Civilinė byla Nr. 2-221/2008

         Procesinio sprendimo kategorijos 110.1; 110.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2009 m. vasario 12 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Vyto Miliaus ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Rymanto medis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastą civilinėje byloje Nr. 2-1106-42/2008, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vildega“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Rymanto medis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

            Ieškovas „Vildega“ ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Rymanto medis“ 110472,12 Lt skolos bei 12 068,29 Lt delspinigių, taip pat procesines palūkanas. Ieškinį grindė tuo, kad atsakovas netinkamai vykdė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir nesumokėjo ieškovui pinigų už pateiktas prekes. Pažymėjo, jog  UAB „Vildega“ neapmokėjo skirtingu laiku išrašytų septynių PVM sąskaitų-faktūrų. Ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą.

                Kauno apygardos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir 2008 m. birželio 9 d. nutartimi areštavo atsakovo UAB „Rymanto medis“ turtą 122 540,41 Lt sumai.

            2008 m. rugsėjo 18 d. ieškovas „Vildega“ padavė teismui pareiškimą dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų sumažinimo. Nurodė, kad po ieškinio padavimo teisme atsakovas sumokėjo dalį skolos, todėl prašė sumažinti ieškinio sumą ir priteisti iš atsakovo 74 199,58 Lt skolos. Reikalavimo dalies dėl netesybų priteisimo ieškovas nekeitė.  

            2008 m. lapkričio 13 d.  atsakovas UAB „Rymanto medis“ pateikė teismui prašymą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Prašymą grindė tuo, kad po ieškinio padavimo dienos sumokėjo ieškovui visą jo prašomą priteisti 110472,12 Lt skolą, išskyrus delspinigius. Pažymėjo, jog ieškovo sumažinta ieškinio suma iš esmės reiškia naujų reikalavimų pareiškimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo ir toliau apsunkinti atsakovo galimybių disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.

            2008 m. lapkričio 26 d. ieškovas pateikė teismui pažymą, kad atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 79 068,29 Lt. Pažymą grindė skolų suderinimo aktu.

            Kauno apygardos teismas 2008 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, areštuodamas atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas 79 068,29 Lt sumai. Nurodė, kad ieškovas pateikė teismui duomenis apie sumažėjusį reikalavimo dydį, atsakovas dėl to prieštaravimų nepareiškė. Todėl teismas, atsižvelgdamas į ekonomiškumo principą, sumažino, o ne panaikino atsakovo turtui taikytą areštą.

            Atsakovas UAB „Rymanto medis“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1)      Ieškovas ieškinyje pareikštą reikalavimą dėl skolos priteisimo grindė septyniomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo pagal šiuos finansinius dokumentus skolą, tik nesumokėjo delspinigių. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo palikti galioti Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarties dėl atsakovo UAB „Rymanto medis“ turto arešto 122 540,41 Lt sumai. Nepanaikinus šios nutarties, nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šių ieškovo pateiktų įrodymų teismas netyrė ir nevertino.

2)      Aplinkybė, jog po ieškinio pareiškimo atsakovas ir toliau pirko iš ieškovo naftos produktus, nesudaro pagrindo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinusias reikalavimų, kuriuos patenkino atsakovas, įvykdymą. Šie ieškovo veiksmai įrodo jo nesąžiningumą.

 

Atskirasis skundas netenkintinas.

Pagrindinis šioje byloje ieškovo atskirajame skunde keliamas klausimas: ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o tik sumažino ankstesne nutartimi atsakovo turtui taikyto arešto mastą. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia nustatyti, ar teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, kurie gali būti reikšmingi sprendžiant šį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, ar   nepagrįstai neapribojo atsakovo subjektinių teisių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo būsimo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymui. Ekonomiškumo, teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Tuo atveju, kai teismas, siekdamas užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą, šių priemonių galiojimas laike priklauso nuo teismo galutinio procesinio sprendimo byloje. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo (nutarties) įsiteisėjimo, o ieškinį patenkinus – iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 4, 5 d.). Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu atsakovas įvykdo ieškovo pareikštus reikalavimus po ieškinio padavimo teisme, pavyzdžiui, sugrąžina reikalaujamą priteisti skolą ieškovui, laikytina, jog bylos baigtis faktiškai palanki ieškovui. Tačiau teismas turi ieškinį atmesti, nes nebėra pagrindo priteisti sugrąžintą skolą arba, esant ieškovo atsisakymui nuo ieškinio, bylą nutraukti (CPK 140 str. 1 d., 260 str.). Įsiteisėjus bet kuriam iš šių procesinių sprendimų, teismas turi panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovui patenkinus ieškovo pareikštą reikalavimą, teismo taikytas areštas atsakovo turtui neteko savo paskirties, kadangi nebeliko ką užtikrinti (CPK 150 str. 1 d.). Šios aplinkybės įrodo, jog teismas itin kruopščiai turi tirti ir vertinti bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateiktus paaiškinimus, pagrįstus rašytinais įrodymais apie skolos, kurią ieškiniu prašo priteisti ieškovas, sugrąžinimą. Tinkamai neįvertinus šių įrodymų, gali nepagrįstai ilgai užtrukti atsakovo turto areštas ir dėl to jis gali nepagrįstai patirti nuostolių.

Nagrinėjamu atveju atsakovas įrodinėja, jog patenkino visus ieškovo ieškinyje dėl 110 472,12 Lt skolos priteisimo pareikštus reikalavimus, grįstus septyniomis PVM sąskaitomis-faktūromis (b.l. 4-6, 82-83, 85-98). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo prašymą dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, šių aplinkybių netyrė ir nevertino, nors jos yra reikšmingos ne tik bylą nagrinėjant iš esmės, bet ir sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtui taikyto arešto galiojimo laike.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo tirti ir vertinti, ar iš tiesų atsakovas sugrąžino ieškovui skolą būtent pagal tas PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis reikalavimus grindė ieškovas, kadangi teisingas šio klausimo išsprendimas turi reikšmės bylos baigčiai. Juo labiau nėra pagrindo išsamiai tirti šių atsakovo paaiškinimų, kadangi, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos, Kauno apygardos teismas bylą išsprendė iš esmės ir 2009 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 67 000 Lt skolos, 1206,80 Lt netesybų, bylinėjimosi išlaidas bei procesines palūkanas. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas reiškia, kad teismas iš esmės atmetė atsakovo argumentus, kad jis sumokėjo skolą ieškovui, o ieškovas nesąžiningais veiksmais prašo priteisti skolą visai kitu faktiniu pagrindu. Šį žemesnės instancijos teismo sprendimą gali vertinti tik apeliacinės instancijos teismas, jeigu byloje būtų paduotas apeliacinis skundas. Esant tokiai situacijai, teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, ar ieškovas, paduodamas teismui patikslintą ieškinį dėl pirminiame ieškinyje pareikštų reikalavimų dydžio sumažinimo, iš esmės pareiškė naują ieškinį, ar visgi tik sumažino pareikštus reikalavimus. Pastebėtina, kad bet kuriuo atveju teismas procesinį dokumentą turėjo priimti rezoliucija (CPK 137 str. 1 d., 290 str. 5, 6 d.). Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jeigu teismas būtų nustatęs, kad atsakovas sugrąžino pagrindinę skolą, o ieškovas naują reikalavimą priteisti kitas sumas grindžia nauju faktiniu pagrindu (už patiektą kurą per naują laikotarpį), teismas šio procesinio dokumento priėmimo klausimą turėjo spręsti pagal bendrąsias ieškinio pareiškimui ir jo priėmimui nustatytas taisykles. Tačiau, kaip minėta, žemesnės instancijos teismas ieškinį pagal sumažintus reikalavimus, iš esmės patenkino. Teismo taikytas atsakovo turto arešto mastas beveik atitinka ieškovui iš atsakovo priteistą pinigų sumą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teismui iš dalies patenkinus atsakovo prašymą ir sumažinus atsakovo areštuoto turto mastą bei išsprendus ginčą ir iš esmės patenkinus ieškovo patikslintame ieškinyje pareikštą pagrindinį reikalavimą, keisti ar naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo. Priešingu atveju galėtų susiklostyti situacija, kai apeliacinės instancijos teismui patenkinus atskirąjį skundą ir panaikinus atsakovo turto areštą bei įsiteisėjus ieškovui palankiam teismo sprendimui byloje, nebūtų galimybės įvykdyti teismo sprendimo tik dėl to, jog atsakovas galėtų perleisti jam nuosavybės teise priklausant turtą, kuriam nenustatyti apsunkinimai. Todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).     

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai:                                                                                                                     Artūras Driukas

                     

                                                                                                                                

                                                                                                                                  Vytas Milius

 

 

                                                                                                                                  Donatas Šernas