Nr.1A - 256- 138/2010
Proceso numeris:20-9-00010-08
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4. 6. (S)
|
|
Pranešėjas A. Stankus
Teisėjas E.
Gražys
KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 22
d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko
teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų: Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio,
sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui
Ričardui Gailevičiui, gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam V. M. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. ir jo gynėjo
advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės
teismo 2010-01-25 nuosprendžio, kuriuo
V.
M. nuteistas pagal BK 236 str. 2 d. ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės
atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1, 2 ir 3 dalimis paskirtosios bausmės
vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant V. M. visą
šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per
vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti R.
S. O. padarytą turtinę žalą, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos atsiprašyti nukentėjusiojo asmens, tai yra R. S. O.
ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per septynis mėnesius nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos
priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse
įstaigose bei organizacijose.
Priteista iš V. M. 348,30 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimo nukentėjusiojo R. S. O. naudai. Taip pat iš V. M. priteista 600 Lt R. S. O. naudai
nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje
civilinis ieškinys atmestas. Priteista iš V. M. Valstybinės
ligonių kasos naudai 4419,40 Lt, ir
n
u s t a t ė :
V. M. nuteistas
už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtus nusikaltimus ir davė melagingus parodymus,
o būtent: 2007-01-06, apie 4 val. Kauno medicinos universiteto klinikų
patalpose melagingai pranešė apie nebūtą
nusikaltimą suklastodamas įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti: ikiteisminio
tyrimo pareigūnui Kauno m. Centro PK KP NTS
tyrėjai R. N. pranešė, kad 2007-01-06, apie 220
val., Kaune, (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstami asmenys
šaudydami šaunamaisiais ginklais tyčia jį
sužalojo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1-00028-07. Tęsdamas
savo veiką V. M. 2007-01-16, apie 11 val. KMUK patalpose, vyr. tyrėjai G. G. melagingai
pranešė apie dar vieną nebūtą
nusikaltimą suklastodamas įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui pradėti: pranešė, kad 2007-01-14, apie 230 val.,
Kaune, (duomenys neskelbtini), nepažįstami
asmenys R. S. O. nurodymu šaudė į jį šaunamaisiais ginklais ir tyčia jį sužalojo, dėl
ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 22-1 -00066-07. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką V.
M. 2007-01-29, apie 23 val. KMUK patalpose, vyr. tyrėjai G. G. melagingai pranešė apie nebūtą
nusikaltimą suklastodamas įrodymus asmens baudžiamajam persekiojimui
pradėti: būdamas įspėtas dėl atsakomybės už
pranešimą apie žinomai nebūtą nusikaltimą, tai yra įspėtas pagal BK 236 str., pranešė, kad 2007-01-29 apie 22 val. Kaune, (duomenys
neskelbtini), iš matymo pažįstami asmenys šaudė į jį šaunamaisiais
ginklais ir tyčia jį sužalojo, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 20-1-00135-07. Be to, V. M. nuo 2007-01-06 iki 2008-02-27, būdamas pripažintas
nukentėjusiuoju baudžiamojoje byloje
Nr. 22-1-00028-07 ir įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų
davimą pagal BK 235 str., apklausiamas liudytoju Kauno miesto VPK KP ONTT
patalpose, esančiose Kaune, Vytauto pr. 91 ir Kauno medicinos universiteto
patalpose Eivenių g. 2, Kaune, tęstine veika ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui
davė melagingus parodymus kaltindamas asmenį, neva šis padarė labai sunkų
nusikaltimą, suklastojo įrodymus asmens
baudžiamajam persekiojimui pradėti: apklausų metu nurodė, kad 2007-01-06, 2007-01-14, 2007-01-29 Kaune, R.
S. O., veikdamas su bendrininkais,
šaudydamas į jį šaunamaisiais ginklais, tyčia jį sužalojo, tačiau atlikus
ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, vadovaujantis 2007-06-27
Lietuvos teismo ekspertizės centro
specialisto išvada Nr. 11-739(07), 11-1881 (O7)/MK125/07(01), nustatyta, kad šautinius sužalojimus V. M. pasidarė
pats, tokiu būdu siekdamas klaidinti tyrimą ir daryti poveikį nekaltam asmeniui R. S. O.,
kad šis nutrauktų artimus ryšius su jo buvusia drauge R. K. .
Taip pat jis po 2007-01-29 savęs žalojimo įvykio vietoje
primėtė šovinių tūtelių, šautų iš
savo turėto revolverio ALFA- PROJ BRNO 6 mm ME - flobert Nr. 4620050188, kuris priklauso P. T. ,
taip suklastodamas įrodymus ir siekdamas baudžiamojo persekiojimo pasekmių R. S. O..
Be to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2008-02-27 apklausiamas nukentėjusiuoju, parodymų
patikrinimo vietoje metu Kaune, Antanavos g., parodė vietas ir melagingai paaiškino apie tai, kad buvo į jį šaudyta,
kad į jį šaudė R. S. O. ir kiti asmenys, tokiu būdu taip pat siekdamas klaidinti tyrimą ir
daryti poveikį nekaltam asmeniui R. S. O., kad šis
nutrauktų artimus ryšius su jo buvusia drauge R. K. . Šių parodymų ir suklastotų įrodymų pagrindu R. S. O. buvo pareikšti įtarimai labai sunkaus nusikaltimo padarymu, numatytu BK 22 str. 1 d. 129
str. 2 d. 8 p., taikytos
griežčiausios kardomosios priemonės, todėl V. M. davė
melagingus parodymus ikiteisminio
tyrimo metu pasakodamas apie nebūto įvykio aplinkybes ir kaltindamas asmenį,
neva šis padarė labai sunkų nusikaltimą, ir tokiu būdu melagingai įskundė
pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, nekaltą asmenį
kaip padariusį nusikalstamą veiką, suklastojo įrodymus, dėl to R. S. O. buvo pradėtas
persekioti.
Nuteistasis V. M. skundžia Kauno
miesto apylinkės teismo 2010-01-25 nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei
priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad nuosprendis yra
nepagrįstas ir turi būti panaikintas. Nurodyti kaltinimai byloje yra neįrodyti,
teismo motyvai yra nepagrįsti, dėstomi neįvertinus visų bylos duomenų. Nuteistojo
duoti parodymai policijos pareigūnams apie įvykdytus nusikaltimus nebuvo melagingi.
Jokių įrodymų, kad būtų pradėtas R. S. O. baudžiamasis
persekiojimas jis nesuklastojo, ir jokių šautinių žaizdų su jis nepasidarė. Jam
konstatuotus šautinius kūno sužalojimus padarė kiti asmenys byloje nurodytomis
aplinkybėmis. Pats būdamas užpuolimų auka, dėl netinkamo tyrimo ir vėliau
teisminio nagrinėjimo, jis buvo apkaltintas ir dabar yra nepagrįstai nuteistas
už tai, ko nepadarė ir nedarė. Gal tyrimo metu jis ir yra davęs netikslius
aprodymus, tačiau vien tai nepaneigia tų faktų, kad jis kitų asmenų buvo
persekiojamas, kad jo atžvilgiu kiti asmenys buvo vartoję smurtą, kas nesudarė
pagrindo jį apkaltinti. Byloje apklausti liudytojai R. M. ,
K. M. , M. M. patvirtino buvusį jo
atžvilgiu persekiojimą, smurto jo atžvilgiu pavartojimą, ir tai dar patvirtino
teismo medicinos specialistų išvados. Dėl neteisingai įvertintų liudytojų
parodymų, buvo pažeista nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Be to,
žiniasklaidos atstovams paviešinus kaltinimo tariamą versiją, buvo suformuota
neigiama visuomenės nuomonė, kas sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.
Tokiu būdu žiniasklaidos atstovams tiesiogiai dalyvaujant dar iki teisminio
nagrinėjimo byloje, neabejotinai buvo pažeisti teisingumo interesai. Tokiu būdu
buvo pažeistas EŽTPLA konvencijos 6 straipsnis, kadangi buvo netinkamai
apklausti liudytojai, kuriems išankstinė nuomonė jau buvo suformuota
žiniasklaidos. Dėl kaltinančiosios pusės veiksmų buvo pažeista nuteistojo teisė
į gynybą. Be to, šią bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Ir nors V. M. reiškė nušalinimą, tačiau teismas į jo prašymus
neatsižvelgė, teisėjas nenusišalino nuo bylos nagrinėjimo, o vėliau dar ir
priėmė neteisėtą nuosprendį, paremtą prielaidomis, bylos duomenis vertinant
atskirai, o ne visų bylos duomenų kontekste.
Nuteistojo V. M. gynėjas
advokatas skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-01-25
nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – V. M. išteisinti,
bei visus civilinius ieškinius byloje atmesti. V. M. turi
būti išteisintas, kadangi kaltinimas byloje yra neįrodytas, yra pagrįstas tik
eile prielaidų, nuosprendžio argumentai yra nepagrįsti, išdėstyti, neįvertinus
visų bylos duomenų. V. M. byloje nuosekliai neigė jam
pareikštą kaltinimą. Byloje surinkti duomenys objektyviai patvirtina, kad po
visų kaltinamojo ir liudytojų nurodytų V. M. sužalojimų
jis buvo gydomas, jam buvo teikiama medicininė pagalba. Ekspertizių aktai
patvirtina, kad į V. M. buvo šaudyta iš skirtingų ginklų.
Tuo tarpu, kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio motyvacijos, kalbama apie
vieną konkretų ginklą, tai yra ginklą, kuriuo V. M. esą
pats šaudęs į save. Byloje apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina nuteistajam
inkriminuoto nusikaltimo. Kaltinimas bandomas pagrįsti netiesioginiais
įrodymais ir grindžiamas daugybe prielaidų. Ikiteisminis tyrimas nuo pat
pradžių buvo atliekamas dėl tos versijos, kad V. M. galėjo
susižaloti pats. Tokia nuostata sąlygojo nepilną bylos ištyrimą. Prokuratūra
ir ikiteisminio tyrimo institucija buvo šališka, visa tai neigiamai paveikė ir
bylos nagrinėjimą teisme. Nors baudžiamojoje byloje bandyta rinkti duomenis
apie tai, kad V. M. esą galėjo apkalbėti kitus asmenis,
tačiau pažymėtina, kad nuosprendyje inkriminuoto kaltinimo versija šioje byloje
yra tikrai neįtikinama arba bent jau mažai tikėtina. Skunde teigiama, kad
byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų apie tai, kad V. M. padarė
jam inkriminuotą nusikaltimą, todėl jis turi būti išteisintas. Nuosprendis
grindžiamas liudytojų, kurie dar iki jų apklausos teisme buvo informuoti apie
bylą, parodymais, iš kurių negalima tikėtis objektyvios informacijos. Dėl to
buvo pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Be to, skunde teigiama, kad šią
bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Skunde nurodoma, jog civiliniai ieškiniai
yra nepagrįsti, teismas neteisingai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Teismas
neįvertino tų aplinkybių, kad V. M. praeityje neteistas,
turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra apibūdinamas iš teigiamos pusės.
Teismo posėdyje
nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti,
prokuroras prašė skundus atmesti.
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus
apeliaciniai skundai atmestini.
BPK 320 str. 3 d.
apibrėžia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas: teismas
patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų
asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai
buvo paduoti.
Pirmosios
instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str.,
395 str. visas bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, ištirtus
įrodymus įvertino teisingai, ir pagrįstai V. M. pripažino
kaltu, padarius BK 236 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.
Apeliacinių skundų
argumentas, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas faktinėmis
aplinkybėmis, pagrįstas prielaidomis, o ne visapusišku ir objektyviu byloje
esančių įrodymų ištyrimu, atmestinas. Pirmos instancijos teismas pilnai ir
visapusiškai išnagrinėjo bylą, teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką ir priėmė
teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Nors V. M. kaltu dėl
padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 236 str. 2 d. neprisipažino, jo kaltę,
padarius nusikaltimą, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir
teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Iš byloje esančios
medžiagos matyti, kad jau keli mėnesiai iki 2007 metų sausio mėnesio V. M. , siekdamas susigrąžinti R. K. draugystę,
patraukti jos dėmesį, ėmėsi apgavysčių, grasinimų, šantažo. Kadangi jo
santykiai su R. K. nutrūko, jis bet kokia kaina siekė
jos dėmesio, užuojautos. Nustatyta, kad jis nuo 2006 metų rudens V. M. savo, brolio M. vardu siuntė R. K. trumpąsias
žinutes, kad jis sunkiai serga, kad serga nepagydoma liga, kad jau miršta bei
kad jau mirė. Šių žinučių siuntimo neneigė ir pats kaltinamasis. Įvairias
grasinančias, įspėjančias žinutes R. K. gaudavo ir iš
įvairių nežinomų telefono numerių, kurias siuntė V. M. .
Ne kartą jis taip pat minėjo R. K. , jog jei ši su juo
nedraugaus, nenutrauks santykių su nukentėjusiuoju R. S. O.,
tai jis nusišaus, nusižudys. Kaip matyti iš užfiksuotų pokalbių, tą jis sakė R. K. ir 2007 metų sausio mėnesį, taip pat ne kartą rašė ir
trumposiose žinutėse. Be to, 2006-11-01, R. K. V. M. brolis M. kaltinamojo prašymu pranešė, kad V. M. sušaudytas ir yra gydomas ligoninėje. Kad iš tiesų
kaltinamojo V. M. 2006-11-01 niekas nebuvo sužalojęs
(sušaudęs) ir ligoninėje jis nesigydė, kad jokia liga (juolab mirtina) nesirgo,
be kitų įrodymų, patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek ir jo brolis M.. Taigi
V. M. versiją, kad jis neva sužalotas (peršautas) sukūrė
dar du mėnesiai iki 2007-01-06. be to, apklausos teisiamajame posėdyje metu
(b.l. 12 T. 5) jo brolis M. pripažino, kad jis kaltinamojo prašymu skambino R. K. bei pasakė, kad brolis peršautas ir gydomas
ligoninėje. Taip pat kaltinamasis ne kartą R. K. yra
sakęs, kad „R. S. O. jis pasodins“, kad jį nušaus (tai
girdėjo ir liudytoja E. Ž. ). Be to, kaltinamasis ėmėsi
ir kitokių veiksmų: aiškino R. K. , kad jos naujasis
draugas tik nori ja pasinaudoti, ketina ją išvežti į užsienį dirbti prostitute,
persekiodavo ją, grasindavo, gąsdindavo, skųsdavosi, kad R.
S. O. yra blogas žmogus, jį persekioja, muša, siųsdavo dovanas, gėles. Teismas
teisingai nustatė, kad toks V. M. elgesys rodo, kad jau
keli mėnesiai iki 2007 metų sausio mėnesio jis, siekdamas susigrąžinti R. K. draugystę, patraukti jos dėmesį, ėmėsi apgavysčių,
grasinimų, šantažo. Kad kaltinamajam būdingas nenoras matyti realybės (jog
santykiai su R. K. nutrūko), kad tokiu atveju jis gali
bet kokia kaina siekti dėmesio, užuojautos, kad visa tai gali iššaukti ir savęs
žalojimą, matyti ir iš psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, kuri buvo
atlikta V. M. , taip pat iš liudytojo A.
D. parodymų. V. M. 2006 metų pabaigoje įvairiais
būdais siekė nutraukti R. K. draugystę su R. S. O., tuo pačiu ir atnaujinti savo santykius su R. K. .
Nekelia
abejonių, kad visa tai iššaukė savęs žalojimą Tai matyti iš
psichiatrinės-psichologinės ekspertizės, kuri buvo atlikta V.
M. , taip pat iš liudytojo A. D. parodymų. Kaip
nustatyta ekspertizės akte, dekompensuojančiose situacijose, pavyzdžiui
tokiose, kaip artimų santykių su ilgamete drauge nutrūkimas, kaltinamasis gali
bet kokia kaina siekti dėmesio ir palaikymo, ypač pasitelkdamas somatinius
simptomus, leidžiančius mėgautis ir išvengti atsakomybės. Apklaustas vienas iš
ekspertų, atlikusių šią ekspertizę, S. S. paaiškino, kad
siekimas bet kokia kaina dėmesio, užuojautos, kas būdinga kaltinamajam, gali
iššaukti ir savęs žalojimą.
Remiantis
ištirtų įrodymų visuma, teismas padarė teisingą išvadą: visus sužalojimus V. M. pasidarė pats. 2007-01-06 sužalojimai padaryti 6 mm kalibro „Flobert“ tipo šoviniais, o būtent ginklą (revolverį), šaudantį tokiais šoviniais, jis
prieš pat įvykį, 2007-01-06, pasiskolino iš liudytojo P. T. .
Po dviejų savaičių kaltinamasis V. M. liudytojui revolverį
gražino jau be šovinių (visų devynių, buvusių revolverio būgne). Vadinasi, šį
revolverį V. M. buvo panaudojęs, tačiau apie tai jis nei
vienoje iš daugybės apklausų net neužsiminė. Tai, kad ginklą panaudojo jis
pats, įrodo šūvio pėdsakų ir metalų tyrimo specialisto išvada, kurioje
užfiksuota, kad ant V. M. rūbų vidinių paviršių yra
metalizacijos dalelės, vienarūšės tirti pateikto revolverio (paimto iš P. T. ) metalų cheminiai sudėčiai. Ant juodos spalvos
sportinių kelnių „adidas“ kišenių vidinių paviršių rasta labai daug šūvio
pėdsakų dalelių. Tikimiausia, kad jos ant minėtų paviršių pateko į jas (kelnių
kišenes) įdėjus ginklą iš karto po šūvio.
Kolegija nesutinka su skundų argumentu, jog V. M. turi būti išteisintas, kadangi kaltinimas byloje yra
neįrodytas, yra pagrįstas tik eile prielaidų, nuosprendžio argumentai yra
nepagrįsti, išdėstyti, neįvertinus visų bylos duomenų. Teismas apkaltinamąjį
nuosprendį priėmė remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme
ištirtų įrodymų visuma. Teismo posėdyje apklausti ekspertai patvirtino savo
duotas išvadas, kad sužalojimus V. M. galėjo pasidaryti
pats šaudydamas į save, kad visi pažeidimai V. M. drabužiuose
padaryti šaunant iš mažesnio atstumo nei 15 cm. V. M. versija,
kad ginklą jis pasiskolino iš P. T. , ir 2007-01-06
įvykio metu Rolandas šaudė į jį, atmesta teisingai, kaip siekimas išvengti
baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas viekas. Apkaltinamojo
nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas kolegijai abejonių nekelia.
Nors V. M. teigia, kad jo duoti parodymai policijos pareigūnams
apie įvykdytus nusikaltimus nebuvo melagingi, tačiau tai yra paneigiama bylos
medžiaga. V. M. brolis M. kaltinamojo prašymu pranešė R. K. , kad V. M. sušaudytas ir yra
gydomas ligoninėje. V. M. būtent tokį scenarijų, kad jis
neva sužalotas (peršautas) sukūrė dar du mėnesiai iki 2007-01-06. Apklausos
teisiamajame posėdyje metu (b.l. 12 T. 5) jo brolis M. pripažino, kad jis
kaltinamojo prašymu skambino R. K. bei pasakė, kad brolis
peršautas ir gydomas ligoninėje. Taip pat kaltinamasis ne kartą R. K. yra sakęs, kad „R. S. O. jis
pasodins“, kad jį nušaus (tai girdėjo ir liudytoja E. Ž. ).
Kolegija sutinka su nuosprendžio motyvu, kad tai, kad V. M. parodymai
melagingi galima spręsti vien iš to, kad jis tiek ir apklausos metu, tiek ir
parodymų patikrinimo vietoje metu, taip pat ir schemoje prie apklausos
protokolo nurodė, kad jį sužalojęs asmuo buvo apie vieno metro atstumu iki jo,
o kitas kartu buvęs asmuo – apie keturių metrų atstumu nuo jo (prie
automobilio, kuriuo atvažiavo, keleivio pusės durelių). Iš minėtų parodymų taip
pat matyti, kad, pradėjus šaudyti, V. M. iš karto bėgo
link namų, tai yra tolo nuo šaudžiusiojo. Tuo tarpu atlikus
trasologinį-balistinį tyrimą nustatyta, kad drabužiuose, kuriais V. M. buvo apsivilkęs 2007-01-29, pažeidimai padaryti
šaudant iš mažesnio negu 15 cm atstumo. Ir vėl tik teisminio bylos nagrinėjimo
metu, tai yra tik po to, kai kaltinamajam tapo žinomi balistinio-trasologinio
tyrimo rezultatai, V. M. pradeda tvirtinti, kad
2007-01-29 įvykusio užpuolimo metu vienas asmuo jį laikė už kaklo, o kitas
šaudė į kojas.
Tokiu būdu, V. M. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 236 str.
2 d. teisingai, nes nenuginčijamai nustatyta, kad jis melagingai įskundė ir
pranešė apie nebūtus nusikaltimus, po ko būdamas pripažintas nukentėjusiuoju,
ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, kaltindamas asmenį, neva
jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Atmestinas yra
argumentas, jog dėl neteisingai įvertintų liudytojų parodymų, buvo pažeista
nuteistojo teisė į teisingą ir nešališką teismą. Kolegijos nuomone, teismas
liudytojų parodymus įvertino teisingai. Baudžiamojo proceso įstatyme
nenustatyta, keliais įrodymais remdamasis teismas turi pagrįsti nustatytas
faktines veikos padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę. Ar pakanka
byloje įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia
bylą nagrinėjantis teismas. BPK 20 straipsnyje nustatyti reikalavimai įrodymams
bei jų vertinimui. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys,
kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai
išspręsti teisingai, ir kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme
numatytais proceso veiksmais. Teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar pakanka
surinktų įrodymų, ar jais galima nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką
įeinančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios
instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų
teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Įvertinus bylos medžiagą nėra
pagrindo išvadai, kad teismas tirdamas bei vertindamas įrodymus nesilaikė
baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Kolegijos nuomone, nebuvo pažeistas EŽTPLA
konvencijos 6 straipsnis tuo, kad buvo netinkamai apklausti liudytojai, kuriems
išankstinė nuomonė jau buvo suformuota žiniasklaidos. Šioje byloje liudytojų apklausos
vyko laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, pažeidimų nenustatyta.
Įstatymas suteikia kaltinamajam teisę pačiam apklausti liudytojus arba prašyti,
kad liudytojai būtų apklausti. Tokia kaltinamojo teisė įtvirtinta Žmogaus
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje ir BPK
44 straipsnio 7 dalyje. Nenustatyta, kad V. M. nebūtų
galėjęs pasinaudoti šia teise. Taip pat nenustatyta, kad šioje byloje būtų
atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenys, pažeidžiant baudžiamojo proceso
įstatymo reikalavimus. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro leidimu
buvo suteikta galimybė žiniasklaidos priemonėmis informuoti visuomenę apie
atliktą ikiteisminį tyrimą, nurodant konkrečiai informacijos teikimo ribas. Be
to, dienraštyje publikuoti straipsniai niekaip neįtakoja teismo, nagrinėjančio
baudžiamąją bylą, kadangi teisėjai klauso tik įstatymo ir vadovaujasi juo.
Skunduose deklaratyviai teigiama, jog tyrimo metu tiek prokuratūra, tiek
ikiteisminio tyrimo institucija buvo šališka. Nepagrįstas argumentas, kad dėl
neteisingai įvertintų liudytojų parodymų, buvo pažeista nuteistojo teisė į
teisingą ir nešališką teismą. Ikiteisminis
tyrimas vyko nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų nušalinimo
pagrindų. Taip pat BPK 58 straipsnyje numatytų
pagrindų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada, kad teismas bylą
nagrinėjo šališkai, nėra. Teismas vertino įrodymus laikydamasis įrodymų
vertinimo taisyklių. Teismas privalo tirti ir vertinti visus įrodymus, būtinus
nustatyti reikšmingas bylos aplinkybes, nepaisant to, ar visi teisiamajame
posėdyje dalyvaujantys asmenys pritaria įrodymų tyrimo veiksmų atlikimui. Šią
pareigą teismas privalo vykdyti ir tuo atveju, kai kas nors iš bylos
nagrinėjimo teisme dalyvių teigia, kad tam tikri duomenys negali būti tiriami
ir pripažįstami įrodymais. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių nepagrįstų prašymų,
susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, netenkinimas nėra pakankamas
pagrindas nušalinimams reikšti, o sprendimas tokiu pagrindu reiškiamus
nušalinimus atmesti nereiškia, kad teismo procesas vyko šališkai.
Apeliantų manymu, dėl
kaltinančiosios pusės veiksmų buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą. Tokių
proceso pažeidimų nenustatyta. Teisė į gynybą yra procesinių priemonių, kurias
naudodamas įtariamasis ar kaltinamasis ginasi nuo įtarimo ar kaltinimo, visuma.
Viena iš tokių priemonių – teisė pasirinkti ir pasikviesti sau tinkamą gynėją
(BPK 50 straipsnio 2 dalis). Teisė gintis padedant savo paties pasirinktam
gynėjui yra svarbi teisės į gynybą sudėtinė dalis, įtvirtinta Žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte. V. M. pats pasirinko gynėją, jis turėjo teisę pasikviesti ir
dar vieną ar kelis gynėjus. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, kiek
daugiausiai gynėjų gali ginti kaltinamąjį. Todėl jeigu jo netenkina vienas
kuris nors gynėjas, kaltinamasis turi pilną teisę pasikviesti dar ir kitą
gynėją. Šioje byloje nenustatyta, kad kokiu nors būdu būtų buvusi suvaržyta V. M. teisė į gynybą.
Atmestinas argumentas, kad civiliniai ieškiniai yra nepagrįsti, kad teismas
neteisingai patenkino nukentėjusiojo civilinį ieškinį. Abejoti dėl to,
kad nukentėjusysis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, nerimą dėl
ateities, baimę, įtampą, nepatogumus, nėra jokio pagrindo. Žalą nukentėjusysis
patyrė dėl tyčinių V. M. veiksmų – kaltinamasis suvokė ir
siekė, jog R. S. O. patirtų pažeminimą, stresą, kančias,
kad būtų suimtas ir nuteistas už nebūto nusikaltimo padarymą, tai jis darė
tyčia, o tokiu atveju yra padaroma kur kas didesnė neturtinė žala nei
neatsargios kaltės atveju. Teismas teisingai priteisė iš V.
M. 348,30 Lt padarytą turtinę žalą ir 30000 Lt padarytą neturtinę žalą
nukentėjusiojo R. S. O. naudai. Tai pat pagrįstai tenkino
ir priteisė dėl V. M. gydymo Valstybinei ligonių kasai
4419,40 Lt.
Atsižvelgiant į visa
išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo
nuosprendyje išdėstytų įrodymų visuma V. M. kaltę
patvirtino, įvykdžius nuosprendyje paminėtą nusikaltimą. Apeliacinių skundų motyvai yra
nepagrįsti, o pirmos instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas,
jį keisti ar naikinti nėra jokio įstatyminio pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. M. ir jo gynėjo advokato Daniaus
Svirinavičiaus apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos
pirmininkas
Arvydas Stankus
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė
Kęstutis Dargužis