Civilinė
byla Nr. 3K-3-403/2010
Procesinio
sprendimo kategorijos:
30.2;
30.9.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir
pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios UAB
„Alsva“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo Daugiabučio namo (duomenys
neskelbtini) savininkų bendrijos ieškinį atsakovui UAB „Alsva“ dėl išlaidų, būtinų požeminės automobilių aikštelės trūkumams
pašalinti, priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas
Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija prašė
priteisti iš atsakovo UAB
„Alsva“ 191 244,90 Lt išlaidų,
būtinų požeminės automobilių aikštelės kokybės trūkumams pašalinti, atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad,
daugiabučio namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijus iš
atsakovo požeminę automobilių aikštelę, paaiškėjo jos kokybės trūkumai: per aikštelės perdangų sujungimus,
jose esančias ertmes elektros instaliacijai,
lubas nuolat skverbiasi vanduo, dėl to šlampa lubos, sienos, krinta šviestuvai, ant grindų telkšo balos. Atsakovas
šiuos trūkumus pripažino ir ne kartą
mėgino juos šalinti, tačiau
nesėkmingai. Dėl to požeminės automobilių
aikštelės bendraturčiai priversti
samdyti kitą rangovą trūkumams pašalinti, tačiau to išlaidas turi atlyginti UAB
„Alsva“.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė
Vilniaus apygardos
teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino –
priteisė ieškovui iš atsakovo 191 244,90 Lt išlaidų, būtinų požeminės automobilių
aikštelės statybos trūkumams pašalinti.
Teismas nustatė, kad 2004 metais daugiabučio
namo (duomenys neskelbtini) patalpų savininkai iš atsakovo UAB „Alsva“ bendrosios
dalinės nuosavybės teise nusipirko požeminę automobilių aikštelę (duomenys
neskelbtini). Savininkams pradėjus ja naudotis,
paaiškėjo jos kokybės trūkumai: per aikštelės
perdangų sujungimus, jose esančias ertmes elektros instaliacijai ir
lubas nuolat skverbiasi vanduo, dėl to šlampa lubos, sienos, ant grindų telkšo balos. Dėl šių aplinkybių šalių ginčo
nėra. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl trūkumų pašalinimo, šis ne kartą
mėgino tai daryti, tačiau trūkumai liko nepašalinti. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.333 straipsnį atsakovas kaip pardavėjas atsako už daikto kokybę,
o ieškovas kaip pirkėjas CK 6.334 straipsnio pagrindu turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai
per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus
arba atlygintų pirkėjo išlaidas. Iš
byloje esančio ekspertizės akto teismas nustatė, kad požeminės automobilių
aikštelės trūkumų pašalinimo išlaidos gali būti
nuo 164 821,68 Lt iki 196 240,84 Lt, priklausomai nuo parinktos
hidroizoliacijos sistemos. Ieškovas
po ekspertizės atlikimo kreipėsi į UAB „Ermedos statyba“, kuri sutiko pašalinti
trūkumus už 191 244,90 Lt, t. y. pigiau, nei nustatė ekspertas. Teismas
atmetė atsakovo teiginį, kad trūkumų pašalinimo darbai gali būti atlikti už
minimalią eksperto nustatytą kainą, t. y. 164 821,68 Lt, motyvuodamas tuo, kad už šią sumą defektus galima
pašalinti tik parinkus „Latexfalt Parkdeck“ grindų dangą, tačiau ši,
eksperto teigimu, turi daug neigiamų savybių, todėl naudotina brangesnė „Dekckshield
ED“ grindų danga. Atsakovas šių eksperto išvadų nenuginčijo. Remdamasis tokiais
argumentais, teismas padarė išvadą, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš
atsakovo 191 244,90 Lt požeminės automobilių
aikštelės trūkumų pašalinimo išlaidoms atlyginti yra pagrįstas ir teisėtas.
Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo UAB „Alsva“ apeliacinį skundą,
2010 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo
2009 m. liepos 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija atmetė atsakovo argumentą, kad ieškinį
pareiškė tokios teisės neturintis asmuo, grindžiamą tuo, jog ieškovas Daugiabučio namo (duomenys
neskelbtini) savininkų bendrija nėra požeminės automobilių aikštelės savininkas, aikštelė nėra namo bendrojo naudojimo
objektas, o nuosavybės teise priklauso keturiasdešimt aštuoniems asmenims,
kurie ir galėtų reikšti reikalavimus dėl jiems nuosavybės teise priklausančio
daikto kokybės. Nustačiusi, kad požeminė automobilių aikštelė
įregistruota kaip vienas nekilnojamasis daiktas, parduotos jos dalys
neatidalytos, atskirai neįregistruotos, unikalūs numeriai joms nesuteikti,
teisėjų kolegija padarė išvadą, kad aikštelė yra bendrosios
dalinės nuosavybės objektas (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73, 4.74 straipsniai)
su nustatytomis kiekvieno bendraturčio idealiosiomis nuosavybės dalimis. Pagal Daugiabučių
namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNSBĮ) 3 straipsnio 1 dalį ir
bendrijos įstatus bendrijos paskirtis yra įgyvendinti
namo patalpų savininkų bendrąsias teises, susijusias su namo bendrojo
naudojimo objektų valdymu, naudojimu. Aplinkybė, kad požeminės automobilių aikštelės
bendraturčiai yra ne visi, o tik dauguma bendrijos narių, nėra kliūtis
bendrijai, kaip juridiniam asmeniui, įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus.
Juolab kad sprendimas kreiptis į teismą dėl konkrečių išlaidų priteisimo
priimtas bendrijos įstatų reglamentuota tvarka įvykusiame visuotiniame narių
susirinkime. Teisėjų kolegija taip pat pripažino nepagrįstu atsakovo
teiginį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte
nurodytais pigesnės sistemos trūkumais, nes šie esą arba neesminiai (pvz., spalva), arba apskritai
nepripažintini trūkumais (pvz., atsparumas drėgmei). Teisėjų kolegija nurodė,
kad šis atsakovo argumentas paneigtas kitomis eksperto išvadoje įrašytomis
neigiamomis „Latexfalt Parkdeck“ grindų dangos savybėmis – galimybe susidaryti
provėžoms ir nelygumams dėl saulės spindulių poveikio, mažu atsparumu
ilgalaikiam benzino ir aliejaus poveikiui. Teisėjų kolegija sprendė, kad, esant tokiems duomenims, pagrįstai konstatuota, jog trūkumai
gali būti tinkamai pašalinti naudojant brangesnę, t. y. „Deckshield ED“ grindų dangą už UAB „Ermedos statyba“
parengtoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuotą kainą, kuri yra mažesnė už eksperto
nurodytą maksimalią kainą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ir UAB „Ermedos
statyba“, atsižvelgusi į eksperto išvadas, nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju
panaudojant „Latexfalt Parkdeck“ dangą kokybė negalėtų būti garantuojama.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu
atsakovas bankrutuojanti UAB „Alsva“ prašo Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį
panaikinti ir ieškinį palikti nenagrinėtą arba apeliacinės instancijos teismo
nutartį pakeisti – ieškovui iš kasatoriaus priteistą išlaidų, būtinų požeminės automobilių
aikštelės kokybės trūkumams pašalinti, atlyginimą sumažinti iki 164 821,68
Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų
bendriją nepagrįstai laikė tinkamu ieškovu nagrinėjamoje byloje. Požeminė automobilių
aikštelė, dėl kurios kilęs ginčas sprendžiamas nagrinėjamoje byloje, nuosavybės
teise priklauso ne visiems daugiabučio namo (duomenys neskelbtini)
gyventojams, o tik jų daliai – keturiasdešimt aštuoniems (iš viso name –
aštuoniasdešimt butų). Taigi tik šiems asmenims yra padaryta žala, tuo tarpu
išlaidų atlyginimą ieškovas prašo priteisti jo naudai. Pagal DNSBĮ 3 straipsnio
1 dalį daugiabučių namų savininkų bendrija įgyvendina namo patalpų savininkų
bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo
objektų ir žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Pagal DNSBĮ
2 straipsnio 5 dalies 3 punktą bendrojo naudojimo patalpos – tai patalpos,
kuriomis bendrai naudojasi visi daugiabučio namo patalpų savininkai,
nepriklausančios nuosavybės teise atskiriems patalpų savininkams. Tokios
patalpos Nekilnojamojo turto registre turi būti įregistruotos kaip visų namo
savininkų bendroji dalinė nuosavybė (CK 4.73 straipsnio 1 dalis, Nekilnojamojo
turto registro įstatymo 20 straipsnio 1 dalis). Jeigu patalpos, kurios pagal
savo prigimtį galėtų būti bendrojo naudojimo, nuosavybės teise priklauso ne
visiems, bet tik atskiriems patalpų savininkams, tai jos negali būti laikomos
bendrojo naudojimo patalpomis (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas), todėl
tie daugiabučio namo patalpų savininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso
tokios patalpos, savo teises ir pareigas dėl šių patalpų valdymo, naudojimo,
priežiūros ir tvarkymo įgyvendina patys bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1
dalis). Bendrija nei pagal įstatymą (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis), nei pagal steigimo
dokumentus neturi teisės įgyvendinti tokių patalpų savininkų teisių ir pareigų.
Daugiabučio namo savininkų bendrijos kompetencija yra apribota vien tik bendrojo
naudojimo patalpų valdymu bei naudojimu (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad bendrijos narių susirinkimas
turėjo teisę nuspręsti dėl požeminės automobilių aikštelės bendraturčių teisių
gynimo, yra nepagrįstas ir neatitinka Konstitucijos 23 straipsnio, CK 4.37
straipsnio 1 dalies bei 4.75 straipsnio 1 dalies nusotatų. Bendrijos nariai,
kurie nėra požeminės automobilių aikštelės bendraturčiai, neturėjo jokio
teisėto pagrindo spręsti aikštelės bendraturčių teisių gynimo ar perleidimo
klausimo, tai nesuderinama su konkrečių asmenų nuosavybės teisės neliečiamumo
principu.
2. Reikalavimą
nagrinėjamoje byloje bendrija turėjo teisę reikšti ne savarankiškai, o tik kaip
pirmiau nurodytų keturiasdešimt aštuonių bendraturčių atstovė. Pripažinus, kad
ginčijamos patalpos nėra bendrojo naudojimo patalpos, bendrijos narių
susirinkime suteikti įgalinimai jai atstovauti konkretiems keturiasdešimt
aštuoniems automobilių aikštelės bendraturčiams taip pat pripažintini
neteisėtais. Pagal CPK 57 straipsnio 2 dalį fizinių asmenų duodami įgaliojimai
turi būti patvirtinami notarine tvarka, išskyrus CK nurodytus atvejus, tačiau
CK nenustatyta, kad daugiabučio namo bendrijos narių susirinkime išduotas
bendrijos narių įgaliojimas jiems atstovauti teisme būtų prilyginamas
notariniam įgaliojimo patvirtinimui (CK 2.138 straipsnio 2 dalis). Kadangi
byloje nėra duomenų apie tinkamai įformintą atstovavimą, tai bendrija negali
būti laikoma keturiasdešimt aštuonių bendraturčių atstove. Be to, nėra duomenų
ir apie bendraturčių reikalavimo teisės perleidimą bendrijai CK 6.101
straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė CPK 218 straipsnį, reglamentuojantį
eksperto išvados vertinimą. Visos eksperto išvadoje nurodytos „Latexfalt
Parkdeck“ grindų dangos neigiamos savybės neturi esminės reikšmės (t. y.
yra susijusios su estetine izoliacinės medžiagos charakteristika, kuri nėra
reikšminga, nes bus padengta atitinkamu apdailos sluoksniu) arba grįstos vien
tik prielaidomis, o ne argumentuotomis išvadomis. Ekspertas pats nurodo, kad pateiktos
prielaidos yra nepagrįstos atliktais tyrimais ar kitais įrodomąją reikšmę
turinčiais duomenimis. Prielaida grindžiamas eksperto siūlymas rinktis
brangesnę grindų dangą požeminės automobilių aikštelės trūkumams pašalinti
negali būti vertinamas kaip pagrindas teismui priimti tokį sprendimą. Apeliacinės
instancijos teismas taip pat nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl
eksperto išvados vertinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs,
kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir turi būti vertinama kartu su kitais
byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis), atsižvelgiant į jos teiginių ryšį
su kitais įrodymais; teismas taip pat privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai
į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais,
t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB-F
„Viti“ v. UAB „SNS“, bylos Nr. 3K-3-214/2010;
2008 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T.
v. K. T., bylos Nr. 3K-3-236/2008). Be to, apeliacinės
instancijos teismas, darydamas nepagrįstą išvadą dėl brangesnių automobilių
aikštelės trūkumų šalinimo priemonių vien tik ekspertizės akte išdėstytų
eksperto prielaidų pagrindu, pažeidė proporcingumo principą, įpareigojantį
taikyti skolininkui tokias neigiamo poveikio priemones, kurios yra būtinos
atitinkamam tikslui pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 17 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje UAB „Ermilas“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“
filialas „Vilniaus elektros tinklai“, bylos Nr. 3K-3-823/2003). Nėra
pagrindo teigti, kad brangesnės grindų dangos pasirinkimas bus proporcingas
siekiamam tikslui.
Teisėjų
kolegija
konstatuoja:
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl
daugiabučių namų savininkų bendrijos teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl
netinkamos kokybės daikto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio
daliai bendrijos narių, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo
Daugiabučio namo
savininkų bendrija, vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
3 straipsnio 1 dalimi, yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo
patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo
bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės
sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.
Byloje
nustatyta, o kasacinis teismas, remiantis CPK 353 straipsnio 1 dalimi, yra
saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių, kad požeminė
automobilių aikštelė (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės
nuosavybės teise priklauso keturiasdešimt aštuoniems bendrijos (šioje byloje – ieškovo)
nariams. Šis daiktas pagal savo teisinį statusą negali būti vertinamas kaip
bendrojo naudojimo objektas, kurio valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo
funkcijoms vykdyti bendrijai Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo
pagrindu deleguojamas šio namo patalpų savininkų bendrųjų teisių, pareigų ir
interesų įgyvendinimas. Tačiau vien šis faktas nesuponuoja, kad daugiabučių
namų savininkų bendrija neturi teisės kreiptis į teismą su ieškiniu dėl
netinkamos kokybės daikto, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio
daliai bendrijos narių, trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kai ji veikia
tokių narių interesais esant šių valiai būtent tokiu būdu įgyvendinti savo
teises, nes toks vertinimas be teisėto pagrindo sumenkintų daugiabučių namų
savininkų iniciatyva sukurto juridinio asmens, kurio sukūrimu siekiama dalies
bendrų reikalų tvarkymą koncentruoti specialaus įstatyme apibrėžto teisinių
santykių subjekto „rankose“, veiksmingumą. Daugiabučių namų savininkų bendrijos
organams veikiant savo narių interesais esant šių valiai būtent tokiu būdu
įgyvendinti savo teises reikalauti atlyginti išlaidas nusipirkto netinkamos
kokybės nekilnojamojo daikto – požeminės automobilių aikštelės – trūkumams
pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas), juolab kad yra veikiama
gavus įgaliojimus visuotiniame bendrijos narių susirinkime balsavimo už
įgaliojimų bendrijos pirmininkui kreiptis į teismą dėl UAB „Alsva“ statybos
metu padarytų defektų pašalinimo išlaidų priteisimo suteikimą pagrindu, o
duomenų, kad tarp automobilių stovėjimo aikštelės bendraturčių būtų tokių,
kurie prieštarautų šiam ekonomiškiausiu būdu atliekamam pirkėjo teisių
įgyvendinimui, nėra, kasacinis teismas prieina prie išvados, jog daugiabučių
namų savininkų bendrija yra ginčo teisinių santykių subjektas Daugiabučių namų
savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintų bendrijos tikslų įgyvendinimui suteiktų
įgalinimų pagrindu, taigi ir tinkamas ieškovas šioje byloje procesiniu teisiniu
požiūriu (CPK 5, 41 straipsniai). Dėl to kasacinio skundo argumentai dėl
bendrijos kaip netinkamo subjekto esant materialiniams teisiniams santykiams, kartu
ir netinkamos jos procesinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl eksperto
išvados vertinimo
Eksperto
išvada teismui nėra privaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų
ištyrimu (CPK 218 straipsnis), t. y. ekspertizės išvada vertinama
pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės.
Dėl
ekspertizės akto, kaip įrodymų šaltinio, vertinimo kasacinis teismas yra
suformavęs teisės aiškinimo praktiką, pagal kurią konkretūs faktiniai duomenys,
gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti paneigti, jeigu yra duomenų dėl jų
nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas atmesti kaip įrodymą
eksperto išvadą ar jos dalį gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys
prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl
to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais
atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.
Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie
prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi didesnės
įrodomosios galios. Kita vertus, ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų
objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni, negu
duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 20 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje I. Ž. v. J. A. V.,
bylos Nr. 3K-3-733/2002; kt.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės
instancijos teismas įvertino pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės
aktą vadovaudamasis proceso teisės normų nustatytomis ir teismų praktikos
išplėtototomis įrodymų vertinimo taisyklėmis: teismas nustatė, kad eksperto
išvada dėl brangesnės hidroizoliacinės grindų dangos sistemos („Deckshield ED“)
naudojimo tikslingumo yra pagrįsta pateiktais argumentais dėl šios dangos
kokybiškumo ir pigesnės dangos („Latexfalt Parkdeck“) kokybės trūkumų, kurie
sudaro pagrindą teigti, jog naudojant pigesnę dangos sistemą požeminės automobilių
aikštelės trūkumai nebūtų pašalinti tinkamai. Kasatorius, ginčydamas eksperto
išvados pagrįstumą ir apeliacinės instancijos teismo argumentaciją dėl šio
ekspertizės akto vertinimo, nepateikė kitokių duomenų, kurie būtų paneigę
teismo nustatytas aplinkybes ir į kuriuos teismas nebūtų atsižvelgęs, suteikdamas
pirmumą eksperto išvadai. Kasacinio skundo argumentai, kad eksperto išvada pagrįsta
tik prielaidomis, neatitinka tikrovės, nes ekspertizės akte plačiai aprašytos
tiek vienos, tiek kitos grindų dangos sistemos techninės charakteristikos,
darbų atlikimo ypatumai (naudojimo instrukcijos) ir kaina, pateikti šia analize
pagrįsti eksperto vertinimai ir išvados. Remiantis išdėstytais argumentais
konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo
taisyklių, taip pat nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos šių taisyklių
aiškinimo ir taikymo praktikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas
Gurevičius
Gintaras
Kryževičius
Sigita
Rudėnaitė