Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.11.-2771-795/2014
Proceso Nr. (4-06-3-02397-2014-1)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
39.2.; 50.15; 52.3.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. rugpjūčio 14 d.
Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja K. B., sekretoriaujant Ievai Mockutei, Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. K., jos atstovui advokatui A. G., Klaipėdos teritorinės muitinės atstovei J. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiai UAB „AD REM LEZ“, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 2095 straipsnį,
n u s t a t ė:
T. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014-06-06, 17 val. 40 min., Klaipėdos krovinių postui el. paštu pateikė žodinį prašymą (CMR važtos dokumentas Nr. 0004546) apsižiūrėti prekes, kurios atvyko tranzitu (BAD Nr. 14HU3170001085EC93) į „AD REM LEZ“ muitinės sandėlį. Deklaracijoje nurodyta, kad krovinys plombuotas dviem plombomis BA98357-98358. Muitinė priėmė sprendimą atlikti vizualų transporto priemonės bei prekių patikrinimą. 2014-06-07 11 val., nesulaukus UAB „AD REM LEZ“ atstovo, buvo priimtas sprendimas užregistruoti deklaraciją ir atlikti numatytą tikrinimą. Nuvykus į UAB „AD REM LEZ“ muitinės sandėlį ir atlikus tikrinimą nustatyta, kad prekės iš automobilio SU052CM//AC119SU yra iškrautos į muitinės sandėlį. Muitinės tarpininko atstovė T. K. be muitinės leidimo nuėmė plombas, šiuo veiksmu pažeisdama 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio l dalies b punktą ir 2 dalį. Nustatyti veiksmai atitinka LR ATPK 209-5 straipsnį. Tai pat muitinės tarpininko atstovė T. K. iškraudama prekes iš jas gabenančios transporto priemonės be muitinės leidimo pažeidė 1992-10-12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodekso 46 straipsnio l punktą.
T. K. teismo posėdyje paaiškino, kad leidimą nuimti plombas ir iškrauti prekes į sandėlį gavo iš muitinės pareigūno L. B.. L. B. leidimą davė telefoninio pokalbio metu. Paaiškino, kad ir anksčiau apie leidimus iškrauti krovinius sužinodavo telefonu. Pažymėjo, kad bendravo ir su kitais muitinės pareigūnais, bet nei vienas iš jų nepareiškė, jog numatytas krovinio, plombuoto dviem plombomis BA98357-98358, tikrinimas. Pabrėžė, kad savo pareigas vykdė laikantis jai nustatytų nurodymų, gavusi atitinkamą leidimą. Prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
T. K. atstovas patvirtino jos išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, jog ant CMR važtos dokumento Nr. 0004546 yra įrašas „vizuali apžiūra“, bet kada ir kieno atliktas minėtas įrašas, duomenų nėra. Klaipėdos teritorinė muitinė priėmė sprendimą atlikti vizualų transporto priemonės bei prekių patikrinimą, tačiau tinkamai apie šį sprendimą T. K. neinformavo, jokių įrodymų, patvirtinančių sprendimo įteikimą T. K., teismui nepateikė. Teigia, kad T. K. veiksmuose nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 209 straipsnio 5 dalyje, sudėčių. Prašė administracinio teisės pažeidimo bylą T. K. atžvilgiu nutraukti.
Liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnė R. Š. parodė, kad 2014-06-06, tai yra penktadienį, elektroniniu paštu buvo gautas T. K. prašymas apsižiūrėti prekes, kurios atvyko tranzitu į UAB „AD REM LEZ“ muitinės sandėlį, bei skanuotas CMR važtos dokumentas Nr. 00004546. Atspausdino gautus dokumentus, užrašė pastabą, perdavė muitinės pareigūnams, kuriuos informavo, kad UAB „AD REM LEZ“ atstovams apžiūrėti krovinį neleidžiama, kadangi su kitais muitinės pareigūnais planavo dalyvauti iškraunant atvykusį krovinį, patikrinti krovinio plombas. Tą dieną UAB „AD REM LEZ“ atstovai dėl krovinio nesikreipė. Sekančią dieną priėmė sprendimą patiems apžiūrėti krovinį, nuvyko į UAB „AD REM LEZ“ sandėlius, tačiau transporto priemonės SU052CM//AC119SU neaptiko, krovinys buvo iškrautas, o plombos nuimtos. T. K. juos informavo, kad leidimą iškrauti krovinį jai suteikė vienas iš muitinės pareigūnų. Liudytoja paaiškino, kad leidimas iškrauti krovinį žodžiu neišduodamas. Išduodant leidimą apžiūrėti krovinį ir jį iškrauti, ant CMR važtos dokumento dedama atitinkama rezoliucija „prekes apžiūrėti leidžiama“, pasirašo muitinės posto viršininkas, nurodoma data, dedamas antspaudas. Leidimas visada išduodamas rašytine forma. Byloje esantis CMR važtos dokumentas (b.l. 6) yra „darbinis“, skirtas palengvinti ir pagreitinti muitinės procedūras.
Liudytojas Klaipėdos teritorinės muitinės posto vyresnysis inspektorius L. B. parodė, kad gavus žodinius prašymas apžiūrėti krovinį, tokie pašymai yra registruojami specialioje programoje, vėliau stebima, ar bus atliekamas krovinio patikrinimas. Gavus UAB „AD REM LEZ“ pašymą apžiūrėti krovinį, buvo priimtas sprendimas atlikti krovinio patikrinimą. Paaiškino, kad tikrai 2014-06-06 telefonu teikė informaciją dėl kažkokio krovinio UAB „AD REM LEZ“ atstovui, apie planuojamą krovinio patikrinimą neinformavo, tačiau tiksliai negali atsakyti, ar kalbėjo būtent apie administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas prekes. Leidimą iškrauti krovinį išduoda tik posto viršininkas, o jam nesant – pamainos viršininkas. Atvykstant muitinės pareigūnams turi būti paruošta deklaracija, CMR važtos dokumentas, sąskaita. Mano, kad galimai apie tai informavo paskambinusį UAB „AD REM LEZ“ atstovą, kuris jo, L. B., žodžius per klaidą galėjo traktuoti kaip duodamą leidimą iškrauti krovinį.
Liudytoja Klaipėdos teritorinės muitinės inspektorė K. B. parodė, kad 2014-06-06 vakare gavo viršininkės nurodymą neregistruoti deklaracijos ir neleisti apžiūrėti krovinį UAB „AD REM LEZ“, kadangi nuspręsta krovinį vizualiai tikrinti. Sekančią dieną nuvykus į UAB „AD REM LEZ“ sandėlį transporto priemonės nerado, prekės jau buvo iškrautos. T. K. teigė, kad vienas iš muitinės darbuotojų davė jai leidimą iškrauti prekes.
Liudytojas J. K. parodė, kad dirba UAB „AD REM LEZ“ sandėlininku. Pasibaigus darbo valandoms 2014-06-06 atvyko krovinys. Krovinio dokumentus nunešė muitinės tarpininkams, girdėjo kaip T. K. skambino muitinės pareigūnams, klausė ar galima krovinį iškrauti. Iš jos pokalbio turinio suprato, kad leidimas yra duotas. Nuėmė krovinio plombas, krovinį iškrovė. Apie planuojama krovinio patikrinimą jiems pranešta nebuvo.
Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad krovinio plombas galima nuimti tik gavus muitinės leidimą iškrauti krovinį. Toks leidimas privalo būti rašytinės formos, joks kitas muitinės pareigūnas išduoti jo negali. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje leidimas iškrauti krovinį UAB „AD REM LEZ“ išduotas nebuvo. T. K. veikoje yra pažeidimų, numatytų ATPK 209 str. l d. 4 p., 2095 str., sudėties požymiai.
Iš bylos medžiagoje esančio 2014-06-06 UAB „AD REM LEZ“ muitinės tarpininkės T. K. elektroninio laiško turinio matyti, kad pateiktas prašymas apsižiūrėti prekes (b.l. 7).
Iš bylos medžiagoje esančio CMR važto dokumento matyti, kad ranka užrašyta „vizuali apžiūra“, parašas (b.l. 6).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalis 4 punkte bei 2095 straipsnyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, tai yra muitinės prižiūrimų prekių (daiktų) ir kitų vertybių iškrovimą iš jas gabenančių priemonių, įskaitant ir jų perkrovimą į kitas transporto priemones, muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno raštiško leidimo bei muitinės pareigūno uždėtų plombų, spaudų ir kitų žymų padirbimą, nuplėšimą, sugadinimą ar praradimą. Nurodytos administracinio teisės pažeidimo normos taikymas susijęs su materialinės teisės normų, kuriose nustatyti atitinkami draudimai, taikymu, todėl nagrinėjant šią administracinio teisės pažeidimo bylą būtina vadovautis materialinės teisės normomis: Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies b punktu, 2 dalimi, 46 straipsnio 1 punktu, bei atitinkamomis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus 2004-06-07 įsakymu Nr. 1B-615 patvirtintų „Leidimų apžiūrėti muitinei pateiktas prekes ir (arba) imti jų pavyzdžius (mėginius) suteikimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) nuostatomis.
Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 46 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekės turi būti iškraunamos iš jas gabenančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba patvirtintose vietose, tačiau tokį leidimą gauti neprivaloma neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį. Tokiu atveju apie tai turi būti nedelsiant informuojama muitinė. Šios Bendrijos muitinės kodekso nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio ir nėra nukreiptos kokiu nors būdu apibrėžtiems subjektams. Visi asmenys, kurie ketina atlikti ar atlieka šiose normose nurodytus veiksmus, privalo laikytis šių nuostatų. Taisyklių 7 p. numatyta, kad minėtus leidimus duoda muitinės posto, kuriam prekės pateiktos, viršininkas (pavaduotojas), o jo nesant – pamainos viršininkas. Esant rašytiniam prašymui prašymą iš asmens priėmęs muitinės pareigūnas jame pateikia savo išvadą, o muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), jo nesant – pamainos viršininkas rašo sprendimą dėl leidimo apžiūrėti muitinei pateiktas prekes. Jeigu buvo pateiktas žodinis prašymas, muitinės posto viršininkas (pavaduotojas), jo nesant – pamainos viršininkas sprendimą dėl leidimo apžiūrėti muitinei pateiktas prekes įrašo į muitiniam tikrinimui pateiktus transporto dokumentus, patvirtindamas įrašą muitinės įstaigos antspaudu bei savo parašu.
Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą numatyta, kad ant transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi teisę nuimti muitinė arba tai gali būti padaryta tik muitinei leidus.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad T. K. kaltė dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: iš dalies pačios T. K. paaiškinimais, liudytojų muitinės pareigūnų L. B., K. B., R. Š., liudytojo J. K. teisme duotais paaiškinimais, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovės paaiškinimais, kita rašytine bylos medžiaga.
Administracinėn atsakomybėn traukiama T. K. savo kaltės nepripažino, parodė, kad muitinės leidimą iškrauti tranzitu atvykusias prekes turėjo, jį telefonu suteikė muitinės posto vyresnysis inspektorius L. B.. Apie planuojamą prekių patikrinimą jai pranešta nebuvo, todėl prekės ir automobilio SU052CN//AC119SU iškrovė, o dvi plombas Nr. BA98357-98358 nuėmė. Šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus paneigė teisme apklausti liudytojai muitinės pareigūnai L. B., K. B., R. Š., parodę, kad leidimas iškrauti UAB „AD REM LEZ“ krovinį išduotas nebuvo, kadangi buvo priimtas sprendimas krovinį patikrinti, be to tokie leidimai telefonu neteikiami, griežtai laikomasi jų rašytinės formos, o leidimus išduoda tik posto viršininkas, o jam nesant – pamainos viršininkas. Apklaustas liudytojas L. B. parodė, kad tikrai telefonu teikė informaciją apie UAB „AD REM LEZ“ krovinį, tačiau kadangi jam buvo žinoma apie planuojamą krovinio tikrinimą, apie leidimą iškrauti prekes neminėjo. T. K. gailimai neteisingai suprato jo, L. B. žodžius, juos palaikiusi leidimu iškrauti krovinį.
Pažymėtina, kad UAB „AD REM LEZ“ muitinės tarpininko atstove dirbanti T. K. turėjo išmanyti muitinės procedūras bei muitinės tarpininkų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004-12-22 įsakymu Nr. 1K-405 „Dėl muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklių patvirtinimo“, keistu 2011-04-04 įsakymu Nr. 1K-129, patvirtintomis muitinės tarpininkų registravimo ir veiklos taisyklėmis, muitinės tarpininko atstovai privalo atitikti Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Teismas administracinėn atsakomybėn traukiamos T. K. paaiškinimus, kad leidimą iškrauti krovinį gavo telefonu ir dėl to nuėmė plombas, vertina kritiškai, vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą ir siekiu sušvelninti administracinę atsakomybę. Tik gavusi teisės aktų nustatyta tvarka tinkamai suformuluotą leidimą iškrauti krovinį T. K. galėjo duoti nurodymą prekes iškrauti bei nuimti dvi krovinio plombas Nr. BA98357-98358.
Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas išvadai padaryti, jog T. K., muitinės tarpininko atstovė, be muitinės leidimo nuėmė tranzitu Nr. BAD 14HU3170001085EC93 atvykusio krovinio plombas bei davė nurodymus šį krovinį iškrauti iš transporto priemonės Nr. SU052CM//AC119SU. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, laikytina, jog T. K. veikoje yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. l d. 4 p. ir 2095 str., sudėtys. Jai skirtinos administracinės nuobaudos.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad UAB „AD REM LEZ“ muitinės tarpininko atstovė T. K. muitinės krovinių postui elektroniniu paštu pateikė žodinį prašymą apžiūrėti prekes, kurios atvyko tranzitu į „AD REM LEZ“ muitinės sandėlį. Kadangi rašytinės formos dokumentui prilyginami ir elektroniniu paštu siunčiami elektroniniai dokumentai, T. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės tikslintinos, nurodant, kad T. K. muitinės krovinių postui pateikė rašytinį prašymą apžiūrėti prekes.
T. K. dirba, gauna minimalias darbo pajamas. Byloje nenustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančių aplinkybių. Nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kitų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos būtent ir numato asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
T. K. dirba UAB „AD REM LEZ“ muitinės tarpininko atstove ir atlikdama savo darbines funkcijas, davė nurodymą iškrauti krovinį nuimant krovinio plombas. Galimai neteisingai traktavusi muitinės inspektoriaus L. B. suteiktą informaciją apie UAB „ADREMLEZ“ krovinį T. K. buvo nepakankamai atidi, neįsitikino, kad leidimas iškrauti krovinį yra išduotas. Pažymėtina, kad Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 240 str. nurodo, kad jeigu muitinė pasirenka prekes tikrinti, apie tai informuoja deklarantą arba jo atstovą. Nustatyta, kad T. K. pateikus prašymą apsižiūrėti tranzitu atvykusias prekes, muitinė priėmė sprendimą atlikti vizualų transporto priemonės bei prekių patikrinimą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų, patvirtinančių tai, kad T. K. buvo tinkamai informuota apie šį sprendimą, teismui pateikta nebuvo. Pripažintina, kad nežinodama apie priimtą muitinės sprendimą, administracinėn atsakomybėn traukiama T. K. galimai manė, kad leidimas iškrauti krovinį yra išduotas ir prekes galima iškrauti. Ši aplinkybė nepašalina T. K. atsakomybės, tačiau teismas į tai atsižvelgia nustatant skirtinų T. K. administracinių nuobaudų dydžius. Be to, padaryti visuomenei nepavojingi administraciniai teisės pažeidimai, pažeidimai didelės žalos nepadarė, nėra piktybiški ar savanaudiško pobūdžio.
Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos mažesnės nuobaudos - baudos, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 209 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 2095 straipsnio sankcijose.
Vadovaujantis LR ATPK 301 str. 1 d., 209 str. l d. 4 p., 209-5 str., 286-288 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209 str. l d. 4 p., pritaikius ATPK 301 str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 300 Lt (trijų šimtų litų) dydžio baudą.
T. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 2095 str., pritaikius ATPK 301 str. 1 d., skirti administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.
Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti T. K. galutinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6097.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.
Teisėja K. B.