Civilinė byla Nr. e2-980-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00940-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1;

2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei, Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant ieškovės A. S. atstovei advokatei L. A.,

atsakovės D. Č. atstovei advokatei R. V.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atstovei O. M.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovei D. Č. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, ir „Compensa Vienna Insurance Group“, akcinė draudimo bendrovė, ir

n u s t a t ė:

ieškovė A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. Č. 58 371,33 Eur žalą (51 867,33 Eur gaisro metu sunaikinto buto atstatymo išlaidos ir 5 195,00 Eur gaisro metu sunaikintų asmeninių ir namų apyvokos daiktų vertė), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso butas, unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pastatas (gyvenamasis namas), esantis (duomenys neskelbtini) kuriame yra ieškovei priklausantis butas, yra dvibutis, kurio butas Nr. 2, nuosavybės teise priklauso atsakovei D. Č.. 2019 m. balandžio 4 d. apie 23.00 val. gyvenamajame name, kuriame yra Ieškovei nuosavybės teise priklausantis butas, kilo gaisras, kurio metu sudegė visiškai ieškovei priklausantis butas ir jame buvę namų apyvokos, asmeniniai ir kiti daiktai, t. y. gaisro metu sudegė visas namo stogas, ieškovei priklausančioje namo dalyje antrame aukšte (palėpėje) įrengtų kambarių baldai ir ten buvę daiktai, buvusi medinė laiptine iš pirmo į antrą aukštą ir rūbinė, esanti šalia bendrosios namo sienos, bei apdegė gyvenamosios patalpos pirmajame aukšte, baldai, sudegė buitinė technika, gaisro gesinimo metu sulieti pirmajame aukšte buvę daiktai ir baldai. Gaisro metu taip pat pilnai sudegė atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas. Gaisro kilimo metu ieškovei priklausančiame bute žmonių nebuvo daugiau kaip 3 dienas ir iš ieškovės butui priklausančios skydinės buvo išjungtas elektros tiekimas. Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – Vilniaus PGV Lazdijų PGT) 2019 m. balandžio 19 d. pažymoje Nr. 100.7 36 nurodyta, kad tikėtina gaisro priežastis avarinis darbo režimas atsakovei priklausančio buto elektros įvade.  Lietuvos teismo ekspertizių centro 2019 m. gegužės 29 d. Ekspertizės akte Nr.11 969(19) yra nurodyta tyrimo išvada: tikėtina, kad trumpasis jungimas pateiktame ekspertizei laide įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje (gaisro metu). Ekspertizės aktu iš esmės buvo paneigta Vilniaus PGV Lazdijų PGT pažymos išvada dėl gaisro kilimo priežasties, nes buvo nustatyta, kad trumpasis jungimas laide įvyko ne prieš gaisrą, o gaisro metu. Šiuo metu nėra nustatyta tikroji gaisro priežastis, tačiau aiškiai įvardinta gaisro židinio vieta – atsakovei nuosavybes teise priklausantis butas, o gaisras kilo nuo ieškovės nepriklausančių veiksmų. Ieškovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. kreipėsi į atsakovę bei jos draudiką „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, su reikalavimu atlyginti jos patirtą žalą, tačiau atsakovės draudikas informavo ieškovės atstovę, kad jie nesutinka su reikalavimu atlyginti žalą, nes tai nėra draudiminis įvykis, o už kilusią žalą atsakingas trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO). ESO 2019  m. lapkričio 13 d. pateikė pranešimą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame elektros tinkle, kuriuo buvo tiekiama elektros energija adresu (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 4 d. nebuvo užfiksuota jokių gedimų ir (ar) įvykių. Be to, elektros instaliacija ir įvadinis elektros laidas yra objekto savininko nuosavybės ribose ir už tinkamą šių elektros įrenginių priežiūrą atsako objekto savininkas, o ESO neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl kilusio gaisro nebuvo. Ieškovė įrodinėja, kad gaisro kilimo židinys yra atsakovei priklausantis butas, todėl ji yra atsakinga už jo kilimą bei privalo atlyginti ieškovės patirtą žalą, t. y. atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė yra preziumuojami. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ekspertas T. M., atlikęs vertinimą, 2019 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190806, kurioje konstatuota, kad ieškovei priklausančio buto pažeidimų konstrukcijoms, apdailai ir įrengimui, užfiksuotų 2019 m. rugpjūčio 6 d., atsiradusių dėl kilusio gaisro 2019 m. balandžio 4 d., atstatymo kaštai 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 51 876,33 Eur. Gaisro metu taip pat sudegė visi ieškovei priklausančiame bute buvę asmeniniai ir namų apyvokos daiktai, dėl kurių visiško sunaikinimo ieškovė patyrė ne mažiau kaip 5 195,00 Eur nuostolius. Ieškovė taip pat įrodinėja, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, t. y. atsakovės veiksmai nepakankamai prižiūrint jai nuosavybės teise priklausantį ir jos valdomą turtą, sąlygojo gaisro kilimą, tiesiogiai lėmė žalos atsiradimą ieškovei. 

Atsakovė D. Č. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad gyvenamasis namas, kuriame 2019 m. balandžio 4 d. kilo gaisras, yra padalintas į du butus, kurių viename (vakarinėje dalyje) gyvena ieškovė, o kitame (rytinėje dalyje) atsakovė. Elektros įvadai į butus atvesti iš bendro elektros įvado (elektros paskirstymo skaitiklio), esančio namo pietrytinėje dalyje, į kurį nuo elektros stulpo ateina bendras elektros įvado laidas. Vilniaus PGV Lazdijų PGT 2019 m. balandžio 4 d. akte Nr. 20 (60) nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis yra bendro įvadinio elektros skydo, elektros paskirstymo skydelio bei įvado laidų gedimas. Vyresniojo inspektoriaus D. N. 2019 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro židinio zona yra gyvenamojo namo rytinėje dalyje ties bendru elektros įvadu į gyvenamąjį namą (nuo kurio vėliau paskirstoma elektra į abu butus). Labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros įvado laidų į gyvenamąjį namą gedimas, avarinis darbo rėžimas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro pareigūnai kartu su Alytaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnais 2019 m. gegužės 2 d. atliko gaisravietės apžiūrą ir surašė apžiūros protokolą, kuriame nurodė, kad skaitiklio vietoje yra matomi susiformavę gaisro židinio vietai būdingi apversto kūgio formos terminiai pažeidimai, todėl darė išvadą, kad gaisro židinio zona yra verandos pietvakariniame kampe. Išvadoje taip pat nurodyta, kad „labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl verandoje buvusios namo elektros instaliacijos, įvadinio elektros instaliacijos laido ar elektros skaitiklio avarinio darbo režimo“. Tikslesnei gaisro kilimo priežasčiai nustatyti buvo paimtas įvadinio elektros instaliacijos laido, su apsilydimais, fragmentas. Lietuvos teismo ekspertizės centre buvo atliktas minėto elektros laido tyrimas ir 2019 m. gegužės 29 d. surašytas ekspertizės aktas. Tyrimo išvadoje nurodyta, kad „trumpasis jungimas šiame laide įvyko gaisrui būdingoje aplinkoje (gaisro metu)“. Tai reiškia, kad ekspertizės akte nustatytas trumpasis jungimas buvo ne gaisro kilimo priežastis, o pasekmė. Tai taip pat reiškia, kad gaisro kilimo vieta buvo ne pats įvadinis laidas, o elektros paskirstymo skydas. Atsakovė teigia, kad elektros įvadas iki elektros energijos apskaitos skaitiklio yra bendras ieškovės ir atsakovės, o jau elektros energijos apskaitos skaitiklis priklauso ESO, t. y. iš atsakovės galima būtų reikalauti žalos atlyginimo tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, jog gaisras kilo atsakovei priklausančiame bute. Nei vienoje iš ataskaitų nėra nurodyta, kad gaisro židinys galėjo būti atsakovei priklausančiame bute (gaisro židinio galimybės numatytos tik bendroje ieškovės ir atsakovės nuosavybėje ir ESO nuosavybėje). Net jei gaisro priežasčių tyrimo metu būtų buvę nustatyta, kad gaisras kilo dėl įvadinio laido darbo avariniame rėžime, už gaisro metu atsiradusią žalą, kaip įvadinio laido bendrasavininkė, būtų atsakinga ir pati ieškovė. Tačiau tai, kad iki kilusio gaisro jokių atsakovei žinomų gedimų nebuvo užfiksuota, nepaneigia fakto, kad gaisro metu ESO nuosavybės teise priklausančiame skaitiklyje įvyko gedimas, dėl kurio kilo gaisras bei fakto, kad šis skaitiklis priklauso būtent ESO. Pats elektros skaitiklis iš gaisravietės buvo pašalintas pačios ieškovės iniciatyva. Dėl tokių, galimai tikslingų, siekiant nuslėpti gaisro priežastį, ieškovės veiksmų, atsakovė negali pateikti elektros apskaitos prietaiso ekspertams, kad jie galutinai patvirtintų, kad gaisras kilo dėl elektros apskaitos prietaiso gedimo. Atsakovė įrodinėjo, kad ji nėra atsakinga už gaisro kilimą ir ieškovės patirtą žąlą, kadangi surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, jog gaisras kilo ne atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, o dėl ESO priklausančio elektros apskaitos skaitiklio gedimo (darbo avariniame režime) arba dėl pačiai ieškovei ir atsakovei priklausančio bendro įvadinio laido gedimo. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės prašomos priteisti žalos dydžiu. Atsakovė laiko, kad ieškovės prašomas priteisti buto atstatymo žalos dydis turėtų būti mažinamas, atimant atsakovės bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių pagrindinių namo konstrukcijų dalimi ir papildomais namo pagerinimus, taip pat atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą, t. y. galutinė ieškovės patirta žala galėtų būti nedidesnė kaip 13 063,97 Eur. Be to, ieškovės pateikta ataskaita nėra tinkama priemonė įrodinėti jos patirtą žalos dydį, kadangi rengiant ataskaitą neatsižvelgta, jog ieškovei priklauso tik dalis bendrų namo konstrukcijų, į ataskaitą buvo įtraukti papildomi turto pagerinimai, taip pat neįvertintas turto nusidėvėjimo procentas. Rengiant ataskaitą šie kriterijai nebuvo vertinami, o tiksliai apskaičiuoti ieškovei priteistiną žalą, taip, kad nebūtų pažeisti, nei ieškovės, nei skolininko interesai, nėra galimybės. Ieškovės prašomas priteisti žalos dydis už neva sugadintus asmeninius ir namų apyvokos daiktus išvis nėra pagrįstas, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovė tokius daiktus būtų įsigijusi, turėjusi, kokia šių daiktų vertė ir, kad jie buvo sugadinti gaisro metu.

Ieškovė, pateikdama dubliką, papildomai nurodo, kad į jos ir atsakovės butus elektra buvo tiekiama atskirais elektros įvado laidais, name buvo įrengti du visiškai atskiri kiekvienam butui skirti elektros paskirstymo skydai ir elektros energijos skaitikliai. Tuo tarpu, bylos duomenys patvirtina, kad kilusio židinio zona yra būtent atsakovės nuosavybės teise valdomas ir naudojamas butas – veranda. Atsakovė taip pat neįrodė, kad ji nėra kalta dėl kilusio gaisro, t. y. ji nepaneigė specialistų išvadų, jog gaisras gyvenamajame name kilo dėl elektros instaliacijos darbo avariniame režime, o taip pat, jog gaisras gyvenamajame name kilo dėl elektros energijos įvado darbo avariniame režime; atsakovė neįrodė, kad gaisras kilo dėl elektros energijos skaitiklio darbo avariniame režime ir, kad tinkamai prižiūrėjo bei naudojo elektros energijos skaitiklį. Atsakovė nepagrįstai reikalauja ieškovei priklausančio buto atstatymui taikyti 67 procentų nusidėvėjimo koeficientą, nes ieškovės butas rekonstruotas 1995 m., o taip pat nepagrįstai nusidėvėjimo koeficientą prašo taikyti buto atstatymo darbų ir mechanizmų kainoms. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad apskaičiuojant buto atstatymo kaštus į lokalinę sąmatą yra įtraukti darbai, kuriais siekiama atsakovės sąskaita pagerinti ieškovės butą, kadangi ieškovės buto, kaip vientiso daikto atstatymui, ataskaitoje įtraukti darbai yra būtini. Atsakovė nepagrįstai nurodo ir tai, kad žalos dydis už pažeistas ar sunaikintas bendras namo konstrukcijas turėtų būti mažinamas ieškovei priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi. Ieškovė papildomai paaiškina, kad jai priklauso 55/100 bendrosios dalinės nuosavybės dalis į visas namo bendrąsias konstrukcijas, o ne tik į tą namo dalį, kurioje yra ieškovės butas. Ieškovei tenkanti nuosavybės dalis apskaičiuojama nuo visų namo bendrųjų konstrukcijų, t. y. tiek nuo namo dalies, kur yra ieškovės butas, tiek nuo namo dalies, kur yra atsakovės butas. Šiuo atveju į ataskaitą nėra įtraukti darbai, susiję su atsakovės buto ar jos buto daliai tenkančių pagrindinių konstrukcijų atstatymu, t. y. atsakovei tenkančios pagrindinių konstrukcijų dalies atstatymo išlaidos, jau yra išskaičiuotos iš visų pagrindinių namo konstrukcijų atstatymo išlaidų, todėl nėra jokio pagrindo jų pakartotinai išskaičiuoti iš ieškovei tenkančios dalies.

Atsakovė, pateikdama tripliką, papildomai nurodo, kad butai turi atskirus elektros energijos skaitiklius bei, kaip supranta atsakovė, atskirus elektros įvadinius laidus, plačiau dėl ieškovės šiuo klausimu pateiktų argumentų atsakovė nepasisako. Atsakovė pažymi, kad ji laikosi pozicijos, jog ji nėra atsakinga už kilusį gaisrą, nes jis kilo ne atsakovės, o ESO nuosavybėje ir jo priežastis nepriklausė nuo atsakovės elgesio – atsakovė protingai negalėjo nei numatyti gaisro kilimo, nei imtis priemonių jam išvengti. Tuo tarpu ieškovės reikalaujama taikyti atsakomybė yra deliktinė, t. y. turi būti įrodytos visos sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys bei kaltė. Vien žalos ieškovei buvimo ir gaisro kilimo atsakovės buto zonoje savaime neužtenka konstatuoti esant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas bei priteisti reikalaujamą žalos dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad yra iškeltos trys galimos gaisro kilimo priežasties versijos: 1) elektros įvadinio laido avarinis darbo režimas; 2) elektros energijos apskaitos skaitiklio avarinis darbo režimas; arba 3) elektros instaliacijos avarinis darbo režimas. Tačiau atlikus gaisro tyrimą viena konkreti ir tiksli gaisro priežastis nustatyta nebuvo. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė. Atsakovė nesutinka, kad gaisras kilo dėl avarinio darbo režimo įvadiniame elektros laide, ši priežastis yra paneigta tiek ekspertizės aktu, tiek kitais byloje esančiais įrodymais. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos bute elektros instaliacija buvo pakeista, jai tebuvo 7 metais, tuo tarpu pati gaisro kilimo vieta yra ne kur nors atsakovės bute, o verandos kampe, t. y. toje vietoje, kur buvo pritvirtintas elektros energijos apskaitos skaitiklis, kas patvirtina, kad gaisro kilimo priežastis yra ne namo vidaus elektros instaliacijos gedimas. Atsakovė įrodinėja, kad aplinkybės, jog gaisro kilimo vieta (židinio zona) sutampa su elektros įvadinio laido į verandą ir elektros energijos skaitiklio įrengimo vieta, ekspertizės aktu gaisro priežastis – elektros įvadinio laido darbas avariniame režime – buvo paneigta, atsakovės buto elektros instaliacija buvo nauja, ESO elektros energijos skaitiklio techninio patikrinimo nevykdė, skaitiklis nebuvo keičiamas, jokios kitos galimos gaisro priežastys specialistų surašytuose dokumentuose be atsakovės aptartų nėra nurodomos, patvirtina, jog gaisras kilo dėl elektros energijos apskaitos prietaiso gedimo, t. y. ne atsakovės nuosavybėje, nes elektros energijos skaitiklis yra ESO, o ne atsakovės nuosavybė. Šiuo atveju nėra įrodyti nei atsakovės neteisėti veiksmai nei jos kaltė dėl kilusio gaisro. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų kaip nors pažeidusi skaitiklio plombas ir (ar) kitaip netinkamai eksploatavusi skaitiklį, kad elektros skyde būtų sumontuotas netinkamas saugiklis, kad būtų nepranešta ESO apie kokius nors skaitiklio gedimus, pažeidimus ir pan., nėra. Atsakovė neturėjo pareigos ir nėra atsakinga už elektros energijos skaitiklio priežiūrą, kuri peržengia buitinį lygmenį, o už techninę j priežiūrą yra atsakingas ESO. Atsakovė, laikydamasis savo ankstesnės pozicijos, taip pat nesutinka ir su ieškovės prašomos žalos dydžiu, kaip nepagrįstu ir neįrodytu.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, „Compensa Vienna Insurance Group“, ADB, prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad gaisras kilo atsakovei nuosavybės teise priklausančioje namo dalyje. Esminis ginčas byloje kyla, ar atsakovei dėl kilusio gaisro metu padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis yra elektros skaitiklio avarinis darbo režimas, todėl civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikoma. Elektros energijos skaitiklis yra plombuotas ir vartotojas (atsakovė) turi minimalias vizualines galimybes tokio prietaiso stebėjimui. Elektros skaitiklio techninė priežiūra išimtinai tenka subjektui, kuris yra atsakingas už tiekiamos elektros energijos skirstymą – šiuo atveju trečiajam asmeniui ESO. Tikėtina, jog būtent ESO atsakovės nuosavybės teisė priklausančioje namo dalyje elektros energijos skaitiklį ir sumontavo. Nėra jokių duomenų, kad nuosavybės teisė į elektros energijos skaitiklį ir (ar) elektros energijos skaitiklio techninė priežiūra būtų perduota atsakovei. Nepaisant byloje esančių įrodymų, ieškovė pasirinko netinkamą atsakovą. Be to, draudimo sutartimi šio ginčo įvykio metu atsakovės civilinė atsakomybė dėl sutartimi apdrausto turto valdymo buvo draudžiama maksimaliai 1 500,00 Eur dydžio draudimo sumai. Teismui nustačius, jog dėl žalos ieškovės turtui atsakomybė kyla atsakovei, maksimali draudiko mokėtina draudimo išmokos suma padengtų tik nedidelę dalį ieškinio sumos. Šiuo atveju kilusių nuostolių suma yra ženkliai didesnė už atsakomybės draudimo sumą. Draudikas dėl ieškinio dydžio pagrįstumo plačiau nepasisako.

Trečiasis asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prašo ieškovės ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodo, kad atsakovės ranka 1999 m. rugsėjo 29 d. pasirašyta Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 520110-0 buvo pasirašyta galiojant senosioms taisyklėms, kurios numatė, kad gyvenamuosiuose namuose už įvadinių įrenginių, instaliacijos, liftų variklių, siurblių ir kt. saugumo techniką, techninę būklę ir eksploatavimą atsakingas namo savininkas. Be to, apskaitos prietaisus (skaitiklius, apskaitos sistemas), skirtus atsiskaitymui už suvartotą energiją, vartotojai įsigyja ir įtaiso savo lėšomis. Jie yra vartotojo nuosavybė. Gyvenamuosiuose namuose atsiskaitymo skaitiklius įtaiso namo savininkas. Dėl to atsakovei priklausančiame bute visa elektros instaliacija – tiek įvadinis elektros atvadas, tiek skaitiklis, tiek namo vidaus instaliacija jų įrengimo metu priklausė būtent jai arba ankstesniam objekto savininkui, o atsakovė, perimdama nuosavybes teises į ginčo objektą, perėmė jas visa apimtimi, t. y. su visais įrenginiais, tame tarpe ir su įvadiniu elektros atvadu bei skaitikliu. Vėliau, 2004 m. ESO lėšomis buvo įrengtas naujas elektros apskaitos prietaisas, kuris tapo ESO nuosavybe, o 2010 m. vasario 11 d. įsigaliojus pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo įtvirtinta bendroji nuostata, kad nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius, kas reiškia, kad nuo to laiko visi elektros skaitikliai yra ESO nuosavybė. 2010 m. kovo 27 d. buvo parengtas ginčo objekto prijungimo prie AB Energijos skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų aktas, kuris patvirtina, kad tik elektros apskaitos prietaisas tapo ESO nuosavybe, tuo tarpu atvadas nuo 0,4 kV teikimo linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius bei komercinės apskaitos skydas taip liko savininko nuosavybe. Atsakovės elektros įrenginiai prie ESO elektros tinklo buvo prijungti galiojant senosioms taisyklėms, pagal kurias tiek įvadinis kabelis, tiek skaitiklis, tiek vidaus tinklas buvo įrengiami savininko ir buvo savininko nuosavybe, o ESO ši nuosavybė neperėjo ir negalėjo pereiti, nesant atitinkamo įstatyminio ar sutartinio pagrindo. Šiuo atveju įvertinus iškeltas kelias kilusio gaisro priežastis, tikruoju gaisro kaltininku visais trimis atvejais gali būti tik atsakovė, tuo tarpu faktinės aplinkybės, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros prietaiso gedimo, nėra nustatytos, o atsakovės prielaidos dėl tariamo skaitiklio gedimo yra neįrodytos. Šiuo atveju pats prietaisas nėra išlikęs, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad gaisro priežastis buvo ESO priklausančio elektros skaitiklio gedimas. ESO tinkamai rūpinosi elektros skaitiklio priežiūrą, pateikė patikrinimų įrodymus. Atsakovės argumentai dėl tinkamos vidaus tinko instaliacijos nepašalino jos gedimo tikimybės, kadangi yra deklaratyvūs ir nepagrįsti byloje esančiais objektyviais įrodymais. ESO pažymi, kad ekspertizei buvo pateiktas tik įvadinis kabelis, kiti instaliacijos fragmentai nebuvo tiriami, taip pat nebuvo atliktas visos įvykio vietos ekspertizės tyrimas, kuris, galimai padėtų nustatyti tikrąją gaisro priežastį, ir kuri, galimai galėjo būti net nesusijusi su elektros instaliacija. Tirtas elektros įvadinis atvadas yra atsakovės nuosavybė, todėl jo gedimas bei gedimo pasekmės, kurie nėra susiję su ESO elektros tinklo gedimais, yra būtent atsakovės atsakomybėje. Tuo tarpu kitos gaisro kilimo priežastys nebuvo tikrinamos ir neturėtų būti atmetamos.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė A. S. pateikė į bylą pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų pakeitimo, kuriuo, pritaikius buto nusidėvėjimo procentą (34 proc.), lokalinėje sąmatoje apskaičiuota buto atstatymui reikalingų medžiagų kainos suma mažinama 6 338,28 Eur suma, t. y. iki 45 538,05 Eur sumos (reg. Nr. DOK-16639). Ieškovė galutiniu reikalavimu prašo iš atsakovės priteisi 52 033,05 Eur (45 538,05 Eur + 5 195,00 Eur) dydžio žalą, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkinamas iš dalies 

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. apie 23.00 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovei, kilo gaisras, kurio metu buvo apgadintas pastatas bei apdegė ar buvo sunaikinti name esantys daiktai. Ieškovė, paaiškėjus jog gaisro židinys buvo atsakovės bute, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės žalą, kurią sudaro jos (ieškovės) namo dalies atstatymo kaštai bei sugadintų (sunaikintų) daiktų vertė. Byloje ginčas tarp šalių, jog gaisro židinys buvo atsakovės nuosavybės teise valdomojoje namo dalyje (bute) nekyla. Rašytinais bylos įrodymais, gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP/GT/2020/07-02 nurodyta, kad gaisro židinio vieta yra objekto rytinėje išorinėje sienoje, įrengto elektros apskaitos įrenginio vietoje; buto vidaus patalpose degimo požymių, būdingų gaisro kilimo vietai nenustatyta; šalia kieto kuro krosnies esančios sienos be degimo požymių; pagal degimo požymius nustatyta, jog virš krosnies lubose kiauryminis pradegimas atsirado gaisrui plintant į šią patalpą.

Pagal CK 6.266 straipsnį, reglamentuojantį statinių savininko (valdytojo) civilinę atsakomybę už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje, be kita ko nustatyta, kad tokiomis žalos aplinkybėmis gali būti žalos atsiradimas dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tik esant šioms aplinkybėms pastato savininkas (valdytojas) atleidžiamas nuo pareigos atlyginti žalą.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilinės atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį 1 dalį (ne)taikymą lemia, ar žala padaryta šiame straipsnyje išvardytais būdais. Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės būtent tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Riviva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-554/2007; 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vaivorykštė“ v. UAB ,,Revinė“, bylos Nr. 3K-7-152/2010).

Sprendžiant dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo, priklausomai nuo gaisro kilimo priežasties, pastato savininkui (valdytojui) gali būti taikoma tiek griežtoji atsakomybė (pagal CK 6.266 straipsnį), tiek ir atsakomybė bendraisiais pagrindais, kai reikalaujama visų civilinės atsakomybės sąlygų (ir kaltės). Tais atvejais, kai gaisro kilimo priežastis yra statinio konstrukciniai trūkumai (netinkamas ar nepakankamas kūrenimo ir šildymo šaltinių izoliavimas, netinkamų statybinių medžiagų panaudojimas ir pan.), taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B.–Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009). Tais atvejais, kai gaisro kilimą lemia ne pastato, kuriame kilo gaisras, trūkumai, pastato savininkas atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais.

Iš byloje surinktų įrodymų teismas nustatė, kad gaisro priežastį tyrę specialistai – Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, negalėjo įvardyti tikslios gaisro ginčo objekte kilimo priežasties ir pateikė išvadą, kad gaisro kilimo priežastimi gali būti gedimas įvadiniame elektros atvade, gedimas objekto vidaus instaliacijoje arba elektros apskaitos prietaiso avarinis darbo režimas. Nagrinėjamu atveju buvo tirtos šios įvardintos gaisro kilimo versijos, tačiau tiksli gaisro priežastis nenustatyta. Pirmosios dvi, teismo vertinimu, specialistų įvardintos priežastys galėtų būti priskiriamos pastato trūkumams (pavyzdžiui gedimas elektros įvade ar nekokybiška elektros instaliacija), tačiau atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jei būtų konstatuota, kad gaisras kilo būtent dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių. Patikimai nenustačius, kad gaisras kilo dėl tokių priežasčių, nėra pagrindo teigti, kad žala padaryta CK 6.266 straipsnyje nurodytu būdu, todėl dėl žalos atlyginimo spręstina pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles, be kitų būtinų sąlygų, nustatinėjant ir žalą padariusio asmens kaltę.

Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009) pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad asmuo, teigdamas, jog gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio, turi tai įrodyti.

Dalyvaujantys byloje asmenys pripažino ir neginčijo aplinkybės, kad gaisru visiems namo bendraturčiams buvo padaryta turtinė žala, buvo pažeistos namo sienos, lubos, stogo danga ir toks statinys, teismo vertinimu, neatitinka esminių statinio reikalavimų: mechaninio atsparumo ir pastovumo, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, todėl namo bendraturčiams būtina atlikti vidaus bei išorės remonto, namo antro aukšto bei stogo atstatymo darbus. Nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai, kompleksiškai teismo įvertinti vadovaujantis tikėtinumo bei įrodymų pakankamumo principais, leidžia daryti išvadą, kad atsakovė pažeidė nuosavybės teisę įgyvendinančio asmens pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepažeisti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, užtikrinti ir rūpintis, kad jos valdomoje pastato dalyje nebūtų trūkumų, gedimų, juos pašalinti, jeigu jų yra, ir pan., t. y. elgtis taip, kad jos valdomoje pastato dalyje nebūtų sukeltas gaisras, imtis būtinų techninių, organizacinių ir kitų priemonių, užkertančių kelią gaisrui kilti ir mažinančių jo galimus padarinius (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ir aplinkai (Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalis), todėl turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, ir dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Šiuo atveju atsakovė, kurios faktiškai naudotoje ir valdytoje gyvenamojo namo dalyje buvo gaisro židinio zona, būdama pasyvi įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo prasme, neįrodė konkrečios gaisro kilimo priežasties ir to, kad ta priežastis nepriklausė nuo jos elgesio, buvo sąlygota trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokiu priežasčių, už kurias ji nėra atsakinga, kad atsakovė ėmėsi visų veiksmų gaisrui išvengti ir yra nekalta dėl gaisro kilimo, kad ji negalėjo jo numatyti bei imtis priemonių išvengimui.

Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad gaisro židinio zona buvo išimtinai atsakovės nuosavybės teise valdytoje gyvenamojo namo dalyje. Gaisro tyrimo medžiagoje esančiame 2019 m. gegužės 2 d. apžiūros protokole nurodyta, kad šioje, atsakovei priklausančioje namo dalyje, matomi susiformavę gaisro židinio vietai būdingi, apversto kūgio formos, terminiai pažeidimai. Prie šio protokolo pridėtos foto nuotraukos (gyvenamajame name nustatytos gaisro židinio vietos zonos vaizdas), kuriose pažymėta gaisro židinio zona.

Kaip jau buvo minėta, atsakingu už gaisro kilimą laikomas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, šiuo atveju – atsakovė. Šioje byloje įrodytas gaisro židinio faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė elgėsi nerūpestingai, kas sudaro pagrindą jos neteisėtiems veiksmams nustatyti. Pažymėtina, kad visos trys įvardintos gaisro kilimo versijos iš esmės yra ar gali būti siejamos būtent su pastato dalies, kurioje buvo gaisro židinio zona, savininko veiksmais ar neteisėtu neveikimu, neužtikrinant pareigos rūpintis, kad patalpose nekiltų gaisras įgyvendinimo, t. y. priklausomos nuo savininko elgesio, jų rūpestingumo ir atidumo įgyvendinant nuosavybės teises.

Teismas atmeta atsakovės argumentą, jog byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad įvadinis elektros laidas nuosavybės teise atsakovei nepriklausė. Nustatyta, kad Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakove buvo sudaryta galiojant Elektros energijos vartojimo taisyklėms, patvirtintoms Lietuvos Respublikos energetikos ministro 1991 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 2. Vadovaujantis šių taisyklių 4.2 punkto nuostatomis, atsakomybės riba už elektros įrenginių būklę ir aptarnavimą nustatoma ant oro ir kabelio linijų įvadų antgalių, t. y. būtent ten, kur oro linija jungiasi su kabeliu ir prasideda įvadas į vartotojo tinklą. Be to, šių taisyklių 4.8 punkte buvo nustatyta, kad gyvenamuosiuose namuose už įvadinių įrenginių, instaliacijos, liftų variklių, siurblių ir kt. saugumo techniką, techninę būklę ir eksploatavimą atsakingas namo savininkas. Taip pat, taisyklių 6.6 punkte buvo įtvirtina nuostata, kad apskaitos prietaisus (skaitiklius, apskaitos sistemas), skirtus atsiskaitymui už suvartotą energiją, vartotojai įsigyja ir įtaiso savo lėšomis. Tokiu būdu sutiktina su trečiojo asmens ESO argumentais, kad bute visa elektros instaliacija – tiek įvadinis elektros atvadas, tiek skaitiklis, tiek namo vidaus instaliacija, jų įrengimo metu priklausė būtent ankstesniam objekto savininkui arba atsakovei, iš kurio ji įsigijo nuosavybės teises į namo dalį.

Nuo 2010 m. vasario 11 d. įsigaliojus Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėms, patvirtintoms 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 buvo įtvirtinta nuostata, kad nustatytuose elektros apskaitos prietaiso įrengimo taškuose elektros apskaitos prietaisus savo lėšomis įrengia, prižiūri ar keičia operatorius (Taisyklių 65 punktas). Byloje pateiktas 2010 m. kovo 27 d. objekto prijungimo prie AB Energijos skirstomųjų tinklų elektros tinklo nuosavybės ribų aktas Nr. 30330-50-02408, iš kurio spręstina, kad elektros apskaitos prietaisas tapo ESO nuosavybe, tuo tarpu atvadas nuo 0,4 kV teikimo linijos, kabelis nuo elektros skaitiklio į savininko elektros įrenginius bei komercinės apskaitos skydas liko savininko nuosavybe.

Atsakovė byloje taip pat teikė argumentus, kad gaisro priežastimi negalėjo būti avarinis darbo režimas vidaus elektros instaliacijoje. Atsakovė nurodė, kad bute visa elektros instaliacija buvo pakeista 2012 m. ir ši aplinkybė užfiksuota gyventojų turto draudimo polise, nurodant instaliacijos keitimo kainą. Be to, atsakovės teigimu, elektros instaliacijos keitimo faktą patvirtino liudytojas R. K., kuris matė, jog buvo keičiama buto vidaus elektros instaliacija. Tokie atsakovės pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nėra pakankami išvadai, kad atsakovės bute įrengta vidaus elektros instaliacija atitiko jai keliamus reikalavimus ir negalėjo būti gaisro kilimo priežastimi. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė iškėlė klausimą dėl atsakovės elektros vidaus instaliacijos įrengimo kokybės, juos atlikusio asmens kvalifikacijos, todėl, atsakovė, siekdama įrodyti aplinkybes, kad vidaus elektros instaliacija negalėjo sukelti gaisro, nagrinėjamos bylos atveju privalėjo pateikti įrodinėjimo priemones, kad elektros vidaus instaliacija buvo įrengta kokybiškai, ją įrengė kvalifikuotas specialistas.

Byloje atsakovė neįvardijo, kas atliko atsakovės vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbus, nėra pateikta duomenų apie juos atlikusio asmens kvalifikaciją, įrengtų darbų patikrą, jų būklę betarpiškai prieš gaisrą. Teismo vertinimu, vidaus elektros instaliacijos įrengimo darbai apima ne tik laidų išvedžiojimą, bet ir jų prijungimą prie elektros prietaisų, tame tarpe ir prie elektros apskaitos prietaiso (skaitiklio) t. y. vietoje, kurioje nustatyta gaisro kilimo židinys. 

Atsakovė, kaip galimą gaisro priežastį įvardijo elektros energijos skaitiklio avarinį darbo režimą. Atsakovės teigimu,  gaisro židinio vieta sutampa su elektros energijos skaitiklio buvimo vieta, be to, gaisro ekspertinį tyrimą atlikęs specialistas atmetė visas kitas galimas gaisro priežastis bei nurodė, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl elektros įrenginio avarinio darbo režimo. Byloje ginčo nėra, kad elektros apskaitos prietaisas nebuvo išsaugotas, todėl gaisro priežastį nustatinėję specialistai neturėjo galimybių įvertinti skaitiklio būklę ir patvirtinti arba paneigti jo gedimo faktą. Atsakovės argumentai, dėl kitų asmenų neteisėto veikimo neišsaugojus skaitiklio, teismo vertinimu, neatleidžia atsakovės nuo pareigos įrodyti, kad gaisro priežastis yra elektros energijos skaitiklio avarinis darbo režimas.Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad gaisro kilimo dieną atsakovė buvo jai priklausančiame bute. Taigi, įvykus gaisrui, atsakovė, kaip namo dalies savininkė, iš kart, po gaisro užgesinimo, siekdama paneigti savo atsakomybę, privalėjo imtis visų priemonių gaisro priežasčiai nustatyti, apsaugoti nuo sunaikinimo ar kitokio poveikio jos namo dalyje sumontuotus elektros prietaisus.

Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus dėl netinkamo elektros energijos skaitiklio patikros. Trečiasis asmuo į bylą pateikė užduočių išrašus (trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 5-6), kuriuose pateikta informacija apie trečiojo asmens periodiškai atliktas skaitiklio rodmenų patikras, kurių metu buvo tiriama ir skaitiklio veikimo tinkamumas, apie tai padarant atitinkamas atžymas užduotyse. Be to, trečiojo asmens pateiktame rašytiniame įrodyme – R. M. išvadoje, yra pateiktas išaiškinimas, kad elektros apskaitos prietaisas gali sugesti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip: gamyklos defekto, elektros tinklo įtampos kritimo, mechaninių veiksnių, neteisingo sumontavimo, skaičiavimo mechanizmo nusidėvėjimo, dėl netinkamai priveržtų kontaktų ilgalaikio veikimo metu gali prasidėti kontaktų kaitimas, tačiau šis galimas defektas, kaip gaisro priežastis, mažai tikėtinas, nes kontaktai ir elektros skaitiklio korpusas yra pagaminti iš degimą nepalaikančių medžiagų, jie neturi užsidegti nuo juos liečiančių įtampinių dalių šiluminės apkrovos. Siekiant šių reikalavimų skaitikliai yra bandomi pagal EN 60695-2-10 ir EN 60695-2-11 aprašytas sąlygas, apsaugai nuo šių gedimų skyde buvo sumontuotas 16A vienfazis automatinis jungiklis, todėl mažai tikėtina, kad apskaitos prietaisas buvo ugnies šaltinis. Dėl to darytina išvada, kad atsakovė, turėjusi atskirą elektros instaliacijos sistemą, privalėjo rūpintis jos tinkama priežiūra, gedimų nebuvimu ir pan. Aplinkybė, kad gaisro židinio zona apima būtent tą vietą, kurioje buvo atsakovės elektros instaliacijos dėžutė, saugikliai, leidžia suabejoti tinkama elektros instaliacijos sistemos būkle, o tuo pačiu ir jos priežiūra.

Atsižvelgiant į tai, kad nors iš byloje esančių duomenų, įskaitant specialias žinias turinčių asmenų surašytų rašytinių įrodymų (specialisto išvados, gaisro vietos apžiūros protokolo) bei jų teismo posėdžio metu duotų parodymų, neįmanoma nustatyti kategoriškos gaisro kilimo priežasties, tačiau tirtos gaisro kilimo priežasčių versijos, iš esmės visos sietinos su žmogiškuoju faktoriumi, nepaneigia gaisro židinio zonos patalpų naudotojo ir valdytojo nepakankamo rūpestingumo ir atidumo. Teismas, spręsdamas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, buvimo, vadovaujasi įrodymų pakankamumo bei tikėtinumo principais. Teismas vertina įrodymus pagal savo vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis c. b. A. R. v. J. R., G. A., Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir kt., Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis c. b. L. Z. v. K. Ž., Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis c. b. V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, Nr. 3K-3-513/2004; 2001 m. kovo 26 d. nutartis c. b. G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, Nr. 3K-3-260/2001 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje, įvertinus galimas gaisro kilimo priežastis, tai, kad gaisras prasidėjo ir plito būtent atsakovės valdytoje gyvenamojo namo dalyje, gaisro kilimo priežastis gali būti siejamos su atsakovės, kaip pastato dalies savininko, veiksmais rūpinantis patalpomis, užtikrinant tinkamą jų naudojimą, priešgaisrinės apsaugos reikalavimų laikymąsi, apsaugą nuo bet kokių rizikos faktorių, galinčių sąlygoti gaisro kilimą, teismas laiko esant labiau tikėtina, kad atsakovė neįvykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neužtikrino, kad nekiltų gaisro, dėl ko prasidėjo pavojingas, gadinantis turtą poveikis būtent iš jos patalpų, o ne iš kitų šaltinių, ir šiuo poveikiu padaryta žala kitiems namo bendraturčiams. Atsakovė, iš esmės per visą teismo procesą, būdama pasyvi įrodinėjimo pareigos įgyvendinimo prasme, neįrodė ir nepaneigė ieškovės bei trečiųjų asmenų nurodytų faktinių aplinkybių (nors kaip minėta, nukentėję asmenys net neprivalo įrodinėti gaisro priežasties), specialistų iškeltų gaisro kilimo priežasčių versijų, sietinų su patalpų, kuriose buvo gaisro židinio zona, valdytojų ir naudotojų elgesiu bei to, kad gaisrą sąlygojo nuo pačios atsakovės nepriklausantys ir jos nekontroliuojami veiksmai.

Nustačius neteisėtus atsakovės, kaip namo bendraturtės gaisro kilimo metu, veiksmus, gyvenamojo namo bendraturčių turtinės žalos buvimo faktą, kurio iš esmės nekvestionavo nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų, o taip pat priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos, spręstinas ieškovei priteistinos turtinės žalos dydžio klausimas.

 CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su neteisėtais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). CK 6.251 straipsnio 1 dalis įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą, kurio esmė – siekis grąžinti nukentėjusį asmenį į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę atsakovo žalingų veiksmų. Civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei nebūtų buvę padaryta žalos. Tai reiškia, jog sugriauto statinio atstatymui reikalingo darbo sąnaudų ir mechanizmų apmokėjimo apimtis ir vertė nekinta, nepriklausomai nuo to, ar pastatas atstatomas senomis medžiagomis, ar naujomis. Ekspertui apskaičiuojant atkuriamąją sudegusio ieškovės turto vertę, vertintinos visos išlaidos, reikalingos sugadintam daiktui atkurti, tarp jų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių, statybvietės ir pridėtinės išlaidos.

Ieškovė byloje pateikė VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ eksperto T. M., kvalifikacijos atestato Nr. 25113, žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190806 kurioje konstatuota, kad ieškovei priklausančio buto pažeidimų konstrukcijoms, apdailai ir įrengimui, atsiradusių dėl 2019 m. balandžio 4 d. kilusio gaisro, atstatymo kaštai 2019 m. rugpjūčio 6 d. sudaro 51 876,33 Eur. Ieškovė 2020 m. vasario 10 d. pareiškimu patikslino ieškinio reikalavimą dėl priteistinos atstatymo išlaidų sumos, sumažindama šią sumą iki 45 538,05 Eur. Paaiškino, kad vadovaujantis aktualia suformuota teismų praktika skaičiuojant sunaikinto turto atstatymo kaštus, turto nusidėvėjimas turėtų būti įvertinamas tik skaičiuojat reikalingų tam medžiagų kainą.

Teismas nustatė, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ specialisto T. M. parengtoje lokalinėje sąmatoje yra išskirtos buto atstatymo medžiagų, darbų ir mechanizmų kainos. Vadovaujantis lokalinėje sąmatoje pateiktais skaičiavimais bendra buto atstatymui reikalingų medžiagų kaina sudaro 18 642,00 Eur. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad skaičiuojant sugriauto (sudegusio) pastato atstatymo kaštus, pastato nusidėvėjimas turėtų būti įvertinamas tik skaičiuojat reikalingų atstatymui reikalingų medžiagų kainą. Byloje pateikta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos byla patvirtina, kad ieškovės butas buvo rekonstruotas 1995 m. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad rekonstrukcijos metu buvo atlikti darbai, kurie pagerino pastato būklę, padidino jo vertę, todėl atitinkamai, pasikeitė buto fizinio nusidėvėjimo procentas, t. y. rąstiniame name, kuriame taikomas 1,5 procentai kasmetinės vertės mažinimo koeficientas, esančio buto nusidėvėjimo procentas gaisro kilimo dienai sudarė 34 procentus (UAB „Sistela“ parengti Statinių ir inžinerinių statinių vidutinės naudojimo trukmės normatyvai,  2008 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. B-002 yra įregistruoti VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centre”). Taigi, pritaikius buto nusidėvėjimo procentą – 34 procentus, lokalinėje sąmatoje apskaičiuota buto atstatymui reikalingų medžiagų kainos suma mažinta iki 12 303,72 Eur (18 642,00 Eur / 100 proc. x 34 proc. = 6 338,28 Eur; 18 642,00 Eur – 6 338,28 Eur = 12 303,72 Eur). 

Teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad gaisro metu taip pat sudegė bute buvę ieškovės asmeniniai ir namų apyvokos daiktai. Po gaisro užgesinimo ieškovė, apžiūrėjusi gaisravietę, sudarė sąrašą namų apyvokos daiktų, baldų, buities daiktų bei buitinės technikos, kurie buvo visiškai sunaikinti. Už asmeninius ir namų apyvokos daiktus ieškovė reikalauja priteisti 5 195,00 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalaujama suma, nes atsakovės teigimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos nurodyti daiktai egzistavo, kad jie tikrai buvo sugadinti, ir kad jų vertė yra tokia, kokią nurodo ieškovė. Teismo vertinimu, ieškovės galimybės įrodyti sudegusių daiktų egzistavimo faktą, jų vertę yra ribota, nes neįmanoma įrodyti tai, kas yra visiškai sunaikinta. Teismas sprendžia, kad ieškovės pasitelktos įrodinėjimo priemonės – byloje apklaustų liudytojų, kurie prieš gaisrą lankėsi ieškovės bute, paaiškinimai, yra laikytinos pakankamos patvirtinti faktui, kad ieškovės įvardinti daiktai gaisro metu buvo, ir kad jie gaisro metu egzistavo. Byloje tarp šalių nekilo ginčas, kad ieškovė butą naudojo kaip gyvenamąją patalpą, todėl teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą sunaikintų gaisro metu daiktų sąrašą, daro išvadą, kad šių daiktų kiekis, jų kaina yra reali ir protinga, bei jie buvo būtini užtikrinti bute gyvenančių asmenų poreikius.

Ieškovei byloje nurodžius, kad vestuvinė suknelė buvo skirta jos dukrai ir šias aplinkybes patvirtinus byloje apklaustai liudytojai – ieškovės dukra, kuri patvirtino, kad suknelę vestuvių proga gavo dovanų, teismas atmeta ieškovės argumentus dėl žalos atlyginimo už vestuvinę suknelę, spręsdamas, kad ieškovė neįrodė, jog suknelė nuosavybės teise priklausė būtent ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė įrodė realiai patirtų nuostolių dydį. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad dėl gaisro ieškovė patyrė 3 995,00 Eur nuostolius už sunaikintus asmeninius namų apyvokos daiktus bei 45 538,05 Eur turto atstatymo kaštus, todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama iš viso 49 533,05 Eur (3 995,00+45 538,05) žalos atlyginimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Remiantis nurodytu, konstatuotina, kad atsakovei nustatytu terminu neįvykdžius prievolės, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (49 533,05 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šioje normoje nedetalizuota, ar bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstomos atsižvelgiant į pradinį ar patikslintą reikalavimą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pareikštų reikalavimų sumažinimas savo esme prilygsta bylos dalies, kurioje reikalavimai sumažinti, išsprendimui atsakovo naudai, nes jam neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus, kurių ieškovas nebepalaiko. Be to, jeigu ieškovas pareiškė didelės sumos ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų būti laikoma sprendimu, priimtu atsakovo naudai, išskyrus, jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti didesnį reikalavimą) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių banko lizingas“ v. K. V., bylos Nr. 3K-3-464/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 58 371,33 Eur žalos atlyginimo. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, ieškovė dublike sutiko, kad pritaikius buto nusidėvėjimo procentą (34 proc.), lokalinėje sąmatoje apskaičiuota buto atstatymui reikalingų medžiagų kainos suma turėtų būti sumažinta 6 338,28 Eur suma. Atsižvelgusi į tai, ieškovė sumažino prašomos priteisti iš atsakovės žalos dydį iki 52 033,05 Eur. Nors šiuo atveju ieškovė ir sumažino pradiniu reikalavimu iš atsakovės reikalaujamą priteisti žalą 6 338,28 Eur suma, tačiau, atsižvelgus į tai, kad ieškovė prašomą priteisti būsto atstatymo žalą grindė jai pateikta lokalinėje sąmatoje nurodyta suma, o reikalavimą patikslino dar bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje (dublike), taip pat pareikštos pradinės sumos dydį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, teismas sprendžia, kad šio konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidos paskirstomos atsižvelgiant į ieškovės patikslintą reikalavimą. Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (95,20 proc. (49 533,05x100/52 033,05)), proporcingai tenkintų reikalavimų daliai jai priteisiamos išlaidos iš atsakovės, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai (4,80 proc.) atsakovai priteisimos išlaidos iš ieškovės.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisi 3 080,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 1 300,00 Eur turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidų, 131,13 Eur laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidų, iš viso 4 511,13 Eur, o taip pat 1 139,00 Eur žyminio mokesčio (reg. Nr. DOK-25977, DOK-28125). Kadangi ieškovė yra sumokėjusi 1 139,00 Eur žyminio mokesčio, o turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidos ir išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu atsakovės atžvilgiu, yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu (iš viso 2 570,13 Eur (1 300,00+131,13+1 139,00)), todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 446,76 Eur nurodytų išlaidų suma (2 570,13x95,20/100) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 8 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamu atveju, jau minėta, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 3 080,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro: teisinės konsultacijos, pretenzijos rengimas ir pan. (5 val.) – 450,00 Eur; ieškinio parengimas – 540,00 Eur; žyminio mokesčio už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimas – 150,00 Eur; dubliko parengimas – 720,00 Eur; prašymo dėl reikalavimo sumos sumažinimo parengimas – 100,00 Eur; pasirengimas ir dalyvavimas 2020 m. gegužės 18 d. ir 2020 m. birželio 17 d. teismo posėdžiuose (4 val.) – 360,00 Eur; vykimas į minėtus teismo posėdžius (2 val.) – 180,00 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdyje (4 val.) – 360,00 Eur; baigiamosios kalbos parengimas – 180,00 Eur; pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. spalio 12 d. teismo posėdyje (1 val.) – 90,00 Eur ir vykimas į nurodytus teismo posėdžius – 100,00 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos – žyminio mokesčio už ieškinį ir laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimas – 150,00 Eur, vykimo į teismo posėdžius išlaidos – 280,00 Eur (100,00+180,00), yra nepagrįstos ir nenumatytos Rekomendacijose, tuo tarpu kitos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl laikytina, jog ieškovės prašoma priteisti iš atsakovės pagrįsta teisinių paslaugų suma yra 2 800,00 Eur (450,00+540,00+720,00+100,00+360,00+360,00+180,00+90,00), atitinkamai iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 2 665,60 Eur (2 800x95,20/100) teisinės pagalbos išlaidų. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 5 112,36 Eur (2 665,60+2 446,76) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė šioje byloje turėjo 6 497,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų, 300,00 Eur turto vertinimo, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, išlaidų ir 1 452,00 Eur ekspertizės išvados parengimo išlaidų. Atsakovė į bylą taip pat yra pateikusi prašomas priteisti išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK-25865, DOK-23895). Atsakovės prašomos priteisti turto vertės ir ekspertizės išlaidos yra susijusios su šios bylos nagrinėjimu (iš viso 1 752,00 Eur (300,00+1 452,00), todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 84,10 Eur (1 752,00x4,80/100, CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis 8 ir 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis). Nors atsakovė ir nepateikė konkrečios teisines paslaugas detalizuojančios lentelės (kiek ir už kokias paslaugas atsakovė yra sumokėjusi), tačiau, atsižvelgiant į tai, kad byloje atsakovė teikė atsiliepimą į ieškinį, tripliką, baigiamąją kalbą bei kitus prašymus, o jos atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra 12 val., teismas sprendžia, kad, apskaičiavus bendrą teiktų atsakovei teisinių paslaugų apimtį pagal Rekomendacijose pateiktus maksimalius dydžius, atsakovės prašoma priteisti 6 497,70 Eur teisinės pagalbos išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįsta, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 311,89 Eur (6 497,70x4,80/100). Iš viso iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama 395,99 Eur (311,89+84,10) bylinėjimosi išlaidų suma.

Kadangi ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra priešpriešiniai vienarūšiai, todėl juos įskaičius, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 4 716,37 (5 112,36-395,99) bylinėjimosi išlaidų suma.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB „Energijos skirstymo operatorius“ prašo priteisti jam 28,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro kelionės išlaidas (kuro) (reg. Nr. DOK-26064, DOK-16604) ir kurios yra pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniai įrodymais, todėl, atsižvelgus į tai, kad trečiasis asmuo palaikė ieškovės ieškinį, jam jos turėtos išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų dalimi iš atsakovės, t. y. 26,75 Eur (28,10x95,20/100).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš atsakovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 49 533,05 Eur (keturiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt tris eurus 05 ct) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (49 533,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 716,37 Eur (keturis tūkstančius septynis šimtus šešiolika eurų 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovės D. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“, j. a. k. 304151376, naudai priteisti 26,75 Eur (dvidešimt šešis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas