Civilinė byla Nr. e2A-235-280/2020

Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00391-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija:3.1.8; 2.3.2.8;3.3.1.14

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

        teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo atsakovei V. G., atsakovės V. G. priešieškinį ieškovui V. G. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, piniginės kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo, tretieji asmenys E. G., AB „Swedbank“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo prašė  priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį Mazda 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sutiko  ieškovo įsipareigojimą „Swedbank“ AB pagal 2017 m. sausio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine V. G. prievole. Nurodė, kad su atsakove bendro ūkio nebeveda jau metus, šeiminiai ryšiai nutrūkę negrįžtamai, bendras gyvenimas tapo negalimu, mano, jog dėl nesutarimų šeimoje yra kalti abu.

2.       Atsakovė priešieškiniu prašė teismą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, priteisti jos naudai iš ieškovo 27 160,89 Eur piniginę kompensaciją už santuokoje iš bendrų ir jos asmeninių lėšų padarytas investicijas į ieškovo motinos nekilnojamąjį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.  Teismas sprendimu nutraukė šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini)Pasvalio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini),  dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: „G., G.“. Santuokoje įgytą transporto priemonę – automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė atsakovei V. G.. Po santuokos nutraukimo kreditorinį įsipareigojimą pagal 2017 m. sausio 6 d. su „Swedbank“ AB sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)laikė asmenine V. G. prievole.  Teismas sprendimu priteisė atsakovei V. G. 11 000 Eur kompensaciją iš ieškovo V. G., priteisė iš V. G. ir V. G. po 15,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

4.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys kartu nebegyvena ir nepalaiko šeiminių ryšių, nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad šalys vėl pradės gyventi kartu. Šalims nepateikus jokių įrodymų, kad dėjo pastangas išsaugoti tarpusavio santykius, šeimą ir neprisidėjo prie faktinio šeimos iširimo, konstatavo, kad abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).  

5.       Santuokos metu įgytą automobilį „Mazda 3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teismas priteisė atsakovei, nes ji automobilį įsigijo iš savo asmeninių lėšų ir dėl šio turto padalinimo tarp šalių ginčo nekilo.

6.       Santuokos metu ieškovas su trečiuoju asmeniu „Swedbank“ AB 2017 m. sausio 6 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Po santuokos nutraukimo šią prievole bankui teismas pripažino asmenine ieškovo prievole, nes gautas kreditas nebuvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, ginčo dėl to nei tarp šalių, nei su kreditoriumi nėra.

7.        Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui (ieškovo motinai) E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) 2012 m. buvo atliekamas gyvenamojo namo remontas, buvo remontuojamas antras aukštas, 2014 m. vyko ūkinių pastatų remonto darbai, 2017 m. pradėtas statyti priestatas. Iki namo rekonstrukcijos ir po jos, namo antrajame aukšte gyveno ieškovas ir atsakovė. Namo pirmajame aukšte gyvena trečiasis asmuo, namo savininkė, E. G..

8.       Šalių santuokos metu buvo atliekami gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbai, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, šalia buvę ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti, vietoje jų sumūrytas vienas ūkinis pastatas. 2017 m. buvo pradėtas statyti gyvenamojo namo priestatas, kuris dar nėra baigtas. Buvo įvesta kanalizacija, atlikti lauko darbai.

9.       Atsakovės teigimu,  namo, ūkinių pastatų rekonstrukcijos darbai buvo atliekami iš atsakovės asmeninių lėšų, ieškovo ir atsakovės bendrų šeimos lėšų. Tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, remonto darbai atlikti iš trečiojo asmens lėšų, atsakovės asmeninės lėšos buvo išleistos automobiliui įsigyti, vestuvėms iškelti. Atsakovė nurodė, jog pagal patikslintą darbų lokalinę sąmatą nekilnojamojo turto pagerinimui išleista 48959,57 Eur, prašo pusę šios sumos priteisti jai  iš ieškovo.

10.       Byloje buvo atlikta statybos darbų ir nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pagerinimo darbų 2015 m. – 2018 m. ekspertizė. Ekspertizės aktu nustatyta, jog gyvenamajam namo antrame aukšte naujai atlikta lubų, sienų, grindų apdaila, įrengtos vienos durys, laiptinės patalpos dalyje atlikta lentelių apdaila. Gyvenamojo namo priestatas perstatytas, įrengtas naujas stogas, įdėti du plastiko langai, vienos skardinės durys, vienos plastikinės durys, lubos iškaltos gipso kartono plokštėmis, fasadas nutinkuotas, įrengti lietvamzdžiai, įrengtas kaminas. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtos apkaustytos durys – vartai, įrengtas kaminas (2 vnt.), pertvara sumūryta iš silikatinių plytų, dalis sienų tinkuota, dalis lentelių su apdaila, įrengtos betoninės grindys, atgrinda su skaldos atsijom, naujas stogas. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždengtas naujas stogas, įrengti vartai – durys, medinė nauja perdanga, grindys betoninės. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas stogas. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas stogas. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas stogas, įrengtos betoninės grindys, sienos apkaltos lentomis, dalis drožlių plokšte, lubos mažų gabaritų lentelių apdaila. Ūkiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtas naujas stogas. 2018 m. paklotas vandentiekio įvadas – 30 m d32 ir kanalizacijos įvadas d100 – 42.

11.       Ekspertizės akte nurodyta, jog esančių statinių pagerinimo darbai 2015 m. – 2018 m. yra atlikti už 23128,71 Eur, tokia yra medžiagų ir darbų kaina. Atsakant į pateiktus klausimus taip pat nurodyta, jog nekilnojamojo turto vertės padidėjimo pagal Kadastro duomenis nėra, kadangi įvertinamas nusidėvėjimas nuo statybos pradžios.

12.       Byloje pateikta patikslinta lokalinė sąmata, atlikta UAB „Svalex“, kuri sudaryta pagal 2012 m., 2014 m., 2017 m. buvusias kainas, kuria apskaičiuota, jog statinių pagerinimo darbai yra atlikti už 48959,57 Eur su V. Š. sąmatoje atliktų statybos darbų šalys neginčija, abi šalys sutaria, jog sąmatoje nurodyti darbai buvo atlikti. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė pripažino, jog darbus jie atliko ūkio būdu, dažniausiai dirbo patys, kažkiek samdė pažįstamus, su jokia statybų įmone nebuvo sudaryta sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Nei ieškovas, nei atsakovė nepateikė jokių statybinių medžiagų įgijimo, darbų atlikimą patvirtinančių dokumentų.

13.       Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog trečiajam asmeniui E. G. priklausantis nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, buvo pagerinti šalių santuokos metu. Šalys neginčija fakto, jog minėti remonto darbai buvo atlikti. Nustatyta ir tai, jog ieškovas su atsakove gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų rekonstrukcijos metu gyveno minėtame name, naudojosi trečiajam asmeniui priklausančiu turtu. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, jog santuokos metu gautos pajamos laikytinos šeimos pajamomis. Akivaizdu ir tai, jog šalys, gyvendamos trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame name, galėjo prisidėti prie gyvenamojo būsto ir kitų ūkinių pastatų, priestato, gerinimo ir savo lėšomis.

14.       Teismas sprendė, kad remonto darbų atlikimas, kai šalys neatlygintinai gyveno trečiajam asmeniui priklausančiame gyvenamajame name, tiesiogiai susijęs su šeimos poreikių tenkinimu: šalys nuo pat santuokos pradžios gyveno trečiajam asmeniui priklausančio namo antrajame aukšte, kito nekilnojamojo turto neturėjo, nuomos mokesčio nemokėjo, todėl teismas negali vertinti, jog ieškovas naudojo bendras šeimos lėšas savo asmeniniams tikslams ar tik savo vieno asmeniniams poreikiams tenkinti ar, kad šalių šeimos lėšomis buvo pagerintas trečiojo asmens turtas. Teismas vertino, kad prisidėjimas prie remonto darbų buvo atlygis, kad šeima turėtų gyvenamąjį būstą. Teisine prasme tokia šeimos patalpa, nepriklausomai nuo to, kurio sutuoktinio tai nuosavybė, laikoma šeimos turtu (CK 3.84 straipsnio 2 dalis). Atsakovė žinojo, jog remontas daromas šeimos interesais, tam neprieštaravo. Atsižvelgęs į aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad namo remontas buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu,  teismas nurodė, kad ieškovui nekyla pareiga mokėti CK 3.98 straipsnio 3 dalyje numatytą kompensaciją, kadangi jei šeimos pajamos ir buvo naudojamos remonto darbams, tai buvo susiję su šeimos poreikių tenkinimu.

15.       Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui pakankamų duomenų, kurie patvirtintų, jog gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, priestato remonto darbai buvo atlikti būtent iš jų šeimos lėšų. Ieškovo ir trečiojo asmens teigimu, remonto darbai buvo atliekami iš trečiojo asmens pinigų, tai yra santaupų, lėšų, gautų pardavus kitą nekilnojamąjį turtą. Byloje pateikta pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog trečiasis asmuo E. G. 2014 m. spalio 1 d. pirkimo pardavimo sutartimi pardavė jai nuosavybės teise priklausiusius žemės sklypus už 19 500 Lt (5 647,59 Eur). Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, jog remonto darbai buvo atliekami iš jų šeimos lėšų. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes ir aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, sprendė, jog byloje nėra pagrindo pripažinti, kad bendros sutuoktinių pajamos sumažėjo, nes buvo naudojamos ne šeimos poreikių tenkinimui ar asmeniniais ieškovo interesais. Šalys tuo metu gyveno trečiajam asmeniui priklausančiame būste ir juo naudojosi, todėl normalu, kad taip pat turėjo prisidėti prie gerbūvio gerinimo.

16.       Atsakovė byloje pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad jai nuosavybės teise iki 2012 m. liepos 25 d. priklausė žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, pardavus šį turtą gautas lėšas ji panaudojo ieškovo motinos nekilnojamojo turto gerinimui. Tuo tarpu ieškovas tai neigė, nurodė, kad už gautas lėšas atsakovė nusipirko automobilį, finansiškai padėjo savo sūnui jo studijų metu, dalis pinigų buvo išleista judviejų vestuvėms. Byloje pateikta automobilio „Mazda 3“ pirkimo pardavimo sutartis, iš kurios matyti, jog atsakovė 2013 m. nusipirko automobilį už 3950 Eur, šį automobilį šalys prašo priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų, tai yra už iš parduoto nekilnojamojo turto gautas lėšas. Teismas, įvertinęs atsakovės ir liudytojų paaiškinimus, vertino ir tai, jog atsakovė remonto darbų metu buvo sudariusi santuoką su ieškovu bei atsižvelgęs, į tai, kad atsakovės turtas buvo parduotas tais pačiais metais, kai ji sudarė santuoką su ieškovu, laikė įrodyta aplinkybe, kad atsakovė investavo savo asmenines lėšas į ieškovo motinos turtą,  nes tikėjosi pagerinti savo ir ieškovo buitį, kadangi ketino pati ten gyventi.

17.       Pažymėtina, jog nepaisant to, kad nekilnojamasis turtas nepriklauso nei ieškovui asmeninės nuosavybės teise, nei šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o nekilnojamojo turto, kuris buvo pagerintas šalių santuokos metu, savininkė yra ieškovo motina, tai yra trečiasis asmuo E. G., teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad, atsižvelgiant į konkrečios situacijos specifiškumą, tai yra, jog trečiojo asmens nekilnojamasis turtas ieškovo ir atsakovės santuokos metu buvo laikytinas jų šeimos turtu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, atsakovė neturėtų nukentėti dėl to, jog jos asmeninės lėšos, gautos pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, buvo investuotos į ieškovo motinai priklausantį turtą, todėl nutraukiant santuoką, ieškovui kyla pareiga atlyginti kompensaciją atsakovei už jos investuotas asmenines lėšas į šeimos turto, kuris priklauso ieškovo motinai ir kuriame lieka gyventi jis pats, gerinimą.

18.       Teismas sprendė, jog byloje atsakovė neįrodė, kad bendros šeimos pajamos buvo panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti ar asmeniniais ieškovo interesais, todėl pagrindo priteisti kompensacijos už šeimos pajamų panaudojimą CK 3.98 straipsnio 3 dalyje, CK 3.115 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, nėra. Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui priklausantis turtas ieškovo ir atsakovės santuokos metu buvo pagerintas, šalių paaiškinimais nustatyta, jog gyvenamojo namo ir ūkinių statinių pagerinimo darbai buvo atlikti 2012 m. – 2018 m. Nustatyta, kad atsakovė, pardavusi jai nuosavybės teisę priklausiusį turtą, gavo 50000 Lt, tai yra 14481 Eur, kuriuos, kaip nustatyta, ji panaudojo trečiajam asmeniui priklausančio turto gerinimui. Atsižvelgiant į byloje esančią pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė iš savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį „Mazda 3“ už 3 950 Eur, kuris priteisiamas jai nuosavybės teise, teismas sprendė, jog teisinga atsakovei kompensacija už asmeninių lėšų investavimą į trečiajam asmeniui priklausantį nekilnojamąjį turtą – 11000 Eur, kurią priteisė iš ieškovo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

19.       Apeliaciniu skundu V. G. prašo 2019 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimą pakeisti ir atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20.       Nurodo, kad atsakovė, reikalaudama priteisti kompensaciją, turėjo įrodyti šią aplinkybę. Atsakovės pateiktos UAB „Svalex“ lokalinės sąmatose pateiktas tik matematinis skaičiavimas, kiek kainuotų medžiagos ir remonto darbai jeigu būtų samdoma įmonė, tačiau visi darbai buvo atlikti ūkio būdu. Pateikta sąmata nėra apskaičiuota turto vertė, o tik esamų statybų sąmata.

21.       Byloje atlikti ekspertizėje nustatyta, kad turto vertė nepadidėjo, nes buvo įvertintas turto nusidevėjimas. Gyvenamojo namo remonatas ir ūkinio pastato renovacijos buvo susijusios su šeimos poreikiu tenkinimu, todėl atsakovės reikalavimas negalėjo būti tenkinamas.

22.       Byloje nustatytas faktas, jog atsakovė laisva valia dalyvavo ieškovo motinai priklausiusio gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimo procese, todėl tai gali būti pagrindas reikalauti pagerinimo išlaidų iš atsakovės motinos, bet ne iš atsakovo.

23.       Jei atsakovė ir iš savo asmeninių lėšų būtų atlikusi tam tikrus remontos darbus, tam skirdama lėšas, prisiėmė riziką dėl savo veiksmais atliktų ir iš to kylančių paskemių. Reikšdamas reikalavimą dėl kompensacijos, ji turėjo įrodyti ne tik iš tikrųjų sumokėtas lėšas, bet leistinais įrodymais pagrįsti, kad tai atliko trečiojo asmens leidimu ir trečiojo asmens nekilnojamasis turtas buvo pagerintas. Teigia, kad tokių duomenų byloje nėra.

24.       Atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog į gyvenamojo namo ir ūkinio pastato pagerinimo investavusi iki santuokos turėtas lėšas, kad pastatų rekonstrukcijai buvo naudojamos sutuoktinių gaunamos pajamos bei įrodymų, kad būtų pirkusi statybines medžiagas, apmokėjusi statybos darbus, o vien iš atsakovės paaiškinimų negalima daryti išvados, kad ji, pardavusi turėtą nekilnojamąjį darbą, savo lėšas investavo į trečiajam asmeniui priklausantį turtą. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovo motina pardavė nekilnojamąjį turtą ir iš šių lėšų buvo atliekami remonto darbai. 

25.       Mano, kad atsakovė neįrodė, kad ji vykusių statybų metu konkrečiomis sumomis prisidėjo prie konkrečių statybos darbų, prekių, reikalingų statinio rekonstrukcijai, įsigijimo, todėl yra pagrindas atsakovės priešieškinį atmesti. 

26.       Atsiliepimu į apeliacinį V. G. skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

27.       Nurodo, kad ji įrodė, kad į šeimos turtą investavo asmenines lėšas. Ieškovas neginčija, kad gavo iš atsakovės pinigus, nors ir teigia, kad nėra esminiai pagerinti jo motinai priklausę statiniai.

28.       Atsakovė yra perdavusi 50000 Lt ieškovui, iš kurių šalims gyvenant kartu buvo atliktas ieškovo motinai priklausančio gyvenamojo namo remontas, pastatytas priestatas, atlikti darbai, kurie yra nurodyti UAB „Svalex“ lokalinėse sąmatose. Šiuos darbus pripažino abi šalys.

29.       Perduoti ieškovui pinigai buvo panaudoti namo ir ūkinių pastatų remontui bei nusipirktas automobilis už 3950 Eur, kuris priteistas atsakovei. Gyvenat kartu iš bendrų šalių pajamų ir asmeninių atsakovės lėšų buvo atlikti  ūkinio pastato kapitalinio remonto darbai, nugriovė iš lentų pastatytus ūkinius pastatus, vietoje jų pastatė ūkinį pastatą, Sudėjo naujas stogo dalis, stogą. Visi darbai nurodyti lokalinėje sąmatoje.  Šalys pastatė gyvenamojo namo priestatą, įsivedė kanalizaciją ir lauko tinklus, šie darbai atlikti 2017 m.. Gyvenamojo namo 2 aukšto remontas atliktas  tik šalims pradėjus gyventi kartu.

30.       Ieškovas savo mamos turto pagerinimui panaudojo atsakovės 11000 Eur, kadangi pinigai buvo panaudoti ne šeimos, o mamos turtui pagerinti, jis turi juos grąžinti atsakovei. Šalims gyvenant kartu, buvo atlikti remonto darbai, kurių vertė virš 40000 Eur, ieškovas turėtų kompensuoti pusę šios sumos, tačiau teismas priteisė tik dalį atsakovės lėšų, kurie panaudoti ieškovo motinos turto pagerinimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).

32.       Bylos duomenimis nustatyta, kad trečiajam asmeniui (ieškovo motinai) E. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šalims gyvenant santuokoje, 2012 m. buvo atliekamas gyvenamojo namo remontas, buvo remontuojamas antras aukštas, 2014 m. vyko ūkinių pastatų remonto darbai, 2017 m. pradėtas statyti priestatas. Iki namo rekonstrukcijos ir po jos namo antrajame aukšte gyveno ieškovas ir atsakovė. Namo pirmajame aukšte gyvena trečiasis asmuo E. G..

33.       Šalių santuokos metu buvo atliekami gyvenamojo namo antro aukšto remonto darbai, ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbai, šalia buvę ūkiniai pastatai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo nugriauti, vietoje jų sumūrytas vienas ūkinis pastatas. 2017 m. buvo pradėtas statyti gyvenamojo namo priestatas, kuris dar nėra baigtas. Buvo įvesta kanalizacija, atlikti lauko darbai. Ekspertizės akte nurodyta, jog esančių statinių pagerinimo darbai 2015 m. – 2018 m. yra atlikti už 23 128,71 Eur. Ekspertizės akte nurodyta, jog esančių statinių pagerinimo darbai 2015 m. – 2018 m. yra atlikti už 23128,71 Eur, tokia yra medžiagų ir darbų kaina. Byloje pateikta UAB „Svalex“ atlikta patikslinta lokalinė sąmata sudaryta pagal 2012 m., 2014 m., 2017 m. buvusias kainas, kuria apskaičiuota, jog statinių pagerinimo darbai yra atlikti už 48 959,57 Eur su V. S. atliktų statybos darbų šalys neginčijo. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad atsakovė į trečiojo asmens turto pagerinimą investavo savo asmenines lėšas, sprendė, kad ieškovas turi sumokėti 11000 Eur kompensaciją atsakovei už trečiojo asmens (ieškovo motinos) turto pagerinimą.

34.       Įstatymas reglamentuoja, kad nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma (CK 3.118 straipsnis). Šalims nesutariant dėl konkretaus turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ar teisių į jį apimties, šiuos klausimus, ištyręs reikšmingas bylos aplinkybes, išsprendžia teismas.

35.       Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

36.       Turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis).

37.       Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.).Taigi įstatymas numato, galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas, kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.

38.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad buvo pagerintas ne ieškovui, o jo motinai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, nepagrįstai atsakovei kompensaciją už turto pagerinimą priteisė tik iš ieškovo.

39.       Bylos duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai gyveno ieškovo  motinai priklausančiame name ir tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo motinai priklausančio namo ir ūkinių pastatų pagerinimo, todėl pirmosios instancijos teismas susiklosčius šalių santykius turėjo kvalifikuoti kaip panaudos santykius (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).

40.       Panaudos pagrindu naudojamo turto pagerinimas ir sutuoktinių ginčas dėl vieno iš sutuoktinių turto pagerinimo įrodinėjami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nes savo esme tai skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, jiems konstatuoti būtina įvertinti konkrečias atitinkamų teisės normų taikymo sąlygas, nustatyti šių sąlygų buvimą patvirtinančias aplinkybes.

41.       Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas, nuomotojo leidimu, išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita.  Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012). Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarčiai yra taikomos CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios išnuomoto daikto pagerinimą (CK 6.629 straipsnio 2 dalis). 

42.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dalies dėl gyvenamajame name atliktų pagerinimų reikšmės ir atsakovės teisių dėl šių pagerinimų gynimo esmė yra CK 6.501 straipsnyje nurodytų teisiškai reikšmingų faktų nustatymas. 

43.       Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Santuokos nutraukimo byloje privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje, t. y. dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas. CK 1.97 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinių teisių objektai, be kita ko, yra ir turtinės teisės. Tai reiškia, kad nutraukiant santuoką, teismas privalo padalinti ir sutuoktinių turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011).

44.        Nagrinėjamu atveju, tik nustačius CK 6.501 straipsnyje nurodytus teisiškai reikšmingus faktus, turėtų būti sprendžiama dėl sutuoktinių reikalavimo teisės pripažinimo į trečiąjį asmenį. Kadangi byloje yra atlikta ekspertizė ir yra pateikti įrodymai, patvirtinantys atliktų darbų vertę, teimas turi galimybę turtinę teisę įvertinti pinigine išraiška.

45.       Pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, todėl priešieškinio dalyje dėl kompensacijos priteisimo neatskleidė bylos esmės ir tai lėmė, kad ši bylos dalis buvo išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis), nes kompensacija priteista ne iš statinių savininko.

46.       Atsižvelgdama į tai, kad teismas iš dalies netinkamai nustatė ir vertino bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat į būtinybę išaiškinti naujas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog byla apeliacinės instancijos teisme iš dalies turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir būtų pažeista šalių teisė į apeliaciją, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei buvo priteista kompensacija už ieškovo motinos asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą, naikintina ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

47.       Kadangi byla  dėl esminio šalių ginčo perduodama pirmosios instancijos teismui dalyje dėl kompensacijos priteisimo nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą spręs  teismas, išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnis).

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimą dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl kompensacijos už trečiojo asmens turto pagerinimą priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjai                                                                        Ramunė Čeknienė

                                                                                Laimantas Misiūnas

                                                                                Laimutė Sankauskaitė