Pranešėja Rimvida Zubernienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-78-112/2014

Teisėjas Lina Jociuvienė                                                            (Proceso Nr. 2-24-3-01796-2011-8)

Procesinio sprendimo kategorija    43,2; 121.21

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Erikos Misiūnienės, rašytinio apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų S. A. ir G. A. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovams S. A. ir G. A., trečiajam asmeniui Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarei L. M. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

  n  u  s  t  a  t  ė:

ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro 2007-10-26 sutartį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini).k. v., žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti nuosavybės teisę į minėtą žemės sklypą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šis sandoris buvo apsimestinis, todėl yra niekinis ir negalioja. Sandoris neatitiko tikrųjų ieškovės ketinimų bei valios, nes minėtu sandoriu ieškovė siekė kito sandorio, t. y. norėjo pakeisti tikslinę žemės paskirtį, o ją pakeitus išdalyti sklypą atskirais sklypais ir tik tada juos realizuoti. Ieškovė teigia, jog atsakovai nuo pradžių žinojo, kad susitarimų neįvykdys, nes atsakovas G. A. jokių veiksmų pagal įgaliojimą neatliko, o atsakovė S. A. ginčijamu sandoriu siekė dengti kitą sandorį – be ieškovės žinios, apgaulės būdu parduoti ½ dalį žemės sklypo.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2013-07-22 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pripažino negaliojančiu 2007-10-26 tarp ieškovės V. B. ir atsakovės S. A. sudarytą sandorį dėl žemės sklypo, esančio Klaipėdos r. sav., Girkalių k., pirkimo. Taikė restituciją: grąžino ieškovei V. B. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas 5528/0006:53 Girkalių k. v., žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, naikinant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą S. A. vardu ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). v., žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, teisinę registraciją. Priteisė solidariai iš atsakovų S. A. ir G. A., gyvenančių (duomenys neskelbtini)., 3695,50 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt penkių litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidas (695,50 Lt žyminį mokestį, 3 000 Lt už advokato teisines paslaugas) ieškovei V. B.. Teismas, remdamasi byloje esančiais įrodymais, konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė tikrai turėjo ketinimą sklypą parduoti už 6000 Lt, t. y. už žymiai mažesnę nei rinkos kainą (207 164 Lt). Teismas nurodė, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, jog ieškovė su atsakovais siekė bendro verslo. Pasitikėdama įgaliojo atsakovą G. A. atlikti žemės sklypo paskirties pakeitimą, įrengti komunikacijas bei išdalyti žemės sklypus į atskirus sklypus, kaip nurodyta įgaliojime. Už atliktus darbus ieškovė pažadėjo atsiskaityti barteriu – perleisti pusę sklypo. Pusė sklypo atsakovei S. A. liko sudarius 2007-12-13 sandorį. Taigi tikslas buvo apeiti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. apribojimą – draudimą pakeisti žemės paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Esant šiems duomenims, teismas sprendė, kad 2007-10-26 sandoris yra apsimestinis, sudarytas siekiant pridengti kitą, t. y. komercinės paskirties sandorį, arba tiksliau kelis sandorius – detaliojo planavimo, projektavimo ir žemės sklypo infrastruktūrizavimo, kurių tikslas – abiejų šalių suplanuotas gauti pelnas, todėl jis pripažintinas negaliojančiu ab initio. Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas, vadovaudamasis CK 1.80 str., taikė restituciją.

Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo                    2013-07-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog teismo sprendimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apeliantai nurodė, jog ieškovė keisdama ieškinio pagrindą pakeitė ir jo dalyką, o atsakovas G. A. tapo sandorio, apie kurį nežino, šalimi. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį sudarė ieškovė su atsakove S. A.. Kad ieškovė gavo pinigus, patvirtinta sutarties 2 punkte. Teigia, jog ieškovei greitai reikėjo pinigų, todėl ir pardavė, o kad atsakovė S. A. turėjo pinigų, patvirtina byloje esantys duomenys. Ieškovė taip pat buvo išsiderėjusi sąlygas, jog jai bus leista išsipirkti atsakovei parduoto sklypo ½ dalį. Ieškovė išsipirko šio sklypo ½ dalį 2007-12-13 ir tapo bendraturte kartu su atsakove, kaip ir numatyta vekselyje. Apeliantai teigia, jog ieškovė nenurodė priežasčių kodėl iš karto neginčijo 2007-10-26 sandorio, o atpirko žemę, nors matė, kad jokie žemės paskirties pakeitimai nėra vykdomi. Pažymėjo, jog liko neišspręstas klausimas dėl 2007-12-13 sandorio galiojimo. Apeliantai nesutinka su teismo padaryta išvada, jog sklypą atsakovė nupirko už itin mažą kainą, ir pažymi, jog kaina yra šalių susitarimo reikalas. Be to, nurodė, jog teismas visiškai neatkreipė dėmesio, jog pati ieškovė sklypą įsigijo už 5 246 Lt. Mano, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl teismas nepagrįstai jį tenkino. Dėl atsakovui G. A. išduoto įgaliojimo nurodė, jog teismas visiškai nepasisakė dėl šio įgaliojimo pasibaigimo termino. Nurodė, jog teismo išvados apie tariamus atsakovų pažadus pakeisti žemės sklypo paskirtį, padaryti šį žemės sklypą gyvenamųjų namų statybos sklypu, ieškovės suklaidinimu, neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad atsakovė S. A. apie G. A. išduotą įgaliojimą sužinojo tik gavusi teismo procesinius dokumentus. Atsakovai yra išsiskyrę dar 2005-11-16, todėl teismo argumentai, jog atsakovai veikė kartu kaip šeima, yra visiškai nepagrįsti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo palikti nepakeistą Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-07-22 sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantai nepagrįstai teigia, jog G. A. apie sandorį nežinojo, todėl netinkama jo procesinė padėtis. Pažymėjo, jog G. A. tarėsi dėl sandorio įregistravimo pas notarę, abu atsakovai elgėsi kaip sutuoktiniai. Ši aplinkybė patvirtinta ir liudytojų parodymais. Be to, pažymėjo, jog išduoti įgaliojimą įkalbėjo pats G. A. tam, kad būtų galima tikslinę žemės paskirtį pakeisti anksčiau nei praėjus LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. įtvirtintam 5 m. terminui. Be to, abu atsakovai veikė ir visus sprendimus priimdavo kartu. Todėl teismas visus sandorius pagrįstai vertino kartu. Tik po įgaliojimo išdavimo sudaryti visi kiti sandoriai, kurie sudaryti per trumpą laiką. Teigia, kad teismas teisingai įvertino aplinkybes dėl itin mažos sandorio kainos bei tikruosius šio sandorio sudarymo tikslus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).

Byloje kilo ginčas dėl 2007-10-26 sutarties sudarymo tikslo. Apeliantų teigimu, sandoris buvo sudarytas dėl to, kad ieškovei nedelsiant reikėjo pinigų, ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad ieškovė išsiderėjo teisę atpirkti ½ parduoto žemės sklypo dalį. Ieškovė teigia, jog sandoris sudarytas tik tam, kad galėtų greičiau pakeisti tikslinę žemės paskirtį, apeinant LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. įtvirtintą 5 metų terminą.

Dėl ieškovė pareikštų reikalavimų keitimo

Apeliantai nurodė, jog ieškovė nuolat keitė reikalavimo pagrindą, kuomet iš esmės buvo pakeistas ir ieškinio dalykas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė 2012-11-26 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo, jame atsakovais patraukti S. A. ir G. A.. Iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo (CPK 141 str. 1 d.). Šiuo atveju teismas sprendė, jog pareiškimo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo.

Dėl 2007-10-26 sandorio pripažinimo negaliojančiu

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl konkrečios sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, turi būti atsižvelgiama į sutarties šalių ketinimus ir tikslus, sudarant sutartį būtent tokiomis sąlygomis, taip pat šalių tarpusavio santykių praktiką, jų veiksmus po sutarties sudarymo, t. y. vykdant, keičiant sutartį, nes faktiniai šalių veiksmai padeda nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2007-01-11 ieškovė V. B. iš valstybės valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu įsigijo 1,9600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame nurodyta, kad vidutinė rinkos vertė – 73 439 Lt, indeksuota žemės sklypo vertė – 5 246,00 Lt (2 p.), už minėtą 5 246 Lt ir įsigijo sklypą (b. l. 12–14). Sutarties 3.1. punkte apribota ieškovės teisė keisti tikslinę žemės paskirtį 5 metų laikotarpiu. 2007-10-26 ieškovė sudarė sutartį, pagal kurią 1,9600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., už 6 000 Lt pardavė atsakovei S. A. (b. l. 18–22.). Taigi ginčijamo sandorio šalys yra ieškovė V. B. ir atsakovė S. A.. Tarp tų pačių šalių 2007-10-26 buvo pasirašytas vekselis, kuriuo S. A. įsipareigojo ieškovei V. B. iki 2007-12-15 leisti išsipirkti atgal ½ dalį žemės sklypo (ginčijamo) už 3 100 Lt. 2007-12-13 ieškovė V. B. ir atsakovė S. A. sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė iš atsakovės atpirko ½ dalį 1,9600 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), už 3 200 Lt (b. l. 23–26). Taigi atsakovei nuosavybės teise yra likusi ½ dalis žemės sklypo, įsigyto ginčijamu sandoriu.

Vertinant sutarties galiojimo klausimą atsižvelgiama į tikruosius sutarties šalių ketinimus, jos sudarymo aplinkybes bei tikslą. Todėl teismas privalo vertinti šalių veiksmus iki sandorio ir po sandorio sudarymo. Kaip buvo nustatyta, ieškovė įsigijo žemės sklypą iš valstybės su apribojimu. Žemės sklypą ieškovė įsigijo LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies pagrindu, kurioje nustatyta, jog valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 5 dalis nustatė, jog asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę ją perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims arba keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad pagal šį įstatymą pasinaudojusio pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę asmens prašymu arba nustačius, kad tokiu būdu įsigyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę. Taigi ieškovė negalėjo 5 metus keisti tikslinės žemės paskirties. Tačiau, nepraėjus šiam laikotarpiui, ieškovė iki ginčijamo sandorio 2007-10-15 įgaliojo G. A. atstovauti jos interesams keičiant žemės paskirtį ir nurodė, jog už atliktą darbą barteriu jis gaus pusę sklypo. Išdavusi įgaliojimą, ieškovė netrukus nutarė parduoti žemės sklypą ir jį 2007-10-26 pardavė atsakovei S. A.. Tą pačią dieną atsakovė pasirašė vekselį, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2007-12-15 leisti išsipirkti ½ dalį sklypo už 3 100 Lt. 2007-12-13 ieškovė išsipirko ½ dalį žemės sklypo. Atsižvelgus į įgaliojime G. A. prierašą apie vykdytinus darbus bei atlygį už juos, manytina, kad ieškovė siekė susigrąžinti tik ½ dalį sklypo, nes ½ dalį buvo pažadėjusi G. A. už tai, kad jis pakeis žemės paskirtį ir atliks kitus darbus. Visi sudaryti sandoriai yra susiję su tuo pačiu žemės sklypu ir sudaryti per trumpą laiką. Duomenų, kad pagal minėtus sandorius būtų sumokėti pinigai, nėra. Iš šių duomenų akivaizdu, kad G. A. ir S. A. veikė kartu. Atmestini G. A. ir S. A. argumentai, jog jie veikė atskirai ir apie vienas kito sudarytus sandorius su ieškove nežinojo. Aplinkybę, kad A. veikė kartu, patvirtina liudytojų parodymai (t. 1, b. l. 167–168). Pagal CPK 185 straipsnį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Esant nurodytoms aplinkybėms, labiau tikėtina, jog ginčijamas sandoris buvo sudarytas turint tikslą išvengti valstybės nustatyto 5 metų apribojimo keisti tikslinę žemės paskirtį. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos pozicija, jog atsakovų nurodyti ginčijamo sandorio tikslai yra mažai tikėtini ir abejotini vien dėl parduodamo sklypo kainos neatitikties jos tikrajai rinkos vertei, kurią ir nurodė pačioje pirkimo–pardavimo sutartyje. Be to, pinigų nemokėjimo faktas taip pat patvirtina, jog nebuvo siekiama iš to gauti pajamų. Duomenų, kad ieškovei skubiai būtų reikėję pinigų, nėra.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas norint išvengti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nustatytą 5 metų terminą, t. y. norint pažeisti įstatymą. Teismas šiuo atveju taikė teisės normą, reglamentuojančią apsimestinio sandorio negaliojimą (CK 1.87 str.). Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas tinkami nustatė bylos aplinkybes, surašė tinkamus motyvus, tačiau nurodė netinkamą materialinę teisės normą – CK 1.87 str. Pagal byloje esančius duomenis nustatytina, kad sandoris buvo tariamas, t. y. sudarytas dėl akių neketinant sukurti teisinių pasekmių (CK 1.86 str.). Be to, nustačius, jog sandoris sudarytas norint išvengti LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 str. 5 d. nustatyto 5 metų termino, konstatuotina, kad šis sandoris prieštarauja ir imperatyvioms įstatymo normoms. Tokia išvada darytina įvertinus šio sandorio sudarymo tikslą. Taigi šiuo atveju sandoris yra niekinis ir negalioja. Nustačius tariamą sandorį bei tai, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, taikytina restitucija (CK 1.80 str. 1, 2 d.).

Apeliantas nurodė, jog teismas, pripažindamas 2007-10-26 sutartį negaliojančia, neišsprendė 2007-12-13 sutarties galiojimo. Pažymėtina, kad 2007-12-13 sandoriu ieškovė iš atsakovės atpirko ½ sklypo dalį. Kaip jau byloje nustatyta, pinigai pagal visus sandorius nebuvo mokami. Ieškovė ieškiniu siekė susigrąžinti viską, ką turėjo iki ginčijamo sandorio. Kadangi ieškovė 2007-12-13 sandoriu susigrąžino ½ sklypo dalį, pinigai nebuvo mokėti, todėl ieškovei liko susigrąžinti dar ½ dalį, kuri pagal 2007-10-26 sandorį priklausė atsakovei S. A.. Šiuo atveju, pripažinus 2007-10-16 sandorį negaliojančiu, 2007-12-13 sandoris yra teisiškai nereikšmingas, nes pagal jį atsakovė už išpirkto sklypo dalį neturi ką grąžinti ieškovei, nes nustatyta, jog pinigai nebuvo mokami.

Dėl atsakovo G. A. veiksmų

Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2007-10-26 ginčijamą sandorį sudarė ieškovė                                       V. B. ir atsakovė S. A. (b. l. 18–22). Aplinkybė, kad atsakovui G. A. buvo išduotas įgaliojimas atstovauti ieškovės interesams keičiant žemės paskirtį, dar nereiškia, jog jis turi atsakyti pagal ginčijamą sandorį, kurio šalis jis nėra. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo ieškinį dėl atsakovo G. A. tenkinti (CPK 45 str. 3 d.). Taip pat pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl abiejų atsakovų, neteisingai įvertino atsakovo G. A. veiksmus, susijusius su ginčijamo sandorio sudarymu.

Dėl įgaliojimo.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodė, jog teismas nepagrįstai nepasisakė dėl išduoto įgaliojimo pasibaigimo termino. Pažymėtina, jog byloje ginčas yra dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Išduotas įgaliojimas šiuo atveju buvo vertinamas kaip viena iš aplinkybių, siekiant išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Įgaliojimas yra vienašalis sandoris. Jį panaikinti turi teisę įgaliotojas, o įgaliotinis – įgaliojimo atsisakyti (CK 1.69 str. 1 d., 2.146 str. 1 d., 2.147 str. 1 d. 2, 3 p.). Taigi įgaliojimo pasibaigimo terminas priklauso nuo ieškovės arba nuo paties atsakovo G. A.. Esant šioms aplinkybėms teismas pagrįstai nepasisakė dėl įgaliojimo termino pabaigos ir pan.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.). Teisingai nustatė aplinkybes bei nurodė tinkamus motyvus dėl negaliojančio sandorio, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normą, kuri iš esmės nekeičia sprendimo esmės, bei neteisingai konstatavo, jog pasekmės dėl nuginčyto sandorio kyla abiem atsakovams. Atsižvelgus į tai, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. ieškinį tenkinti tik atsakovei S. A. (CPK 326 str. 1 d. 3p. 45 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pirmosios instancijos teismas solidariai iš abiejų atsakovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.  Teisėjų kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos iš šalių turi būti priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Atsižvelgus į CPK 93 str. 4 d., tenkinus ieškinį iš dalies perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmosios instancijos teisme už ieškinį sumokėjo 695,50 Lt žyminį mokestį, 3000 Lt už advokato pagalbą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 103,34 Lt. Tenkinus ieškinį tik dėl atsakovės S. A., ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme priteistinos iš atsakovės S. A. (CPK 93 str. 1, 4 d., 98 str.).

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. LR teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą, maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11 punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą nustatytas 1.5 koeficientas. Byla apeliacinėje instancijoje nagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl už atstovavimą byloje ieškovė išlaidų nepatyrė. Atsižvelgus į tai, iš atsakovės ieškovei priteistina 1 500 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n  u  t  a  r  i  a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 22 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti negaliojančiu 2007-10-26 tarp ieškovės V. B. ir atsakovės S. A. sudarytą sandorį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, pirkimo;

taikyti restituciją: grąžinti ieškovei V. B. ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, naikinant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą S. A. vardu ½ dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)., žemės ūkio paskirties, 1,9600 ha ploto, teisinę registraciją.

Priteisti iš atsakovės S. A. 3 695,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (695,50 Lt žyminis mokestis, 3 000 Lt už advokato teisines paslaugas) ir 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei V. B..

Priteisti iš atsakovės S. A. 103,34 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą yra būtina pateikti teismui.

Ieškinį atsakovui G. A. atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                                          Rimvida Zubernienė

Kolegijos teisėjai                                                                                                  Almantas Padvelskis

                                                                                                                              Erika Misiūnienė