovo R. B. valdomo nekilnojamojo turto vertė grindžiama išimtinai tik masinio vertinimo būdu nustatytomis rinkos vertėmis, kurios neretu atveju neatspindi realios turto vertės. Atsakovė N. B. įvairiais laikotarpiais valdė per 19 įvairaus pobūdžio nekilnojamojo turto objektų, tuo tarpu šiai dienai tik 3. Atsakovė po bankroto bylos ieškovei iškėlimo aktyviai mažino jos turimo nekilnojamojo turto skaičių, todėl yra pagrindas manyti, jog panaikinus šioje byloje galiojančias laikinąsias apsaugos priemones atsakovė N. B. perleis jai likusius nekilnojamojo turto objektus ir tokiais veiksmais reikšmingai apsunkins galimai jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymą arba tokio sprendimo įvykdymą dėl atsiradusio atsakovės nemokumo padarys apskritai nebegalimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-30 nutarties argumentai, suformuluoti atsakovo A. K. atžvilgiu, savaime nei paneigia, nei patvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidų atsakovų atžvilgiu.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Kauno apygardos teismas 2019-09-09 nutartimi atsakovų R. B. ir N. B. prašymo panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones netenkino. 

7.       Teismas sprendė, kad vien faktas, jog atsakovai šiuo metu turi nekilnojamojo turto, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovų finansinė būklė yra gera ar stabili, o atsakovai nesieks išvengti galimai jiems nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje vykdymo. 

8.       Teismas nurodė, kad atsakovo R. B. valdomo nekilnojamojo turto vertę atsakovai grindžia masinio vertinimo būdu nustatytomis rinkos vertėmis, kurios iš esmės neatspindi realios turto vertės ir dėl šios priežasties nėra patikimos. Be to, po bankroto bylos ieškovei iškėlimo atsakovė N. B. 2018 m. vasario-balandžio mėn. laikotarpiu sudarė 6 nekilnojamojo turto objektų pardavimo sandorius, kurių pagrindu perleido jai priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą. 

9.       Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovai N. B. ir R. B. neskundė Kauno apygardos teismo 2019-01-22 nutarties, ir ši nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, atsakovai į bylą nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dienos aplinkybės yra taip pasikeitusios, jog išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

10.       Atsakovai R. B. ir N. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-09-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo R. B. ir N. B. atžvilgiu ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti atsakovų prašymą ir panaikinti jų atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2019-01-22 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatuota, kad nėra išnykusi rizika, jog ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šiuo atveju nėra jokių duomenų apie atsakovų nesąžiningą elgesį, atliktus arba atliekamus veiksmus, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad atsakovai neketina vykdyti jiems teksiančių įsipareigojimų, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai teismo sprendimas.

10.2.                      Ieškovė atsakovų atžvilgiu reikalavimus pareiškė 2019-01-17, todėl skundžiamoje nutartyje nurodyti duomenys apie beveik prieš vienerius metus (2018 m. vasario-balandžio mėn.) atsakovės N. B. sudarytus sandorius negali įrodyti jos ketinimų nevykdyti jai teksiančių įpareigojimų, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai teismo sprendimas.

10.3.                      Skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo R. B. nesąžiningumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

12.       Nagrinėjamu atveju ieškovė BUAB „KDS grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų N. B., A. K., R. B. ir A. D. 448 659,80 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovų turto areštą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą patenkino. Apeliantai pateikė prašymą panaikinti jų atžvilgiu pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, tačiau teismas skundžiama nutartimi apeliantų prašymą atmetė. Atskirajame skunde apeliantai R. B. ir N. B. su šia nutartimi nesutinka.

13.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš jų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

14.       Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl ieškinio pagrįstumo, todėl dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos plačiau nepasisakytina.

15.       Apeliantai skunde nesutinka su teismo nustatytu grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimu. Pažymi, kad jų turtinė padėtis yra gera ir stabili, o nei ieškovė nenurodė, nei teismas nenustatė jokių jų nesąžiningumą patvirtinančių aplinkybių. Su šiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka.

16.       Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018-04-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-499-943/2018; 2019-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019).

17.       Apeliantai pateikė teismui įrodymus apie jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantui R. B. priklausančio turto bendra vertė siekia apie 467 000 Eur, o apeliantės N. B. – 145 763 Eur. Ieškovė, savo ruožtu, kvestionuoja šiuos duomenis kaip nepakankamus konstatuoti apeliantų gerą ir stabilią finansinę padėtį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad apeliantų turimo turto areštas bet kokiu atveju savaime nesukuria materialinių vertybių, t. y. nepadidina jo ir nepagerina apeliantų turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jų turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės, šie duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl apeliantų sąžiningumo ir grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

18.       Šiuo atveju asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus.

19.       Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad apeliantas R. B. neketina vykdyti jam teksiančių įpareigojimų, jeigu būtų priimtas ieškovės naudai teismo sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateiktas nei vienas įrodymais grįstas argumentas, kurio pagrindu būtų galima suformuoti teismo nuomonę apie apelianto R. B. nesąžiningumą, laikytina, kad jo atžvilgiu nėra nustatytas tikėtinas nesąžiningumas, siekiant ateityje išvengti galimai jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo, jeigu jo atžvilgiu reikalavimai bus patenkinti (CPK 178 straipsnis).

20.       Anaiptol byloje pateikti įrodymai, kad po ieškovės BUAB „KDS grupė“ bankroto bylos iškėlimo 2018-01-24 apeliantė N. B., kuri sandorio, dėl kurio pasekmių pareikštas ieškinys, sudarymo metu buvo ne tik ieškovės pagrindinė akcininkė (jai priklausė 64,85 proc. bendrovės akcijų), tačiau ir ieškovės valdymo organo – valdybos – narė, 2018-02-13, 2018-03-06 ir 2018-04-24 sudarė sandorius dėl 6 nekilnojamojo turto objektų perleidimo. UAB „KDS grupė“  valdyba 2015-07-10 priėmė nutarimą parduoti turtinį kompleksą. Apeliantei pareikštas reikalavimas dėl šio nutarimo pagrindu 2015-08-17 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pasekmių – ieškovei kilusios žalos atlyginimo, t. y. dėl ieškovei priklausančio didelės vertės turtinio komplekso, skirto generuoti pajamas, perleidimu padarytos žalos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantė per itin trumpą laikotarpį iš karto po bankroto bylos ieškovei iškėlimo perleisdama jai priklausantį nekilnojamąjį turtą tokiais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį ir elgėsi nesąžiningai. Būtent tokios aplinkybės sietinos su grėsmės teismo sprendimo įvykdymui patvirtinimu. Šiuo atveju apeliantė N. B. skųsdama teismo nutartį atskiruoju skundu neįrodė, kad jos turtinė padėtis eliminuoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę.

Dėl bylos baigties

21.       Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo R. B. siekį jo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina neegzistuojant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienai iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas. Dėl šios priežasties pateiktas atskirasis skundas iš dalies laikytinas pagrįstu, o skundžiama nutarties dalis, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu, naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų atsakovo N. B. atžvilgiu, panaikinimo tenkintinas. Kita nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. B. atžvilgiu, ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti atsakovo R. B. prašymą ir panaikinti R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą. 

Teisėjas                        Kazys Kailiūnas