Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-16][nuasmeninta nutartis byloje][2A-634-755-2015].docx
Bylos nr.: 2A-634-755/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Biržų krašto muziejus „Sėla“ 190562082 atsakovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos dėl individualių darbo santykių
DARBO TEISINIAI SANTYKIAI
Individualūs darbo santykiai
Darbo drausmė:
Darbuotojų drausminė atsakomybė:
Darbo drausmės pažeidimas
Drausminių nuobaudų rūšys, skyrimo terminai ir tvarka
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Teisėjo ar kitų proceso dalyvių nušalinimas (nusišalinimas):
Pagrindai teisėjui nušalinti (nusišalinti)
Pareiškimų dėl nušalinimų pateikimo ir išsprendimo tvarka, šių pareiškimų patenkinimo teisiniai padariniai
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos:
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Apeliacinis procesas:
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Pirmosios instancijos teismo teisėjas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                                            Civilinė byla Nr. 2A-634-755/2015

Edita Jusevičienė                           Proceso Nr. 2-15-3-01175-2014-2

              Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. spalio 2 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš pirmininko ir pranešėjo Eigirdo Činkos, teisėjų Birutės Jonaitienės ir Birutės Valiulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ir atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-948/2015 pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ dėl individualaus darbo ginčo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį ieškovei D. Ž. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo,

 

n u s t a t ė :

 

ieškovė 2014-12-23 kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti 2014 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 5K-55, kuriuo ieškovei D. Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas; 2) panaikinti 2014 m. gruodžio 9 d. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 5K-62, kuriuo ieškovei D. Ž. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo; 3) grąžinti ieškovę D. Ž. į darbą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pareigas; 4) taikyti Darbo kodekso 297 str. 3 d. nuostatas - priteisti iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 5) priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ visas bylinėjimosi išlaidas (1 t. b.l. 3-8). Ieškovė nurodė, kad nuo 2009-04-01 iki 2014-12-09, eidama savo pareigas, vadovavosi 2009-04-01 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. 5P-6 patvirtintais (duomenys neskelbtini) pareiginiais nuostatais. 2010-11-05 buvo išrinkta Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Panevėžio krašto profesinės sąjungos padalinio (duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) ” profesinės sąjungos įgaliotine. Per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo. 2014-06-16 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta Nekonkuravimo ir neviliojimo sutartis. 2014-09-22 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-42 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieškovei už „šiurkštų darbo drausmės pažeidimą ir neleistiną elgesį su lankytojais“ skirta drausminė nuobauda – papeikimas. Su šia nuobauda nesutiko ir apskundė nurodytą direktoriaus įsakymą Darbo ginčų komisijai, kuri 2014-12-17 sprendimu tenkino ieškovės pareiškimą ir panaikino 2014-09-22 direktoriaus įsakymu skirtą ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą. 2014-11-25 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieškovei už „netinkamą savo pareigų vykdymą, taip pat už nederamą elgesį su (duomenys neskelbtini) interesantu, žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi R. S.“, skirta drausminė nuobauda – papeikimas. 2014-12-09 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-62 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieškovei už „netinkamą savo pareigų vykdymą ir ankščiau nurodytų vidaus teisės aktų nuostatų pažeidimą, taip pat už Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties (priedas Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 11) pažeidimą“, ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Su šiais įsakymais ieškovė nesutinka, kadangi jie neteisėti ir nepagrįsti.

Ieškovė 2015-02-02 pateikė teismui ieškinio papildymą, prašydama priteisti iš atsakovo 1380 eurų nepriemokos už darbą savaitgaliais (už 27 dienas), 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra su ja atsiskaitęs už darbą savaitgaliais. Laikotarpyje nuo 2013-09-28 iki 2014-12-06 ji dirbo šeštadieniais – sekmadieniais, vesdama ekskursijas, programą „(duomenys neskelbtini)“, edukacines programas bei parodas.

Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2014-12-17 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija, DGK) sprendimą, priimtą darbo byloje Nr. APS-111-19316/2014, ir palikti galioti 2014-09-22 įsakymu dėl nuobaudos D. Ž. paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą bei priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad 2014-07-17 paštu (duomenys neskelbtini) buvo gautas Kaišiadorių r. Palomenės pagrindinės mokyklos mokytojos skundas dėl darbuotojos neprofesionalaus elgesio jos 2014-06-20 vestos ekskursijos mokytojų grupei iš Kaišiadorių r. Palomenės pagrindinės mokyklos metu. Reaguodama į skundą, (duomenys neskelbtini) E. L. pradėjo patikrinimą bei nurodė darbuotojai iki 2014-07-22 pateikti paaiškinimus. 2014-07-22 D. Ž. pateikė prašymą, bei nepaaiškino susidariusios situacijos. Darbuotojai buvo suteiktas laikas susipažinti su skundu bei iki 2014-07-25 nurodyta pateikti paaiškinimus. Darbuotoja pareiškė prašymą pateikti 19 mokytojų raštinę pretenziją, tačiau paaiškinimų nepateikė. Todėl, atsižvelgiant į esamas aplinkybes bei atlikus išsamų tyrimą, 2014-09-22 įsakymu Nr. 5K-42 D. Ž. buvo paskirta drausminė nuobauda papeikimas už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neleistiną elgesį su lankytojais. Darbuotoja kreipėsi į DGK su 2014-10-16 pareiškimu dėl individualaus darbo ginčo, siekiant panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. 2014-12-17 DGK priėmė sprendimą, kuriuo iš dalies tenkino pareiškimą ir panaikino 2014-09-29 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą - papeikimą. Mano, kad DGK sprendimas yra neteisėtas, kad jis prieštaravo darbo byloje surinktiems įrodymams, sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, nes jame nepasisakoma dėl darbo bylos nagrinėjimo metu pačios DGK nustatytų aplinkybių, turėjusių esminę reikšmę pagrindžiant drausminės nuobaudos darbuotojai skyrimą. DGK neįvertino darbo bylos nagrinėjimo metu konstatuotos aplinkybės, kad pati darbuotoja prisipažino jos vedamos ekskursijos metu kalbėjusi telefonu, kas sudaro savarankišką pagrindą (t. y. net ir nesant (duomenys neskelbtini) lankytojų skundų) skirti jai drausminę nuobaudą dėl darbo tvarkos taisyklių pažeidimo. (duomenys neskelbtini) buvo gautas (duomenys neskelbtini) E. L. 2014-07-21 tarnybinis pranešimas, kuriame ji pažymi, kad darbuotoja po to, kai buvo gauta pretenzija, su ją parašiusia mokytoja asmeniškai susisiekė telefonu ir nemandagiai kalbėdama su šia (duomenys neskelbtini) lankytoja, užgauliu ir įsakmiu tonu bandė aiškintis situaciją. Vien šis elgesys (skambinimas mokytojai ir darbuotojos parodyta nepagarba bei įžūlumas jos atžvilgiu) prasilenkia su elementariais mandagumo reikalavimais, pažeidžia atitinkamais DK bei Darbdavio vidaus aktų nuostatas ir sudaro pagrindą (nepriklausomai nuo darbuotojos elgesio ekskursijos metu) skirti jai drausminę nuobaudą ­papeikimą. Atsakovas prašė ieškovės ieškinį atmesti visa apimtimi ir (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tuo atveju, jeigu būtų panaikintos ieškovei skirtos drausminės nuobaudos, taikyti alternatyvias pažeistų teisių gynimo procedūras ir negrąžinti ieškovės į pirmesnį darbą, priteisiant atitinkamas kompensacijas DK 304 str. 4 d. tvarka.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo priešieškinį su priešieškiniu nesutiko.

Biržų rajono apylinkės teismas 2015-04-16 sprendimu ieškinį ir ieškinio papildymą tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas panaikino 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 5K-55, kuriuo ieškovei D. Ž. skirta drausminė nuobauda – papeikimas, 2014-12-09 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymą Nr. 5K-62, kuriuo ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Taikė  DK 300 str. 4 d. numatytą alternatyvų darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą ir nusprendė D. Ž. į darbą negrąžinti. Laikė, kad darbo sutartis su ieškove nutraukta teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Teismas iš atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priteisė ieškovei D. Ž. po 536,74 Eur per mėnesį vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2014 m. gruodžio 9 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išeitinę 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką (iš viso 3220,43 Eur). Nusprendė, kad išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo darbuotojo atleidimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis (po 536,74 Eur). Išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Priteista iš atsakovo ieškovei D. Ž. 664,53 Eur nepriemokos už darbą savaitgaliais. Likusioje dalyje ieškinį ir ieškinio papildymą teismas atmetė. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1103 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė panaikinti 2014-12-17 DGK sprendimą ir palikti galioti 2014-09-22 įsakymu  ieškovei skirtą nuobaudą – papeikimą, konstatavo, kad  ieškovės elgesys, aprašytas 2014-07-17 gautame skunde, atitinka neleistino ar nemandagaus elgesio sąvoką su lankytojais, atitinka Darbuotojų darbo tvarkos 60.1 p., 60.15 p. pripažino, kad faktas, jog ieškovė ekskursijos metu kalbėjo telefonu, rodo nepagarbą ir nemandagumą (duomenys neskelbtini) lankytojų atžvilgiu. Ištirtų ir įvertintų rašytinių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad dėl darbo pareigų nevykdymo yra ieškovės kaltė, kuri reiškėsi neatsargumo forma. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė pas atsakovą dirbo daugiau nei 20 metų, per visą darbo laikotarpį drausminių nuobaudų neturėjo, direktoriaus 2013-05-02 įsakymu Nr. 5K-12 paskirta drausminė nuobauda pastaba buvo panaikinta 2013-06-27 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-23, kad direktoriaus pavaduotoja, ir anksčiau mačiusi, kad ieškovė ekskursijos metu kalbėjo telefonu, jokių pastabų dėl to nebuvo išsakiusi, t.y. toleravo tokią tvarką. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad buvo pagrindas ieškovei taikyti drausminę nuobaudą, kartu pripažino, kad paskirtoji drausminė nuobauda - papeikimas - buvo per griežta, neadekvati padarytam darbo drausmės pažeidimui. Kadangi tikrindamas darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumą, teismas gali nuobaudą tik panaikinti arba pripažinti ją esant paskirtą teisėtai, bet negali jos pakeisti, parinkdamas kitą adekvačią nuobaudą, atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

Teismas nustatė, kad 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 ieškovei skirta drausminė nuobauda – papeikimas už „netinkamą savo pareigų vykdymą, taip pat už nederamą elgesį su (duomenys neskelbtini) interesantu, žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiuoju redaktoriumi R. S.“. Teismas pripažino, kad ieškovei papeikimas skirtas neteisėtai bei pažeidžiant drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, todėl D. Ž. skirtą drausminę nuobaudą – papeikimą panaikino. Šią išvadą apylinkės teismas padarė atsižvelgęs į aplinkybes, kad (duomenys neskelbtini) pareiginių nuostatų 18 p. nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), vykdydama savo funkcijas, rašo apžvalginius straipsnius apie (duomenys neskelbtini) renginius, svarbesnius įvykius, todėl sprendė, kad straipsnio kūrimas ir rašymas pagal 2014-07-30 direktoriaus užduotį nėra susijęs su (duomenys neskelbtini) funkcijomis. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad pagal pirminę užduotį straipsnis turėjo būti istorinio pobūdžio. Nors atsakovas nurodė, kad ieškovei priklausė rašyti minėtą straipsnį pagal jos Nuostatų 23 p., numatantį, kad ieškovė „vykdo tiesioginio viršininko pavedimus“, tačiau įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo šis nuostatų punktas, kaip drausminės nuobaudos skyrimo teisinis pagrindas, nurodytas nebuvo. Be to, ieškovė atliko direktoriaus užduotį, sukūrė straipsnį. Teismas pažymėjo, kad neturi kompetencijos vertinti ieškovės parašyto straipsnio, kaip kūrybinio darbo rezultato, kokybiškumo ir atitikimo pradinei suformuotai užduočiai. Be to, parašytas straipsnis buvo pateiktas žurnalo vyr. redaktoriui su E. L. pritarimu. Teismas konstatavo, kad atsakovas, skirdamas drausminę nuobaudą, nenustatė jokių faktinių aplinkybių ir negavo jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė su vyr. redaktoriumi telefonu būtų bendravusi nederamai. Atsakovo nustatytą terminą profesinės sąjungos organo atsakymui dėl drausminės nuobaudos skyrimo iškovei atsakymui duoti laikė neprotingu, todėl sprendė, kad tai yra papildomas pagrindas pripažinti drausminę nuobaudą paskirtą neteisėtai. 

              Teismas nustatė, kad 2014-12-09 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-62 „Dėl nuobaudos D. Ž. skyrimo“ ieškovei skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – už „netinkamą savo pareigų vykdymą ir anksčiau nurodytų vidaus teisės aktų nuostatų pažeidimą, taip pat už Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties (priedas Nr. 1 prie darbo sutarties Nr. 11) pažeidimą“. Ieškovė iš darbo buvo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. dėl nerūpestingo darbo pareigų atlikimo ar kito darbo drausmės pažeidimo, jei prieš tai nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Skundžiamajame 2014-12-09 direktoriaus įsakyme nurodyti drausminės nuobaudos skyrimo pagrindai yra ir DK 234 str. ir 235 str. 1 d., 2 d. 3 p. DK 234 str. nustatyta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad iš ieškovei pateiktų reikalavimų pasiaiškinti turinio matyti, kad darbdavio pareikšti priekaištai buvo ganėtinai abstraktūs, nedetalizuojant, kada ir kokio teisėto darbdavio nurodymo ji neįvykdė, išskyrus Nekonkuravimo sutarties pažeidimus. Teismas nurodė, kad negali vertinti ir kitų atsakovo į bylą pateiktų įvairių asmenų paaiškinimų, kadangi atsakovas šią informaciją apie ieškovės galimai padarytus darbo drausmės pažeidimus surinko jau po nuobaudų ieškovei paskyrimo ir po ieškovės atleidimo iš darbo. Teismas sprendė, kad folkloro ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. G. rašte bei (duomenys neskelbtini) vadovės L. A. atsiliepime reiškiama šių asmenų subjektyvi nuomonė negali būti pagrindu skirti ieškovei drausminę nuobaudą už neva netinkamą pareigų vykdymą bei už ieškovės nekompetenciją. Pažymėdamas, kad atsakovas, gavęs tokius atsiliepimus, turi teisę atlikti ieškovės veiklos vertinimą, ar atestaciją, siekdamas įvertinti ieškovės kompetenciją, jos tinkamumą einamoms pareigoms. Dėl laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktorės 2014-12-02 rašte nurodytų aplinkybių teismas sprendė, kad jos yra susijusios su įvykiais iki 2014-05-23, t.y. dėl įvykių, kurie vyko daugiau nei prieš 6 mėnesius, todėl pagal DK 241 str. kur nustatyta, kad negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai pažeidimas buvo padarytas nuobauda skirta nepagrįstai. Taip pat teismas pripažino, kad Nekonkuravimo susitarimas  sudarytas šalims veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams, todėl šio susitarimo pagrindu tarp šalių atsirado civiliniai teisiniai santykiai, kuriems DK netaikytinas. Pripažino, kad ieškovei nebuvo kompensuoti nekonkuravimo susitarimais nustatyti suvaržymai, ir laikė, kad toks susitarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, įtvirtina esminę šalių nelygybę ir neatitinka teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų, todėl pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.5 str., 1.80 str., 1.95 str., 2.164 str. 8 d.). Sykiu teismas, nors ir pripažinęs tarp šalių sudarytą nekonkuravimo susitarimą negaliojančiu, sutiko su atsakovo pozicija, kad net jeigu tarp ginčo šalių ir nebūtų sudaryta Nekonkuravimo sutartis, darbdavio klientų viliojimą ir konkuravimą su juo vykdant panašią veiklą, kaip prieštaraujančią lojalumo, sąžiningumo ir teisingumo reikalavimams ir pasireiškiančia piktnaudžiavimu, draudžia bendrosios DK normos, be to, darbuotoją ir darbdavį turi sieti pasitikėjimo santykiai, darbuotojas turi būti lojalus darbdaviui (DK 35 str. 1 d., 228 str.). Teismas nurodė, kad konkuravimas su darbdaviu teismų praktikoje pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 str. 2 d. 3 p. pagrindu, kaip dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis. Teismas, įvertinęs, bylos įrodymus, kad ieškovė užsiima edukacinių programų vedimu, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog ieškovė teikė panašaus pobūdžio paslaugas kokias teikia ir (duomenys neskelbtini), be to, naudodamasi (duomenys neskelbtini) lankytojų kontaktais, galimai perviliojo potencialius (duomenys neskelbtini) lankytojus, vykdo individualią veiklą, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ yra biudžetinė įstaiga, gaunanti finansavimą, tuo pačiu ir darbuotojų algoms iš valstybės biudžeto, o iš lėšų, gaunamų už edukacinių programų vedimą, išlaiko papildomus etatus, skiria šias lėšas kitų darbuotojų atlyginimams,  nusprendė, kad ieškovė paminėtais veiksmais ir elgesiu pažeidė DDTT 60.3 p., 60.20 p. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovei ankstesnės nuobaudos paskirtos neteisėtai, sprendė, kad įstatyme numatytų sąlygų ieškovės atleidimui iš darbo konkretaus individualaus darbo ginčo atveju nesusiklostė. Teismas nurodė, kad faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ,ieškovę grąžinus į darbą, jai palankios darbo sąlygos nebus sudarytos, o konfliktinė situacija, kurios dalyviu yra ir ieškovė, turės įtakos darbui, todėl taikė DK 297 str. 4 d. numatytą alternatyvų darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą.

Be to, teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti jai iš atsakovo nepriemoką už darbą savaitgaliais, nustatęs, kad savaitgaliais (duomenys neskelbtini) lankytojams būdavo vedamos edukacinės programos, ekskursijos, vykdavo parodų atidarymai. Teismas tiksliai nustatyti, kiek valandų minėtomis savaitgalio dienomis išdirbo ieškovė, nurodė, negali. Atsižvelgęs į duomenis, ieškovės pateiktuose verslo liudijimuose, piniginių įplaukų ir išlaidų apskaitos žurnalo už 2014 m. įrašus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais,prašymą dėl nepriemokos už darbą savaitgaliais priteisimo tenkino iš dalies, laikant, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove už 26 dienas (664,53 Eur).

Teismas ieškovės prašymo dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo netenkino, atsižvelgęs į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kad CK 6.37 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo darbo bylose netaikomas (2012-05-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas sprendė taip: kadangi teismas patenkino ieškinį iš dalies (74%) – neturtinį reikalavimą dėl drausminių nuobaudų panaikinimo ir atleidimo iš darbo pripažino neteisėtu patenkino visiškai, alternatyvų darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdą teismas taikė savo iniciatyva, turtinį reikalavimą iš dalies (48%), iš atsakovo ieškovei priteistina 1430 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš ieškovės atsakovui priteistina 327 Eur žyminio mokesčio. Pritaikius priteistinų sumų užskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai nusprendė priteisti 1103 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2015-04-16 Biržų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje dalyje ir priimti naują sprendimą: grąžinti ją į ankstesnį darbą (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ į (duomenys neskelbtini) pareigas; taikyti DK 297 str. 3 d. nuostatas - priteisti jos naudai iš atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014-12-09 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jos naudai iš atsakovo 1329,07 Eur nepriemoką už darbą savaitgaliais, taip pat 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovo 1393,52 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą pirmos instancijos teisme, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje teismo instancijoje.

Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su teismo sprendimu dalyse dėl: DK 300 str. 4 d. numatyto alternatyvaus darbuotojo (ieškovės) teisių gynimo būdo taikymo - negrąžinimo į darbą; iš atsakovo priteistos nepriemokos už darbą savaitgaliais dydžio; ieškovės naudai iš atsakovo nepriteistų metinių palūkanų nuo priteistos sumos už darbą savaitgaliais nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Apeliantė skundu cituoja DK 297 str. 3 ir 4 d. nuostatas ir pažymi, kad nustatyti alternatyvūs darbuotojų teisių gynimo būdai yra skirti pirmiausia darbuotojų interesams ginti.  Ieškovės vertinimu, bylą nagrinėjusio pirmos instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, reikšmingos pažeistų ieškovės teisių gynimo būdo parinkimui, bei argumentai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas dėl DK 297 str. 4 d. nurodytos priežasties (darbuotojui gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti) egzistavimo bei šios teisės normos taikymo, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, ieškovės, atsakovo atstovo, liudytojų parodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog minėta priežastis egzistuoja, todėl, apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas nepagrįstai suabsoliutino ieškovės atleidimo iš darbo aplinkybes bei atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atstovo poziciją dėl ieškovės grąžinimo į darbą, netinkamai įvertino duomenis apie šalių konfliktinius santykius. Argumentą apie tokius šalių santykius ieškovė vertina kaip teismo hiperbolizuotą. Teigia, kad byloje nenustatyta DK 297 str. 4 dalyje nurodytų priežasčių, todėl neteisėtu atleidimu iš darbo pažeistos ieškovės teisės turi būti apginamos taikant DK 297 str. 3 d. nustatytą alternatyvų teisių gynimo būdą, o skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina, ji turi būti grąžintina į darbą ir jai priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Apeliantė nurodo, kad ji nesutinka su priteistos nepriemokos už darbą savaitgaliais dydžiu, nes teismas, nustatęs esmines ieškovės reikalavimo pagrįstumo aplinkybes, neteisingai vadovavosi abstrakčiais liudytojų paaiškinimais. Nei liudytojai, nei pats atsakovas negalėjo teismui konkrečiai nurodyti ir pagrįsti apskaitos dokumentais aplinkybės, jog ieškovei už darbą savaitgaliais yra tinkamai atlyginta, negalėjo nurodyti kiek laiko buvo darbe ieškovė savaitgaliais. Todėl, apeliantė teigia, teismas taikyti teisingumo ir protingumo kriterijus neturėjo jokio pagrindo ir pažeidė CPK 3 str. nuostatas. Apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis reguliuoja DK 194 str. 1 d. Šis įstatymas nustato, kad už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo darbuotojo darbo užmokesčio, nurodyto DK 186 str. 2 d., arba darbuotojo –pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų ir mokant už tas dienas darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. DK 186 str. 2 d. nustato, kad darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Kadangi byloje aplinkybių, kad ji, apeliantė, teiktų darbdaviui pageidavimus kompensuoti jai už darbą poilsio dienomis kitais DK 194 str. 1 d. numatytais būdais, kad ieškovė dirbo pagal grafiką, nenustatyta, todėl teismas turėjo taikyti DK 194 str. 1 d. nuostatas ir priteisti ieškovei už 26 dienas ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo ieškovės gaunamo pagrindinio darbo užmokesčio. Nurodo, kad ji sutinka su teismo išvada, kad jos vidutinis darbo dienos užmokestis sudarė 88,25 Lt. Todėl jai, taikant DK 194 str. 1 d., už 26 dienas darbo poilsio dienomis priteistina 1329,07 Eur (88,25 Lt x 26 dienos x 2), o ši suma sudaro 96 procentus turtinio pobūdžio reikalavimo (1380 Eur).

Ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai netenkino jos prašymo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas pagal CK 6.37 str. 2 d. ir netinkamai vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, nes byloje Nr. 3K-3-245/2012 teisėjų kolegija pasisakė klausimu ar galima DK 141 str. 3 d. ir 297 str. 4 d. nuostatas taikyti kartu, priteisiant ieškovo (darbuotojo) naudai tiek vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laiką, tiek vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Ieškovė reikalavimų pagal DK 141 str. 3 d. nuostatas teismui neteikė. Pažymi, kad ginčas šioje bylos dalyje kilo dėl darbdavio neatsiskaitymo su darbuotoju už papildomai atliktą darbą poilsio dienomis pagal DK 194 str. 1 d. iki ieškovė buvo atleista 2014-12-09,todėl sprendimas nepriteisti 6 proc.palūkanas yra neteisėtas ir nepagrįstas,todėl naikintinas.

Be to, iš naujo išspręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal CPK 93 str. 98 str. nuostatas klausimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo bylinėjimosi išlaidas ir neteisingai atliko užskaitymą. Teismas tenkino jos ieškinį iš dalies (75 procentus - iš aštuonių reikalavimų netenkino dviejų) ir atmetė atsakovo priešieškinį. Kadangi priešieškinis buvo atmestas, todėl iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi aidų, o iš patirtų atsakovo išlaidų atimama 434,40 Eur suma.  Likusios sumos 1332 Eur ieškovės ir 821,93 Eur atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumas teismas turėjo skirstyti pagal CPK 93 str. 2 d., t.y. ieškovei priteisiant 75 procentus nuo 1332 Eur (999 Eur), o atsakovui - 25 procentus nuo 821,93 Eur (205,48 Eur). Pritaikius priteistinų sumų užskaitymą, teismas turėjo priteisti ieškovei iš atsakovo 793,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sudėjus dvi priteistinas iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų sumas: 600 Eur ir 793,52 Eur, teismas turėjo priteisti iš atsakovo jos naudai 1393,52 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2015-04-16 sprendimo dalį, kuria atmesti (duomenys neskelbtini) priešieškinio reikalavimai ir dalinai patenkinti ieškovės ieškinio ir jo papildymo reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės D. Ž. ieškinį ir jo papildymą dėl individualaus darbo ginčo atmesti kaip nepagrįstą, o atsakovo priešieškinį tenkinti visa apimtini. Kitą sprendimo dalį prašo palikti nepakeista. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš D. Ž. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu panaikinti ieškovei 2014-11-25 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 paskirtą nuobaudą, nes, apelianto teigimu, teismas išvadą dėl paskirtos nuobaudos grindė ilga darbuotojos darbo trukme, aplinkybe, jog direktoriaus pavaduotoja anksčiau matė ieškovę kalbančią telefonu ir darbuotojos kaltės forma, kuri pasireiškė neatsargumu.Teigia, kad teismo argumentų visuma rodo, kad drausminė nuobauda buvo paskirta tik už pokalbius telefonu, teismas, vertindamas nuobaudos proporcingumą, neatsižvelgė į kitą aplinkybę, kad ieškovė, telefonu susisiekė su skundą pateikusia mokytoja ir bendravo su ja įsakmiu ir užgauliu tonu, o tai buvo paskirtos nuobaudos vienu iš pagrindų, nurodytų įsakyme, ir sudaro savarankišką pagrindą drausminei nuobaudai skirti pagal DK 235 str. 2 d. 1 p. Teigia, kad toks elgesys nelaikytinas neatsargiu, o darbo stažas negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe. Darbuotoja padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio DK 136 str. 3 d. 2 p. leidžia atleisti tokį pažeidimą padariusius darbuotojus be įspėjimo, todėl nurodo, kad buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo vertinimui reikšmingas aplinkybes, įskaitant darbo stažą bei tai, kad ieškovė galiojančių nuobaudų neturi, ir paskirtas papeikimas, t.y. adekvati nuobauda.

Atsakovas skundžia teismo sprendimą dalyje dėl 2014-11-25 direktoriaus įsakymu Nr. 5K-55 D. Ž. skirtos nuobaudos panaikinimo. Pirma, nurodo, kad būtent ieškovei taikomų (duomenys neskelbtini) pareiginiai nuostatų (toliau – Pareiginiai nuostatai) 18 p., 19 p., 21 p., 23 p., numato, jog informacinių ir reklaminių straipsnių kūrimas bei rašymas yra susijęs su ieškovės funkcijomis. Nors ieškovė įrodinėjo, kad minėto pobūdžio straipsnių rašymas neįėjo į jos darbo funkcijas, tačiau pripažino, jog visą laiką šias funkcijas atliko, dėl to pretenzijų darbdaviui nekėlė ir pati teikė tai patvirtinančius įrodymus. Antra, apeliantas nurodo, kad teismo sprendimo išvada, jog straipsnis neva buvo pateiktas žurnalo vyr. redaktoriui su E. L. (ir kitų (duomenys neskelbtini) darbuotojų) pritarimu, nebuvo pagrįsta ir pažymi, kad ieškovė pagal Pareiginių nuostatų 28.1 p. yra atsakinga už savo užduočių vykdymo rezultatus ir kokybę. Be to, nei S. K., nei E. L. nebuvo ieškovės deramai informuotos apie straipsnio pobūdį ir adresatą dėl ko negalėjo tinkamai jo įvertinti. Trečia, apeliantas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė telefoninio pokalbio metu įžūliai ir netinkamai bendravusi su žurnalo „(duomenys neskelbtini)“ vyr. redaktoriumi R. S., ką patvirtina rašytiniai įrodymai – 2014-11-03 raštas, kiti įrodymai, kad ieškovė ir su kitais interesantais bendravo nekorektiškai. Ketvirta,  apeliantas nurodo, kad teismas nepasisakė dėl atsakovo argumentų, jog ieškovė nelaikytina profesinės sąjungos nare, o narystės faktas yra preziumuojamas, rėmėsi ieškovės pozicija, kad ji buvo profesinės sąjungos renkamojo organo nare. Apeliantas nurodo, kad ieškovė negali būti laikoma (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ profesinės sąjungos nare, kadangi tokia profesinė sąjunga neegzistuoja, to nepatvirtina VĮ „Registrų centras“ informacija. Be to, įmonės lygiu neįsteigta profsąjunga negali perduoti savo atstovavimo ir gynimo funkcijas teritoriniu principu įsteigtai ir veikiančiai profesinei sąjungai, todėl ieškovė negali būti laikoma teritoriniu principu įsteigtos Respublikinės Jungtinės profesinės sąjungos teritorinio padalinio Panevėžio krašto profesinės sąjungos nare. Teigia, kad tariama (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ profesinė sąjunga pažeidžia PSĮ 6 str. 2 d. 1 p. ir CK 2.38 str. 1 d. reikalavimus dėl minimalaus sąjungos narių skaičiaus, nes profsąjungos nariu ginčijamo direktoriaus įsakymo priėmimo metu tebuvo vienas asmuo – ieškovė. Penkta, atsakovas nurodo, kad pagal DK 134 str. 1 d. darbdavys neprivalėjo gauti profesinės sąjungos sutikimo dėl ieškovės atleidimo, kadangi ji drausminės nuobaudos paskyrimo metu nebuvo šios profesinės sąjungos valdymo organo nare, t. y. jos, kaip profesinės sąjungos įgaliotinės (padalinio pirmininkės), įgaliojimai, sutinkamai su Jungtinės profesinės sąjungos Panevėžio krašto profesinės sąjungos įstatų 46.3 p. ir šios profsąjungos 2010-11-05 protokolo Nr. 10-1 išrašu bei 2010-11-11 informaciniu pranešimu, kad ieškovė buvo išrinkta įgaliotine 2010-11-05, buvo pasibaigę 2013-11-05. Šešta, apeliantas teigia, kad pagal DK 134 str. 1 d. nuostatas darbdaviui nėra nustatyta pareiga gauti išankstinį profesinės sąjungos atstovaujamojo organo sutikimą, jeigu darbuotojas, išrinktas į darbuotojų atstovaujamuosius organus ir/ar einantis profesinės sąjungos priminimo pareigas, yra atleidžiamas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (DK 136 str. 1 d. 2 p.). Septinta, apeliantas mano, kad teismo argumentai nepatvirtina, jog atsakovo nustatytas terminas profesinei sąjungai atsakymui duoti laikytinas neprotingu. Profesinė sąjunga, gavusi atsakovo prašymą, turėjo pakankamai laiko atsakymui pateikti, tačiau šia teise vis tiek nepasinaudojo.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl ieškovės atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu. Pirma, nurodo, kad egzistavo pagrindas atleisti ieškovę iš darbo DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu, kadangi ji tuo metu turėjo dvi galiojusias drausmines nuobaudas, kurios, atsakovas teigia, skirtos pagrįstai. Antra, nurodo, kad ieškovės konkuravimas su darbdaviu laikytinas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, kas sudaro savarankišką pagrindą skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (Vilniaus apygardos teismo 2009-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911-520/2009). Be to, teismų praktikoje darbuotojo atliekamas darbdavio klientų viliojimas taip pat pripažįstamas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 str. 2 d. 4 p. pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008). Dėl nurodyto teigia, kad atsakovas galėjo atleisti ieškovę. Trečia, su ieškove sudaryta Nekonkuravimo sutartis, joje nenustačius kompensacijos dėl draudimo konkuruoti su atsakovu prieš darbo santykių pasibaigimą, teigia, yra galiojanti, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2005 pažymėta, kad kompensacijos mokėjimas nebūtų logiškas aiškinant, kad ji turi būti mokama ir už darbo laikotarpį. Be to, teismas neturėjo teisės savo iniciatyva ex officio naikinti Nekonkuravimo sutartį nesant tokio ieškovės reikalavimo. Ketvirta, apeliantas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ansamblių vadovių raštai yra tik subjektyvi šių asmenų nuomonė, nes tai prieštarauja byloje esančių įrodymų visetui. Be to, šie raštai nebuvo vertinami izoliuotai, o drausminė nuobauda 2014-12-09 įsakymu paskirta ne tik už netinkamą edukacinių programų vedimą, bet ir už nekonkuravimo ir neviliojimo pažeidimus. Penkta, apeliantas tvirtina, kad laikraščio „(duomenys neskelbtini)“ redaktorės nurodyti pažeidimai ieškovės buvo įvykdyti mažiau nei prieš pusę metų iki drausminės nuobaudos paskyrimo, o ieškovės nurodoma aplinkybė, kad nesutarimai su redaktore buvo išspręsti, neatleidžia jos nuo atsakomybės už pažeidimus apie kuriuos atsakovas sužinojo 2014-12-02 ir drausminę nuobaudą paskyrė DK 241 str. numatytais terminais ir tvarka. Ieškovė nepaneigė aplinkybės, kad ji laiku nepateikė jos turimų pateikti informacinių straipsnių. Pažymi, kad J. B. nurodytos aplinkybės, jog ji paprašė keletą „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) darbuotojų, kad jie patys siųstų informaciją apie renginius, rodo, kad ir patys ieškovės atliekami pažeidimai buvo vykdomi kelis kartus ir vyko mažiau nei prieš pusę metų.

              Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo sprendimu priteisti ieškovei nepriemoką už darbą savaitgaliais. Pirma, nurodo, kad nepriemoka už darbą nebuvo susidariusi, kadangi visais atvejais, kai ieškovei tekdavo dirbti savaitgaliais, jai būdavo suteikiama papildoma poilsio diena, kaip tai numato DK 194 str. 1 d., teigia, tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Antra, teigia, kad tinkamo atsiskaitymo su ieškove faktą patvirtina jos elgesys, nes ieškovui nuo 2013-09-28 tariamai pradėjus neatsiskaityti su ieškove, ji dėl to daugiau nei pusantrų metų nesiėmė jokių aktyvių veiksmų. Trečia, tai, kad ieškovė faktiškai nedirbo jos pačios nurodytomis dienomis patvirtina rašytiniai bylos įrodymai apie jos asmeninės ir su (duomenys neskelbtini)veikla konkuruojančios programos vedimas tomis dienomis - 2014 m. gruodžio mėn. žiniaraštis, ieškovės 14 (iš 27) dienų verslo liudijimas, taip pat duomenys, kad ji vedė edukacines programas ir tuo metu, kai neturėjo verslo liudijimo, pavyzdžiui, 2014-11-13, ką patvirtina atsakovo pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį priedai. Pažymi, kad ieškovės pateiktas išrašas iš darbo kalendoriaus, kuris buvo vienintelis įrodymas neva patvirtinantis jos reikalavimą, yra jos vienašališkai sudarytas. Ketvirta, atsakovas nurodo, kad ieškovei priteista suma yra aiškiai neproporcinga, nes teismas pripažino, kad ieškovė dirbo savaitgaliais 1-2 val., todėl jai ir priteistina tik už faktiškai išdirbtą laiką.  Penkta, teismas padarė aritmetinę klaidą, nes vidutinio darbo dienos užmokesčio 88,25 Lt nesumažino pusiau, kaip pats nusprendė.

              Ieškovė D. Ž. atsiliepimu prašo atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimu ieškovė dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo priešieškiniu ir 2014-09-22 (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu, pažymi, kad iš 2014-07-17 E. L. rašto turinio matyti, jog ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti tik dėl jos elgesio 2014-06-20 ekskursijos metu ir neprašoma pasiaiškinti dėl nemandagaus bendravimo telefonu su pretenziją pasirašiusia mokytoja, todėl, teigia, kad 2014-09-22 direktoriaus įsakymu ieškovei skirta drausminė nuobauda apima tik ieškovės elgesį 2014-06-20 ekskursijos metu. Nurodo, kad byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė prisipažino ekskursijos metu kalbėjusi telefonu. Be to, kalbėjimas telefonu ar netinkamas elgesys ne visada sudaro savarankišką pagrindą skirti drausminę nuobaudą. 2014-07-28 įvykusiame (duomenys neskelbtini) darbuotojų susirinkime buvo aptariama ne (duomenys neskelbtini) veiklos klausimai, o perskaityta R. S. pretenzija, kuri, pažymi, buvo pateikta tik 2014-07-17. Pažymi, kad R. S. neturėjo jokių tiesioginio vadovo įgalinimų pretenzijai reikšti, todėl 2014-07-25 Palomenės pagrindinės mokyklos administracijos oficialus raštas paneigia jos 2014-07-17 pretenziją.

Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą dėl 2014-11-25 direktoriaus įsakymo nurodo, kad atsakovas savanaudiškai interpretuoja Pareiginius nuostatus, nes juose nėra numatyta jos pareiga kurti būtent istorinius straipsnius. Pažymi, kad 2014-11-25 direktoriaus įsakymo neteisėtumą sąlygojo ne ieškovės funkcijų neatlikimas, bet nesugebėjimas tinkamai nurodyti darbuotojo pareigų ir funkcijų. Teigia, kad atsakovas interpretuoja E. L. parodymus. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad teismas nepasisakė dėl darbdavio argumentų, kad ji nelaikytina profesinės sąjungos nare, nes tai prieštarauja bylos medžiagai ir teismo sprendimui. Šis atsakovo argumentas paneigtas jos pateikta Jungtinės profesinės sąjungos pirmininko 2015-02-11 pažyma Nr. RJ-177, be to, pats atsakovas, prieš skirdamas nuobaudas,  kreipdavosi į Jungtinę profesinę sąjungą.

Dėl 2014-12-09 atsakovo direktoriaus įsakymo ieškovė atsiliepimu nurodo, kad  ji pasiaiškinti buvo paprašyta tik dėl nekonkuravimo sutarties pažeidimų, bet ne dėl (duomenys neskelbtini) klientų perviliojimo ar konkuravimo kitais pagrindais. Dėl nepriemokos už darbą savaitgaliais ir procesinių palūkanų priteisimo ieškovė atsiliepimu iš esmės nurodo savo skundo argumentus.  

              Atsakovas (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepateikė argumentų, kodėl jos manymu turėjo būti taikomas DK 300 str. 3 d., be ne DK 300 str. 4 d. Nurodo, kad ieškovės negalima grąžinti į darbą, nes atkurti dalykinius tarpusavio santykius susidariusioje situacijoje nebeįmanoma.Ieškovės grąžinimas į darbą netikslingas, prieštarautų DK 300 str. 4 d. ir šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, be to, ieškovė grąžinta į darbą, matyt, kad ir toliau vykdytų veiklą, kuri pažeidžia su darbdaviu sudarytą nekonkuravimo ir neviliojimo sutartį.  Teigia, kad teismas teisingai taikė DK 300 str. 4 d. numatytą alternatyvų ieškovės teisių gynimo būdą ir padarė pagrįstą išvadą dėl jos negrąžinimo į darbą.  Atsiliepimu atsakovas nurodo, kad ieškovė ginčydama teismo sprendimo dalį, kad su ja bent jau iš dalies buvo atsiskaityta už darbą savaitgaliais, nenurodo kokie duomenys leidžia daryti priešingas išvadas nei teismo sprendimas. Teismo ieškovė sprendimas dalyje, kurioje buvo atmesti ieškovės reikalavimai dėl tariamos nepriemokos už darbą savaitgaliais, yra pagrįstas. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jai iš atsakovo priteistinos procesinės palūkanos CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, nes šis reikalavimas prieštarauja teismų praktikai, be to, net ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl palūkanų priteisimo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu, priteistinos 5 procentų, o ne 6 procentų palūkanos, nes ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti 5 procentų palūkanas, o apeliaciniu skundu reikalaujant 6 procentų palūkanų, pažeidžiama CPK 141 str. 1 d. be to, nurodo, kad pagal CK 6.210 str. 6 procentų palūkanų galima reikalauti tik kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, atsakovas nurodo, kad ieškovės skaičiavimuose atsirado klaida, dėl to, kad ji rėmėsi tik savo patenkintų reikalavimų dalimi (74 %, kurie dėl aritmetinės klaidos nurodomi kaip 75 %) tačiau neatsižvelgia į atsakovo tenkintų reikalavimų dalį (26 %), dėl kurios pritaikius priteistinų sumų užskaitymą teismo sprendimu buvo tinkamai sumažinta galutinė ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma.

              Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas dalinai( dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo), atsakovo atmetamas , teismo sprendimas dalyje naikinamas ir keičiamas ( CPK 326 str.1 d.3 ir 5p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, o šio proceso paskirtis – patikrinti, ar teismas nustatė ir visapusiškai, išsamiai bei objektyviai ištyrė esmines bylos faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, tinkamai aiškino ir pritaikė proceso bei materialiosios teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str., 320 str.). Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.). Atsižvelgiant į apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo ribas, pasisakoma dėl skundų pagrindinių teisiškai reikšmingų teiginių.

Dėl žodinio nagrinėjimo

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2015-07-17 teisme gautu ieškovės atstovo pareiškimu taip pat prašoma bylą apeliaciniame procese ,atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į skundų reikalavimus ir galimai suklastoto rašytinio įrodymo pateikimo teismui fakto tyrimą ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-13991-15, nagrinėti žodinio proceso tvarka

              Prašymas netenkinamas.

Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko 2015-06-15 nutartimi byla perduota nagrinėjimui apeliacine rašytinio proceso tvarka. Vienok, pirmininko nustatyta nagrinėjimo tvarka kolegijos teisės pasirinkti nagrinėjimo formą nesaisto, ji priklauso išimtinai nuo tokio būtinumo konstatavimo, nes, sutinkamai su CPK 321 ir 322 str. , apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus kai teismas nusprendžia , jog būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Prašymas svarstytas skundų nagrinėjimo iš esmės metu 2015-09-08 posėdyje.

Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė niekaip nemotyvavo žodinio nagrinėjimo būtinumo. Ieškovo atstovo prašymas tuo klausimu pateiktas tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui ir, pastebima, ne CPK 322 str. nurodytame procesiniame dokumente. Kolegijos vertinimu, kalbant dėl prašymo esmės, bylos sudėtingumas ir apeliacinių skundų pateikimas, prašymų suformulavimas, reikalingumas nagrinėti skundų argumentus šiuo konkrečiu atveju nesąlygoja žodinio proceso būtinumo. Jo nesukelia ir ikiteisminio tyrimo dėl galimos dokumento klastotės atlikimas, nes darbo ginčo nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme niekaip negali įtakoti ikiteisminio tyrimo baigties.

Dėl atsakovo skundo ( priešieškinio reikalavimo).

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo argumentams bei motyvais dėl kurių priešieškinys buvo atmestas ir teismo išvadoms pritaria.

Nacionalinių ir tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams šioje dalyje , jų nebekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320 str., 327 str). Dėl pasakyto kolegija pasisako dėl esminių atsakovo skundo argumentų.

              Skunde tvirtinama ,jog teismas nepagrįstai sprendė, kad 2014-09-22 nuobauda  skirta tik už kalbėjimą telefonu ekskursijos metu bei nevertino, jog po skundo gavimo ieškovė įsakmiai ir užgauliai telefonu kalbėjo su skundą pateikusia lankytoja, o tai yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas pagal DK 235 str.2 d.1 p.-„neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises“.

Su šiuo teiginiu kolegija nesutinka. Priešingai šiam teiginiui iš teismo sprendimo turinio ( l.8) matosi, jog pirmos instancijos teismas laikė vėlesnio bendravimo su skundo autore faktą  įrodytu, pripažino jį buvus įsakmaus ir užgaulaus tono. Šis faktas sprendžiant dėl nuobaudos adekvatumo irgi buvo teismo vertintas.

Apelianto teiginys buvus ir DK 235 str.2 d. 1 p. numatytą pažeidimą kolegijos vertinimu, nepagrįstas. Kasacinio teismo pastebėta, jog DK 235 str.2 d.1 punkte įvardytas vienas iš šiurkščių darbo pareigų pažeidimų – neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises paprastai suprantamas kaip toks darbuotojo elgesys su lankytojais ar interesantais, kai šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai tvarkai. Darbuotojo neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu nepriklausomai nuo to, ar jis padaromas tiesiogiai lankytojų ar interesantų akivaizdoje, ar bendraujant telefonu, ar nagrinėjant šių prašymus bei skundus, ar kitokiu būdu( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2007).Kolegijos vertinimu, nebūtų pagrindo įsakmų ir užgaulų bendravimo toną šiuo konkrečiu atveju vertinti kaip šiurkščiai pažeidusį tiesiogiai šio darbuotojo darbą reglamentuojančius įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatas arba šiurkščiai nusižengus darbo pareigoms, nustatytai tvarkai. Visų pirma, teiginys esą bendravimo tonas buvo įsakmus ir užgaulus yra abstraktus. Kuo jis konkrečiai pasireiškė įrodymų nepateikta. Ieškovės tvirtinimu bendravimo tonas toks nebuvo. Pripažįstama, jog žmonės gana skirtingai vertina išsakomus teiginius , pokalbio toną. Jeigu skundo autorei  tonas pasirodė tokiu, tai nebūtinai jis toks turėjo atrodyti ir ieškovei, kad ji sąmoningai norėjo tokį toną sukurti. Sykiu pastebima, jog bendravimas su skundo autore tiesiogiai nėra susijęs su ieškovės darbo funkcijų vykdymu, jų atlikimu, o susijęs su tyrimo dėl galimai padarytos darbinės pražangos tyrimo procedūra.

Apibendrintai dėl pasakyto sprendžiama ,jog pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės veiksmus, pagrįstai konstatavo tiek buvus padarytu pažeidimą, tiek paskirtos nuobaudos už jį neadekvatumą. Dėl pasakyto priešieškinys atmestas pagrįstai, tad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl 2014-11-25 nuobaudos( atsakovo skundo dalis)

Teismo sprendimo argumentacija dėl šios nuobaudos nepagrįstumo, kolegijos vertinimu, yra tinkama. Kolegija vertina, jog šioje sprendimo dalyje teismas padarė pagrįstą išvadą , kad straipsnio jog istorinio pobūdžio straipsnio žurnalui „(duomenys neskelbtini)“parengimas nenumatytas ieškovės pareiginiuose nuostatuose. Nepaisant to, ieškovė rengė straipsnio projektą ir pateikė jį užsakovui. Kolegija sutinka su teismo išvada, jog vertinti straipsnio projektą kaip nekokybišką, pažeidžiantį pareiginių nuostatų 28 p., bylos duomenų nepakanka. Intelektinio pobūdžio veiklos kūrinių vertinimas yra subjektyvus.Šiuo atveju teismas pagrįstai nurodė, kad projektas buvo derintas su (duomenys neskelbtini) darbuotoja E. L. ,kuri tikrindavo viešai spausdinamus straipsnius. Jai straipsnis nepasirodė nekokybiškas( t.1,b.l.50). Galimo nemandagaus( nederamo)  bendravimo su žurnalo redaktoriumi faktas tiesiogiai įrodinėjamas tik pastarojo laišku, kiti įrodymai dėl to išvestiniai, ko,kolegijos vertinimu,pažeidimo padarymo įrodytumui šiuo konkrečiu atveju nepakanka. Nuoroda, jog teismas neįvertino nekorektiško ieškovės elgesio ir su kitais neįvardytais interesantais be pagrindo, nes skiriant nuobaudą tokie faktai irgi neanalizuoti.

Apeliantas įrodinėja,jog teismas neanalizavo atsakovo argumentų, jog profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) neegzistuoja, tad ieškovė negali būti laikoma jos nare, kad įmonės lygiu neįsteigta profesinė sąjunga negali perduoti atstovavimo teritoriniu principu įsteigtos profesinės sąjungos teritoriniam padaliniui, įsakymo priėmimo metu profesinėje sąjungoje buvo tik vienas asmuo-ieškovė, jos įgaliojimai pasibaigę.Teiginys nepagrįstas. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismui padarius pagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad ieškovė apskritai būtų padariusi šį darbo tvarkos pažeidimą, aplinkybės ar ji buvo profesinės sąjungos įgaliota, ar profesinė sąjunga apskritai egzistuoja ir pan. svarstant dėl ginčijamos nuobaudos pagrįstumo yra teisiškai bereikšmės. Be to, byloje nebuvo keliami savarankiški reikalavimai dėl profesinės sąjungos veiklos pagrįstumo, jos sustabdymo ir pan. Profesinių sąjungų įstatymo 9 str. pagrindais ir tvarka, todėl skundo nuorodos į minimalaus sąjungos narių skaičiaus nebuvimą, įstatų registravimą, ieškovės kaip įgaliotinės įgaliojimų trukmę kaip teisiškai nesvarbios neanalizuojamos. Sykiu iš teismo sprendimo matyti, jog teismas konstatavo ieškovę esant profesinės sąjungos įgaliotine, taigi iš esmės lakoniškai pasisakė dėl apelianto keliamos problematikos. Kolegija pastebi, jog pats atsakovas kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti ieškovei nuobaudą ( t.2, b.l.95-96) kas rodo, jog jis vertino pastarąją profesinės sąjungos įgaliotine.

Dėl 2014-12-09 nuobaudos( atsakovo skundo dalis)

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis, kad folkloro ansamblio „(duomenys neskelbtini)“ vadovės J. G. rašte bei (duomenys neskelbtini) vadovės L. A. atsiliepime nurodyti teiginiai yra abstraktūs ,jie atspindi raštų autorių subjektyvią nuomonę į ieškovės vestų renginių kokybę, minėtuose raštuose nenurodytas konkretus laikotarpis kada buvo pastebėtas, kaip  nurodo pareiškėjos, nekokybiškas renginių vedimas, negalima nustatyti ar nėra pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas, tad jie negali būti drausminės nuobaudos taikymo vienais iš pagrindų.

Sutinkama su teismo išvada, jog galimai nekokybiškas bendradarbiavimas su „(duomenys neskelbtini) „ redakcija vyko iki 2014-05-23, tad nuobaudos skyrimo 2014-12-09 laikui buvo praėjęs įstatymu nustatytas 6 mėn. nuobaudos skyrimo terminas. Tai, jog (duomenys neskelbtini) direktorius apie įvykius , galinčius patvirtinti nekokybišką darbinių pareigų atlikimą , tad ir būti nuobaudos skyrimo pagrindu, sužinojo iš 2014-12-02 rašto, reikšmės neturi, nes pagal DK 241 str.2 d. skyrimo terminas gali būti ilgesnis tik audito, piniginių ar kitų vertybių patikrinimo atvejais.

Sprendžiant dėl šios nuobaudos , teismas pagristai pripažino niekine Nekonkuravimo ir neviliojimo susitarimą, tinkamai rėmėsi kasacinio teismo praktika. Apelianto atsakovo teigimas, kad teismas negalėjo, nesant ieškovės procesiškai tinkama rašytine forma pateikto atitinkamo reikalavimo taip nuspręsti savo iniciatyva, nepagrįstas. Nagrinėjama byla yra kilusi iš darbo teisinių santykių ir juose teismas yra procesiškai aktyvus, gali viršyti pareikštus reikalavimus( CPK XX skyrius). Iš Nekonkuravimo ir neviliojimo sutarties matyti, jog ja siekiama tik darbdavio interesų apsaugos( sutarties 1 p.), darbuotojas privalo atlyginti patirtus nuostolius atsiradusius per susitarimo nevykdymo, numatyta 3000 Lt baudos paskyrimo jam galimybė (3 p.). Jokių įsipareigojimų darbuotojo atžvilgiu darbdavys šia sutartimi neprisiima, darbuotojo praradimų kompensavimas nenumatytas. Šiuo atveju reikšminga tai, jog, sudarant minėtą susitarimą, darbdaviui buvo žinoma, kad ieškovė vykdė individualią veiklą - rengdavo edukacines programas, o susitarimas darbuotojui uždraudė tokio pobūdžio veiklos vykdymą nenumatant jokios kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas konkretaus susitarimo nuostatas, nustačiusias darbuotojo teisių apribojimus, sykiu nenumačius įstatymo reikalavimus( CK 2.164 str.4 d.) atitinkančios kompensacijos, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų, ribojančių darbuotojų konstitucines teises, galiojimo sąlyga, pirmos instancijos teismui buvo pagrindas pripažinti, kad toks susitarimas, kuriuo be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl yra negaliojantis ab initio (CK 1.80 str.). Tokioms normoms prieštaraujantys sandoriai yra niekiniai nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir tokio sandorio faktą konstatuoja teismas ex officio ( CK 1.78 str.5 d.). Kolegijos vertinimu, toks pirmos instancijos teismo vertinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013 ir pan.).

              Nesutinkama su apelianto argumentu, kad pripažinus prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, kuria nenustatyta kompensacija,  dalį lieka galioti kitos susitarimo dalys( CK 6.226 str.1 d.), tarp jų pats draudimas konkuruoti. Teisės normos draudžia sudaryti sandorius, prieštaraujančius imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, valstybėje susiformavusiai viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pripažįstant negaliojančia nekonkuravimo Susitarimo dalį dėl kompensacijos darbuotojui, kita ginčo Susitarimo dalis, kaip apsauganti teisėtą darbdavio interesą ir užkertanti kelią nesąžiningai konkurencijai, negali būti laikoma galiojančia, kas prieštarautų pirmiau išdėstytoms nekonkuravimo Susitarimo galiojimo sąlygoms. Pripažinus negaliojančiomis ginčo Susitarimų dalis, kuriomis kompensacija darbuotojams už jų teisių suvaržymus iš esmės nenustatyta ir paliekant galioti dalis, kuriose nustatyti šie suvaržymai, jie liktų prieštaraujantys imperatyviosioms įstatymo normoms, t.y. niekiniai. Kasacinio teismo pastebėta, kad jeigu nekonkuravimo susitarime nenustatyta teisingos kompensacijos už įsipareigojimą nekonkuruoti, tai yra pagrindas teismui, nagrinėjančiam ginčą dėl tokio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, jį visą pripažinti negaliojančiu( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2013).

              Kolegija sutinka su skundo argumentu, jog esant pažeidimams, nustatytiems DK 235 str.2 d. 3 p. ( dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis) ir( ar) 4 p. pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, kurių pripažįstami šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais ,būtų pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo                          ( DK 136 str.3 d.2 p.), nepaisant to ar darbuotojas anksčiau buvo baustas, ar su juo sudarytas nekonkuravimo susitarimas yra galiojantis. Vienok, kolegija pastebi, jog ieškovės baudimo teisiniu pagrindu DK 235str.2 d.4 p. nebuvo nurodytas( t.1 ,b.l.88), padaryta nuoroda tik į 3 p., pirmos instancijos teismo 4 p. nebuvo nagrinėtas, todėl šio pagrindo įrodinėjimas apeliacinės instancijos teisme teisiškai neaktualus ir negalimas  ( CPK 306 str.2 d.).

Kaip minėta, pagal DK 235str.2 d. 3 p. - dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis yra šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu.  Teismas nustatė, jog ieškovė pažeidė Darbuotojų darbo tvarkos taisyklių ( toliau-DDDT) 60.3 ir 60.20 p. nuostatas. Ši teismo išvada tiesiogiai neskundžiama. Pagal DDDT 60 p. gali būti laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu: 3 p. dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių, darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis ir 20 p. lojalumo įstaigai ar jos administracijai nebuvimas.

Teismas nurodė, jog skiriant griežčiausią drausminę nuobaudą,  svarbu galiojančių nuobaudų buvimas, o tokių šiuo atveju nebuvo. Kolegija ,kaip minėta, sutinka su apelianto teiginiu, kad  esant šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui galiojančių drausminių nuobaudų buvimas nėra būtina jos taikymo sąlygas( DK 136 str.3 d.2 p.).Vienok, tik ši aplinkybė nepaneigia pirmos instancijos teismo išvados, kad  sąlygų darbuotojo atleidimui šio konkretaus ginčo atveju nebuvo.

Kadangi pirmos instancijos teismas nesprendė ar minėti pažeidimai, DDDT esant pripažinimo išlygai, pripažintini šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, apeliacinės instancijos teismas vertina ar jie atitinka tokio pažeidimo požymius.

Pagal DK 235 str.1 d. šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.Kasacinio teismo pastebėta, kad darbo teisės normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą pagal DK 136 str.3 dalies 2 punktą, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kad jų tikslas – suderinti darbo teisinių santykių subjektų interesus, užtikrinant tiek darbuotojo teisių, tiek ir teisėtų darbdavio interesų apsaugą. Dėl to kiekvienu atveju būtina vertinti konkrečios situacijos aplinkybes ir tik įvertinus jų visumą spręsti, ar tam tikri drausminių nuobaudų skyrimo ir atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimai yra esminiai ar ne, taigi, yra besąlyginis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-560/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, kylančias iš darbo teisinių santykių, santraukos. DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMAS BE ĮSPĖJIMO. Teismų praktika. 2009, 30).

Pagal DK 238 str. skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant dėl ieškovei parinktos griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimo turėjo būti vertinamos tokios aplinkybės, kaip pažeidimo turinys, sunkumo laipsnis, padariniai darbdaviui ir darbuotojo reakcija į pažeidimus.Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė vykdė individualią veiklą panašią į (duomenys neskelbtini) vykdomą kai kurią veiklą, šiuo konkrečiu atveju , nesant galiojančio susitarimo dėl nekonkuravimo, nelaikytini šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais. Įstatymais ar kitais teisės norminiais aktais nenustatyti draudimai biudžetinės įstaigos darbuotojams verstis individualia veikla. Pagal tos veiklos pobūdį jie neprieštarauja ieškovės vykdytoms darbinėms funkcijoms. Darbo sutartis tokio individualios veiklos draudimo nenumatė. Šalys 2014 m. sudarė Nekonkuravimo susitarimą, kas rodo, jog jos iki jo sudarymo individualios veiklos vykdymo savaime nelaikė nei nesuderinamu su darbu, nei lojalumo nebuvimu. Šis susitarimas teismo konstatavimu niekinis. Pirmos instancijos teismas tik darė prielaidą apie (duomenys neskelbtini) klijentų persiviliojimą, naudojimasį (duomenys neskelbtini) lankytojų kontaktais ir , kolegijos vertinimu, bylos įrodymai šios prielaidos patikimai nepatvirtino.

Dėl grąžinimo į darbą( ieškovės skundo dalis)

Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas turėjo teisinį ir faktinį  pagrindą taikyti DK 300 str.4 d.( sprendime klaidingai nurodyta ankstesnės redakcijos DK 297 str.4 d.) ir negrąžinti darbuotojos į darbą, taikyti alternatyvius jo pažeistų teisių gynimo būdus. Įstatymo leidėjo įtvirtinta įstatyme dispozicijos formuluotė „bus sudarytos nepalankios sąlygos dirbti“ yra išdėstyta prielaidos forma, tačiau teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaida ir iš sprendimo turinio matyti, jog teismas tokią savo išvadą motyvavo (CPK 260, 263 str.). Sprendime motyvuota kodėl ieškovė į darbą negrąžinama- užsitęsęs ieškovės ir darbdavio darbinis konfliktas, siūlymai išeiti iš darbo, konfliktinė ilgalaikė situacija, psichologinis darbdavio spaudimas, pradėti ikiteisminiai tyrimai, konfliktinės situacijos įtaka įstaigos ir darbuotojo darbui ir pan.

DK 300 str. 3 ir 4 dalyse nustatyta galimybė taikyti vieną iš alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų, tai teismai, parinkdami vieną iš jų, turi savo pasirinkimą argumentuotai pagrįsti bei siekti, kad priimtu sprendimu būtų įvykdytas socialinis teisingumas. Kasacinio teismo pastebėta, jog bylą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu nagrinėjantis teismas nėra saistomas darbuotojo (ieškovo) nurodyto ieškinio dalyko, aplinkybes, reikšmingas DK 297 straipsnio( dabar DK 300 str.) 4 dalies taikymui, teismas nagrinėja nepriklausomai nuo to, ar kuri nors iš proceso šalių jomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007)

Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, dėl konfliktinės situacijos ieškovei gali būti sudarytos nepalankios darbui sąlygos, kas turės neigiamos įtakos visos įstaigos darbui, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai pasirinko  alternatyvų jos teisių gynimo būdą. Pati ieškovė darbdavio veiksmus vertino kaip organizuotą siekį susidoroti su ja, įtakojantį jos sveikatai, įtarė nusikalstamos veikos jos atžvilgiu iš direktoriaus pusės  vykdymą   ( t.1,b.l.31-34,36,40,46).         Kolegija atsižvelgia ir į tai, jog viešai prieinamoje informacijoje ieškovės Facebook  paskyroje ((duomenys neskelbtini)) atnaujintoje po ieškovės atleidimo iš darbo, ji toliau siūlo teatralizuotos programos “ (duomenys neskelbtini) ” paslaugas. Iš teismui prieinamų viešų registrų ( Sodra) matyti, jog verslo liudijimus ieškovė įgyja nuo 2012-11, paskutinis įgytas 2015-05-21( CPK 179 str.3 d.). Iš tokių duomenų galima spręsti, jog jie imami kai vedama teatralizuota programa. Ieškovės grąžinimo į darbą atveju labai tikėtina, jog šis faktas duos pagrindą darbdaviui toliau abejoti ieškovės lojalumu kas tikėtina sąlygos naujus konfliktus, įtampą, darbingos aplinkos trikdymą.

Apeliantės nurodoma kasacinio teismo praktika ,kolegijos vertinimu, nėra pagrindu spręsti, kad teismas netinkamai taikė DK 300 str.4 d. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą; reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

Šioje byloje nagrinėjamos faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į nurodytas bylas. Civilinėje byloje Nr.3K-3551/2007 faktinės aplinkybės kitokios- toje byloje ieškovo netinkamas darbinių pareigų vienkartinis netinkamas vykdymas nebuvo įrodytas, o šio ginčo atveju teismo pagrįstai konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimų buvo padaryta( 2014-09-22 ir 2014-12-09 įsakymai), bet už juos paskirtos per griežtos nuobaudos.

Dėl atlyginimo už darbą nedarbo dienomis ir procesinių palūkanų priteisimo ( ieškovės skundo dalis)

2015-02-02 ieškovės atstovas pateikė ieškinio papildymą „dėl individualaus darbo ginčo papildymo“ ir prašė priteisti nepriemoką už darbą savaitgaliais ( t.2, b.l.75-76). Pagal DK 287 str. DGK yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu šis Kodeksas ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Sutinkamai su DK 299 str. teismuose nagrinėjami šio Kodekso 296 str. nustatyta tvarka apskųsti darbo ginčų komisijos sprendimai. Nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, tiesiogiai teismuose nagrinėjami individualūs darbo ginčai:1) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo darbdavio iniciatyva;2) dėl darbuotojo nušalinimo nuo darbo pareigūnų ar organų, kuriems įstatymai suteikia nušalinimo nuo darbo teisę, iniciatyva;3) dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo;4) kitais įstatymų nustatytais atvejais.DK nenumato, kad tiesiogiai teisme gali būti nagrinėtas darbo ginčas, kuris nebuvo nagrinėtas DGK, išskyrus,  jeigu tokia galimybė nustatyta įstatymu. Galimybė spręsti dėl nepriemokų už faktiškai dirbtą darbą tiesiogiai teisme DK,CPK nenumatyta.

Pagal CPK 412 str. jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Šiuo atveju kreipimosi į darbo ginčo nagrinėjimo instituciją diena laikoma kreipimosi į teismą diena, jeigu į šią instituciją asmuo kreipėsi ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo nutarties įteikimo jam dienos. Tokia pat procesinė baigtis nustatyta ir CPK 296 str.1 p.- jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

Ieškovė iš darbo atleista 2014-12-09 įsakymu. Ieškinys patikslintas 2015-02-02, taigi nesuėjus trijų mėnesių nuo darbo sutarties nutraukimo terminui ( DK 289 str.1 d.), o pagal CPK 412 str. taisyklę laikoma jog kreipimosi dėl darbo ginčo terminas nepraleistas ir ikiteismine nagrinėjimo tvarka dar galima pasinaudoti .

Kadangi teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ir išnagrinėjo individualų darbo ginčą, nes jis dar nebuvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka, kuria dar galima pasinaudoti, teismo sprendimo dalis toje dalyje naikinama ir bylos dalis paliekama nenagrinėta ( CPK 326 str.1 d.5 p.). Kadangi procesines palūkanas buvo prašoma priteisti tik nuo nepriemokos už darbą savaitgaliais, o bylos dalis dėl jos palikta nenagrinėta, tai ir šis išvestinis reikalavimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Dėl šios priežasties skundo ir atsiliepimo į jį argumentai šioje sprendimo dalyje nebeanalizuojami.

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovės skundas šioje dalyje tenkinamas dalinai.

Kadangi šalys apeliaciniais skundais prašo tenkinti jų atitinkamai ieškinį ir priešieškinį visa apimtimi, o tai tuo pačiu reiškia ir reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų  priteisimo, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgiant į dalies bylos palikimą nenagrinėtu, perskirsto bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė 1332 € ir 600 € atstovavimo išlaidų. Pinigų priėmimo kvituose neatskleista už kokias konkrečiai atstovo paslaugas buvo sumokėta. Ieškovės apeliaciniame skunde detalizuota, jog 1332 € suma sumokėta už ieškinio ir 600 € už atsiliepimo į priešieškinį parengimą. Toks konkretizavimas duoda pagrindą paskirstyti atstovavimo išlaidas pagal jų paskirtį. Nustatant jų dydį atsižvelgiama į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose maksimalaus dydžio patvirtinimo( toliau- Rekomendacijos) turinį. Pagal šių rekomendacijų 1 p. Rekomendacijose nustatytas maksimalus atlyginimo dydis, tai atitinka ir CPK 98 str.2 d. reglamentavimui. Rekomendacijų  8.2 p. už ieškinio parengimą maksimalus atlygins negali viršyti 3 minimalių mėnesinių algų( toliau MMA).Ieškinio parengimo laikui Lietuvos Respublikos Vyriausybės  2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 Dėl minimaliojo darbo užmokesčio minimali mėnesinė alga nustatyta 1035 Lt ( 300 €). Taigi, atlyginimas už ieškinio parengimą negalėjo viršyti 900 €. Skundu prašoma suma viršija šį maksimalų dydį. Atsižvelgiant į ieškiniu keliamą problematiką, jo apimtį , kolegijos vertinimu, tokio dydžio išlaidos pagrįstos. Ieškinį šioje(neturtinių reikalavimų)  dalyje tenkinus 75 %, priteistina atstovavimo rengiant jį išlaidų 675 €.

Atsiliepimo į priešieškinį parengimo metu pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą maksimalaus atlyginimo dydis negalėjo viršyti 900 €. 600 € dydžio išlaidos pagrįstos, priešieškinys atmestas, todėl sutinkama su apeliantės teiginiu ,jog jai turėjo būti atlygintos visos pagal priešieškinio reikalavimą atsikertant į jį patirtos išlaidos. Dėl pasakyto, 600 € ieškovei priteistina. Viso priteistina 1275 € atstovavimo pirmos instancijos pagalbos išlaidų.

Vertinant atsakovo patirtas išlaidas, vadovaujamasi Rekomendacijomis, atstovo pateiktu išlaidų detalizavimu( t.3, b.l.22). Priešieškinys atmestas, todėl jo rengimo išlaidos neatlyginamos. Atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos 463,36 € neviršija maksimalių atlyginimo dydžių, todėl jos pripažįstamos pagrįstomis. Teisinių konsultacijų teikimas, kolegijos vertinimu, neatsiejamas nuo atstovavimo konkrečiame teisminiame procese, jos yra būtina atstovavimo dalimi, tokių išlaidų apmokėjimas nenumatytas Rekomendacijose, todėl išlaidos už konsultacijas pripažįstamos neatlygintinomis. 202,73 € sumokėta už atstovavimą 2015-02-02 teismo parengiamajame posėdyje. Iš minėto posėdžio informacinės pažymos matosi, jog jis truko 2,15 val. Pagal Rekomendacijų 9 p. skaičiuojamos 2 atstovavimo teisme valandos, kurios pagal 8.18 p. atlyginamos ne didesniu nei 0,15 MMA už vieną valandą įkainiu. Taigi, atlyginimas už atstovavimą konkrečiame posėdyje negali viršyti 90 € ( 300 € x0,15 x 2). Kelionės išlaidas patvirtinantys dokumentai nepateikti, todėl tokios išlaidos neįrodytos ir neatlyginamos.

Atmesta 25 % ieškinio reikalavimų, todėl atsakovui atlygintina 115,84 € atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidų( 463,36 € x 25 %) ir 22,5 € atstovavimo teisme išlaidų. Viso atlygintinų išlaidų 138,34 €.Nesant įstatyminių draudimų atlikti atlygintinų vienos kitai šaliai išlaidų užskaitymo, proceso ekonomiškumo tikslais atsakovo ieškovei priteisina išlaidų suma mažinama iki 1136,66 € (1275-138,34).Kadangi reikalavimas dėl nepriemokos priteisimo paliekamas nenagrinėtu, 20 € mažintinas iš atsakovo valstybei priteisto žyminio mokesčio dydis.

Dėl išlaidų apeliaciniame procese

Ieškovės atstovas prašo priteisti 2580 € ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų, pateikė teisinių paslaugų aprašymą. CPK 93 str. 1 ir 2 d. numato, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymas priklauso nuo teismo patenkintų reikalavimų proporcijos. Šis santykis taikomas ir atstovavimo išlaidas paskirstant apeliaciniame procese ( CPK 98 str.).

Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas. Dalinai jis patenkintas tik dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio pakeitimo, t.y. materialiniai reikalavimai netenkinti, išspręsta tik procesiniai klausimai nekeičiantys ginčo baigties, todėl, kolegijos vertinimu, ieškovės patirtos atstovavimo apeliaciniame procese išlaidos jai iš priešingos pusės neatlygintinos.

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas dalinai( dalyje dėl vieno iš reikalavimų jis paliktas nenagrinėtu), bet tas atlikta ne apelianto motyvų pagrindu, tokio reikalavimo jis pats neformulavo. Be to, nepateikti atstovavimo išlaidų faktą patvirtinantys dokumentai, tad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas negali būti išspręstas( CPK 98 str.2 d.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str.1 d.3 ir 5 p., 296str.1 p.,  teismas,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

              apeliacinius skundus tenkinti dalinai.

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-78-948/2015 dalį pagal ieškovės reikalavimą dėl nepriemokos už darbą savaitgaliais panaikinti ir reikalavimą toje dalyje palikti nenagrinėtu. Išaiškinti ieškovei ,jog dėl šio darbinio ginčo nagrinėjimo ji gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus.

Sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovo bei dėl išlaidų valstybei iš atsakovo pakeisti ir išdėstyti jas taip:

„Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), ieškovei D. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) 1136,66 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 109 Eur žyminio mokesčio ir 7,82 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeista.

 

Teisėjai                                                                          Eigirdas Činka

 

Birutė Jonaitienė

 

Birutė Valiulienė