Civilinė byla Nr. 2A-15-212/2011

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorija:121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 10 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės (pranešėja), Laimanto Misiūno,

sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant ieškovei R. R. ir jos atstovui adv. Mindaugui Paukštei,

atsakovui E. R. ir jo atstovei adv. Laimai Latvėnienei,

 

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ir atsakovo E. R. apeliacinius skundus dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal R. R. ieškinį atsakovui E. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei pagal E. R. priešieškinį ieškovei R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, dalyvavimo vaikų auklėjime tvarkos patvirtinimo; savivaldybės institucija, teikianti išvadą, Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius

 

n u s t a t ė:

 

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – R., nustatyti nepilnamečių dukrų M. R. ir G. R. gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai M. R. konkrečia pinigų suma – 45 600 Lt, dukrai G. R. konkrečia pinigų suma – 68 400 Lt, priteisti iš atsakovo 3 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą abiems dukroms už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01, santuokoje įgytą automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 4 500 Lt, palikti atsakovui, priteisti iš atsakovo jos naudai 35 392 Lt indėlių, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmaisiais santuokinio gyvenimo metais santykiai klostėsi itin sklandžiai, o gimus vaikams – santykiai ėmė blogėti. Ji daug dėmesio skyrė vaikų priežiūrai, namų tvarkymo reikalams, o atsakovas beveik nepadėdavo rūpintis šeima. Nusprendus daryti atsakovo namuose remontą, atsakovas ją su vaikais nuvežė pas jos tėvus ir daugiau į tuos namus šeimos neparsivežė. Atsakovas retai lankė dukras, mažai jomis rūpinosi, mažai skyrė dėmesio. Jis paisė tik savo interesų, nes paliko šeimą, tinkamai pats nesirūpino vaikais ir nepadėjo jai rūpintis vaikais, juos prižiūrėti, auginti ir auklėti, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Priešieškiniu atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nustatyti bendravimo ir dalyvavimo dukrų auklėjime tokią tvarką: 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val., atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, paima dukras M. ir G. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; 2) atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, bendrauja su dukra M. ir G. šventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieškove; gegužės 1 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; liepos 6 d. dukros lieka su ieškove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; lapkričio 1 d. dukros lieka su ieškove; per Šv. Kalėdas jis kiekvienais poriniais metais dukras M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; sausio 1 d. jis dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d. 10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; per Šv. Velykas atsakovas dukras M. ir G. kiekvienais neporiniais metais pasiima šventės dienos išvakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; 3) atsižvelgdamas į dukrų pageidavimą ir sutikimą, su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę ieškovę įspėdamas prieš vieną mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, jam suteikiama galimybė kas dieną po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šeima iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė paskutiniais metais klausė tik savo tėvų nuomonės, o jo atžvilgiu buvo kaprizinga, irzli, atvirai demonstravo priešiškumą ir visiškai nepaisė jo poreikių. Šeima faktiškai iširo dėl to, kad ieškovė 2006 m. rugpjūčio mėn. paliko jį ir su dukromis persikėlė gyventi atskirai, kartu su savo motina.

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. liepos 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką tarp ieškovės ir atsakovo, sudarytą 1999-04-10 Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr.34, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – R. ir R.. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukterų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2009-05-08, ieškinio padavimo dienos, iki dukterų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo nepilnamečių dukterų M. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 po 1 900 Lt. Priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatė atsakovo minimalaus bendravimo su dukromis M. ir G. tvarką, tėvui bendraujant su dukromis kas antro savaitgalio vieną dieną vaikų pageidaujamoje arba vaikams įprastoje aplinkoje jų gyvenamajame bute ar kitoje su ieškove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant vaikų motinai, arba šalims sutarus, nedalyvaujant vaikų motinai, taip pat nustatė tėvui galimybę bendrauti su dukromis vaikų vasaros atostogų metu papildomai du kartus per mėnesį paprastomis savaitės dienomis, neskaitant bendravimo savaitgalių, vieną Šv. Kalėdų ir vieną Šv. Velykų dieną, dėl šių bendravimų iš anksto šalims susitarus, tėvams ir vaikams patogiu laiku, nustatant, kad kiekvienas bendravimas negali tęstis ilgiau nei po dvi valandas, jei tokios bendravimo trukmės nustatymas neprieštarauja vaikų interesams, arba klausimą dėl kiekvieno bendravimo trukmės spręsti patiems tėvams, kiekvieno bendravimo trukmę prailginant (vykimui į kelionę, apsilankymui renginyje ar kitur) arba sutrumpinant, atsižvelgiant į vaikų interesus, tokią bendravimo tvarką nustatant iki 2012 metų sausio 1 d. Steigė priverstinę hipoteką atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 138 000 Lt, kitiems statiniams – kiemo statiniams (šuliniui, betoniniam takui), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypui (kuriame stovi gyvenamasis namas ir kiemo statiniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis 21 900 Lt, po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo, kuris iki abiejų vaikų pilnametystės sudaro 123 750 Lt, mokėjimo užtikrinimui, nustatant priverstinės hipotekos terminą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2 245 Lt ieškovės turėtų advokato pagalbos išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai 350 Lt atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės valstybės biudžeto naudai 1 062 Lt žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas bei 16,56 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, o iš atsakovo valstybės biudžeto naudai 324 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 25,90 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Teismas nustatė, kad šalys susituokė 1999-04-10, santuokoje 1999-11-16 gimė duktė M., 2005-08-25 gimė duktė G.. Šalys santuokoje įgijo automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2 787 Lt , 2008 metais – apie 3 008 Lt, 2009 metais – apie 2 278 Lt, 2010 metais - apie 2 500 Lt. Ieškovė kilnojamojo ar nekilnojamojo turto asmeninės nuosavybės teise neturi. Atsakovo vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2 052 Lt, 2008 metais – apie 2 681 Lt, 2009 metais – apie 2 005 Lt. Atsakovas 2009 metų rugpjūčio mėnesį atleistas iš darbo ir jam išmokėjo dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją - 4 457 Lt dydžio suma rugsėjo – spalio mėnesiais, už spalio mėnesį gavo 940 Lt nedarbo draudimo išmoką, 2009 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį jis taip pat gavo 900 Lt nedarbo draudimo išmoką. 2010 m. sausio mėnesį atsakovas gavo 1 049 Lt dydžio nedarbo draudimo išmoką. Nuo 2010-04-15 atsakovas priimtas į darbą UAB „SDG“, mokant jam 1 300 Lt darbo užmokestį. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,7 ha ploto 15 800 Lt vertės žemės sklypas – miškas, 4,58 ha ploto 37 876 Lt vertės žemės sklypas – miškas, esantys (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad po tėvo A. R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo gyvenamąjį namą, kurio vertė 138 000 Lt, kiemo statinius, kurių vertė 636 Lt, bei 0,0653 ha ploto žemės sklypą, kurio vertė 21 900 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), bei didelės vertės nekilnojamąjį turtą - žemės sklypus: 780/6120 dalis 61,2000 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 469 987 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 29/1170 dalis 11,7000 ha ploto Vajuono ežero, kurio vidutinė rinkos vertė 13 300 Lt, esančio (duomenys neskelbtini), 700/7002 dalis 70,0200 ha ploto žemės sklypo, kurio vertė 433 811, esančio (duomenys neskelbtini), bei apie 70 000 Lt piniginių indėlių.

Per teismo nustatytą 2 mėnesių terminą susitaikymui, šalims susitaikyti nepavyko. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kadangi šalys teismo posėdžio metu išreiškė savo valią teismo sprendime nenurodyti santuokos iširimo priežasčių, todėl konkretūs faktai, patvirtinantys ieškovės ir atsakovo kaltę, nenurodytini (CK 3.63 str.). Šalių nepilnametė dukra M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išreiškė pageidavimą gyventi kartu su motina, G. R., gim. (duomenys neskelbtini), dėl jos mažo amžiaus nebuvo apklausta teisme. Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius teikė išvadą nustatyti šalių dukrų M. ir G. gyvenamąją vietą kartu motina. Atsižvelgiant į tai, kad mergaitės nuo 2006 m. rudens gyvena tik su motina, su tėvu matosi retai, motina tinkamai rūpinasi dukromis, joms sudarytos palankios sąlygos visapusiškai ir harmoningai vystytis, atsižvelgiant į dukters M. išreikštą norą, į tai, kad mergaitės yra mažametės, kad dukroms gyvenamoji aplinka kartu su motina yra įprasta, vaikų M. R. ir G. R. gyvenamąją vietą nustatė su jų motina ieškove, tuo užtikrinant prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo automobilį AUDI 80, (duomenys neskelbtini) kurį ieškovė prašė priteisti atsakovo nuosavybėn. Ieškovė, prašydama priteisti jai 35 392 Lt atsakovo indėlių, kuriuos jis sukaupė šalims negyvenant kartu, nepagrindė jo konkrečiomis aplinkybėmis, nenurodė, kurioje sąskaitoje, kokiame konkrečiai banke yra santuokos metu atsakovo sukauptos lėšos, nurodytų aplinkybių nepagrindė įrodymais, nes byloje yra duomenys apie atsakovo lėšas sąskaitose tik už laikotarpį nuo 2006-09-01 iki bylos nagrinėjimo, o šalių santuoka sudaryta 1999-04-10. Iš byloje esančių duomenų nustatė, kad po tėvo A. R. mirties 2009-01-08 atsakovas paveldėjo apie 70 000 Lt indėlių, todėl ieškinį dalyje dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iš atsakovo atmetė kaip nepagrįstą.

Ieškovė su vaikais nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio gyvena atskirai, todėl atsakovas neturi galimybės įgyvendinti bendravimo su vaikais teisės. Šalių dukrai M. yra vienuolika metų. Posėdžio metu mergaitė išreiškė savo nuomonę abiejų tėvų atžvilgiu ir pareiškė, kad ji tėvo nemyli, nes, jos nuomone, tėvas jos irgi nemyli, ji norėtų, kad tėtis būtų meilus, paimtų ant kelių, gyventi su juo nenori. Šalių dukrai G. bus penkeri metai, tačiau dėl jos amžiui būdingo mąstymo nebuvo apklausta, nes dėl mažo amžiaus dar negali išreikšti savo nuomonės. Todėl dukters G. nuomonė dėl bendravimo su atsakovu, jos požiūris į tėvą bylos nagrinėjimo eigoje dėl jos mažo amžiaus išsiaiškinta nebuvo.

Nors nenustatyta, kad ieškovo veiksmai ar poelgiai darytų dukroms neigiamą įtaką, tačiau teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu negalima pritarti atsakovo prašomai nustatyti bendravimo ir dalyvavimo auklėjant dukras tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad M. ir G. nuo 2006 metų rugsėjo mėnesio gyvena kartu su motina ir seneliais, tėvas ilgą laiką vaikus lankė retai, šiuo metu taip pat matosi kelis kartus per mėnesį ir kol kas jam nepavyko užmegzti glaudaus ryšio su vaikais. Tarp tėvo ir vaikų nėra nusistovėjusio stipraus emocinio ryšio, mergaitės labai prisirišę prie motinos ir įpratę prie jų bendros aplinkos, M. turi psichogeninės kilmės sveikatos sutrikimų ir pagal atsakovo pasiūlytą bendravimo tvarką staigus įprastų gyvenimo sąlygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, gali neigiamai paveikti vaikus. Pripažino, kad šalių dukroms reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį jos labiau priprastų prie tėvo, kad būtų sukurta emociškai teigiama ir saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl tėvo ir vaikų susitikimai dėl dabar esamos situacijos, turėtų vykti, jei to pageidauja vaikai, dalyvaujant vaikų motinai, kuri turi skatinti vaikus užmegzti glaudesnius ryšius su tėvu ir taip padėti pašalinti susiformavusį atitolimą.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas nustatė parengiamąjį laikotarpį maksimaliam tėvo ir dukrų bendravimui iki 2012-01-01, nes laikė, jog šiuo metu maksimalaus bendravimo pagal atsakovo reikalavimą nustatymas gali pakenkti vaikų interesams. Pažymėjo, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ir sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad vaikų išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip 800 Lt kiekvienai: vaikų maitinimui, priežiūrai, gydymui reikalingas prekes ir vaistus bei išlaidas šioms prekėms ir vaistams, dukters M. padidintus poreikius dėl maitinimosi sutrikimo problemų psichogeninės kilmės pagrindu, dukrai G. dėl šleivakojystės reikalinga speciali avalynė, reikia daryti atlėpusių ausyčių korekciją, dukrai M. nėra danties šaknies, reikalingas gydymas. Atsakovas nurodė, kad tiek išlaidų vaikams nereikia ir ieškovė neįrodė tokio lėšų poreikio vaikams, tačiau konkrečių paskaičiavimų bei įrodymų, kiek reikalinga lėšų tokio amžiaus vaikams jis nepateikė. Atsakovas taip pat nurodė, kad jis visą laikotarpį teikė išlaikymą vaikams ir nėra skolingas, bei sutiko mokėti vaikų išlaikymui po 300 Lt. Ieškovė nurodė, kad nuo 2007-01-01 atsakovas mokėjo vaikų išlaikymui po 300 Lt kiekvienai mergaitei iki 2010-10-01, nuo spalio 1 d. pradėjo mokėti po 200 Lt, nuo 2010-05-05, t. y. nuo laikino išlaikymo priteisimo – po 300 Lt kas mėnesį kiekvienai. Spręsdamas klausimą dėl šalių dukrų išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgė į ieškovės pateiktą vaikų išlaikymui skirtų lėšų paskaičiavimą, su kuriuo iš dalies atsakovas nesutiko, tačiau savo paskaičiavimo neteikė ir įrodymų, kurie pagrįstų, kiek, jo nuomone, reikia lėšų vaikų išlaikymui, nepateikė, todėl vertino, kad šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingos ne mažesnės nei 1 MMA vieno mėnesio išlaidos.

Ieškovė dirba ir gauna 2 500 Lt per mėnesį darbo užmokestį, nuosavybės teise būsto neturi, gyvena jai anksčiau priklausiusiame, šiuo metu kartu su tėvu butu sujungtame (vieno ir trijų kambarių) bute, aprūpina vaikus būstu ir užtikrina būsto išlaikymą. Atsakovo darbo užmokestis šiuo metu yra dvigubai mažesnis nei ieškovės, tačiau atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi gyvenamąjį namą Utenoje, daug vertingo nekilnojamojo turto – žemės, kurios didžioji dalis yra miškas, paveldėjo nemažą pinigų sumą, už indėlius, esančius bankuose, kiekvienais metais gauna palūkanas. Todėl sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Vadovaudamasis šalių nepilnamečių vaikų interesais, atsižvelgdamas į racionalias ir protingas išlaidas vaikų poreikiams tenkinti, vertinant, kad negalima vaiko išlaikymo apriboti vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, abiejų šalių turtinę padėtį, į ginčo klausimus reglamentuojančias materialinės teisės ir procesines teisės normas, atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, vertino, kad byloje esančiais duomenimis atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukrų išlaikymui didesnę dalį nei ½ dalis vienos MMA kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, todėl iš atsakovo priteisė dukterų M. ir G. išlaikymui nuo 2009-05-08, ieškinio padavimo dienos, iki dukrų pilnametystės po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Spręsdamas dėl išlaikymo skolos už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-08 dydžio klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2 787 Lt, 2008 metais – apie 3 008 Lt, už 2009 metų keturis mėnesius – apie 2 848 Lt, atsakovo priskaičiuotas vieno mėnesio darbo užmokestis 2007 metais vidutiniškai sudarė apie 2 052 Lt, 2008 metais – apie 2 681 Lt, 2009 metais – apie 2 643 Lt. Atsakovas minėtu laikotarpiu už indėlius bankuose kasmet gaudavo palūkanas, turėjo du vertingus žemės sklypus Labanoro miestelyje, gyveno privačiame name, kurį po tėvo mirties paveldėjo ir šiuo laikotarpiu vaikų išlaikymui teikė po 300 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad laikotarpiu nuo 2006-07-01 iki 2007-07-01 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA buvo 600 Lt, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2008-01-01 – 700 Lt, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki dabar 800 Lt, ieškovės reikalavimą tenkino ir iš atsakovo priteisė 1 900 Lt dydžio dukters M. išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 (nes laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-07-01 MMA buvo 600 Lt, o atsakovas mokėjo po 300 Lt išlaikymą kiekvienai dukrai) iki ieškinio padavimo dienos 2009-05-08 ir 1 900 Lt dydžio dukters G. išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2007-07-01 iki ieškinio padavimo dienos 2009-05-08.

Atsakovas nepripažino, jog vaikų išlaikymui reikalingos ieškovės nurodytos lėšos, nors pats neteikė savo paskaičiavimų, kokio lėšos reikalingos jo dukrų išlaikymui. Nesutikimą mokėti vaikams prašomą 400 Lt sumą kas mėnesį kiekvienam vaikui motyvavo tuo, kad jis neturi materialinių galimybių mokėti tokios sumos, nors beveik visą laikotarpį dirbo, gavo nedaug mažesnį nei ieškovės darbo užmokestį, turėjo indėlius, ką iš dalies pripažino ir pats, gavo palūkanas už indėlius banke, ir kol teismas ieškovės prašymu nesurinko duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, pats nepripažino savo geros turtinės padėties. Dėl šių priežasčių ieškovės prašymą taikyti priverstinę hipoteką laikė pagrįstu ir steigė priverstinę hipoteką ieškovo gyvenamajam namui ir kiemo statiniams bei žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), taip siekiant užtikrinti priteisto išlaikymo vaikams išieškojimą iš įkeisto turto, nustatė priverstinės hipotekos terminą iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. (dukters G. pilnametystė) bei 123 750 Lt (46 350 + 77 400) dydžio hipoteka užtikrinamo reikalavimo sumą, kuri skaičiuotina po 450 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters M. pilnametystės 2017-11-16 (103 mėnesiai x 450 = 46 350 Lt) bei po 450 Lt nuo 2009 m. gegužės 8 d. iki dukters G. pilnametystės 2023-08-25 (172 mėnesiai x 450 = 77 400 Lt).

Ieškovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už turtinio pobūdžio reikalavimą, vėliau prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Teismas 2010-05-05 nutartimi atidėjo ieškovei 1 062 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl 35 392 Lt indėlių priteisimo iš atsakovo, iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteisė 1 062 Lt dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant klausimą dėl ieškovės ir atsakovo patirtų advokato pagalbos išlaidų priteisimo, teismas laikė, kad ieškovės ieškinys patenkintas 62 procentais, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteisė advokato pagalbos išlaidas, kurios sudaro 2 245 Lt (3 660x62:100), atsakovo priešieškinis patenkintas 35 procentais, todėl atsakovo naudai iš ieškovės priteisė 350 Lt (1 000x35:100) advokato pagalbos išlaidų.

 

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-07-29 sprendimą pakeisti dalyse dėl nepatenkintų jos reikalavimų dėl 35 392 Lt indėlių, visų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos reikalavimus dėl 35 392 Lt indėlių bei visų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo jos naudai pusę atsakovo banko sąskaitoje esančių indėlių, t. y. 35 392 Lt. Teismas padarė materialinės ir procesinės teisės pažeidimus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, ir šie pažeidimai turėjo esminės reikšmės neteisėto teismo sprendimo priėmimui. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normą, įtvirtintą CK 3.88 str. 2 d. Šiame straipsnyje įtvirtinta prezumpcija atleidžia ieškovę nuo įrodinėjimo, jog atsakovo banko sąskaitoje esantys indėliai 70 784 Lt sumai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismas netinkamai nurodė, jog pagal CPK 178 str. ieškovė privalėjo įrodyti, kad turi teisę reikalauti atsakovo sukauptų indėlių. Atsakovas, nesutinkantis su tuo, jog indėlių suma yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo pats įrodyti, jog indėlių suma laikytina asmenine atsakovo nuosavybe, t. y. paneigti preziumuojamus faktus. Šių aplinkybių atsakovas neįrodė, todėl teismas, vadovaudamasis CK 3.88 str. 2 d. privalėjo jos naudai priteisti iš atsakovo 35 392 Lt indėlių. Teismui padarius priešingą išvadą, buvo paneigti prezumpcijų įtvirtinimo įstatymuose tikslai, iškraipytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės institutas. Buvo pažeisti ir ieškovės interesai, kuri viena augino vaikus, visus uždirbtus pinigus išleisdavo jų ugdymui, visapusiškam vystimuisi, išlaikymui, buto priežiūrai. Nepriteisus pusę atsakovo banko sąskaitoje esančių indėlių, yra pažeidžiami sutuoktinių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, kuriais teismas privalo vadovautis gindamas šeimos teises. Teismas padarė priešingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo ir aiškinimo praktikai išvadą, pažeidė CPK 4 str., Teismų įstatymo 33 str. 2, 4 d. bei Konstitucinio Teismo 2006-03-28 nutarime suformuluotą jurisprudencijos tęstinumo principą. Teismas netinkamai aiškindamas prezumpcijos esmę, nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog ieškovė privalėjo įrodyti tai, ko pagal CK 3.88 str. 2 d. pastaroji neprivalėjo įrodinėti. Atsakovas buvo atleistas nuo pareigos įrodyti, jog banko sąskaitoje esantys indėliai yra jo asmeninė nuosavybė, kas sąlygojo teismo netinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių, o tai yra esminis teisės pažeidimas, nes nuo tinkamo įrodinėjimo pareigos paskirstimo, priklausys bylos baigtis ir pagrįsto bei teisėto sprendimo priėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialines ir procesines teisės normas, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, t. y. netenkino ieškovės reikalavimo dėl 35 392 Lt dydžio indėlių priteisimo iš atsakovo, bylą nagrinėjantis teismas neteisėtai priteisė iš ieškovės 1 062 Lt dydžio žyminį mokestį. Pastarasis mokestis, kartu su ieškovės reikalaujama 35 392 Lt indėlių suma bei bylinėjimosi išlaidomis turi būti priteistas iš atsakovo ieškovės naudai.

 

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl ieškovės kaltės, iš priteisti nepilnamečių dukrų išlaikymui iki jų pilnametystės po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, įpareigoti ieškovę iki sekančio mėnesio 10 d. pateikti jam asmeniškai arba paštu išsamią ataskaitą raštu apie vaikams skiriamų išmokų išlaikymui panaudojimą, pridedant mokestinių dokumentų nuorašus; panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dukroms M. ir G. po 1 900 Lt; nustatyti bendravimo su dukromis M. ir G. tvarką: 1) kas antros savaitės penktadienio 18 val. jis paima dukras M. ir G. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos namų ir parsiveža jas į savo namus, o tos pačios savaitės sekmadienį iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; 2) bendrauja su dukra M. ir G. šventinėmis dienomis tokia tvarka: vasario 16 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; kovo 11 d. dukros M. ir G. lieka su ieškove; gegužės 1 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus. Šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; liepos 6 d. dukros lieka su ieškove; rugpjūčio 15 d. pasiima dukras M. ir G. šventės išvakarėse 19 val. iš jų nustatytos gyvenamosios vietos ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; lapkričio 1 d. dukros lieka su ieškove; per Šv. Kalėdas atsakovas kiekvienais poriniais metais dukrą M. ir G. pasiima vakare gruodžio 24 d. 17 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; sausio 1 d. dukras M. ir G. pasiima neporinių metų sausio 1 d. 10 val. ryte ir parsiveža jas pas save į namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną iki vakaro 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; per Šv. Velykas dukras M. ir G. kiekvienais neporiniais metais pasiima šventės dienos išvakarėse 19 val. ir parsiveža jas į savo namus, o šventei pasibaigus, prieš darbo dieną vakare iki 19 val. parveža jas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą pas ieškovę; 3) su dukromis M. ir G. kartu atostogauja ir bendrauja dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laiką ir trukmę ieškovę įspėdamas prieš vieną mėnesį; 4) dukroms M. ir G. susirgus, jam suteikiama galimybė kas dieną po 2 val. bendrauti su vaikais ir dalyvauti jas slaugant. Taip pat prašė panaikinti priverstinę hipoteką jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini): pastatui – gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paž. plane 1A2p, kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0653 ha ploto žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės jo naudai bylinėjimosi išlaidas nei panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovei priteistos advokato pagalbos bei turėtos teismo išlaidos. Mano, kad ginčas tarp šalių išspręstas neteisingai ir neobjektyviai, nepagrindžiant išvadų byloje surinktais įrodymais, o remiantis tik spėjimais ir nepatikrintomis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis. Nesutinka su teismo sprendimu, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kuri dėl objektyvių priežasčių išvykusi laikinai pagyventi pas savo tėvus su vaikais, pasibaigus remontui šeimos gyvenamajame name, atsisakė grįžti pas sutuoktinį, tuo išardydama šeimą bei apribodama galimybę jam ne tik auklėti, prižiūrėti, bet ir matytis su mažametėmis dukroms M. ir G.. Ieškovė vienasmeniškai priėmė sprendimą išardyti šeimą, atsisakė grįžti pas sutuoktinį, visą rūpestį vaikais užkraudama savo tėvams, kaip pati pripažino atsiliepime į priešieškinį, nurodydama, kad pati vaikų neaugino, juos faktiškai užaugino seneliai. Ieškovė nepaisė sutuoktinio ir šeimos interesų savo veiksmais sudarydama kliūtis jam gyventi šeimoje, rūpintis vaikais ir pačia sutuoktine. Šių pareigų jis negalėjo atlikti dėl sutuoktinės ir jos giminaičių kaltės, kurie patys sprendė už vaikų tėvą ir sutuoktinį kaip turi gyventi šeima. Be to, pati ieškovė nebuvo lojali, nes nepaisė jo interesų, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę (serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, medicininiai duomenys pridedami prie skundo), jo kaip sūnaus pareigą rūpintis sunkiai sergančiu tėvu, nerėmė jo moraliai, nepalaikė sunkiomis akimirkomis, slaugant sergantį tėvą, laidojant artimuosius. Ieškovei nepatiko, kad namuose buvo vaistų kvapas, be to didelę įtaką jų šeimos gyvenimui turėjo uošvė, kuri kišosi į svetimą gyvenimą. Liudytojas R. T. patvirtino teisme, kad jų vaikus prižiūrėjo ieškovės motina, kuri buvo valdinga, norėjo, kad jos būtų klausomasi, dėl to kildavo kivirčų, yra kalbėjęs šia tema su ieškovės tėvu ir manantis, kad vienintelė skyrybų priežastis yra jos tėvų kišimasis į poros gyvenimą. Kategoriškai neigia savo kaltę dėl šeimos iširimo, taip pat nesutinka, kad šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Teigia, kad išlaikymui priteistos sumos yra per didelės, atsižvelgiant į jo dabartinę finansinę, darbinę ir sveikatos būklę. Teismas neatsižvelgė į eilę svarbių aplinkybių, tame tarpe pačios ieškovės turtinę ir finansinę bei darbinę padėtį, sveikatos būklę. Ieškovė yra sveika moteris, jos pajamos yra žymiai didesnės už jo. Jis taip pat turi išlaidų pragyvenimui, būsto išlaikymui, gydymo išlaidų. VŠĮ Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro 2010-08-09 pažymoje nurodyta, kad jis serga eroziniu gastritu, ezofagitu, skrandžio opalige, vartoja vaistus, kurių mėnesio bendra kaina yra 161,78 Lt. Reikalingas specialiai paruoštas maistas, reikia laikytis dietos ir atitinkamo dienos režimo. Utenos darbo biržoje jis registruotas nuo 2009-08-06, nedarbo draudimo išmokos nebegauna nuo 2010-04-03. Dėjo visas pastangas įsidarbinti, kad galėtų vykdyti pareigą išlaikyti vaikus, tačiau dabartiniu metu 450 Lt išmoka kiekvienam vaikui yra nepakeliama našta dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl pajamų negavimo ir sveikatos būklės. Kiekvienam vaikui per mėnesį gali skirti išlaikymui po 300 Lt. Be to, ieškovės finansinė padėtis yra žymiai geresnė ir ji gali prisiimti didesnę dalį išlaikymo naštos, nes byloje yra pateikti ieškovės banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad Snoro banko sąskaitos apyvarta yra 102 834,61 Lt, o Snoro banko Master Card kortelės apyvarta yra 89 683,54 Lt. Teismas spręsdamas vaikų išlaikymo klausimus neatsižvelgė į nurodytas aplinkybes. Taip pat teismas nepagrįstai mano, kad jis yra labai turtingas, nes paveldėto turto reali rinkos vertė yra ženkliai mažesnė nei nurodo VĮ Registrų centras, kadangi visas nekilnojamasis turtas Lietuvoje dėl krizės yra nuvertėjęs.

Ieškovė nurodė vaikų išlaikymo išlaidas nepagrįsdama jų jokiais įrodymais, faktiniais duomenimis, skaičiavimais, kvitais, sąskaitomis-faktūromis, pažymomis, medicininiais dokumentais apie skiriamus vaistus, vitaminus ir pan. Teismas sprendė, kad vaikų poreikiams tenkinti reikia ne mažesnės nei 1 MMA, tačiau nepasisakė apie tai, kad nuo MMA taip pat nuskaitomi mokesčiai ir į rankas gaunama tik apie 700 Lt. Mano, kad ieškovė pati pablogino savo materialinę padėtį perleisdama savo turtą, butą, kuriame dabar gyvena su vaikais ir kuris registruotas uošvių vardu. Byloje nepateikti įrodymai, kokio dydžio komunaliniai mokesčiai mokami už butą kokią dalį dengia savininkai, kokią kiti gyvenantys asmenys. Ieškovė visas buto išlaikymo išlaidas dengia pati, taip išlaikydama ir savo tėvus bei reikalauja išlaikymo vaikams remdamasi neva tuo, kad kiekvienam vaikui už būsto išlaikymą reikia mokėti po 70 Lt per mėnesį. Šių aplinkybių teismas tinkamai netyrė, padarė išvadas, nepagrįsdamas jų objektyviais įrodymais, o tik pasiremdamas ieškovės paaiškinimais.

Pagal susitarimą su ieškove ir jos nurodymu nuo 2007-01-01 mokėjo vaikų išlaikymui atitinkamas sumas, dėl kurių pretenzijų ieškovė neturėjo iki pateikė teismui ieškinį. Kadangi ieškovė priešiškai nusiteikusi jo atžvilgiu, daro kliūtis matytis su vaikais ir juos auklėti bei prižiūrėti, jis papildomai reikalauja, nustačius išlaikymą kiekvienam vaikui po 300 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų iki jų pilnametystės, įpareigoti ieškovę iki sekančio mėnesio 10 d. pateikti pilną raštišką ataskaitą apie jo skirto vaikams išlaikymo panaudojimą pridedant mokestinių dokumentų nuorašus ir pateikiant ataskaitą asmeniškai arba paštu. Nesutinka su teismo išvada, kad yra skolingas kiekvieno vaiko išlaikymui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 po 1 900 Lt, nes išlaikymą mokėjo kiekvienam vaikui tokį, kokio reikalavo ieškovė, ką ji pati pripažino teismo posėdyje. Todėl išlaikymas priteistinas tik nuo ieškinio padavimo momento.

Teismas, neturėdamas nei teisinio, nei faktinio pagrindo, apribojo jo tėvystės teises. Jis nėra asocialus asmuo, teigiamai charakterizuojamas, tvarkingas, negeriantis, nerūkantis, kultūringas, išsilavinęs, mokantis elgtis su vaikais, prižiūrintis savo gyvenamąjį būstą nedarantis neigiamos įtakos vaikams. Vaikai gyvena su motina ir jos tėvais, jie daro neigiamą įtaką vaikams priešiškai nuteikdami juos prieš jį. Be to, teismas neatsižvelgė ir vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadas, kuriose rekomenduojama suteikti tėvui galimybę maksimaliai dalyvauti dukrų auklėjime ir išlaikyme.

Ieškovė pateikė teismui VšĮ Respublikinės universitetinės ligoninės Vaiko raidos centro išrašą iš ligos istorijos apie dukters M. R. gydimąsi ankstyvosios reabilitacijos skyriuje nuo 2005-12-05 iki 2005-12-22. Dabartiniu metu vaikas yra sveikas, ieškovė nepateikė jokių papildomų medicininių duomenų, kad mergaitė serga tomis pačiomis ligomis, kad jai diagnozuota šiuo metu liga pagal kodą F 80.1. Didžiausią neigiamą įtaką vaikui padarė pati motina per daug ją globodama. Taip pat ją per daug globojo ir seneliai iš ieškovės pusės. Ieškovė savo elgesiu, neigiamu poveikiu vaikams, nustatymu prieš jį priešiško požiūrio į jį skatinimu ir formavimu, trukdo įgyvendinti įstatymo garantuojamas tėvo teises.

Teismo išvada, kad jis su savo vaikais turi bendrauti minimaliai nepagrįsta. Nepateikta byloje jokių įrodymų apie blogą elgesį su vaikais, smurto vartojimą ir pan. Teisme apklausti ieškovės artimieji giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl jų parodymai vertintini kritiškai. Ieškovės brolis su jų šeima negyveno, nežino nei bendravimo su ieškove pobūdžio, nei intymių aplinkybių, todėl jo parodymais negalima remtis. Ieškovės giminaičiai siekia apjuodinti jį, meluodami teismui, sudarydami prielaidas priimti neteisingą sprendimą kurio pasėkoje nukentės ne tik jis bet ir vaikai. Kuo mažiau bendraus su vaikais, tuo sunkiau ateityje bus atstatyti šiltus ir draugiškus santykius, vis labiau didės emocinis nutolimas tarp vyresniosios mergaitės, kurios nuomonę jau suformavo ieškovė su savo giminaičiais, ir tėvo. Mažoji dukra yra tokio amžiaus, kad turi maksimaliai bendrauti su tėvu, nes dar nėra taip įtakojama kitų suaugusiųjų dėl savo amžiaus. Teismas uždraudė bendrauti su vaikais ir juos auklėti, tačiau nebuvo kreiptasi į kompetentingus specialistus išvadai gauti ar reikia skirti minimalų bendravimą tarp tėvo ir vaikų. Todėl, kol byloje nebus gauta specialisto išvada apie būtinumą apriboti bendravimo laiką su vaikais, laikytina, kad teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, apklausdamas mažametę dukrą M., padarė grubius procesinius ir psichologinius pažeidimus, nes apklausoje leido dalyvauti šalis atstovaujančius advokatus, kurių buvimas teismo salėje be abejonės turėjo įtakos mergaitės pasisakymams. Be to, teismas net nepaklausė vaiko kodėl vaikas mano, kad tėvas jos nemyli, gal motina ar močiutė ar dar kas nors apie tai kalbėjo su vaiku. Nebuvo sudaryta galimybė jam pateikti klausimus vaikui per teisėją. Todėl ir šių aplinkybių nustatymas yra labai svarbus teismui darant sprendimą apie bendravimo tvarkos nustatymą.

Nesutinka su teismo sprendimu steigti priverstinę hipoteką jo nekilnojamajam turtui, nes tokius apribojimus nustatyti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nežiūrint į tai, kad pastaruoju metu yra bedarbis ir negauna pajamų iš darbo santykių ar kitų pajamų pareigą teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą vykdo. Teismui pateikiami banko sąskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad jis darė ir daro mokėjimus į ieškovės sąskaitą vaikų išlaikymui. Kadangi pareigą išlaikyti vaikus, neatsižvelgiant į ginčijamą išlaikymo sumą vykdo tvarkingai ir nėra jokių duomenų, kad šios pareigos jis nevykdys, priverstinė hipoteka turtui naikintina. Be to, teismas paskaičiavo, jog vaikų bendra išlaikymo suma sudaro iki paskutiniojo vaiko pilnametystės 123 750 Lt, tačiau hipoteką nustatyta žymiai didesnei sumai, t.y. turtui, kurio vertė yra 160 536 Lt. Abu vaikai pilnametystę pasieks skirtingu laiku, todėl teismas ir šiuo aspektu neteisingai nustatė hipotekos ribas. Nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl advokato paslaugų išlaidų priteisimo ieškovės naudai ir mano, kad priteistos atstovavimo išlaidos yra nepagrįstai didelės bei jos yra keistinos.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ji vienasmeniškai nepriėmė sprendimo „išardyti" šeimą, nes šeima iširo vyro iniciatyva, kai dėl namo remonto išvežė ją su vaikais pas jos tėvus. Ji nesudarė kliūčių atsakovui matytis su vaikais, tačiau jis pats to nenorėjo ir labai retai aplankydavo dukras. Ieškovė visada buvo lojali vyro atžvilgiu, palaikydavo jį sunkiomis akimirkomis, prižiūrėdavo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, jog atsakovo reikalavimas nutraukti santuoką dėl jos kaltės yra nepagrįstas, neatitinka realios situacijos.

Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad esant jo nurodomoms ligoms negalima dirbti sunkaus darbo, kad jis ieško darbo ar bandė įsidarbinti. Yra nesuprantama kokiu būdu sveikatos būklė trukdo teikti vaikams išlaikymą po 450 Lt, o po 300 Lt - netrukdo. Mano, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių nenori teikti vaikams priteisto dydžio išlaikymą. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas pateikė dokumentus pagrindžiančius, jog su juo nuo 2010-05-30 yra nutraukta darbo sutartis, todėl dėl sunkios finansinės padėties negali teikti vaikams išlaikymo ne daugiau kaip po 300 Lt. Atsakovas gavęs patikslintą ieškinį, 2010-06-07 įsidarbino ir teismo posėdžio metu nurodė, jog turi darbą gauna nuolatines pajamas bei gali teikti vaikams išlaikymą kasmetinėmis periodinėmis išmokomis. Tačiau jai atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo vaikams konkrečiu turtu, atsakovas nuo 2010-06-30 vėl liko be darbo. Atsakovas elgėsi taip tik tam, jog paduodamas apeliacinį skundą vėl galėtų prašyti sumažinti nepilnametėms dukroms priteisto išlaikymo dydį dėl jo sunkios finansinės padėties, sveikatos sutrikimų, nesugebėjimo susirasti darbo. Vien tas faktas, kad atsakovas yra bedarbis neleidžia daryti išvados, jog jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovui nuosavybės teise priklauso daug nekilnojamojo turto, turi sukaupęs indėlių banke 70 784 Lt sumai. Todėl jo turtinė padėtis yra ne ką blogesnė už jos, o net geresnė. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas nekėlė klausimo dėl išlaidų pagrįstumo, dėl jų dydžio, neprašė tai patvirtinančių įrodymų, todėl dabar siekdamas užvilkinti bylos nagrinėjimą prašo įrodyti turimų vaikų išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Mano, jog teismo priteista išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma negali būti mažinama vien todėl, kad būtų pažeisti vaiko interesai, prioritetinis vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas. Remiantis CK 3.200 str. nuostatomis atsakovas privalo išmokėti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01 - 600 Lt, bei įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2009-05-01 – 3 200 Lt, kurį sudaro 3 800 Lt.

Atsakovo teiginys, jog teismo sprendimu jam buvo apribotos tėvystės teisės yra visiškai nepagrįstas. Bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas neturi tėvų valdžios apribojimo atveju kylančių pasekmių, todėl teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka neriboja atsakovo kaip tėvo teisių. Toks bendravimo su vaikais būdas nustatytas tik iki 2012 metų, kol mergaičių ir tėvo tarpusavio ryšys sustiprės. Atsakovo rūpestis vaikais staiga atsirado tik jai pateikus ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės bei pareikalavus jau ilgą laiko tarpą neteikiamo išlaikymo vaikams. Toks atsakovo elgesys rodo savanaudiškumą ir siekį visiškai nevykdyti savo kaip tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus arba bent maksimaliai šią pareigą sumažinti. Mano, jog daug labiau vaikų interesai būtų pažeisti nustačius maksimalų bendravimą su tėvu, kadangi mergaitės nejaučia stipraus ryšio su tėvu, išreiškia norą būti su mama, todėl toks staigus vaiko aplinkos pakeitimas pakankamai nedidelio amžiaus vaikams padarytų itin didelę žalą jų psichologinei gerovei ir harmonijai. Netrukdo atsakovui bendrauti su vaikais, priešingai, pati stengiasi, kad vaikų ir tėvo santykiai taptų šiltesni, o šiam bendraujant su dukterimis dingtų šiuo metu tvyranti įtampa ir mergaitės, jausdamos tėvo meilę, norėtų su juo bendrauti, ko šiuo metu nėra, dėl paties atsakovo kaltės. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė skirti pereinamąjį, minimalaus bendravimo tarp tėvo ir vaikų, laikotarpį.

Nepagrįstas reikalavimas, jog teismas prieš nustatydamas tokią bendravimo tvarką privalėjo kreiptis į kompetentingus specialistus ir gauti išvadą dėl būtinumo apriboti bendravimo laiką. Teismas turi teisę, tačiau neprivalo kreiptis dėl tokių išvadų gavimo. Jei bylos nagrinėjimo metu nebuvo kreiptasi dėl tokios išvados yra akivaizdu, kad teismui nebuvo pagrindo abejoti jau turimais duomenimis, todėl šiuo atveju tokia išvada nebuvo reikalinga. Atsakovas reikalauja skirti psichologinę ekspertizę ir nustatyti galimumą maksimaliai ar minimaliai bendrauti su vaiku, tačiau vadovaujantis CPK 312 str. apeliaciniame skunde negali būti keliami nauji reikalavimai, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pareikšti, pirmos instancijos teisme, todėl toks atsakovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi jis turėjo visas galimybes tokios ekspertizės reikalauti bylą nagrinėjant pirmąją instancija, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė. Visiškai nepagrįsti argumentai dėl neva padarytų procesinių pažeidimų apklausiant mažametę dukterį. Šios apklausos tikslas yra išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų vaikas nori pasilikti gyventi, tačiau jokiu būdu nesiaiškinti kitų skyrybų byloje reikšmingų aplinkybių. Atsakovas, reikalaudamas nustatyti bendravimo tvarką, visiškai nepaiso vaikų interesų gerovės principo, todėl prašo teismą palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo tvarką.

Išlaikymas vaikams privalo būti teikiamas nepaisant to, ar tėvai turi darbą ar yra bedarbiai. Atsakovas, neturėdamas nuolatinių pajamų, negali teikti išlaikymo vaikams periodinėmis išmokomis, tačiau turi pakankamai turto, kuriuo galėtų teikti išlaikymą vaikams, todėl teismas pagrįstai nustatė hipoteką turtui, kurio vertė atitinka išlaikymo vaikams, teikiamo iki pilnametystės, sumai. Priskaičiuotas išlaikymo dydis yra bendras iki abi mergaitės sulauks pilnametystės, todėl tai, kad jos pilnametystės sulauks skirtingu laiku neturi jokios reikšmės hipotekos dydžiui, nes turto, kuriam nustatyta hipoteka, vertė sudaro bendrai tiek M., tiek ir G. išlaikymo iki pilnametystės sumą. Teismo išlaidos atsakovui buvo priteistos vadovaujantis CPK 93 str., todėl teismas teisingai įvertino bylinėjimosi išlaidų dydį ir jas priteisė atsakovui, kaip šaliai, kurio reikalavimai buvo proporcingai atmesti, todėl nėra jokio pagrindo reikalauti priteisti šias išlaidas iš ieškovės.

 

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas dalyje dėl indėlių dalies priteisimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį naikinti nėra. Byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina, kad šie pinigai nėra ir negali būti traktuojami kaip turtas, įgytas santuokos metu. Be to, ieškovė teigia, kad šeima iširo prieš ketverius metus, nebuvo palaikomi jokie santykiai, todėl nesuprantamas jos noras praturtėti jo sąskaita.

 

E. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, R. R. apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl priverstinės hipotekos steigimo naikintinas, kitoje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė 1999-04-10, santuokoje gimė dvi dukros: M., gim. (duomenys neskelbtini) ir G., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 10-12). Šalys pripažino, kad nuo 2006-09-01 gyvena skyriumi, bendro ūkio neveda, santuokinio gyvenimo negyvena. Ieškovė teigė, kad šeima iširo dėl atsakovo kaltės, atsakovas – dėl ieškovės. Abu pareiškė pageidavimą, kad teismas nenurodytų santuokos iširimo priežasčių. Byloje šalys sprendė santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, jų išlaikymo, bendravimo su vaikais klausimus.

Utenos rajono apylinkės teismas ir ieškovės ieškinį, ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies.

Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą nesutikdamas su tuo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; su priteisto išlaikymo vaikams dydžiu ir išlaikymo įsiskolinimo dydžiu, nustatyta bendravimo tvarka su vaikais, įsteigta priverstine hipoteka.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl ½ dalies, t. y. 35 392 Lt piniginių indėlių priteisimo.

 

Dėl santuokos nutraukimo.

 

Šalys dėl šeimos iširimo kaltina viena kitą, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka su šia teismo išvada. Jis pripažįsta, kad nuo 2006 m. rugsėjo mėnesio jis gyveno atskirai nuo šeimos, remontavo tėvo namą, kuriame šiuo metu gyvena. Nurodo, kad ieškovę su vaikais išvežė pas jos tėvus laikinai, tačiau po remonto ieškovė atsisakė sugrįžti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas nuo 2006-09-01 gyveno atskirai nuo savo šeimos apie 3 metus. Šeimos kiekvieną dieną nelankė, (t. 1, b. l. 80) ir santuokinių ryšių nepalaikė. Toks ilgas laiko tarpas, kuomet atsakovas negyveno šeimoje ir mažai dalyvavo jos kasdieniuose rūpesčiuose, kartu nesprendė šeimos problemų, mažai bendravo su vaikais atitolino sutuoktinius vienas nuo kito, santykiai atšalo, atsirado nesutarimų, priekaištų.

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinio pareigos yra lojalumas, savitarpio pagalba, moralinė ir materiali parama, visapusiškas rūpinimasis vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme įtvirtintos pareigos. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsakovas, teigdamas, kad šeima iširo tik dėl ieškovės kaltės, privalo įrodyti kad sutuoktinė dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Byloje nėra ir atsakovas nepateikė pagrįstų įrodymų, kad dėl šeimos iširimo kalta ieškovė. Vertinant įrodymus civiliniame procese pripažįstamas tikimybių pusiausvyros principas, pagal kurį, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas byloje teisiškai reikšmingą faktą dėl šalių kaltės buvimo ar nebuvimo, pagrįstai vadovavosi šiuo principu ir padarė išvadą, kad abu sutuoktiniai kalti dėl santuokos išrimo. Kolegija, atsižvelgdama į šalių prašymą nenurodyti santuokos iširimo priežasčių (t. 3, b. l. 152-153), pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai taikė CK 3.60 straipsnio normas, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių aplinkybių, kuriomis remiantis padarė išvadas, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

 

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

 

Utenos rajono apylinkės teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą dukroms po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo dienos, t. nuo 2009-05-08, iki dukrų pilnametystės bei po 1 900 Lt išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01.

Atsakovas nesutinka su priteisto išlaikymo dydžiu ir su išlaikymo įsiskolinimu. Jo nuomone teismas neatsižvelgė į ieškovės turtinę padėtį, darbines pajamas, sveikatos būklę. Teigia, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, nei jo, ji yra sveika moteris, o jis serga įvairiomis lėtinėmis ligomis, todėl negali dirbti sunkaus fizinio darbo, jo vidutinis darbo užmokestis apie 1 000 Lt ir priteistas išlaikymas jam nepakeliama našta. Teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl jo paveldėto turto vertės, nes rinkos vertė yra žymiai mažesnė, nei nurodo VĮ Registrų centras. Vaikams išlaikymą nuo 2007-01-01 iki 2009-05-01 mokėjo tiek, kiek nurodė ieškovė, todėl įsiskolinimas priteistas nepagrįstai.

Įstatymas reglamentuoja, kad abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1, 2 d.). Įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, nei objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, sprendžiant ginčą dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 2005-06-23 nutarime Nr. 54 „Dėl įsta­ty­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių tė­vų pa­rei­gą ma­te­ria­liai iš­lai­ky­ti sa­vo ne­pil­na­me­čius vai­kus, tai­ky­mo teis­mų prak­ti­ko­je“ yra išaiškinęs, kad teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti šiuos tei­siš­kai reikš­min­gus fak­tus: kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius, abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį. Nu­sta­ty­da­mas kon­kre­taus vai­ko po­rei­kių tu­ri­nį, teis­mas tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad nu­sta­ty­tas iš­lai­ky­mas bū­tų pa­kan­ka­mas ten­kin­ti bū­ti­nas vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­gas (Vai­ko tei­sių kon­ven­ci­jos 3, 27 str., CK 3.155, 3.165 str., Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo 7–8, 11–14, 18 str.). Bū­ti­noms vai­ko vys­ty­mo­si są­ly­goms su­da­ry­ti tu­ri bū­ti pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kiai mais­tui, ap­ran­gai, būs­tui, svei­ka­tai, moks­lui, po­il­siui, lais­va­lai­kiui, kul­tū­ri­niam ir ki­to­kiam ug­dy­mui. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma atsižvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas: dar­bo už­mo­kes­tį, ki­tas su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sias pa­ja­mas, au­to­ri­nį at­ly­gi­ni­mą, pen­si­ją, sti­pen­di­ją, so­cia­li­nę pa­šal­pą; pa­ja­mas iš ko­mer­ci­nės ir ūki­nės veik­los: nu­om­pi­ni­gius, di­vi­den­dus ir kt.; lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį (au­to­mo­bi­lius, ver­tin­gus kil­no­ja­muo­sius daik­tus, bran­gak­me­nius) ir ne­kil­no­ja­mą­jį (gy­ve­na­muo­sius na­mus, bu­tus, ki­tus pa­sta­tus, že­mę, miš­ką ir kt.) tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius (ak­ci­jas, ob­li­ga­ci­jas); ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį taip pat tu­ri bū­ti at­si­žvel­gia­ma į ki­tus pa­gal įsta­ty­mą iš­lai­ko­mus as­me­nis (Nutarimo 10 p.).

Nagrinėjamojoje byloje atsakovas teigia, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti vaikams priteisto išlaikymo, nes jo pajamos žymiai mažesnės, nei ieškovės ir turtinė padėtis nėra labai gera. Negalima sutikti su šiais apelianto argumentais. Nustatyta, kad atsakovas dirba, jo vidutinis darbo užmokestis 1 668,23 Lt, neatskaičius mokesčių, kitų išlaikytinių neturi (t. 4, b. l. 77). Po tėvo mirties pagal testamentą paveldėjo piniginius indėlius „Swedbank“, AB ir AB SEB banke, gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą – 3 žemės sklypus, kurių didžiąją dalį sudaro miškas, ūkininko ūkį (t. 1, b. l. 143-167, t. 2, b. l. 3-9, 46-49, 62, 72-74, 121-128, 146-152). Iš esamų indėlių atsakovas reguliariai gauna palūkanas. Atsakovas teigia, kad serga įvairiomis lėtinėmis ligomis ir dėl sveikatos negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Byloje yra dvi pažymos, iš kurių matyti, kad E. R. serga eroziniu gastritu, ezofagitu, skrandžio opalige ir vartoja vaistus (t. 1, b. l. 50, t. 4, b. l. 19). Duomenų apie ribotą darbingumą, gydymąsi ir privalomai naudojamus vaistus, nėra. Tačiau ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, kad dukra M. turi rimtų sveikatos problemų, kad jai skiria daugiau lėšų. Šios aplinkybės atsakovui žinomos ir jis jų neginčija.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-29 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-231/2004; 2004-04-19 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2008-10-22 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2008-12-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-569/2008 ir kt.).

Atsakovas nurodo, kad ieškovės banko sąskaitų apyvarta rodo, kad jos finansinė padėtis geresnė, nei jo. Iš tiesų, ieškovės Snoro banke esamų sąskaitų apyvarta yra apie 200 000 Lt, tačiau jis nutyli, kad šių sąskaitų apyvarta sudaryta už laikotarpį nuo 2005-01-01 iki 2010-04-15 (t. 3, b. l. 7-37, 38-70). Įvertinus daugiau nei 5 metų laikotarpį matyti, kad mėnesinės lėšos sudaro apie 3 000 Lt. Ieškovė neturi kito turto, santaupų. Ta aplinkybė, kad ji savo 1 kambario butą sujungė su tėvų 3 kambarių butu, neleidžia daryti išvados, jog ieškovė taip pablogino savo materialinę padėtį. Priešingai, ieškovė su dviem vaikais gyveno ankštame vieno kambario bute, o šiuo metu gyvena erdvesniame bute ir vaikams yra sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos. 

Atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, vaikų amžių, poreikius, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo priteistas 450 Lt išlaikymas kiekvienam vaikui yra būtinas ir atsakovas tokio dydžio išlaikymą išgali teikti. Pagrįstai yra paskaičiuotas ir išlaikymo įsiskolinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant  visų būtinų vaiko poreikių.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas teikė vaikams išlaikymą, tačiau nustatė, kad išlaikymas buvo teikiamas tik iš dalies. Priteisdamas įsiskolinimą, skaičiuojant išlaikymo dydį po 1 MMA kas mėnesį kiekvienam vaikui, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.200 straipsnį bei nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šios  normos taikymo ir aiškinimo  praktikos. Pažymėtina, kad atsakovas nuo 2006-09-01 šeimoje negyveno, vaikai gyveno su ieškove ir dėl to jai teko didesnė išlaikymo našta, nes tai susiję su kasdiene vaikų priežiūra, rūpesčiu kasdienėmis vaikų problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.

Kolegijos nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ieškovė kas mėnesį teiktų jam raštišką ataskaitą apie jo skirto vaikams išlaikymo panaudojimą. Iš­lai­ky­mą tvar­kan­tis as­muo iš­lai­ky­mui skir­tas pi­ni­gų su­mas ir tur­tą tu­ri tvar­ky­ti kaip ap­dai­rus, rū­pes­tin­gas ir ati­dus žmo­gus. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, neprižiūri jų, švaisto jų išlaikymui skirtas lėšas ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė dirba, viena rūpinasi dviem dukrom, kurioms kasdieną reikia skirti visą savo laisvą laiką, papildomai sudarinėti ataskaitas atsakovui, aprašant visas išlaidas, nėra teisinga ir būtina.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad priverstinė hipoteka nekilnojamam turtui įsteigta be pagrindo.  

Įstatymas reglamentuoja, kad teismas bylose dėl išlaikymo vaikui priteisimo gali taikyti įvairias vaiko teisių apsaugos priemones, tame tarpe ir priverstinę hipoteką. Jeigu teismo sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo nevykdomas, tai išieškoma iš įkeisto turto įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.196 str. 2 d., 3.197 str.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas išlaikymą vaikams moka reguliariai. Net ir būdamas bedarbiu jis šią pareigą vykdė. Šiuo metu atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, o be to, turi pakankami daug turto ir piniginių lėšų, todėl sprendimas steigti priverstinę hipoteką yra perteklinis ir panaikinamas.

 

 

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

 

Atsakovas nesutinka su teismo nustatyta bendravimu su vaikais tvarka. Jo manymu toks minimalus bendravimas su vaikais dar labiau atitolins jį nuo dukrų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, nustatytas pirmosios instancijos teismo, daro išvadą, kad bendravimo su vaikais tvarka nustatyta išskirtinai vaikų interesais ir toks minimalus bendravimas su vaikais yra laikinas, tik iki 2012 m. sausio 1 d. Ši tvarka gali būti keičiama, pirmiausiai atsižvelgiant į vaikų pageidavimą ir interesus.

Negalima sutikti su atsakovu, kad teismas apribojo jo tėvystės teises. Teismas konstatavo, kad nenustatyta, jog atsakovo veiksmai ir poelgiai darytų vaikams neigiama įtaką. Tos aplinkybės, kad atsakovas charakterizuojamas teigiamai, neturi žalingų įpročių, prižiūri savo būstą ir nori bendrauti su vaikais,  negali nulemti bendravimo intensyvumą ir nustatyti priverstinį vaikus bendravimą su tėvu. Atsakovas kaltina ieškovę, jos tėvus, kad jie daro neigiamą įtaką vaikams, nuteikia prieš jį, tačiau pagrįstų įrodymų šioms aplinkybėms patvirtinti byloje nėra. Priešingai, tiek ieškovė, tiek jos tėvai ir brolis patvirtino, kad jokio vaikų nuteikimo prieš tėvą nėra, kad bendravimas su vaikais yra tik atsakovo problema, nes jis per 3 metus, kuriuos negyveno šeimoje, su vaikais mažai bendravo ir nemoka su jais bendrauti. Atsakovui žinoma, kad dukra M. buvo apklausta teismo posėdyje. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad mergaitė paaiškino savo požiūrį į tėvą, jausmus jam ir priežastis dėl kurių nenori su juo gyventi, patvirtino, jog tėtis jas lankydavo labai retai (t. 1, b. l. 54-55). Nėra pagrindo abejoti vaiko išsakyta nuomone, nes tokio amžiaus vaikai kalba nuoširdžiai, taip kaip jaučia. Atsakovui yra gerai žinoma, kad M. turi psichologinių ir sveikatos problemų, o G. yra dar labai maža ir labiau prisirišusi prie mamos. Atsakovas siekia maksimaliai bendrauti su dukromis nepaisydamas jų norų, interesų ir psichologinės būklės, norėdamas įtvirtinti savo teisę. Tai patvirtina kad ir tokia aplinkybė, jog pateiktame savo siūlyme dėl bendravimo laiko su dukromis, nėra joms svarbių datų, gimimo dienų ir atostogų. Nustatydamas bendravimo su vaikais tvarką, teismas vadovavosi išimtinai vaikų interesais, jų išreikštais pageidavimais ir žinoma atsižvelgdamas į tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime. Minimali bendravimo su vaikais tvarka nustatyta tik iki 2012-01-01, tačiau tai nereiškia, jog atsakovas, esant vaikų norui negali jų matyti ir bendrauti dažniau. Šalims palikta teisė geranoriškai tartis dėl bendravimo laiko, dažnumo ir pan. Byloje pateiktų duomenų visetas, leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu dažnesnis bendravimas su tėvu prieštarautų vaikų interesams, kenktų jų emocinei būsenai, nusistovėjusiai būties tvarkai, stabilumui. Pagrindo, keisti Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, atsakovo apeliacinio skundo motyvais, nėra.

 

Dėl R. R. apeliacinio skundo.

 

Ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti 35 392 Lt santuokoje įgytų santaupų. Nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo sprendimu šioje dalyje, laiko, kad nepagrįstai jos reikalavimas atmestas.

Ieškovė reikalavimą dėl sukauptų indėlių priteisimo pareiškė 2010-05-05, tačiau šis reikalavimas neparemtas jokiais pagrįstais įrodymais ir paskaičiavimais, kurie patvirtintų jog santuokos metu buvo sukauptas 70 784 Lt indėlis. Negalima sutikti, kad teismas pažeidė CK 3. 88 straipsnio prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Įstatymas reglamentuoja, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą. Ir nors CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam, tai neįpareigoja teismo  būti aktyviam sprendžiant visus šeimos byloje pareikštus reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą.

Iš atsakovo vardu sąskaitų išrašų matyti, kad didžioji dalis piniginių lėšų yra paveldėta (t. 1, b. l. 143-164). Ieškovė, pareikšdama reikalavimą priteisti 35 392 Lt nenurodė kokios sumos, kurio laikotarpiu, kokiose sąskaitose buvo sukauptos, nepateikė reikalaujamos sumos paskaičiavimo.

Neįrodžius reikalavimo pagrįstumo, jis negali būti tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą (CPK 12,, 178, 180 str.). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos reikalavimą, todėl jos apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).

Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies (iš 7 reikalavimų patenkintas vienas), todėl jo turėtos advokato pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovės proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsakovas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 2 000 Lt, todėl iš ieškovės priteistina 286 Lt (2000 : 7=285,71). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteisiamos iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos (CPK 79, 92, 93 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

 

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą dalyje dėl priverstinės hipotekos steigimo E. R. nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, gyvenamajam namui su priklausiniais ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Kitoje dalyje palikti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 29 d. sprendimą nepakeistą.

Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 286 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt šešis litus) advokato pagalbos išlaidų E. R., a. k. (duomenys neskelbtini). Priteisti iš R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) po 6 Lt (šešis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

 

Teisėjai                                                                           Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                      Laimutė Sankauskaitė

 

                                                                          Laimantas Misiūnas