Baudžiamoji byla Nr. 1A-327-317/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30089-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.4; 2.4.7

 (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

sekretoriaujant Kristinai Vitunskienei,

dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui - V. V., jos gynėjui advokatui Dominykui Varnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažinta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutraukta.

V. V. perduota laiduotojos V. M. atsakomybei pagal laidavimą su 300 eurų užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą.

V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas V. V. priklausantis turtas – automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, nuspręsta panaikinti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Prokurorės nutarimu paskirtą laikiną V. V. nuosavybės teisės į lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), apribojimą nuspręsta palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią priemonę – jį panaikinti.

V. V. 2013 m. rugsėjo 17 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti Valstybinei įmonei „Regitra“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, už tai, kad ji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2018 m. birželio 24 d. apie 16.40 val. kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kilometru, (duomenys neskelbtini), vairavo jai priklausančią transporto priemonę - lengvąjį automobilį "Opel Astra", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jos kraujyje buvo nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio.

2.       Apeliaciniame skunde V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas prašo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:

1)       panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti V. V. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

2)       pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta V. V. taikyti laidavimą su 300 eurų užstatu, taikant laidavimą be užstato;

3)       pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, įskaitant į šio termino skaičiavimą kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo – taikymo laikotarpį. 

2.1.                      Apeliaciniame skunde visų pirma ginčijamas apylinkės teismo sprendimas taikyti V. V. atžvilgiu laidavimo institutą su užstatu, pažymint, jog BK 40 straipsnio 5 dalis privalomo užstato skyrimo nenumato. Anot apelianto, apylinkės teismas užstato skyrimo laiduotojos ir/ar V. V. asmeninėmis savybėmis niekaip nemotyvavo. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir laiduotoja anksčiau neteistos, nebaustos, turi šeimas, aukštąjį išsilavinimą. V. V. turi mokytojos išsilavinimą, papildomai mokosi buhalterės specialybės ir ieško šią specialybę atitinkančio darbo, o laiduotoja dirba ir nuolat savanoriauja. Laiduotojos pajamos yra mažos, 300 eurų suma jos šeimai, auginančiai mažamečius dvynukus, yra didelė. Apelianto manymu, užstato paskyrimo pagrindų šiuo atveju nebuvo, laidavimo tikslai bus pasiekti ir be užstato.

2.2.                      Skunde taip pat nurodoma, jog apylinkės teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) dėl kardomosios priemonės – dokumento - vairuotojo pažymėjimo - paėmimo – taikymo laiko įskaitymo į nustatytą baudžiamosios poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – terminą. Apeliantas pažymi, jog V. V. jau įvykio dieną buvo taikyta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, ir nuo tol ji transporto priemonių nevairuoja. Nors laikinam naudojimui iki nuosprendžio įsiteisėjimo buvo atsiimtas įvykio metu jos vairuotas automobilis „Opel Astra“, tačiau apylinkės teisme duoti V. V. paaiškinimai, su apeliaciniu skundu pateikiami dokumentai bei 2018 m. gruodžio 21 d. padarytos automobilio fotonuotraukos pagrindžia, kad šis automobilis yra nenaudojamas, jis stovi V. V. daugiabučio namo kieme, jo draudimas ir techninė apžiūra pasibaigę ir nepratęsti, o esama 241 915 kilometrų rida atitinka įvykio metu buvusią ridą. V. V. taip pat nebuvo išduotas laikinas leidimas vairuoti transporto priemones.

2.3.                      Be to, skunde teigiama, jog apylinkės teismas, nusprendęs konfiskuoti V. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, 2018 m. gruodžio 7 d. V. V. prašyme paminėtoje kasacinio teismo nutartyje bei Vilniaus apygardos teismo nuosprendyje nurodytais išaiškinimais dėl absoliučios pareigos taikyti turto konfiskavimą nebuvimo. Konfiskuojamo automobilio “Opel Astra” vertė yra ypač maža, valstybės patiriami jo realizavimo po konfiskacijos kaštai greičiausiai būtų lygūs iš jo gautoms lėšoms arba valstybė dar ir patirtų nuostolį jį saugodama ir realizuodama. Teismas nenurodė motyvų, paneigiančių UAB „Emprekis“ dokumento apie šio automobilio 240 eurų rinkos vertės patikimumą. Nebuvo ir pagrindo daryti prielaidą, kad V. V. toliau naudosis šiuo nekonfiskuotu automobiliu, bei, kad naudosis juo neblaivi. Rizika, jog V. V. gali vairuoti automobilį neblaivi, automobilio „Opel Astra“ konfiskavimu nėra pašalinama, kadangi automobilį turi ir su ja gyvenantys jos pilnametis sūnus bei jos sugyventinis. Be to, atgavus teisę vairuoti, automobilis V. V. bus reikalingas ir ji bet kokiu atveju automobiliu naudotųsi teisėtai. Tai niekaip neformuotų nebaudžiamumo nuotaikų ir nereikštų nepagarbos baudžiamajam įstatymui. Konfiskavimas šiuo atveju reikštų ne V. V. apsaugojimą nuo kitų nusikalstamų veikų padarymo, o baudą. Tuo tarpu baudos ar kitos piniginės sankcijos teismas V. V. neskyrė ir pagrindo tam nėra.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, atleistoji nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. ir jos gynėjas advokatas Dominykas Varnas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokuroras prašė skundą atmesti.

4.       Atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.  

5.       Kadangi V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimais dėl užstato bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, taip pat kelia klausimą dėl teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino skaičiavimo pradžios, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl laidavimo su užstatu 

6.       BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos BK 40 straipsnyje nustatytos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nusprendė V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, perduodant V. V. laiduotojos V. M. atsakomybei bei nustatant 1 metų laidavimo terminą. Ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Tačiau, apelianto nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai laidavimą taikė kartu su 300 eurų užstatu.

7.       Kaip jau minėta, BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Atsižvelgdamas į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, teismas nustato užstato dydį arba sprendžia dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Taigi, užstato taikymo ar jo netaikymo klaismą kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui.

8.       Nors skundžiamame nuosprendyje nepateikta įtikinamų motyvų, pagrindžiančių apylinkės teismo išvadą, kad laidavimo institutas be užstato kaltininkės ir jos gynėjo bei laiduotojos prašomas taikyti nepagrįstai, tačiau susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, taip pat įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, jog V. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik su užstatu. Sutiktina su apeliantu, jog V. V. iki šioje byloje jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, ji vedusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, darbovietės administracijos apibūdinama kaip pareiginga, kruopšti darbuotoja, kad teigiamai charakterizuojama ir laiduotoja paskirta V. M.. Tačiau, kolegijos nuomone, vien teigiamas kaltininkės ir laiduotojos asmenybės charakterizavimas šiuo atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti laidavimo institutą be užstato. Nagrinėjamo klausimo kontekste svarbu įvertinti ir V. V. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors V. V. padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau kelių transporto priemonių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, yra itin šiurkštus ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas. V. V., būdama neblaivi, vairavo transporto priemonę dienos metu, kai eismo dalyvių skaičius gatvėse yra didesnis, nei tamsiu paros metu. Etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo 2,5 promilės, kas ženkliai viršija tiek ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Pažymėtina ir tai, kad kaltininkės vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas po to, kai buvo gautas pranešimas apie nesaugų transporto priemonės vairavimą - pranešėjas nurodė, jog nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) judantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruoja per dvi kelio juostas. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško V. V. elgesio pasekmių buvo išvengta tik pilietiškų asmenų dėka. Įvertinęs aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į tai, jog skundžiamu nuosprendžiu buvo nustatytas minimalus laidavimo terminas, apygardos teismas sprendžia, kad V. V. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų. 

9.       Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog užstatas šiuo atveju neturėtų būti taikomas ir dėl laiduotojos turtinės padėties, kadangi jos gaunamos pajamos yra mažos, ji augina mažamečius dvynukus. Tačiau, kaip matyti iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 246 (b. t. 2, b. l. 8), 300 eurų užstatą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įnešė ne laiduotoja V. M., o V. V.. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, teisėjų kolegija sprendžia, jog vertinti laiduotojos V. M. finansinę padėtį, jos galimybę įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą, šiuo atveju nėra pagrindo.

10.       Įvertinusi visa, kas išdėstyta aukščiau, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, BK 40 straipsnio nuostatų nepažeidė, o taikė jas tinkamai ir pagrįstai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad užstato suma, kuri šiuo atveju yra tik 300 eurų, būtų neproporcingai didelė ar turėtų itin neigiamą ir šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepateisinamą poveikį užstato davėjui. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Kadangi šiuo konkrečiu atveju teismo nustatyto dydžio užstatą įmokėjo pati V. V., teisėjų kolegija mano, kad užstato taikymas bus didesnė paskata jai laikytis įstatymų, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taip pateisinant parodytą valstybės bei laiduotojos pasitikėjimą. Atsižvelgiant į tai, keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo (BK 72 straipsnis)

11.       Apeliaciniame skunde taip pat prašoma netaikyti V. V. atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemonės – turto - automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, jog konfiskavimas kelių transporto priemonės, nors ir laikomos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), padarymo priemone ir atitinkančios turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius, nėra privalomas, juo labiau, tuo atveju, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); tokiu atveju, remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (taigi ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

12.       Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, proporcingumo principą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

13.       Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas sprendimą taikyti V. V. atžvilgiu BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, nurodė, jog transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, turi būti taikomas siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam jos nusikalstamumui. Apygardos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks sprendimo taikyti turto konfiskavimą motyvavimas šiuo atveju nėra tinkamas dėl to, jog teismui, padariusiam išvadą, kad atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. visų pirma nebevairuos transporto priemonių būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nėra pagrindo nenuosekliai teigti, jog transporto priemonė turi būti konfiskuojama siekiant užkirsti kelią analogiškos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai motyvavo sprendimą taikyti V. V. atžvilgiu turto konfiskavimą, nereiškia, jog ši baudžiamojo poveikio priemonė jai buvo paskirta nepagrįstai. Apygardos teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį, neprieštarauja teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams bei dera su kita V. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant klausimą dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumo, svarbu atsižvelgti ir į V. V. inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą. Kaip jau minėta, vairavimas esant neblaiviam – yra pavojinga veika, kelianti grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją, o ne administracinę, atsakomybę, o šiuo atveju alkoholio koncentracija V. V. kraujyje minimalią ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, viršijo žymiai (nustatyta, jog etilo alkoholio koncentracija jos kraujyje buvo 2,5 promilės).

14.       Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas įvertino V. V. asmenybę, faktą, kad ji teisiama pirmą kartą bei tenkino prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Taigi, V. V. realiai jokių iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų nepatyrė - jai nebuvo skirta straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, ji neturi teistumo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, jog šiuo atveju turto konfiskavimas yra būtina ir proporcinga priemonė, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Akivaizdu, jog atleidus V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius itin pavojingą šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir skyrus jai tik vieną baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neabejotinai būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui.

15.       Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima vienareikšmiškai teigti, kad turto konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą teisės pažeidimą. Nors 2018m. gruodžio 7 d. prašyme (b. t. 1, b. l. 133-134) V. V. nurodė, jog ji neturi lėšų kitai transporto priemonei įsigyti, o automobilis jai reikalingas kaip susisiekimo priemonė, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. V. gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur veikia viešojo susisiekimo sistema, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad V. V. ar jos šeima turėtų išskirtinių poreikių, kuriuos būtų įmanoma patenkinti tik turint transporto priemonę. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad automobilio vertė, kaip pastebima ir pačiame apeliaciniame skunde, VšĮ „Emprekis“ duomenimis, yra itin maža – 290 eurų su PVM. Taigi, nėra jokio pagrindo išvadai, kad konfiskavus tokios vertės automobilį,V. V. patirs padarytai nusikalstamai veikai neproporcingus nuostolius, juolab įvertinus tai, kad jos atžvilgiu buvo taikytas laidavimo institutas ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, dėl ko jai neskirta bauda. Be to, V. V. neskirta ir turtinio pobūdžio poveikį turtinti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. 

16.       Pagrindo teigti, jog BK 72 straipsnio nuostatos V. V. atžvilgiu buvo taikytos nepagrįstai, šiuo atveju nesudaro ir maža konfiskuojamo automobilio vertė. Nors teisėjų kolegija sutinka, jog 290 eurų vertės automobilį šiuo atveju nėra tikslinga konfiskuoti, nes jo konfiskavimo kaštai valstybei gali būti didesni, nei pati konfiskuotino turto vertė, tačiau pažymėtina, jog tuo atveju, kai turtas atitinka BK 72 straipsnyje numatytus konfiskuotino turto požymius, tačiau jį konfiskuoti yra netikslinga, teismas turi taikyti BK 72 straipsnio 5 dalį ir išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne apskritai netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo. Kadangi apeliaciniu skundu neprašoma išieškoti iš V. V. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, o ne konfiskuoti patį automobilį, šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino skaičiavimo pradžios 

17.       Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, skundžiamu nuosprendžiu V. V. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metams. V. V. gynėjas advokatas Dominykas Varnas apeliaciniame skunde neginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrįstumo ir jos taikymo termino, tačiau prašo šio termino pradžią skaičiuoti nuo kardomosios priemonės – dokumento - vairuotojo pažymėjimo – paėmimo – taikymo V. V. pradžios.

18.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegija 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018, kurioje buvo sprendžiamas klausimas, nuo kada reikėtų skaičiuoti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, išaiškino, kad: 1) šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę; 2) pagrindas skaičiuoti baudžiamojo poveikio priemonės pradžią nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos yra tas, kad asmeniui taikytos kardomosios priemonės (dokumento paėmimas) turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad, vadovaujantis generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306 patvirtintų Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės 7 skyriaus „Dokumentų paėmimo sąlygų laikymosi kontrolės tvarka“ nuostatomis, vairuotojo pažymėjimas paimamas siekiant pasunkinti asmens judėjimą, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kurios gali būti padarytos vairuojant transporto priemonę, ir ji laikoma paskirta, kai priimamas nutarimas ar nutartis bei dokumentas paimamas. Kai paimamas vairuotojo pažymėjimas, įtariamasis, kuriam skirtas dokumentų paėmimas, įspėjamas, kad išduota pažyma (apie kardomosios priemonės dokumento paėmimą) nelaikytina dokumentu, patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones. Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti.

19.       Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje susidarė analogiška situacija, kuri buvo nagrinėjama išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 29 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Rasos Janavičienės 2018 m. birželio 25 d. nutarimu V. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, kuris tą pačią dieną ir buvo paimtas (b. t. 1, b. l. 80-82). Laikinas leidimas vairuoti transporto priemones V. V. išduotas nebuvo. Akivaizdu, jog paskyrus V. V. kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, jai iš karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl daroma išvada, jog taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), turinį, dėl ko šio baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo 2018 m. birželio 25 d.

20.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu apskritai nepasisakė ir nenurodė, nuo kurio momento skaičiuotinas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas. Nenurodžius, nuo kada skaičiuotinas uždraudimo naudotis šia teise terminas, susidaro prielaidos neteisingai vertinti V. V. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką,

ši klaida taisytina, keičiant Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a:

V. V. gynėjo advokato Dominyko Varno apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti.

Nustatyti, kad V. V. teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminas yra skaičiuotinas nuo V. V. vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, tai yra nuo 2018 m. birželio 25 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis Dargužis

                                                                                                                        Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                 Daiva Jankauskienė