Civilinė byla Nr. 2S-399-264/2015

Teisminio proceso Nr.2-69-3-03337-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos 122.2; 122.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo P. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1383-451/2014 pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovei R. G., institucijai teikiančiai išvadą Kauno miesto savivaldybės VTAS, dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos su vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo,

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

Ieškovas P. G. ieškinyje prašė:

- Pakeisti 2008-04-16 teismo sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl nepilnamečiams vaikams E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) skiriamo išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad: nepilnamečių vaikų E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui P. G. įsipareigoja mokėti kiekvienam vaikui po 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, viso 300 Lt (tris šimtus litų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki kol nepilnamečiai vaikai sulauks pilnametystės.

- Pakeisti 2008-04-16 teismo sprendimu patvirtintą sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G. gim. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti naują bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią:

- Šalių nepilnamečiai vaikai E. G. ir G. G. praleidžia su tėvu P. G. kas antrą savaitę su nakvynėmis pas tėvą nuo penktadienio 17 val. paimant vaikus iš mokymo/ugdymo įstaigos ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą iki sekmadienį iki 20.00 val., o jei po sekmadienio eina ne darbo (poilsio) diena, tai tėvas turi teisę būti su nepilnamečiais vaikais ir šią nedarbo (poilsio) dieną, vaikus grąžinant į jų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki tos dienos 20.00 val.;

- Nustatyti, kad šalių nepilnamečiai vaikai su tėvu P. G. praleidžia ne mažiau kaip pusę savo mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų. Atsakovė įpareigojama ne vėliau kaip 1 mėn. iki šalių vaikų mokyklinių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų informuoti ieškovą raštu apie tokių atostogų pradžios laiką ir trukmę;

Nustatyti, kad šv. Kūčias ir šv. Kalėdas neporiniais metais šalių nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu P. G., o poriniais metais su motina R. G.;

- Nustatyti, kad Naujųjų metų šventę ir šv. Velykas poriniais metais šalių nepilnamečiai vaikai praleidžia su tėvu P. G., o neporiniais metais su motina R. G..;

- Priteisti iš atsakovės ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas - žyminį mokestį.

Ieškovas nurodė, kad 2008-04-16 teismas pareiškėjų R. G. ir P. G. prašymu 1998-06-19 sudarytą santuoką nutraukė, patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2008-04-16 sprendimu be kitų sąlygų buvo patvirtintos sekančios santuokos nutrakimo pasekmių sutarties sąlygos: Nepilnamečių vaikų E. G. ir G. G. išlaikymui P. G. įsipareigoja mokėti kiekvienam vaikui po 350 Lt, viso 700 Lt kas mėnesį mokamomis periofinėmis išmokomis nuo pareiškimo pateikimo teismui (2008-03-20); R. G. įsipareigoja leisti P. G. bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Šias sąlygas objektyviai pasikeitus aplinkybėms ieškovas prašo pakeisti, kadangi nuo 2008-04-16 teismo sprendimo priėmimo momento iki šio ieškinio pateikimo pasikeitė visa eilė aplinkybių, kas sudaro pagrindą iš dalies keisti 2008-04-16 sprendimu patvirtintas sutarties dėl santuokos nutraukimo sąlygas. Nutraukus santuoką ir šalims pradėjus gyventi atskirai atsakovė nesudaro galimybių ieškovui bendrauti su vaikais, slepia juos nuo ieškovo, todėl ieškovas neturi galimybės bendrauti su savo vaikais, dalyvauti juos auklėjant. Taip pat dėl ieškovo sveikatos būklės yra sumažėjęs jo darbingumas, dėl ko ieškovas negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Ieškovas neturi tinkamo profesinio išsilavinimo ir kvalifikacijos, jo pajamos yra nedidelės, gaunamų pajamų neužtenka užtikrinti nes savo minimalių poreikių, todėl dėl savo turtinės padėties ieškovui yra neįmanoma teikti teismo priteistą išlaikymą vaikams sumoje 700 Lt. Nurodė, kad nevengia darbo, nuolat deda pastangas susirasti darbą užtikrinantį didesnes pajamas.

Atsakovė R. G. atsiliepime prašė ieškinį dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, kitoje dalyje – ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2008-04-16 sprendimu priteisto išlaikymo vaikams neteikė. Išlaikymą pradėjo teikti tik nuo 2012-09-21 iki 2013-11-29. Ieškovas ir toliau piktybiškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Be to, vaikų poreikiai jiems augant tik didėja, o ne mažėja, todėl išlaikymo mažinimas būtų nepagrįstas. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą ( LR CPK 29 str.) LR CPK 30 str. nurodomi atvejai kuomet teismingumas nustatomas pagal ieškovo pasirinkimą. Atsakovė nurodo, kad jos ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Ieškovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl neaišku kodėl ieškinys paduotas Kauno apylinkės teismui. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusiose  su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr.2201/2003 dėl jurisdikcijos r teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Byla dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais  tvarkos nustatymo yra teisminga teismams, esantiems nepilnamečių vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju byla dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra teisminga JAV. 1996-10-19 Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytino teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje 16 str. nurodoma, jog tėvų pareigų nustatymą arba panaikinimą pagal teisę reglamentuoja valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 23 d. nutartimi ieškovo P. G. ieškinį atsakovei R. G. paliko nenagrinėtu. Teismas nustatė, jog nepilnamečiai vaikai E. G. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (JAV), G. G. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (JAV), atsakovė R. G. gyvena ir dirba JAV.  Ieškovo P. G. gyvenamoji vieta nuo 2014-09-25 dienos yra deklaruota (duomenys neskelbtini)Vilniuje. Teismas bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatė, jog atsakovė ieškovo nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini) niekada negyveno ir šiuo adresu neturėjo jokio turto, ieškovo nurodytas atsakovės adresas yra atsakovės atstovės darbo vietos adresas, ir tai ieškovui buvo žinoma nuo ieškinio padavimo dienos. Teismas taip pat nustatė, kad vaikai jau ilgiau nei vienerius metus gyvena su mama (atsakove) JAV, čia yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta.  Atsižvelgiant į tai,  kad atsakovė su vaikais gyvena JAV, vaikai E. G. ir G. G. mokymosi JAV, teismas laikė neginčijamai nustačius, jog byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui. Nustačius, kad byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui, ieškovo P. G. ieškinį atsakovei R. G. dėl bendravimo tvarkos su vaikais ir išlaikymo dydžio pakeitimo paliko nenagrinėtinu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas atskirajame skunde (II tomas b. l. 2 – 4) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-10-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Atskirajame skunde nurodomi šie argumentai:

1. Teismas, priimdami skundžiamą nutartį pažeidė įstatymo (CPK 176 ir 185 straipsniuose) įtvirtintas ir kasacinio teismo jurisprudencijoje išplėtotas įrodymų vertinimo taisykles ir to pasekoje priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina. Negalima sutikti su teismo išvada, kad atsakovės ir ieškovo vaikų gyvenamoji vieta yra JAV, kadangi atsakovė leistinų duomenų apie savo gyvenamąją vietą nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV. Teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus duomenis vertino kaip įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV. Atsakovės pateikti duomenys negali būti laikomi tinkamais, kadangi šių duomenų autentiškumas yra abejotinas, minėti duomenys nėra patvirtinti kompetentingų institucijų, nėra legalizuoti, jų autentiškumas nepatvirtintas pagal Hagos konvencijos 3 str., todėl remiantis nurodytų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV. Atsakovės pateikti į bylą duomenys, kuriais nepagrįstai rėmėsi teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, be to, kad yra išduoti net ne valstybės institucijų, jie net nėra patvirtinti, kaip to reikalauja įstatymas. Be to vertinant pateiktų duomenų turinį, kuriais atsakovės yra grindžiamos tam tikros aplinkybės, atkreiptinas dėmesys, kad kaip pvz. atsakovės pateikiamos sąskaitos, kuriomis ieškovė įrodinėja savo gyvenamosios vietos aplinkybes, be to, kad pagal savo paskirtį negali būti laikomi tinkamais įrodymais, kadangi jų paskirtis yra visiškai kitokia, be to tos sąskaitos ar bent jau didžioji jų dalis yra išrašytos R. V. vardu, o adresai užtušuoti.

2. Teismas spręsdamas, kad byla yra neteisminga Kauno apylinkės teismui, turėjo aiškiai nurodyti ieškovui kokios šalies teismui byla pagal teismo nustatytas aplinkybes yra teisminga, jeigu kaip teigia teismas, teismas nustatė, kad byla Lietuvos teismams yra neteisminga. Ieškovo nuomone, teismo priimtas procesinis sprendimas yra nepagrįstas, dar ir dėl to, kad teismas formaliai nurodydamas, kad byla neteisminga Lietuvos teismams, iš bylos medžiagos turėjusios pagrindą skundžiamam sprendimui, pats negali nustatyti kokios konkrečiai šalies teismams byla yra teisminga, kas savo ruožtu kelia pagrįstas abejones, ar teismas tinkamai išsprendė teismingumo klausimą.

3. Teismo procesinis sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieškovo galimybes ginti savo konstitucines teises ir teisėtus interesus, kadangi nepagrįstai užkerta kelią pasinaudoti teismine savo interesų gynyba, dėl ko ieškovo Konstitucinės teisės yra pažeidžiamos.

Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2014-10-23 nutartį palikti galioti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Atsakovė atsikirtimus grindė ir teismo įpareigojimus vykdė pateikdama į bylą rašytinius įrodymus, kokius per nustatytą laikotarpį galėjo gauti. Atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai yra leistini ir teisėti, kuriais vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį.

2. Apeliantas visos bylos eigoje nepateikė nei vieno įrodymo, paneigiančio atsakovės įrodymų ar išsakytos nuomonės. Ieškovui yra žinoma, kokioje mokykloje ir kokioje klasėje mokosi jo vaikai, bet jis nesiėmė jokių teisėtų priemonių, kad pasidomėti vaikais, jų mokslais bei paneigti informaciją, kurią atsakovė pateikė į bylą.

3. Atsakovės ir nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, išvykimas yra deklaruotas. Taip pat nesuprantama, kodėl ieškinys buvo paduotas Kauno apylinkės teismui, jei nei atsakovė, nei apeliantas niekada negyveno Kauno mieste (rajone). Be to, jei Kauno apylinkės teismas nagrinėtų bylą Kauno m. sav. adm. Vaikų teisių apsaugos skyrius išvadoje negalėtų pateikti informacijos apie mūsų šeimą negalėtų tiesiogiai apklausti vaikų, o vaikai neturėtų galimybės išsakyti savo nuomonės dėl bendravimo su savo tėvu, t.y. Vaikų teisių apsaugos skyrius neatliktų įstatymo nustatytos pareigos.

4. Jurisdikcijos nustatymo taisyklės ir pagrindai bet kokio pobūdžio civilinėse bylose, susijusioms su tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis yra įtvirtintos 2003-11-27 Tarybos reglamente (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000. Jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (Reglamento preambulės 12 punktas, 8 straipsnis). Taigi pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. T.y., byla dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo yra teisminga teismams, esantiems nepilnamečių vaikų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, šiuo atveju byla dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo yra teisminga JAV. 1996-10-19 Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (LR ratifikavo 2003 m.) 16 straipsnyje nurodoma, jog tėvų pareigų nustatymą arba panaikinimą pagal teisę, <...>, reglamentuoja valstybės, kurioje vaikas nuolatos gyvena, teisė.

IV. Apeliacinio teismo  teisiniai argumentai bei išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje kilo ginčas dėl bylos, turinčios užsienio elementą, teismingumo.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga, todėl teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja nacionalinė teisė, dvišalės ir daugiašalės valstybių sutartys. CPK 780 str. numatyta taisyklė, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Sprendžiant bylos su tarptautiniu elementu teismingumo klausimą, privalu vadovautis teismingumo klausimus atitinkamose bylose reglamentuojančių tarptautinių institucijų priimtų teisės aktų nuostatomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai jurisdikciją nagrinėti bylą nustatinėjo taikydamas 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvenciją dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės ir ieškovo vaikų gyvenamoji vieta yra JAV, nes jo nuomone, atsakovė leistinų duomenų apie savo gyvenamąją vietą nepateikė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovės pateiktus duomenis vertino kaip įrodymus pagrindžiančius aplinkybę, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV. Atsakovės pateikti duomenys negali būti laikomi tinkamais, kadangi šių duomenų autentiškumas yra abejotinas, minėti duomenys nėra patvirtinti kompetentingų institucijų, nėra legalizuoti, jų autentiškumas nepatvirtintas pagal Hagos konvencijos 3 str., todėl remiantis nurodytų, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra JAV.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2008-04-16 teismo sprendimu nustatyto vaikams išlaikymo dydžio pakeitimo bei 2008-04-16 teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalies dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais E. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. G. gim. (duomenys neskelbtini) pakeitimo. 2008-04-16 Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo sprendimu šalių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta iki jų pilnametystės buvo nustatyta su atsakove (motina) R. G.. Šiuo metu nepilnamečiai vaikai E. G. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (JAV), G. G. mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (JAV), atsakovė R. G. gyvena ir dirba JAV.  Civilinio kodekso 2.12 straipsnyje nurodyta, kad nuolatine asmens gyvenamąja vieta laikoma valstybė ar jos teritorijos dalis, kur asmuo nuolat ar daugiausiai gyvena ir kurią laiko savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų vieta. CK 2.16 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens gyvenamoji vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. Asmuo faktiškai gali gyventi keliose gyvenamosiose vietose, tokiais atvejais vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs (kur yra asmens turtas ar didžioji turto dalis, kur yra jo darbo vieta arba kur jis gyvena ilgiausiai), yra laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta (CK 2.16 str. 2 d.). Jeigu asmens nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nustatyta pagal kodekso 2.12 straipsnio kriterijus, laikoma, kad tokio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta yra jo gyvenamoji vieta (CK 2.16 str. 3 d.). Nepilnamečio asmens nuolatine gyvenamąja vieta yra laikoma to iš tėvų, su kuriuo nepilnametis daugiausiai gyvena, nuolatinė gyvenamoji vieta (CK 2.14 str. 2 d.). Nustatant fizinio asmens gyvenamąją vietą, turi būti atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Ieškovo nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje procesinių dokumentų įteikti nepavyko. Teismas ieškinio priėmimo stadijoje patikrino atsakovės gyvenamąją vietą ir nustatė, kad  nuo 2008-08-29 dienos yra deklaruotas atsakovės išvykimas į JAV. Teismas kreipėsi į atsakovės artimą giminaitį  dėl jo sutikimo būti atsakovės kuratoriumi, tačiau minėtas asmuo atsisakė būti kuratoriumi, teismo nutartimi byloje buvo paskelbta atsakovės paieška, kuri 2013 05 14 nutartimi nutraukta, nustačius jos gyvenamą vietą JAV. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ji su vaikais gyvena JAV. Atsiliepime atsakovė  nurodė, kad  reikia vadovautis 1996-10-19 Konvencijos nuostatomis, nes vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta yra JAV. Apeliacinio teismo vertinimu toks atsakovės argumentas Civilinio kodekso nuostatų, reglamentuojančių gyvenamosios vietos nustatytą, prasme, vertintinas kaip viešas pareiškimas, jog atsakovė savo gyvenamąja vieta laiko JAV. Be to, iš Gyventojų registro tarnybos pažymos (I tomas b. l. 20) matyti, kad atsakovė 2008-08-29 deklaravo išvykimą į JAV. Taip pat iš atsakovės atstovės pateiktų vaikų mokymo įstaigų, atsakovės darbdavio pažymų matyti, kad šalių vaikai E. G., gim. (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje (JAV), o G. G. gim. (duomenys neskelbtini) mokosi (duomenys neskelbtini) pradinėje mokykloje (JAV) atsakovė nuo 2009 metų dirba (duomenys neskelbtini) įmonėse. Šios pažymos yra pasirašytos jas išdavusių asmenų, dokumentų vertimai į lietuvių kalbą patvirtinti tinkamai, todėl vien apelianto nurodyta aplinkybė dėl šių pažymų kaip įrodymų nepatikimumo Hagos konvencijos prasme, nepaneigia kitų įrodymų byloje, t.y. gyventojų registro, atsakovės paieškos  duomenų ir kt.. Todėl nėra pagrindo sutiktu su apelianto argumentais, kad teismas ieškinį paliko nenagrinėtą formaliais pagrindais ir remdamasis nepatikimais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šių duomenų pagrindu bei taikant Civiliniame kodekse įtvirtintus nuolatinės gyvenamosios vietos bei gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovės ir vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą esant JAV dėl ko ieškinys, kaip pagal 1996-10-19 konvencijos nuostatas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškovas turėtų  kreiptis į JAV teismus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismo procesinis sprendimas nepagrįstai ir neteisėtai riboja ieškovo galimybes ginti savo konstitucines teises ir teisėtus interesus, kadangi nepagrįstai užkerta kelią pasinaudoti teismine savo interesų gynyba, dėl ko ieškovo Konstitucinės teisės yra pažeidžiamos. Konstitucijos 30 str. įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinė tvarka ir sąlygos yra nustatytos specialiuosiuose įstatymuose, ir tam, kad ši teisė būtų įgyvendinta tinkamai, šios tvarkos būtina laikytis. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, kurios gyvenamoji viena yra JAV. Taigi, tam kad byla būtų išnagrinėta tinkamai, pirmos instancijos teismas išsprendė teismingumo klausimą ir nustatė, kad byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylos teismingumo nustatymas negali būti laikomas ieškovo teisių ribojimu ar pažeidimu. Taip pat nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismas turėjo aiškiai nurodyti ieškovui kokios šalies teismui byla pagal teismo nustatytas aplinkybes yra teisminga, kadangi pirmos instancijos teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, kad jog šalis gali kreiptis dėl ginčo sprendimo į tos šalies teismines institucijas, kurioje yra vaikų nuolatinė (įprastinė) gyvenamoji vieta. Pažymėtina, kad apeliantas teigdamas, jog atsakovės paskutinė žinoma gyvenamoji vieta yra Kauno miestas, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kur 2015 m. sausio 26 d. nutartimi buvo pasiūlyta šalims pateikti  nurodytus duomenis apie atsakovės ir nepilnamečių vaikų faktinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, tačiau ieškovas jokių objektyvių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, pats savo gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tik  nuo  2014 m. rugsėjo mėn. (b.l. 116), nors byla pagal jo ieškinį iškelta  2013 m. kovo 4 d.. Iš byloje esančių duomenų bei atsakovės  pateiktų duomenų apeliacinės instancijos teismui matyti, kad nuo 2003-08-18  iki išvykimo į JAV 2008 m. atsakovė gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, padarė teisingą išvadą, jog byla nėra teisminga Kauno apylinkės teismui (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių sprendimų vykdymo tvarką, nepažeidė, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.

Teisėja                                                                                                                     Aušra Baubienė