PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 17 d. Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-2737-847/2022 pagal pareiškėjo R. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Biržų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. K. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas 1FĄ/p), ir sandėlį (žymėjimas 1fIž), esančius (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1995 m. kovo 3 d. iš likviduojamos (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) jos pajininkai gavo grūdų sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini). Jis (pareiškėjas) iš didžiosios dalies pajininkų šį grūdų sandėlį nupirko. Kitų pajininkų ir jų paveldėtojų nėra. Grūdų sandėlis teisiškai neįregistruotas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla nesudaryta, todėl sandorio sudaryti notarine forma negalėjo. Pareiškėjas užsakė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Veršidei suteiktas nekilnojamojo daikto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro pažymoje nurodyta, kad daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Pareiškėjas iki šiol nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šiuos pastatus, kurie neįregistruoti viešame registre kitų asmenų vardu. Kadangi grūdų sandėlis valdomas nuo 1995 m. kovo mėnesio, tai sudaro pagrindą pripažinti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėjo manymu, niekas neturi daugiau teisių už jį į minėtus statinius, jis juos valdo atvirai, sąžiningai ir kaip teisėtas valdytojas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimu pareiškėjo R. K. pareiškimą atmetė.
4. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nustatė, kad pareiškėjas negalėjo paaiškinti, kas ir kokiu pagrindu valdė ginčo pastatus iki to laiko, kol jis 2021 m. rugpjūčio 7 d. juos nupirko už 300 Eur iš pajininkų įpėdinių, kuriuos pavyko rasti. Nuo to pareiškėjas valdo pastatus bei leidžia kitiems žmonėms jais naudotis. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis aukščiau nurodytus pastatus nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų, o paaiškinimas, kad negali pastatų, už kuriuos sumokėjo 300 Eur, įteisinti ir nusipirkti iš valstybės aplink pastatus esantį apie 3 ha žemės sklypą, nėra pagrindas tenkinti pareiškimą.
5. Teismas įvertino tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog pareiškėjo nurodyti fiziniai ar juridiniai asmenys būtų buvę grūdų sandėlio ir sandėlio savininkai ir kad 1995 m. kovo 3 d. protokolo Nr. 1 pagrindu jiems buvo paskirtas pareiškime nurodytas grūdų sandėlis ir sandėlis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 1 dalis). Šis turtas yra 1965 m. statybos, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis priklausė (duomenys neskelbtini) ŽŪB. Teismas laikė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai – 2021 m. birželio 22 d. Biržų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus raštas Nr. (duomenys neskelbtini) - neleidžia daryti išvados, kad būtent ginčo pastatai buvo paskirti pajininkams ir kad jie valdė pastatus iki pareiškėjo nurodytos datos – 2021 m. rugpjūčio 7 d.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškimo reikalavimas neatitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies ir 4.71 straipsnio 2 dalies nuostatų, teismas atmetė prašymą nustatyti faktą, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į minėtus statinius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį tenkinti.
8. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė pažeisdamas materialines (CK 4.47 straipsnis, 4.68 – 4.71 straipsniai) ir procesines (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis ir 330 straipsnis) teisės normas, dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta.
9. Teigia, jog teismui pateiktoje Biržų rajono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus 2021 m. birželio 22 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad grūdų sandėlis pastatytas „(duomenys neskelbtini)“ kolūkio, o likvidavus (duomenys neskelbtini) ŽŪB šis grūdų sandėlis 1995 m. birželio 22 d. perduotas pajininkams. Daugiau pastatų, išskyrus grūdų sandėlį, (duomenys neskelbtini), nėra. Šis dokumentas, išduotas Biržų rajono savivaldybės administracijos, yra laikomas oficialiu rašytiniu įrodymų, todėl turi didesnę įrodomąją galią. Tai įrodo, kad grūdų sandėlio savininkai yra pažymoje nurodyti fiziniai asmenys, kurie šį turtą valdo nuo 1995 m. birželio 22 d.
10. Tvirtina, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. jis iš buvusių (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkų ir jų įpėdinių nupirko grūdų sandėlio valdymo teisę (CK 4.25 straipsnis 1 dalis ). Valdymas tęsiasi ilgiau kaip 10 metų (CK 4.71 straipsnio 2 dalis). Turtą jis įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Iš VĮ Registrų centro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad daiktinės teisės į statinius nėra registruotos. Šiaulių regiono valstybės archyvo Panevėžio filialo išduotoje 2022 m. balandžio 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Biržų rajono LDT „(duomenys neskelbtini)” kolūkio grūdų sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir priėmimo akto nėra. Biržų rajono LDT vykdomojo komiteto Architektūros ir urbanistikos skyrius 1963 – 1966 metais statybos knygų nėra pridavęs. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. Nr. 278 dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo, nutarimo 9 punkte nustatyta, kad, jei statinių valdytojai neturi nutarime nurodytų dokumentų, tai registruojant statinius turi būti pateiktas teismo sprendimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Apelianto teigimu, įgyti minėtą nekilnojamąjį turtą pagal įgyjamąją senatį yra visos sąlygos (CK 4.47 straipsnis, 4.68 – 4.71 straipsniai).
11. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį turtą – grūdų sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (žymėjimas 1FĄ/p), ir sandėlį (žymėjimas 1fIž), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
16. Bylos duomenys rodo, kad (duomenys neskelbtini) ŽŪB archyvinio fondo dokumentuose Pajininkų visuotinio susirinkimų protokolų knygoje yra (duomenys neskelbtini) ŽŪB visuotinio pajininkų susirinkimo, įvykusio 1995 m. kovo 3 d., protokolas Nr. 1, iš kurio duomenų matyti, kad buvo svarstyta materialinių vertybių paskyrimas pajininkams ir (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlis dalimis paskirtas sąraše nurodytiems 20 pajininkų, kurie nurodyti 10 punktų. Pažymėtina, jog tuo metu galiojęs Žemės ūkio bendrovių įstatymas, reglamentavęs bendrovės turto dalies perdavimo už pajus tvarką, buvo speciali teisės norma 1964 m. CK normų atžvilgiu. 1964 m. CK 44 straipsnyje buvo numatyta, kad sandorius notariškai patvirtinti privaloma tik įstatymo numatytais atvejais. Žemės ūkio bendrovių įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad bendrovė su buvusiu pajininku atsiskaito pagal rašytinį susitarimą, tačiau nebuvo nustatytas reikalavimas notariškai patvirtinti ir per tris mėnesius įregistruoti sandorį (rašytinį susitarimą), kuriuo bendrovė savo nariui už pajus perleido bendrovės turto dalį. Tai reiškia, jog minėtas nekilnojamasis turtas turėjo savininkus – likviduotos bendrovės pajininkus (jų įpėdinius), kuriems minėtu 1995 m. kovo 3 d. protokolu Nr. 1 (duomenys neskelbtini) ŽŪB už turėtą pajų paskyrė nekilnojamąjį turtą. Vadinasi, pagal šiuos duomenis minėti (duomenys neskelbtini) ŽŪB pajininkai, o ne apeliantas minėtą nekilnojamąjį turtą teisėtai ir sąžiningai valdė nuo 1995 metų.
17. Apeliantas R. K. byloje pateikė susitarimus, patvirtinančius jo teiginius, kad 2021 m. rugpjūčio 7 d. – 2021 m. rugpjūčio 10 d. G. M., L. M., A. K., B. S., A. V., D. M. (duomenys neskelbtini) grūdų sandėlį, kurį paveldėjo iš kitų fizinių asmenų, o šie jį buvo gavę iš likviduotos Biržų rajono (duomenys neskelbtini) ŽŪB, jam pardavė už 300 Eur. Tai reiškia, kad minėtas nekilnojamasis turtas iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio turėjo savininkus – likviduotos bendrovės pajininkus (jų įpėdinius), ko skunde neneigia ir pats apeliantas. Apeliantas savo nuosavybės teisę į ginčo objektą kildina iš pirkimo – pardavimo sandorio, t. y. nuosavybės teisės įgijimą sieja su kitu CK 4.47 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – pirkimo sandoriu.
18. Nepaisant pareiškėjo nurodomų aplinkybių apie ne mažiau kaip 10 metų trukusį nepertraukiamą, atvirą ir teisėtą sandėlių valdymą, tokių duomenų nepakanka išvadai, jog pareiškėjas aptariamus pastatus įgijo įgyjamosios nuosavybės teise, nes jis nepateikė įrodymų, kad su pajininkais buvo sudaręs pajų perleidimo sandorius paprasta rašytine forma (Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo 19 straipsnio 2 punktas).
19. Esant nutarties 16-18 punktuose nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo tvirtinimas, kad jis ginčo pastatus įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, prieštarauja kitai įrodinėjamai aplinkybei – kad jis, siekdamas įgyti daiktines teises, sudarė rašytinius susitarimus su likviduotos bendrovės pajininkais (jų įpėdiniais) dėl sandėlio dalies pardavimo. Asmeniui įgijus nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
20. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog 1995 m. kovo 3 d. protokolo Nr. 1 pagrindu jame nurodytiems fiziniams asmenims buvo paskirtas būtent pareiškime nurodytas ginčo grūdų sandėlis, nes nepateikti minėto 1995 m. kovo 3 d. (duomenys neskelbtini) ŽŪB protokolo Nr. 1 pagrindu sudaryti turto perdavimo – priėmimo aktai, kurie buvo nuosavybės teisių perleidimo dokumentas, dėl to pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis turto negalima identifikuoti. Pagal bylos duomenis nekilnojamojo turto objektas, dėl kurio pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas. Tačiau nenurodytos priežastys, dėl kurių minėtas nekilnojamojo turto objektas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
21. Esant šios nutarties 15-20 punktuose nustatytoms aplinkybėms, teisiniam reguliavimui ir teismų praktikai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nagrinėjamu teisiniu pagrindu negali būti pripažintas sąžiningu kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančio daikto valdytoju ir reikalauti įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę į ginčo objektą. Teismas neturi teisinio pagrindo tokio reikalavimo tenkinti, nes tokio pareiškimo tenkinimas neatitinka CK 4.47 straipsnyje nustatytos vienos iš sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti – asmens sąžiningo turto valdymo ir įgijimo (nors asmuo ir žino, kad jo valdomas daiktas turi savininką, tačiau vis tiek siekia įgyti nuosavybės teisę į to savininko turto dalį).
22. Byloje suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė, nes, konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini.
23. Iš šioje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo pastatai nebuvo įrašyti į nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, nuosavybės ir kitos daiktinės teisės jokiam asmeniui neįregistruotos. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad grūdų sandėlis ir sandėlis, esantys (duomenys neskelbtini), yra statiniai, kurie atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktai susiję su žeme, jų negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.
24. Byloje niekas iš byloje dalyvaujančių asmenų nepateikė įrodymų, kad turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas, yra (buvo) valstybės ar savivaldybės nuosavybė ar kad jis (duomenys neskelbtini) ŽŪB nepriklausė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia labiau tikėti, kad pareiškėjo nurodomi pastatai priklausė (duomenys neskelbtini) ŽŪB ir atitinkamų bendrovės organų sprendimais (nutarimais) buvo perduoti pajininkams pagal bendrovės Įstatuose numatytą tvarką. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčo statiniai pagal šiuo metu byloje surinktus duomenis galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektai ir CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytas imperatyvus draudimas neturėtų būti taikomas.
25. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė