Baudžiamoji byla Nr. 1-1231-1072/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20128-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.14.5.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.2.

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 12 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,

sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant prokurorui D. Ž.,

kaltinamajai R. V., 

kaltinamajam V. V.,

nukentėjusiajam A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, faktinės gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), bedarbė, 8 klasių išsilavinimo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teista, teistumas išnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 641 straipsnio nuostatas, skirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1-4 dalių pagrindu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

R. V. neteisėtai įgijo, laikė, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:

2020 m. balandžio 29 d. tiksliu ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, iš A. J. piniginės, kuri buvo įdėta į jo kelnių kišenę, slapta pagrobė A. J. mokėjimo instrumentą – banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, išduotą A. J. vardu, t. y. tokiu neteisėtu būdu neteisėtai įgijo ir laikė nukentėjusiojo A. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę.

R. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

R. V. ir V. V., veikdami kartu, neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti bei naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis ir apgaule įgijo svetimą turtą:

2020 m. balandžio 29 d., iš bankomato AB „Luminor“, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrai su V. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 22.04 val. neteisėtai panaudodami A. J. vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę ir šios kortelės PIN kodą, turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, inicijavo finansinę operaciją ir iš nukentėjusiojo A. J. atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė 500 eurų, t. y. tokiu apgaulės būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. J. padarė 500 eurų turtinę žalą.

R. V. ir V. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji R. V. kalta prisipažino pilnai, gailėjosi, ir parodė, jog kaltinime 2020 m. balandžio mėnesį su tuometiniu sugyventiniu V. V. kelias dienas iš eiles vartojo degtinę pas A. J. jo namuose. Daugiau asmenų nebuvo. Alkoholiu vaišino A. J.. Namo pirmame aukšte yra parduotuvė, pritrūkus degtinės ėjo pirkti ir A. J., ir V. V., ir ji. A. J. duodavo savo banko kortelę, PIN kodą ji užsirašė ant rankos, nes dėl girtumo neprisimintų. Apsipirkus kortelę grąžindavo A. J., kur jis ją dėdavo nepamena. Balandžio 29 d. begirtaudami apsipyko su V. V., šis išėjo namo. Ji liko, dar girtavo su A. J., po to, nepamena tiksliai iš kur, bet gali būti, kad iš A. J. kišenėje buvusios piniginės, kai jis užmigo, paėmė A. J. banko ir asmens tapatybės kortelę. Grįžusi namo pas V. V. jam parodė banko kortelę ir abu nuvažiavo į bankomatą nuimti pinigų. Nepamena, į kurį bankomatą važiavo, gali būti, kad į (duomenys neskelbtini). PIN kodą vedė abu su V. V., nes sunkiai sekėsi dėl neblaivumo. Nuėmė 500 eurų, ji įsidėjo pinigus, po to su taksi važiavo pirkti į degalinę cigarečių, grįžę girtavo. Iš kur turėjo degtinės, nepamena, gali būti, kad iš A. J. buvo parsinešusi. Pinigus išleido per kelias dienas savo ir V. V. reikmėms. Banko kortelę turėjo kišenėje, gali būti, kad pametė. Tapatybės kortelę A. J. grąžino, kodėl buvo paėmusi, nežino. A. J. atsiprašė, žalą jam atlygino.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji R. V. parodė, jog prisipažįsta dėl nusikalstamos veikos,  kurios padarymu ji yra įtariama. Gali paaiškinti, kad ji savo pirmos apklausos metu nurodė ne visai tikslias aplinkybes dėl nusikalstamos veikos padarymo, tiesiog norėjo visą kaltę prisiimti sau, o V. V. „išsukti“, taip tuo metu buvo nusprendusi, nes jie tuo metu buvo sugyventiniai, ji gyveno pas V. V., adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jie yra susipykę ir išsiskyrę. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Tai jai nėra prasmės meluoti. Taip gali pasakyti, kad maždaug nuo 2020 m. balandžio 28 d. dienos ji su V. V. pas A. J. jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena vartojo alkoholį kelias dienas iš eilės. Alkoholį pirko už A. J. pinigus. Kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, kad A. J. davė jai savo banko kortelę, pasakė PIN kodą, kurio šiuo meta nepamena, ir ji gal kokius 2 kartus ėjo į parduotuvę esančią jo daugiabutyje, pirmame aukšte pirkti alkoholio. Jai atrodo, kad ji ėjo viena, bet žino, kad ėjo ir V. V. pirkti alkoholio su A. J. banko kortele, tiesiog pakaitomis abu, kai pritrūkdavo alkoholio. Tiesiog A. J. siųsdavo tai V. V., tai ją. Kiek jie pinigų išleido pirkdami alkoholį, ji tikrai nurodyti negali, nežino. Išgėrė tikrai daug. Pirkdavo degtinę, cigaretes, sultis, tiksliai nenurodys, nepamena. Kai grįžo iš parduotuvės, jai atrodo, kad ji A. J. banko kortelę jam padavė ir matė, kad A. J. ją padėdavo tai ant palangės, tai dar prie televizoriaus, kartais įsidėdavo į piniginę ir kišenėje laikydavo. Tačiau, neatsimena, kaip A. J. banko kortelė atsidūrė pas ją, kai ji su V. V. pinigus nuėmė. Gal ji A. J. negražino, nepamena, neneigia, gal ir galėjo paimti ar nuo spintelės ar dar iš kur, kaip gali neigti, kad ji neprisimena, gal ir iš jo piniginės galėjo paimti. Kai ji išėjo iš A. J. namų, tai A. J. dar nemiegojo, o V. V. jau nebuvo. Kai ji grįžo su A. J. banko kortele, V. V. jau namuose buvo. Ji grįžusi namo parodė V. V. kad turi A. J. banko kortelę ir abu sugalvojo nuimti pinigus, išsikvietė „taksą“ ir nuvažiavo į bankomatą prie (duomenys neskelbtini). Kortelė buvo pas ją, o PIN kodą jau ten abu vedė, nes jai nesigavo dėl girtumo tai ir V. V. vedė ir jam gavosi. Nuėmė 500 eurų, negali paaiškinti, kodėl tiek nuėmė. Pinigus pasiėmė ji ir įsidėjo į kišenę striukės. Pamena važiavo į degalinę pirkti cigarečių, daugiau niekas nedirbo. Pirko abu gal 1 ar 2 pakelius cigarečių. Grįžo namo ten dar turėjo alkoholio ir gėrė. Alkoholio turėjo, nes V. V. sakė, kad ji kai grįžo iš A. J. tai dar „bonkę“ parsinešė. Todėl ir gėrė toliau. Kas dėl A. J. nuimtų pinigų, tai tiksliai nenurodys, bet pinigus su V. V. „ištaškė“ gal per tris dienas, pirko maistą, alkoholį, daugiau nepamena. Tikrai nenori maišytis nurodant aplinkybes, buvo neblaivi kelias diena iš eilės, kur čia atsiminti viską. Tikrai ji neneigia nieko ir labai gailisi. Ji mano, kad A. pinigus turėtų kartu su V. V. gražinti per pusę, ji 250 eurų ir V. V. 250 eurų. Tačiau ji bandė kalbėtis su A. J. dėl skolos grąžinimo, o jie tuo meta su V. V. vartojo alkoholį ir šaipėsi iš jos, pagal V. V. ji turi viena pati visus pinigus A. J. grąžinti, nes V. V. sako, kad jam „dzin“, kad ji neturi iš ko grąžinti. Na kai ji su V. V. yra susipykę, tai sunku kažką ir tartis dabar. Ji pati šiuo metu jokių pajamų neturi. Jei turėtų dalimis atiduotų. Iš kur pas ją atsirado striukėje A. J. asmens tapatybės kortelė ji pati to nežino, ji kortelės nevogė, gal per klaidą, kam gi jai ji reikalinga, po to V. V. A. J. grąžino asmens tapatybės kortelę. O banko kortelę gal ji pametė, būtu gražinę A. J. (b. l. 81-84).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. V. kaltu prisipažino pilnai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo, parodė, jog dėl girtumo daug ko neprisiminė, o nes išgėrė daug degtinės per kelias dienas su R. V. pas A. J., dabar praėjo dar nemažai laiko, todėl tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog galėjo su R. atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), esančio Luminor bankomato ir nuimti A. J. pinigus. Kortelės iš A. J. jis nevogė, nes buvo išėjęs į namus, o PIN kodą buvo nusiplovęs nuo rankų, mintinai neatsiminė. Galėjo važiuoti su taksi su R. V. kartu, pas ją buvo A. J. kortelė ir su R. V. kartu nuimti 500 eurų nuo Alvydo banko kortelės. Kiek pamena, po to grįžo namo nuėmę pinigus, pinigus pasiėmė R. V.. Apsipirkti nebebuvo kur, niekas nedirbo, atsimena, kad vėl gėrė alkoholį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholio turėjo, o iš kur nežino. Kur leido tuos nuimtus A. J. pinigus jis nežino, nes jis jų net nematė, nes juos pasiėmė R. V.. Žino, kad namuose buvo nupirkta maisto, alkoholio. Bet jam R. V. pinigų nedavė, jis ir neprašė. Kai A. J. pasakė, kad nuo jo sąskaitos buvo nuimti pinigai, jis liepė R. V. atiduoti A. J. tapatybės kortelę (nes kai iš R. V. kišenės paėmė rūkyti, pamatė joje A. J. tapatybės kortelę) ir banko kortelę, bei pinigus. Kai kelias dienas iš eilės gėrė, tai ir galva nedirbo, visai jam buvo tas pats, kokia kortelė, kokie pinigai net negalvojo tuo metu.

Kaltinamojo V. V. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai neprieštaravo jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams (b. l. 104-107).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. J. parodė, kad 2020 m. balandžio 29 d. apie 09.00 val. į jo namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo jo pažįstami V. V. ir R. P., gyvenantys (duomenys neskelbtini), daugiau jų anketinių duomenų nežino. Jiems atėjus jie gėrė degtinę, o pritrūkus jis  paprašė R. nueiti į parduotuvę nupirkti dar. Davė jis R. savo „Swedbank“ kortelę ir pasakė prisijungimo kodą. Per tą dieną R. su jo banko kortele į parduotuvę esančią jų name (duomenys neskelbtini),  degtinės pirkti ėjo kelis kartus. Tą dieną nakčiai liko nakvoti R., o V. išėjo namo. 2020 m. balandžio 29 d. ryte apie 09.00 val. V. atėjo vėl pas jį ir jie toliau trise girtavo. Tą dieną, jo banko kortele R. ir V. nesinaudojo, o banko kortelė buvo įdėta į piniginę, kurią laikė savo kelnių kišenėje. Apie pietus V. prisigėręs vėl išėjo namo, o R. liko pas jį. Apie 19 val. R. išėjus iš jo namų, jis piniginėje pasigedo savo „Swedbank“ banko kortelės ir asmens tapatybės kortelės. Įtaria, kad R. korteles pavogė iš jo piniginės, kai jis miegojo savo kambaryje. Jis R. iškart paskambino ir R. jam prisipažino, kad būdama girta korteles paėmė iš jo piniginės. R. žadėjo jam korteles grąžinti, todėl jis iškart banko kortelės neužblokavo. Kortelę užblokavo sekančią dieną.  Daugiau jam su R. susisiekti nepavyko. Po kelių savaičių į jo garažą Vladas atnešė tapatybės kortelę ir nieko nesakęs pasišalino. 2020 m. gegužės 6 d. nuėjęs į „Swedbank“, Kauno g., Ukmergėje, išsiėmęs sąskaitos išrašą pamatė, kad 2020 m. balandžio 29 d., Vytauto g. 60, Ukmergėje, PC „RIMI“, "Luminor" bankomate nuimta 500 eurų ir 10 eurų atskaičiuota už grynųjų pinigų nuėmimą. Mano, kad pinigus nuėmė kažkuris iš minėtų asmenų, o kortelės PIN kodą buvo įsiminę, kai ėjo pirkti degtinės su jo banko kortele. Viso jam padaryta 510 eurų žala (b. l. 1-6).

Iš AB „Swedbank“ pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad nuo A. J. sąskaitos, 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra išgryninti 500 eurų (b. l. 19).

Iš 2020 m. birželio 26 d. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateiktų vaizdo kamerų įrašų matyti – vaizdas (duomenys neskelbtini), data 2020 m. balandžio 29 d., laikas 22:04:56. Vaizdas prie bankomato ateina vyras ir moteris (abu dėvintys apsaugines kaukes), už jų matosi stovi taksi automobilis, sidabrinės spalvos „(duomenys neskelbtini)“. Moteris iš kišenės ištraukia kortelę, kortelę iš moters paima vyras ir galimai deda į bankomatą. Laikas 22:06 abu stovi laukia, moteris vėl pasilenkia ties bankomatu, žiūri į bankomatą, vyras ištiesęs ranką kažką nuspaudžia. Laikas 22:07:23 moteris iš bankomato paima pinigus. Matosi 50 eurų kupiūra. Moteris paimtus pinigus perlenkia, po to vėl atlenkus paima 50 eurų kupiūrą, kitus perlenkia dedasi į kairės pusės, striukės viršutinę kišenę, 50 eurų kupiūra lieka jos rankose. Vyras išima iš bankomato kortelę ir įdeda į moters striukės kairės pusės kišenę. Vyras nueina pirmas, moteris paskui vyrą, laikas 22:07:38, moteris rankoje laiko 50 eurų kupiūrą. Abu sėda į taksi automobilį įrašo pabaiga (b. l. 36-38).

III.        Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino.

Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. V. anksčiau nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, bendrais veiksmais su V. V. ją panaudojo finansinei operacijai inicijuoti ir apgaule savo naudai R. V. ir V. V. įgijo penkis šimtus eurų.

Kaltinamoji R. V. teisme parodė, jog pasinaudojo sugėrovo A. J. girtumu ir iš miegančio kišenėje buvusios piniginės pagrobė A. J. priklausančią AB „Swedbank“ kortelę, grįžusi namo, neteisėtai įgytą kortelę parodė sugyventiniui V. V., abu taksi nuvyko iki bankomato su tikslu nuimti nuo A. J. banko sąskaitos pinigų, PIN kodą R. V. turėjo užsirašiusi ant rankos, nes A. J. buvo jai pasakęs, siųsdamas nupirkti degtinės su laisvanoriškai duota banko kortele. Ir kaltinamoji R. V., ir kaltinamasis V. V. parodė, jog inicijavo finansinę operaciją bendromis pastangomis ir išgrynino nuo A. J. banko sąskaitos 500 eurų. Kaltinamųjų parodymus be kita ko, patvirtina nukentėjusiojo A. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jog po išgertuvių su R. V. ir V. V. pastebėjo dingusią banko kortelę, o po kelių dienų patikrinęs banko sąskaitos išrašą pamatė, jog 2020 m. balandžio 29 d. vakare (duomenys neskelbtini) bankomate „Luminor“ išgryninta 500 eurų. Nukentėjusysis nurodė, jog girtavo kelias dienas, per tą laiką buvo davęs laisvanoriškai ir R. V., ir V. V. savo banko kortelę, pasakęs PIN kodą su tikslu, kad jie nupirktų degtinės, tačiau apsipirkę jie kortelę grąžindavo, o jis ją įsidėdavo į piniginę kelnių kišenėje. 2020 m. balandžio 29 d. V. V. apie pietus išėjo, o R. V. liko. Atsibudęs jis R. V. namie nerado, ir pasigedo savo piniginėje buvusios Swedbank banko kortelės. Pastebėtina, kad, įvykio aplinkybes įrodo AB „Swedbank“ pateiktas A. J. sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2020 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra išgryninti 500 eurų, bei Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus pateikti vaizdo kamerų įrašai, jų apžiūros protokolas, iš kur matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 29 d. laiku 22:04:56 atėjo prie bankomato vyras ir moteris, už jų stovi taksi automobilis, moteris iš kišenės ištraukė kortelę, kurią paima vyras ir galimai deda į bankomatą, ištiesęs ranką kažką nuspaudžia, moteris iš bankomato paima pinigus, vyras išima iš bankomato kortelę ir įdeda į moters striukės kairės pusės kišenę, abu sėda į taksi automobilį.

Įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad kaltinamoji R. V. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, veikdama bendrai su kaltinamuoju V. V. panaudojo ją atlikti finansinę operaciją, ir tokiu būdu kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. J. priklausantį turtą – 500 eurų. Taigi darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios R. V. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio ir 215 straipsnio 1 dalį, o kaltinamojo V. V. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, ir 215 straipsnio 1 dalį.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apgaule įgyto turto vertė turi būti didesnė negu 5 MGL (250 Eur), tačiau neviršyti 250 MGL (12 500 Eur) dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė žala yra 500,00 Eur. Todėl, esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V. apgaule įgijo didesnės, negu 5 MGL vertės svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis V. V. ir kaltinamoji R. V., darydami inkriminuotus veiksmus, suprato, kad neteisėtai įgyja ir laiko svetimą banko kortelę, ją panaudoja inicijuoti finansinei operacijai ir apgaulės būdu įgyja svetimas lėšas, jas leidžia savo reikmėms, tai yra, moka už taksi, perką maistą cigaretes ir panašiai, taigi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia.

Darytina išvada, kad R. V. ir V. V. veiksmuose yra visi būtini jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai, todėl R. V. veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, o V. V. veikos kvalifikuotinos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

IV.                      Bausmių skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę R. V., atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. V. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir du tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus finansų sistemai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis).

R. V. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą pagal susitarimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tai yra, pusę pasisavintos sumos, nukentėjusysis nurodė, kad su tokiu žalos atlyginimo būdu sutinka ir R. V. pretenzijų neturi (b. l. 141). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o nusikalstamas veikas, nustatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, padarė ir bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vertindamas kaltinamosios R. V. asmenybę, teismas pastebi, jog R. V. praeityje buvo teista vieną kartą 1994 m. rugsėjo 15 d. (b. l. 46-47), tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu teistumas išnykęs, kas rodo, jog, nors praeityje kaltinamoji ir yra padariusi nusikalstamą veiką, tačiau ji nėra linkusi savo tikslų siekti nusikalstamais būdais, tiriamos nuskalstamos veikos labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne gyvenimo būdo pasekmė. R. V. bausta administracine tvarka už smulkius nusižengimus per paskutinius penkis metus 4 kartus (b. l. 52-55), šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje, stengiasi keisti gyvenimą pozityvia linkme, duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad nusikalstamomis veikomis padaryta žala nėra ženkli, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai BK 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas sankcijos (šios bausmės) minimaliai ribai.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte.

R. V. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, R. V. paskirtos bausmės (subendrinta apėmimo būdu ir atskira už BK 214 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą) bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Siekdamas nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti teisingą bausmę, teismas negali neįvertinti to, jog kaltinamoji stengiasi keisti gyvenimo būdą, t. y. registruojasi Užimtumo tarnyboje, atsiprašė nukentėjusiojo, išreiškė norą atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą ir ją atlygino, dėl ko, nagrinėjamu atveju yra tikslinga, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, R. V. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 4 mėnesiams. Teismo vertinimu, būtent laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidedamas, yra tinkamiausia bausmė R. V., kuri užtikrintų tiek BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtį paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikomi draudimai bei įpareigojimai drausmintų kaltinamąją R. V., tačiau neizoliuotų asmens nuo visuomenės, neatimtų galimybės ieškoti darbo, dirbti, būti naudinga visuomenei. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. V. įpareigotina dalyvauti elgesio pataisos programoje registruotis / tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismas, skirdamas bausmę V. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. V. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 182 straipsnio 1 dalis) ir vieną tyčinį baigtą apysunkį nusikaltimą finansų sistemai (215 straipsnio 1 dalis).

V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 59 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes. Teismui pateiktas pateiktas rašytinis dokumentas, kuriuo V. V. įsipareigojo nukentėjusiajam A. J. žalą pagal susitarimą, tai yra, 250 eurų, atlyginti iki 2020 m. lapkričio 1 d. (b. l. 141). Nukentėjusysis nurodė, kad sutinka su tokiu žalos atlyginimo būdu (b. l. 141). Teismo vertinimu, toks V. V. elgesys leidžia pripažinti, kad jis susitarė atlyginti padarytą žalą, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). 

Tiriant V. V. asmenybę nustatyta, jog kaltinamasis teisiamas 2 kartą (b. l. 86-87), baustas administracine tvarka 3 kartus už mažareikšmius nusižengimus (b. l. 96-98), bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 92), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrijos gydymo įstaigose, narkologinės įskaitos įrašų negauta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad nusikaltimais padaryta žala nėra itin ženkli, daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK BK 182 straipsnio 1 dalies, ir 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei minėto įstatymo straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės vidurkis. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė adekvati ir proporcinga padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, kaltinamojo asmenybei, neprieštarauja teisingumo principui, gali perauklėti kaltinamąjį, užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. 

V. V. skirtinos bausmės už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos, t. y. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. 

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti V. V. BK 75 straipsnio nuostatas ir antrą kartą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad V. V. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, atsiprašė nukentėjusiojo ir laisvanoriškai įsipareigojo atlyginti žalą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekia įsidarbinti. Teismo vertinimu, V. V. neturi išskirtinių antivisuomeninių nuostatų, ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam skirtini įpareigojimai galimai turės didesnį motyvuojamą poveikį keisti gyvenimo būdą, nei realus laisvės bausmės atėmimas, galintis dar labiau stumtelėti nusikaltusį asmenį už visuomenės ribų. Esant šioms aplinkybėms, spręstina, kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviejų metų laikotarpiui, 

Įpareigojimas būti namuose nustatytu laiku kaltinamiesiems neskirtinas, nes nusikalstamų veikų padarymas susijęs labiau su alkoholio vartojimu, o ne tamsiu paros metu.

V.        Civilinis ieškinys

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 510,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 16).

Teismo posėdžio metu pateiktas taikus susitarimas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų dėl žalos atlyginimo, kuriame nurodyta, kad nukentėjęs A. J. mažina turtinę žalą dešimčia eurų, pripažįsta, kad jam R. V. atlygino 250 eurų turtinę žalą, R. V. jis jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, o V. V. įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlyginti A. J. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) eurų turtinę žalą (b. l. 141).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byla dalyje dėl civilinio ieškinio nutrauktina, o tvirtintinas tarp A. J. ir kaltinamųjų R. V. ir V. V. 2020 m. rugsėjo 28 d. sudarytas taikus susitarimas dėl žalos atlyginimo.

V.                      Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, baudžiamojoje byloje esančios kompiuterinės laikmenos – CD (2 vnt.) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje. 

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje neskirtas. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, R. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę bausmę R. V. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu R. V. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant R. V. šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis / tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. 

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, V. V. paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį ir paskirti V. V. subendrintą 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu V. V. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. sausio 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės dalį, ir V. V. skirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. 

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos 1 (vienerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant V. V. šiuo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, registruotis / tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą dalyje dėl A. J. civilinio ieškinio nutraukti ir patvirtinti 2020 m. rugsėjo 28 d. taikų susitarimą, sudarytą tarp nukentėjusiojo A. J. ir kaltinamųjų R. V. ir V. V., kuriuo nukentėjęs A. J. mažina turtinę žalą dešimčia eurų, pripažįsta, kad jam R. V. atlygino 250 eurų turtinę žalą, R. V. jis jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės, o V. V. įsipareigoja iki 2020 m. lapkričio 1 d. atlyginti A. J. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimt) eurų turtinę žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – kompiuterines laikmenas (2 vnt. CD voke) su vaizdo įrašais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                Eglė Venckienė