Administracinė byla Nr. I-1733-790/2017
Proceso Nr. 3-61-3-04729-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas V. J. skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 13 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad nuo 2014-02-06 iki 2016-05-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose buvo per mažai ploto, jose įrengtos perteklinės miegamosios vietos. Nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Dušuose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumą. Dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai. Lukiškių TI-K neįrengti evakuaciniai išėjimai, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis. Kamerose nebuvo atliktas remontas, buvo buitinių parazitų. Naktį kamerose nebūdavo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų. Tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, diskomfortą.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 50–59). Nurodė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2015-05-15. Lukiškių TI-K stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydamas galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Lukiškių TI-K kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, nes kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Jei asmenys reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus, tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m. aukščio sienele. Laikomiems asmenims suteikiama teisė ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Suteikiama galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po šiltu vandeniu. Teisės aktai nenumato ypatingų privatumo užtikrinimo duše reikalavimų. Suimtieji (nuteistieji) tinkamai aprūpinami higienos priemonėmis, patalyne, rankšluosčiais, sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Kiekviename aukšte įrengti gesintuvai, nustatyta tvarka įrengti evakuaciniai išėjimai. Elektros instaliacija atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos.
Teismas
konstatuoja:
į teismo posėdį, kuris įvyko 2017-02-23 11 val., proceso dalyviai neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta tinkamai. 2017-01-11 teisme buvo gautas pareiškėjo patvirtinimas, kad pareiškėjas nepageidauja dalyvauti teismo posėdyje. Todėl, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant jo suėmimą Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2015-05-15.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes. Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai.
Pareiškėjo suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124), įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Pareiškėjas neginčija atsakovo atstovo nurodytų duomenų apie kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-02-07 iki 2015-05-15 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 116, 122, 125, 201, 202, 203, 204, 207, 208, 216, 220, 322. Vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas laikotarpiais: 2014-02-16, 2014-05-11, 2014-10-11 – 2014-10-12, 2015-02-11 – 2015-03-02, 2015-03-14 – 2015-05-14 (b. l. 50–51). Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 86 paras buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus, jam teko nuo 1,85 iki 3,42 kv. m. kameros ploto. Įvertinus aplinkybę, kad tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai, kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, pripažintina, jog pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punktą. Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo. Kitais pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiais pareiškėjui teko nuo 3,89 iki 7,49 kv. m. ploto, taigi teisės aktų reikalavimai šiuo aspektu nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo įrengti pertekliniai baldai, papildomai mažinę kameros plotą, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato pareigos iš bendro kameros ploto, tenkančio asmeniui, išskaičiuoti kameroje esančių baldų užimamą plotą.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo suteikta vieta maisto produktams susidėti, drabužių ir avalynės džiovykla. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.6–14.9 punktuose nustatyta, kad gyvenamojoje kameroje turi būti stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti, viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti; viršutinių drabužių pakaba. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta, jog visose Lukiškių TI-K kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms sudėti, atsižvelgiant į tai, kiek kameroje yra miegamųjų vietų. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 68–70) nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, įrengti stalai komplekte su prisukamomis kėdutėmis. Lovos matmenys apie 1,9 m x 0,7 m, kamerose, kuriose iki 4 gultų, stalo matmenys apie 0,6 m x 0,5 m, kėdės matmenys apie 0,3 m x 0,3 m; kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais dėl vietos trūkumo maistui laikyti nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl nesuteiktos vietos maistui laikyti atmestini kaip neįrodyti. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai kartą per savaitę, tą pačią dieną drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems grąžinami jau sausi, todėl pripažintina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė skalbti ir džiovinti drabužius. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato drabužių ar avalynės džiovyklos įrengimo tardymo izoliatorių kamerose, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu.
Pareiškėjas skunde teigė, kad dušuose nebuvo tinkamai įrengtos pertvaros, garantuojančios asmens privatumą. Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės nenumato pertvarų dušuose įrengimo. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, galiojusios iki 2015-11-01 (toliau – HN 76:2010); 39 punktas nustatė reikalavimus prausimosi patalpoms: dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių bendras aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato pareigos Lukiškių TI-K įrengti pertvaras dušuose, kad būtų užtikrinamas privatumas juo besinaudojantiems asmenims, pareiškėjas tokio pobūdžio prašymų ar skundų Lukiškių TI-K administracijai nereiškė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo. Kita vertus, iš atsakovo atstovo atsiliepime pateiktų duomenų, Vilniaus visuomenės sveikatos centro (toliau – Vilniaus VSC) 2015-10-15 patikrinimo akto (b. l. 88–89) matyti, kad Lukiškių TI-K II korpuso dušo patalpose dušų pertvaros buvo įrengtos.
Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl kamerų perpildymo sumažėjo laikas naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai. HN 76:2010 68 punktas numatė, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims sudaroma galimybė vieną kartą per savaitę iki 15 minučių nusiprausti duše. Pareiškėjas nekonkretizavo, kiek laiko jis turėjo galimybę naudotis karštu dušu, kada jam buvo sutrumpintas naudojimosi dušu laikas. Pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl šių aplinkybių nesikreipė. Todėl pareiškėjo skundo teiginiai dėl sumažėjusio laiko naudotis karštu dušu asmeninės higienos priežiūrai laikytini abstrakčiais ir neįrodytais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K patalpose nebuvo evakuacijos išėjimo, nebuvo laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių, elektros instaliacija buvo netvarkinga. Remiantis Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pateiktais duomenimis, kiekvieno įstaigos pastato kiekviename aukšte yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinetuose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartą per metus). Lukiškių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visuose gyvenamuosiuose korpusuose kiekviename aukšte. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei švirkštais ir laikomas spintelėse. Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į lauką. Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti. Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai. Elektros instaliacijos įrengimas Lukiškių TI-K atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, elektros instaliaciniai laidai nėra seni, nes dėl dažno nuteistųjų ir suimtųjų gadinimo, elektros instaliacija remontuojama. Iš Vilniaus VSC 2014-03-07 patikrinimo akto (b. l. 86–87) matyti, kad kameroje Nr. 201 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-11-29 – 2014-12-03) 2013-09-09 atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad elektros laidai buvo netvarkingi, tačiau grįžtamosios kontrolės metu 2014-03-07 elektros izoliacijos laidai buvo sutvarkyti. Todėl pripažintina, kad pareiškėjo buvimo minėtoje kameroje metu elektros instaliacija buvo tvarkinga. Pareiškėjas laikymo Lukiškių TI-K metu skundų ar prašymų Lukiškių TI-K administracijai dėl laikymo sąlygų nepateikė (b. l. 64). Todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl priešgaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo, evakuacijos išėjimų nebuvimo, netvarkingos elektros instaliacijos vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo susidūręs su grėsme, kurios būtų galima išvengti pasinaudojus evakuaciniais išėjimais ar gaisro gesinimo priemonėmis, ar pareiškėjas būtų dėl to patyręs kitokių nepatogumų.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K pastatų konstrukcijose buvo asbesto. Atsakovo atstovas Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 68–70) nurodo, kad Lukiškių TI-K statinių, kuriuose apgyvendinti suimtieji ir nuteistieji, konstrukcijose asbesto nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1 punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomuose gyvenamuosiuose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose). Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, todėl šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad dėl kenksmingos sveikatai aplinkos (asbesto) kreipėsi į kompetentingas institucijas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo teiginiai dėl asbesto pastato konstrukcijose egzistavimo ir neigiamo poveikio jo sveikatai yra deklaratyvūs, nepagrįsti byloje surinktais įrodymais, todėl atmestini.
Pareiškėjas skunde teigė, kad nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 1R-139. Šiame akte numatyta, kad vyrams yra išduodami: antklodė – 1 vnt. dėvėjimo terminas 3 m., čiužinys – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 4 m., pagalvė – 1 vnt., dėvėjimo terminas – 2 m., užvalkalai pagalvei – 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m., paklodės – 4 vnt., dėvėjimo terminas 1 m., rankšluosčiai, 2 vnt., dėvėjimo terminas – 1 m. nuteistiesiems, suimtiesiems vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, per mėnesį turi būti išduodama 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g. tualetinio muilo, 200 g. skalbiamojo muilo. Atsakovo atstovas pateikė į bylą Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pažymą (b. l. 68–70), iš kurios matyti, kad Lukiškių TI-K tualetinis muilas, ūkiškas muilas, tualetinis popierius, geriamoji soda, kalcinuota soda išduodama pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir viduryje). Skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas išduodami kartą per mėnesį, prireikus antrajam kartui – pateikus raštišką prašymą. Pareiškėjas nekonkretizavo, kada jis buvo netinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, dėl higienos priemonių neišdavimo ar jų trūkumo į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Todėl tokio pobūdžio pareiškėjo teiginiai laikytini abstrakčiais, pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K iš esmės buvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo atliktas remontas. Pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos, o 62 punktas nustatė, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, turimus materialinius resursus. Iš byloje esančio Vilniaus VSC 2015-07-10 patikrinimo akto (b. l. 111–112) matyti, kad kameroje Nr. 220 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2014-09-24 – 2014-10-02) sienų paviršius yra nelygus, netinkamas lengvam valymui ir dezinfekcijai. Vilniaus VSC 2015-10-26 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatė, kad kameroje Nr. 322 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-02-11 – 2015-05-15) buvo atsilupusių sienų dažų, sienų paviršiai buvo nelygūs, netinkami lengvam valymui. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet buvo laikomas kamerose, kurių sienų būklė atitiko higienos normų reikalavimus.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo buitinių parazitų. Pagal HN 76:2010 60 punktą laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), kurį atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodo, kad sudaro sutartis su įmonėmis, organizuojančiomis profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją), pateikė sudarytą sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 60–63). Vilniaus VSC Lukiškių TI-K nenustatė pažeidimų šioje srityje (pvz., 2014-04-29 patikrinimo aktas (b. l. 71)). Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir atsižvelgiant į tai, kad savo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu pareiškėjas su skundais dėl kamerose esančių buitinių parazitų į įstaigos administraciją nesikreipė, pareiškėjo teiginiai dėl jo teisių pažeidimo šiuo aspektu atmetami kaip neįrodyti.
Pareiškėjas skunde teigė, kad naktį kamerose nebūdavo užtikrinama tamsa, dėl to atsirado miego ir sveikatos sutrikimų. HN 76:2010 23 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Vilniaus VSC 2014-09-11 patikrinimo aktu (b. l. 72–74) nustatyta, kad kamerose Nr. 216 ir Nr. 220 (pareiškėjas jose buvo laikomas 2014-03-15 – 2014-03-18, 2014-09-24 – 2014-10-02) dirbtinis naktinis apšvietimas buvo, atitinkamai 16,8 lx ir 14,4 lx ir atitiko reikalavimus. Vilniaus VSC 2015-10-26 patikrinimo aktu (b. l. 90–91) nustatyta, kad kameroje Nr. 322 (pareiškėjas joje buvo laikomas 2015-02-11 – 2015-05-15) dirbtinis naktinis apšvietimas buvo 17,7 lx ir taip pat atitiko higienos normų reikalavimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl netinkamo naktinio apšvietimo ar tamsos kameroje nesudarymo. Iš byloje esančios pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–48) matyti, kad jis laikymo Lukiškių TI-K metu miego sutrikimais ar kitais panašaus pobūdžio sveikatos sutrikimais nesiskundė. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, iš esmės atitinkančiomis teisės aktais nustatytus dirbtinio naktinio apšvietimo reikalavimus ir nėra pagrindo pripažinti jo teisių pažeidimo šiais skundo aspektais.
Pareiškėjas skunde teigė, kad Lukiškių TI-K tiekiamas maistas buvo netinkamas, prastos kokybės, žemo kaloringumo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtinta Fiziologinės mitybos norma nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, vienam asmeniui per parą turi tekti 2 298 kcal. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis minėtu nutarimu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, jie yra subalansuoti ir atitinka patvirtintas fiziologines normas. Lukiškių TI-K į bylą pateikė ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimų 2014-01-13 protokolą (b. l. 65), iš kurio matyti, kad Lukiškių TI-K pateiktas tyrimui nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinys (2,380 kg) sudarė 2 856 kcal ir atitiko nustatytus reikalavimus. Byloje esantis Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Cheminių tyrimų skyriaus 2015-12-22 cheminių tyrimų protokolas (b. l. 66–67) patvirtina, kad Lukiškių TI-K nedirbančių vyrų pietų davinys sudarė 1332,4 kcal. Pareiškėjas argumentų dėl netinkamos maisto kokybės įrodymais nepagrindė, dėl šių pažeidimų su skundais ar prašymais nei laikymo Lukiškių TI-K metu, nei vėliau nesikreipė, todėl šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip neįrodyti.
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad laikymo Lukiškių TI-K metu pareiškėjui teko mažas plotas, kamerų plotą papildomai mažino jose esantys baldai. Nors pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pasivaikščioti vieną valandą gryname ore, tačiau likusį paros laiką, iš viso 85 paras per jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį, jis turėdavo praleisti perpildytose kamerose, kamerų sienų būklė ne visuomet atitiko higienos normų reikalavimus. Todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį ir Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį. Konstatuotina, kad dėl suėmimo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimus, nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei būtų laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovo civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį, sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pagal suformuotą teismų praktiką, neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į ilgą pažeidimų pobūdį, į tai, kad pareiškėjas ne visuomet buvo laikomas sąlygomis, užtikrinančiomis jam teisę į teisės aktais nustatytą minimalų plotą, tenkantį vienam asmeniui, į tai, kad dalį laikotarpio, kuomet buvo laikomas netinkamomis sąlygomis (iki 2015-01-09), pareiškėjas buvo nepilnametis. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos (b. l. 15–48) matyti, kad pareiškėjas psichikos sveikatos sutrikimais nesiskundė. Teismas neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras, asmenims suteikiama teisė pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, koplyčioje, socialinės reabilitacijos specialistų teikiamomis paslaugomis. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti pareiškėjo nurodoma 13 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati pareiškėjo patirtiems neturtiniams praradimams. Ženkliai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (pvz., LVAT 2016-01-18 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-848-520/2016 pareiškėjui priteisė 1 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 119 parų, 2016-09-21 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2348-624/2016 pareiškėjui priteisė 104 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 13 parų, 2016-11-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1834-556/2016 pareiškėjui priteisė 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kai pareiškėjas buvo laikomas perpildytose kamerose 184 paras), įvertinęs minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 800 Eur sumos priteisimas.
Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą (b. l. 58–59) pateikė prašymą atlyginti jo turėtas dokumentų kopijavimo išlaidas, kurios sudaro 6,78 Eur, nes patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidų. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis LVAT praktika, priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu teisme ir jos paruošimu teismui, t. y. tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos (2009-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011-01-21 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012-01-20 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2012-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. AS146–113/2012, 2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS575–233/2009, 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442–292/2009).
Teismas nustatė, kad atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą, pateikė 113 lapų su bylos nagrinėjimu susijusios medžiagos. Dokumentai į bylą pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, jie teismui popierine forma pateikti nebuvo, todėl konstatuotina, kad realių dokumentų kopijų darymo išlaidų atsakovo atstovas nepatyrė. Kita vertus, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo iš esmės yra pagrįstas, todėl negalima teigti, kad sprendimas priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir vadovaujantis aukščiau nurodytomis įstatymo nuostatomis, atsakovo atstovo prašymas priteisti iš pareiškėjo patirtas 6,78 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 5 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Pareiškėjo V. J. (V. J.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui V. J. (V. J.) (a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Netenkinti atsakovo atstovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Marius Bajoras