Civilinė byla Nr. 2-35-370/2008
Procesinio sprendimo kategorija 35.6.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008
m. gruodžio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos teismo teisėja D. Martinavičienė, sekretoriaujant S.
Zaksaitei-Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. Vaitiekūnui,
atsakovės atstovei advokatei R. Čilinskaitei, trečiajam asmeniui V. N., teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. (A. B.) ieškinį atsakovei
J. N., tretieji asmenys V. N. (V. N.), notarė Raimonda Kundrotienė, dėl V. N.
turtinės teisės įgyvendinimo ir
n u
s t a t ė :
ieškovas 2006-06-19
ieškiniu, kurį 2006-07-04 patikslino, prašo pripažinti atsakovės J. N. sudarytą
paveldėjimo sandorį bei jo pagrindu išduotą 2005-08-19 paveldėjimo teisės pagal
įstatymą liudijimą niekiniu, V. N. laikyti priėmusiu M. N. palikimą. Nurodė,
kad trečiasis asmuo V. N. ieškovui, kaip kreditoriui, yra skolingas iš viso
282 644,99 Lt, tačiau skolos iki šiol negrąžino, nors 2006-06-12 raštu buvo
pareikalauta skolą grąžinti. Ieškovui, kaip kreditoriui, pareikalavus per
terminą grąžinti skolą, tapo žinoma, kad V. N. turi daug kreditorių, tačiau
atsisakė paveldėjimo teisės 2005-02-02 mirus jo motinai M. N.. Mano, kad V. N. neįgyvendino
savo turtinės teisės paveldėti turtą ar ja nepasinaudojo tam, kad išvengtų
atsiskaityti su kreditoriais, nes turtą paveldėjo jo duktė, t. y. turtas liko
valdomas N. šeimos, tačiau neprieinamas kreditoriams. Paveldėjimo sandoriu
atsiradę padariniai prieštarauja teisingumo bei sąžiningumo principams ir
sudaro sąlygas skolininkui išvengti atsakomybės už prievolių nevykdymą. Teigia,
kad pagal LR CK 6.68 str. 1 d. nuostatas ieškovas turi neabejotiną ir vykdytiną
reikalavimo teisę skolininkui, todėl turi teisę reikalauti V. N.
priklausančios turtinės teisės įgyvendinimo. Be to, jo nuomone, ir notarė,
išduodama paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, pažeidė imperatyvias teisės
normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą ar jo atsisakymą, nes per įstatymo
nustatytą trijų mėnesių terminą nebuvo gautas V. N., kaip pirmos eilės įpėdinio,
palikimo atsisakymas, o išduotas paveldėjimo teisės liudijimas antros eilės
įpėdiniui.
Ieškovo atstovas
advokatas D. Vaitiekūnas ieškinį palaikė ir prašė patenkinti. Paaiškino, kad
pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartį pasitvirtino ieškovo
reikalavimo teisės pagrįstumas, o atsakovė neįrodė savo atsiliepime nurodytų
aplinkybių apie mirusiosios M. N. valią palikti turtą būtent atsakovei.
Nesutinka su atsakovės prašymu dėl galimų nuostolių užtikrinimo, nes nepateikti
įrodymai, jog ji negalėjo tinkamai disponuoti areštuotu turtu.
Atsiliepimu į
ieškinį atsakovė J. N. nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Jai nesuprantamas
ieškinys. Jos nuomone, ieškovas klaidina teismą dėl turto vertės ir visų
aplinkybių. Jai nežinoma apie tėvo skolas ieškovui, su kuriuo buvo draugiškai
ir kaimyniškai bendraujama, o turtą po močiutės mirties ji paveldėjo, nes
prižiūrėjo močiutę po insulto ir pagal močiutės valią žinojo, kad turtas
atiteks jai, nors dar ji turi brolį ir seserį. Taip pat pakartotinai prašė
užtikrinti jos galimų 290 000 Lt nuostolių dėl teismo taikytų jos turtui
laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą, nes dėl turto arešto ji negali
tinkamai disponuoti turtu.
Atsakovės atstovė
advokatė R.Čilinskaitė prašė ieškino netenkinti bei užtikrinti atsakovės galimų
nuostolių dėl teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą.
Paaiškino, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo teisę kreiptis į teismą su
netiesioginiu ieškiniu, nes, pagal LR CK 6.68 str. 1 d. nuostatas, jis jau tuo
metu turėjo turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui,
tačiau faktiškai tarp ieškovo ir trečiojo asmens iki šiol vyko ginčas dėl reikalavimo
teisės ir jos dydžio ir ieškovo atskirai pareikštas ieškinys trečiajam asmeniui
dėl skolų pagal paskolų sutartis priteisimo tai patvirtina. Be to, pats
ieškovas per minėtos bylos nagrinėjimą dalies savo reikalavimų atsisakė, ir tuo
dar kartą patvirtinama aplinkybė, jog ieškovas neturėjo teisės kreiptis į
teismą dėl skolininko turtinės teisės priverstinio įgyvendinimo pagal LR CK 6.6
8 str. nuostatas. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutarties
turinys ir padarytos išvados dėl sandorių pripažinimo niekiniais nuo jų
sudarymo momento. Ieškovas pagal minėtą teismo nutartį net nėra pradėjęs išieškojimo
priverstine tvarka.
Trečiasis asmuo V.
N. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis ieškovui
neskolingas. Ieškovo pateikti dokumentai dėl skolos yra ginčo objektas.
Paveldėti turtą yra jo teisė, o ne pareiga, jis vykdė savo motinos valią, nes
iki mirties motiną prižiūrėjo atsakovė, kuri ir paveldėjo turtą. Mano, kad
ieškovas klaidina teismą dėl jo turto turto vertės ir visų aplinkybių, ieškovas
ir motina bei visa šeima buvo kaimynai dešimt metų, neaišku, kaip buvo gauti
duomenys iš institucijų apie jo skolas.
Trečiasis asmuo
V. N. prašė ieškinio netenkinti. Nurodo, kad jis su ieškovu yra atsiskaitęs
pagal visas paskolos sutartis ir ieškovas neturi teisės reikalauti turto ne tik
iš atsakovės, bet ir iš jo. Jo turimo turto pakanka ieškovo reikalavimui,
nustatytam pagal Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartį. Palaiko prašymą dėl atsakovės galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Iš trečiojo
asmens notarės atsiliepimo negauta.
Ieškinys
atmestinas ( LR CPK 178 str. 185 str.).
Ieškinys paduotas
tuo pagrindu, kad ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus, turtines
teises, nori realizuoti teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises, nes
skolininkas neteisėtais savo valiniais veiksmais pablogino savo turtinę padėtį,
t. y. atsisakė palikimo kaip pirmosios eilės įpėdinis.
Teismo nuomone,
ieškovas neįrodė LR CK 6.68 str. 1 d. nurodytos sąlygos, kada kreditorius gali
pareikšti netiesioginį ieškinį, t. y. neįrodė, jog ne tik kreipiantis į teismą,
bet ir atsakovei J. N. išduodant 2005-08-19 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą
į mirusios M. N. palikimą jis turėjo neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo
teisę.
Iš bylos
medžiagos matyti, kad trečiojo asmens V. N. motina M. N. mirė 2005-02-02, o ieškovas
tik 2006-05-19 raštu pranešė skolininkui apie reikalavimą grąžinti paskolas,
nes priešingu atveju kreipsis į teismą. Tai patvirtina aplinkybes, jog ieškovas
neturėjo neabejotinos reikalavimo teisės trečiajam asmeniui V. N. tuo metu, kai
įvyko paveldėjimo teisinių santykių realizavimas, be to, nėra pagrindo
konstatuoti, jog ginčo palikimo priėmimo metu atsakovei buvo žinoma apie
ieškovo reikalavimo teises jos tėvui ir ji elgėsi nesąžiningai priimdama
palikimą. Teismas nemato pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, jog tik ji
priėmė palikimą pagal mirusiosios žodinę valią. Atsakovės teiginys, kad
palikimą gavo už tai, kad rūpinosi segančia po patirto insulto palikėja,
nepaneigtas, nes iš mirties liudijimo matyti, kad M. N. mirė po patirto smegenų
infarkto, atsakovė visapusiškai disponavo paveldėtu turtu, jo neapsunkino
jokiais papildomais įsipareigojimais. Teismas nesutinka su ieškovo pozicija,
kad notarė pažeidė imperatyvias teisės normas, priimdama atsakovės pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir išduodama paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei, nes neturėjo
trečiojo asmens, kaip pirmos eilės įpėdinio, palikimo atsisakymo. Atsakovė,
kaip vaikaitė, buvo antros eilės įpėdinė, todėl pagal LR CK 5.11 str. 2 d. ji
galėjo paveldėti ne tik esant palikimo atsisakymui, bet ir pirmos eilės įpėdiniui
nepriėmus palikimo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškimas dėl 2005-02-02
mirusio asmens palikimo priėmimo iš atsakovės notaro kontoroje buvo gautas
2005-04-27, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą išduotas tik
2005-08-19, t. y. faktiškai suėjus ne tik trijų mėnesių terminui palikimui
priimti pirmos eilės įpėdiniui, bet ir praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo
teisės priimti palikimą antros eilės įpėdiniams atsiradimo (LR CK 5.50 str. 4
d., 5. 67 str.).
Be to, pažymėtina,
kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-12-09 nutartyje civilinėje byloje Nr.
3K- 3- 595/2008 sandorius, kuriais ieškovas grindė savo reikalavimo teisių
gynimą šioje byloje, pripažino niekiniais, t. y. negaliojančiais nuo jų
sudarymo momento, taip pat kartu konstatuota, jog ieškovas dalies savo
reikalavimų atsisakė bei pats prisiėmė riziką dėl neteisėtų veiksmų pasekmių,
nesąžiningas ieškovas negali remtis įstatyme nustatytomis kreditoriaus interesų
garantijomis, kurios skirtos teisėtai besielgiantiems asmenims (LR CPK 182 str.
2 p.).
Dėl laikinųjų
apsaugos priemonių.
Kadangi ieškinys
atmestinas, tai laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovei Klaipėdos
apygardos teismo 2006-07-03 nutartimi, paliktinos galioti iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo (LR CPK 150 str. 4 d.).
Dėl prašymo
užtikrinti galimų atsakovės nuostolių atlyginimą.
Iš pateikto
prašymo matyti, kad jis yra pateiktas pakartotinai, nes šioje byloje toks
atsakovės prašymas jau buvo nagrinėtas ir netenkintas. Naujų aplinkybių iš
esmės nėra nurodyta, be to, nepateikti įrodymai apie galimų nuostolių dydį, realius
trukdymus disponuoti areštuotu turtu, todėl prašymą tenkinti nėra pagrindo. Be
to, laikinosios apsaugos priemonės paliktos tik iki teismo sprendimo įsiteisėjimo
(LR CPK 185 str., 147 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi
išlaidų.
Kadangi ieškinys
atmestinas, tai nagrinėtinas tik atsakovės advokato atstovavimo išlaidų
atlyginimo klausimas (LR CPK 93 str. 1 d.).
Iš byloje esančių
įrodymų, taip pat atsižvelgus į bylos kategoriją, bylos nagrinėjimo laikotarpį,
pripažintina, kad yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti visas advokato
atstovavimo ir kitas teisinės pagalbos šioje byloje teikimo išlaidas (LR CPK 98
str. 1 d.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 270 str.,
n u
s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti,
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas atsakovei J. N. pagal Klaipėdos
apygardos teismo 2006-07-03 nutartį, palikti galioti iki teismo sprendimo
įsiteisėjimo.
Prašymo
užtikrinti galimų atsakovės J. N. nuostolių atlyginimą netenkinti.
Priteisti
iš ieškovo A. B. 2500 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo
atsakovei J. N.
Sprendimas
per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti
skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos
apygardos teismą.
Teisėja
Danguolė Martinavičienė